lapkričio 20, 2017, 16:10:45

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Kvietimas į šeimų vasaros stovyklą

Pradėjo Kaštonas, birželio 30, 2015, 16:06:51

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Kaštonas

KVIEČIAME ŠEIMAS Į VASAROS STOVYKLĄ

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios šeimos organizuoja Šeimų vasaros stovyklą š.m. rugpjūčio 9-15 d.

Stovykla vyks Angelų svetainės sodyboje (netoli Kryžių kalno). Sodybos teritorijoje yra tvenkinys, didelė pieva, žaidimų aikštelė.
Stovykloje vyks paskaitos, susitikimai su žymiais žmonėmis, žaisime ir bendrausime, sportuosime, užsiimsime kūrybine - menine veikla.
Vaikams ir jaunimui bus atskiros programos.

Registruotis galima el. paštu:

Kaštonas

- Ar stovykla bus mokama, ar bus kur miegoti, ką valgyti?
- Šeimos gyvens palapinėse, kuriomis turės pasirūpinti patys. Stovyklautojai bus maitinami, tad už maistą reikės sumokėti. Visa kita nekainuos. Laukiame atvykstant stiprių pranešėjų, o rytais bus organizuojama mankšta moterims - vyks liturginis šokis. Tai gal ne visiems žinoma, bet bus atliekami šokio judesiai, atitinkantys žmogaus sakralumą. Paskaitas skaitys Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius, šiauliečiams gerai žinomas kunigas Arnoldas Valkauskas, planuoja atvykti eminencija kardinolas A. J. Bačkis, nes jis yra vienas iš Vatikane rudenį vyksiančio šeimos sinodo dalyvių. Vaikams ir jaunimui bus atskiros programos, vyks paskaitų aptarimai, bus skiriama laisvo laiko.


http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/index/1/10861

Kaštonas

(ačiū Loretai už pasidalinimą)
Pirmoji šeimų stovyklą, kurią surengė Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios kunigas Stasys Kazėnas bei šios bažnyčios lankytojai, vyko 2015 m. rugpjūčio 09-15 dienomis prie Kryžių kalno ,,Angelų svetainėje". Susirinkome su įvairiausiais lūkesčiais: kaip vėliau išgirdau iš pasidalinimų stovyklos aptarimo metu, vieni tikėjosi įdomių paskaitų, kiti pabuvimo kartu su šeima stovykloje, kur bus meldžiamasi, dar kiti nežinojo, ko tikėtis, bet jautė didelį norą dalyvauti, nes alksta dvasinių dalykų. Aš asmeniškai neturėjau didelių lūkesčių. Buvau patyrusi tokios religinės stovyklos skonį Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės stovyklose, kur ypač stipriai patiriu bendruomeniškumą, dalinimosi ignaciško dvasingumo vaisiais džiaugsmą, bet toji stovykla vyksta tik dvi dienas, ten renkasi bendruomenės nariai ir jų artimieji, viskas suprantama ir aišku. Ši stovykla man kėlė daug klausimų: stovyklausime visą savaitę, renkasi Ignaco bažnyčios lankytojai,o bažnyčia nėra parapijinė, tad nėra ir aiškios bendruomenės, tik iš veidų vieni kitus pažįstame, be to - stovykla atvira ir kitų parapijų nariams, tad ar patirsime bendrystę, ar nebus per ilgai, ar nevargins gyvenimas palapinėse? Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios parapijiečiai rengia tokias stovyklas jau 15 metų, pakalbinta viena iš rengėjų patikino, kad tai stipri patirtis, kad tikrai neprailgsta ir yra labai prasminga. Taigi vykau į stovyklą, nes įsipareigojau, atsiliepdama į t. Stasio kvietimą, tikėdama, kad tai turi prasmę, bet neturėdama tikro įsivaizdavimo, kas vyks ir kokius vaisius duos. Dabar galiu pasakyti, kad stovykla išties pavyko, pranoko daugelio lūkesčius, nes patyrėme daug daugiau nei tikėjomės, tą įvardino beveik visi dalyviai. Jau parengiamuosiuose susitikimuose ėmėme jausti,kad ruošiamės svarbiam įvykiui, dalinomės pareigybes noriai ,geranoriškai. Pagrindinis stovyklos iniciatorius buvo t. Stasys, kuris dalyvavo jos kūrime ir gyvenime nuo pradžios iki pabaigos. Jo pakviesti į atvyko ir įsijungė ir vilniečiai, kurie dalinosi patirtimi realiai talkino, praturtindami stovyklos programą gyvu liudijimu, liturginiais šokiais,bibliodramos užsiėmimais, sporto ir kūrybiniu vakarais, meno terapijos užsiėmimais. Stovyklą kūrėme visi kartu su Dievo palaiminimu, kūrėme gyvą, veiklią, atvirą, priimančia ir besidalijančią tikėjimo dovanomis tikinčiųjų bendruomenę, kas, kaip suprantu, ir buvo esminis tikslas. Man regis, stovyklos sėkmę lėmė tai, kad leidome Dievui veikti, Jo neužgoždami. Dievas mus kalbino ,lietė, gydė ir keitė mūsų širdis per kas rytinį liturginį šokį,per kasdienę ,,gailestingumo vainikėlio" maldą, kai visi garsiai išsakydavome savo prašymus, per kasdienį eucharistijos šventimą po atviru dangumi ar Kryžių kalno koplyčioje, per rožinio maldą, bendrai einant į kryžių kalną, per susitikimą su kardinolu,bendras giesmes, per B. Ulevičiaus ir A. Valkausko paskaitas, mūsų pasidalinimus mažose grupelėse, per atvirą ir nuoširdų sutuoktinių poros liudijimą apie maldos ir tikėjimo patirtis jų šeimoje, per bibliodramos bei meno terapijos užsiėmimus, susitaikymo pamaldas, užtarimo maldą, per bendrą adoraciją mažame kambarėlyje, per juoką ir žaidimą vakarais, kai sportavome, kūrėme, rodėme savo talentus. Visų šių patirčių neįmanoma turbūt įvardinti geriau, nei iš t. Stasio kažkada išgirstu posakiu: Dievo buvo tiršta. Atsiriboję nuo kasdienių rūpesčių, atsidavėm Jo veikimui, skyrėme laiko įsiklausyti įdėmiau žodžius, susivokti koks yra mūsų asmeninis santykis su Jėzumi, Dievu tėvu. Ši patirtis, išgyvenimai padėjo pamatyti kitą, artimą žmogų, savo sutuoktinį, vaikus Dievo akimis. Esu tikra, jog nors kiekvienam iš mūsų Dievas kalbėjo skirtingai šioje stovykloje, bet nepaliko nė vieno abejingo, vienaip ar kitaip palietė visus. Man asmeniškai buvo labai ryški ir gyva gyvojo Dievo patirtis :Jį sutikau giesmėje, bendroje maldoje, sutuoktinio buvime šalia,jaučiau kitų žmonių prisilietimuose, jų ašarose, kai atsivėrė senos žaizdos arba kai apsikabindavome vieni kitus stipriai ir su meile.Jį jaučiau grupelės pasidalinimuose, kai išgirsdavau tai, kas man skambėjo kaip atsakymas į seną klausimą arba lietė naujai ir jaučiau, kad tai tikra, kad čia Jis kalba man asmeniškai per kitą....Patyriau kaip žmonės atsiveria nuoširdžiai naujai patirčiai, kaip visus mus vienija tikėjimas, nesvarbu kaip ir kiek sužeisti ar netobuli esame, visi esam gyva bažnyčia, Dievo vaikai....Ypač stipri man buvo Dievo tėvo, kaip mylinčio ir nuolat atsiliepiančio patirtis, tą išgyvenau per vieną iš bibliodramos užsiėmimų. Žinoma, kadangi stovyklą rengėme pirmą kartą, tikrai buvo ir nesklandumų, nesusipratimų, įvairiausių rūpesčių, bet tikrai visos kliūtys neužgožė Dievo meilės,visas jas vienaip ar kitaip įveikėme, radome sprendimus. Stovykloje dalyvavo apie 20 šeimų, dalyvių skaičius šiek tiek kito atskiromis dienomis, bet nuolat gyveno 60-70 žmonių-suaugusių ir vaikų, ir visiems užteko erdvės svetingoje, jaukioje ,,Angelų svetainės" aplinkoje. Dievas mus palepino šiltu oru, o svetainės šeimininkė Gražina ir jos padėjėjų komanda skaniu maistu, rūpesčiu, dėmesiu. Taigi, pirmoji stovykla buvo tikrai prasminga ir įsimintina, tikimės, kad ji gyvuos ir toliau, kad į ją įsijungs dar daugiau šeimų.

https://m.facebook.com/sv.ignacas?refid=7&_ft_=qid.6184781860150016333%3Amf_story_key.2331898663116315899%3AeligibleForSeeFirstBumping.&__tn__=C

Silvija

Labai gražios nuotraukos feisbuke :happy:, pasisekė šiauliečiams, kad turi galimybę jungtis į tokią bendruomenę!  :thumbup:

Kaštonas

KVIEČIAME ŠEIMAS Į VASAROS STOVYKLĄ

2017 m. liepos 26-30 d.

Stovykla vyks Angelų svetainės sodyboje (netoli Kryžių kalno).

Stovyklos lektoriai ir paskaitų temos:
doc. dr. Lina Šulcienė ,,Medijų poveikis žmogui"
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas ,,Dvasinė kova kasdienybėje"
tėvas Stasys Kazėnas SJ ,,Askezė"

Stovyklos veiklos: sportas, kūrybinė ir meninė veikla, bibliodrama, šokiai, žygis, pirtis, maudynės tvenkinyje, žaidimai.
Vaikams ir jaunimui bus atskiros programos.

https://www.facebook.com/sv.ignacas/?fref=ts

Aukštyn