rugsėjo 29, 2020, 05:09:14

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar tikime į Bibliją ar į Dievą?

Pradėjo Andrius4, rugpjūčio 22, 2015, 21:17:00

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Varlė keliauninkė

Tikrai, nereikia išradinėti
Šios dienos skaitiniuose vienu sakiniu aiškiai pasakyta kas yra Dievo valia visiems krikščionims.

Kaštonas

Perskaityk ką parašiau aš ir ką rašai tu, Keliauninke. Vienas apie pieną kitas apie šieną be pažinimo.
Kad ne vieta tai tikrai, ne vieta ir ne laikas

Varlė keliauninkė

šiaip nelabai turiu kada tavo rebusų narplioti :) gal vakare jei nebūsiu nusikalus..
Tačiau Andrius šnekėjo apie Dievo valią, o tu apie ką?

Kaštonas

Tai ir aš neturiu laiko virti tavo sultyse.

Andrius4

Na pirmoje eilei noriu visiems padėkoti  :)

Tomui, noriu padėkoti už jo kantrybe ir jo išminti.

Silvijai, noriu padėkoti už jos didele širdį ir už tai, kad net nepabijojo gauti nuobaudos, ir aukojosi. Labai gražus charakterio bruožas. Tavo parašimas dėl to, kad atsitiktinumu nebūna yra labai, labai teisingas :) Tik, dėl ko taip nutiko  mes sužinosim daug vėliau :)

Kaštonui, noriu padėkoti už tai, kad netgi žinodamas kad aš ne katalikas, ne žiūrėjo i tai ir stovėdamas už savo įsitikinimus, kartais apgindavo mane. Tai, kad neatsižvelgė i žmonių padėti :)

Varlei keliauninkei, noriu padėkoti. Kad  turi lankstumą ir stengęsi įžvelgti plačiau :)

Kukuliui, noriu padėkoti, kad stengėsi plačiau parodyti visa kataliku vaizdini :)

Piligrimo ir Donato nespėjau pažinti. Bet vis tiek didelis ačiū jiems, kad dalyvavo :)

Ir dabar, kadangi jūsų širdis linksta link to, kad vertėtu užbaigti šitokias diskusijas šitam saite. Na tai yra pilnai teisingai, nes tai yra jūsų saitas ir čia yra jūsų taisykles. Todėl aš gerbiu visa tai. Ir matyt jau atėjo laikas tam. Jaučiu kad atlikta, kas turėjo buti atlikta. O jai kas norėtu plačiau ir daugiau apie tai padiskutuoti ir be taisyklių. Galit mane rasti Facebooke.  https://www.facebook.com/andresitob1
arba i e.pašta andriusbar4@gmail.com

Na ir lauksiu jūsų galutinio nuosprendžio. Nes aš nuo Dievo Žodžio(Biblijos) niekur nesitrauksiu. Todėl jai jus manote, kad aš keliu pavoju jūsų tikėjimui, tuomet jums geriau mane pašalinti. Arba jums nubalsavus ir manęs paprašius, aš pats ištrinsiu savo paskira.

Kaštonas

"Ir dabar, kadangi jūsų širdis linksta..."
aš galvoju ką tu galvoji...?!

"Todėl jai jus manote, kad aš keliu pavoju jūsų tikėjimui,..."
Nesusireikšmink. Bent jau aš jokios grėsmės tavo buvimu čia nematau. Net ir žinodamas, kad nukrypai į sektą.

" Jaučiu kad atlikta, kas turėjo buti atlikta. "
Bus atlikta tada kai pats sau įvardinsi ko užsukai.

"Kaštonui,... už savo įsitikinimus, kartais apgindavo mane. Tai, kad neatsižvelgė i žmonių padėti."
Negyniau tavęs. Ir su tavo padėtimi tarp atvykstančių į atleidimo rekolekcijas, į vyru maldos grupes, ne vienetai.
Viena diena ir tavo vardas bus sąraše. Vėliau ir tu pats tai liūdysi.
Dar vėliau, niekas (apart tavęs ) net neprisimins kas čia buvo.

Mano pasiūlymas tebegalioja. Varysim žvejoti.
+370 683 67682


Kaštonas

POPIEŽIŠKOJI BIBLIJOS KOMISIJA
   
BIBLIJOS AIŠKINIMAS BAŽNYČIOJE

T U R I N Y S

Kardinolo Josefo Ratzingerio pratarmė

ĮŽANGA

A. DABARTINĖ PROBLEMATIKA
B. ŠIO DOKUMENTO TIKSLAS
I. AIŠKINIMO METODAI IR PRIEITYS
A. ISTORINIS-KRITINIS METODAS
1. Metodo istorija
2. Principai
3. Apibūdinimas
4. Įvertinimas
B. NAUJI LITERATŪRINĖS ANALIZĖS METODAI
1. Retorinė analizė
2. Naratyvinė analizė
3. Semiotinė analizė

C. TRADICIJA GRINDŽIAMOS PRIEITYS
1. Kanoninė prieitis
2. Prieitis per žydų aiškinimo tradicijas
3. Prieitis per teksto poveikio istoriją (Wirkungsgeschichte)
D. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ PRIEITYS
1. Sociologinė prieitis
2. Prieitis per kultūros antropologiją
3. Psichologinės ir psichoanalitinės prieitys

E. KONTEKSTINĖS PRIEITYS
1. Prieitis per išlaisvinimo teologiją
2. Feministinė prieitis

F. FUNDAMENTALISTINIS TRAKTAVIMAS
II. HERMENEUTINIAI KLAUSIMAI
A. FILOSOFINĖS HERMENEUTIKOS
1. Šiuolaikinės perspektyvos
2. Naudingumas egzegezei
B. ĮKVĖPTOJO RAŠTO PRASMĖ
1. Žodinė prasmė
2. Dvasinė prasmė
3. Pilnatviškesnioji prasmė
III. BŪDINGI KATALIKIŠKOJO AIŠKINIMO MATMENYS
A. AIŠKINIMAS BIBLINĖJE TRADICIJOJE
1. Peraiškinimai (relectures)
2. Ryšys tarp Senojo ir Naujojo Testamento
3. Keletas išvadų
B. AIŠKINIMAS BAŽNYČIOS TRADICIJOJE
1. Kanono susidarymas
2. Bažnyčios Tėvų egzegezė
3. Įvairių Bažnyčios narių vaidmuo aiškinime

C. EGZEGETO UŽDUOTIS
1. Pagrindinės kryptys
2. Tyrinėjimas
3. Mokymas
4. Publikacijos

D. RYŠIAI SU KITOMIS TEOLOGIJOS DISCIPLINOMIS
1. Teologija ir biblinių tekstų  išankstinis supratimas
2. Egzegezė ir dogminė teologija
3. Egzegezė ir moralės teologija
4. Skirtingi požiūriai ir būtina sąveika
IV. BIBLIJOS AIŠKINIMAS BAŽNYČIOS GYVENIME
A. AKTUALIZACIJA
1. Principai
2. Metodai
3. Ribos
B. ĮKULTŪRINIMAS

C. NAUDOJIMASIS BIBLIJA
1. Liturgijoje
2. Lectio divina
3. Pastoracinėje tarnyboje
4. Ekumenizme
IŠVADOS
IŠNAŠOS

http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/biblijos_aiskinimas.html

Varlė keliauninkė

Tik dabar atkreipiau demesi, kad nelogiskas ir neteisingas temos klausimas.
Jeigu tikiu i Dieva - tikiu ir Sventuoju Rastu, viskuo kas ten parasyta. Negalima Biblijos atskirti nuo Dievo.
O i knyga tiketi - is viso negali buti tokio issireiskimo (cia kastono bajeriai)..

Kaštonas

(cia kastono bajeriai)..
O oo. Gal gali plačiau kaip gi tai pasireiškia?!

Ėmė ir atskyrė, tiki kaip nori.. Dar ir temą  sukūrė tavęs neatsiklausė.

:-D

Sigitas

Įdomiai... tik ketvirtame diskusijų lape pasižiūrėjote į temos užvardijimą.  ;D

Ar tikime į Bibliją ar tikime į Dievą? Mano atsakymas - TAIP! Tikiu Dievu ir jo žodžiu - Šventuoju Raštu. Taigi, vienas kitam neprieštarauja.  :thumbup:

Tomas M.

Temos pavadinimas neturi būti tobulas, jis turi atspindėti temą. Jei paskaitysite temą nuo pradžių, pamatysite, kodėl toks pavadinimas ;)

Kaštonas

Pritariu.
Viskas gerai Tomai su tuo pavadinimu.

Varlė keliauninkė

Citata iš: Varlė keliauninkė  rugpjūčio 31, 2015, 13:17:50
O i knyga tiketi - is viso negali buti tokio issireiskimo (cia kastono bajeriai)..


Citata iš: Kaštonas  rugpjūčio 24, 2015, 04:44:04
Ne į Biblija mes tikime, o į Dievą.

Reikia suprasti, kad mes gerieji ir teisingieji - tikime į Dievą, o Andrius ne..?

Tomai, pavadinimas yra ydingas. Netobulas būtų dar pusė bėdos. Bet nesvarbu..

Kaštonas

"Reikia suprasti, kad mes gerieji ir teisingieji ....?"

Manau turiu dažniau prisiminti Bažnyčią.

F. Fundamentalistinis traktavimas

Fundamentalistinis traktavimas remiasi principu, kad Šventasis Raštas, būdamas įkvėptasis Dievo žodis ir be jokios klaidos, turėtų būti skaitomas bei aiškinamas pažodžiui, neatmetant nė vienos smulkmenos. Toks "žodinis aiškinimas" reiškia tiesioginį paraidinį aiškinimą, atsisakant visų pastangų suprasti Bibliją jos istorinio tapsmo bei plėtojimosi požiūriu. Taigi toks traktavimas prieštarauja istorinio-kritinio metodo, taip pat kurio kito mokslinio metodo taikymui aiškinant Šventąjį Raštą.

Fundamentalistinis traktavimas kyla iš Reformacijos laikais atsiradusio susirūpinimo žodine Šventojo Rašto prasme. Po Apšvietos amžiaus toks traktavimas pasirodo protestantizme kaip apsauga nuo liberalios egzegezės. "Fundamentalizmo" sąvoka tiesiogiai siejasi su Amerikos Biblijos kongresu, vykusiu 1895 m. Niagaroje, Niujorko valstijoje. Konservatyvūs protestantizmo egzegetai čia nustatė "penkis fundamentalizmo punktus": tai verbalinis Šventojo Rašto neklaidingumas, Kristaus dieviškumas, jo gimimas iš mergelės, svetimos kaltės atpirkimo doktrina ir fizinis prisikėlimas Kristui sugrįžus. Fundamentalistinis Biblijos traktavimas, paplitęs ir kitose pasaulio dalyse - Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, davė pradžią ir kitokioms, lygiai tokioms pat "raidiškoms" atmainoms. Baigiantis dvidešimtajam amžiui toks traktavimas susilaukia vis daugiau sekėjų religinėse grupėse ir sektose, taip pat tarp katalikų.

Fundamentalizmas pagrįstai akcentuoja dieviškąjį Biblijos įkvėpimą bei Dievo žodžio neklaidingumą ir kitas biblines tiesas, sutrauktas į penkis pamatinius punktus, tačiau šių tiesų pateikimo būdas šaknijasi ideologijoje, kuri nėra biblinė, kad ir ką sakytų šio požiūrio šalininkai. Juk jis reikalauja nesvyruojant laikytis nelanksčių doktriniškų nuostatų ir kaip vienintelį mokymo apie krikščioniškąjį gyvenimą bei išganymą šaltinį perša Biblijos traktuotę, nepripažįstančią jokių klausimų ir kritinių tyrimų.

Pagrindinė tokio fundamentalistinio traktavimo problema yra tai, kad, atsisakant atsižvelgti į biblinio apreiškimo istorinį pobūdį, neįmanoma priimti ir visos Įsikūnijimo tiesos. Fundamentalizmas vengia bet kokio artimo ryšio tarp dieviškumo ir žmogiškumo santykyje su Dievu. Jis atsisako pripažinti, jog įkvėptasis Dievo žodis buvo išreikštas žmogiškąja kalba ir, veikiant dieviškajam įkvėpimui, užrašytas ribotų galimybių bei išteklių žmogiškųjų autorių. Dėl šios priežasties jis linkęs traktuoti biblinį tekstą taip, tarsi jis būtų žodis į žodį padiktuotas Dvasios, ir nepripažįsta, jog Dievo žodis buvo suformuluotas kalba bei stiliumi, sąlygotais vienokios ar kitokios epochos. Jis neskiria dėmesio literatūros formoms ir žmogaus mąstymo būdams, aptinkamiems bibliniuose tekstuose, kurių daugelis yra ilgą laiką trukusios ir labai skirtingų istorinių sąlygų žyme paženklintos plėtotės vaisius.

Fundamentalizmas taip pat perdėm pabrėžia detalių bibliniuose tekstuose, ypač kur kalbama apie istorinius faktus bei tariamai mokslines tiesas, neklaidingumą. Neretai jis istorizuoja tai, kas iš tiesų nepretenduoja į istoriškumą, nes laiko istorišku viską, kas perteikta ar papasakota būtojo laiko veiksmažodžiais, ir neskiria būtino dėmesio simbolinės arba figūratyvinės prasmės galimybei.

Fundamentalizmui dažnai būdinga tendencija ignoruoti arba neigti problemas, kurias biblinis tekstas kelia savo hebrajišku, aramėjišku ar graikišku pavidalu. Jis neretai artimai susijęs su kuriuo nors vienu, senu ar šiuolaikiniu vertimu. Jis lygiai taip pat išleidžia iš akių tam tikrų vietų "peraiškinimus" (relectures) pačioje Biblijoje.

Kalbant apie evangelijas, fundamentalizmas neatsižvelgia į evangelinės tradicijos plėtrą, bet naiviai painioja galutinę šios tradicijos stadiją (tai, ką užrašė evangelistai) su pradine stadija (istorinio Jėzaus žodžiais ir veiksmais). Kartu fundamentalizmas nekreipia dėmesio į svarbų matmenį - į tai, kaip pirmosios krikščionių bendruomenės pačios suvokė Jėzaus ir jo naujienos poveikį. Tuo tarpu būtent tai yra krikščionių tikėjimo ir jo tiesioginės raiškos apaštališkosios kilmės liudijimas. Taip fundamentalizmas iškraipo kreipimąsi, reiškiamą pačios Evangelijos.

Fundamentalizmui lygiai taip pat būdingas požiūrio siaurumas, nes kaip atitinkančią tikrovę pripažįsta pasenusią praeities kosmologiją dėl to, kad būtent tokią randa Šventajame Rašte; tai apsunkina dialogą su platesne ryšių tarp tikėjimo ir kultūros samprata. Jis remiasi nekritišku tam tikrų Biblijos tekstų skaitymu, siekdamas pateisinti prietarų, pavyzdžiui, rasistinių, paženklintas politines ir socialines idėjas, visiškai priešingas krikščioniškajai Evangelijai.

Pagaliau savo prisirišimu prie sola Scriptura principo fundamentalizmas atsieja Biblijos aiškinimą nuo Dvasios vadovaujamos Tradicijos, kuri, palaikydama ryšį su Šventuoju Raštu, autentiškai plėtojasi tikėjimo bendruomenėje. Jis nepajėgus suvokti, kad Naujasis Testamentas susiformavo krikščionių Bažnyčioje ir yra šios, iki tekstų atsiradimo jau egzistavusios Bažnyčios Šventasis Raštas. Dėl šios priežasties fundamentalizmas neretai yra antibažnytinis; jis menkai vertina tikėjimo išpažinimus, dogmas ir liturgines praktikas, tapusias bažnytinės tradicijos dalimi, taip pat Bažnyčios mokomąjį vaidmenį. Jis reiškiasi kaip asmeninio aiškinimo forma, nepripažįstanti, jog Bažnyčia remiasi Biblija ir gyvybės bei įkvėpimo semiasi iš Šventojo Rašto.

Fundamentalistinė prieitis yra pavojinga, nes ji patraukli žmonėms, ieškantiems biblinių atsakymų į savo gyvenimo problemas. Ji gali juos apgauti siūlydama pamaldžius, bet iliuzinius aiškinimus, užuot pasakiusi, jog Biblija nebūtinai tiesiogiai atsako į kiekvieną jų problemą. Fundamentalizmas, nors to ir nesako, kviečia į savotišką tikrą intelektinę savižudybę. Jis teikia gyvenimui klaidingo tikrumo, nes nesąmoningai painioja biblinės naujienos žmogiškąsias ribas su dieviškąja tos naujienos esme.

Andrius4

Ar tikime į Bibliją ar tikime į Dievą? Mano atsakymas - TAIP! Tikiu Dievu ir jo žodžiu - Šventuoju Raštu. Taigi, vienas kitam neprieštarauja.  :thumbup:

"Jeigu tikiu i Dieva - tikiu ir Sventuoju Rastu, viskuo kas ten parasyta. Negalima Biblijos atskirti nuo Dievo."

Pritariu Sigitui ir Varlėj keliauninkėj


Nes kaip galima pažinti Dievą? Nepažinant Jo Žodžio ir Jo valios. Kas Jam patinka ir kuo Jisai gėrisi ir ko nekenčia, kas Jam yra bjaurastis. Ir kad nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti" JEZAUS KRISTAUS vardas. Todėl aš negaliu pritarti betuokiam kitokiam mokslui, kurio nėra Žodyje(Biblijoje). Nes Dievas + Jo Zodis= Jo valia. Todėl aš bijau Dievo ir klausau ką jis sako, o ne žmogaus  teologinis mokslas. Ar Kristus i savo mokinius išsirinko nors viena išsimokslinusi teologą. Sadukiejai ir Fariziejai, jie buvo dideli rašto žinovai. Bet Jis juos bare už tai kad Dievo Žodi padare neveiksniu savo mokimais. O jie buvo Tikrai didus kunigai tuo metu, ne ką mažiau didus, kaip šios dienos vyskupai.(Prisiminkit aš nieko neturiu prieš žmogų, kunigą, ar  vyskupą) bet prieš ta mokymą, kurio nėra raštuosią) Ar ne tapati šaukė Jonas Krikštytojas, kviesdamas žmones atgailai ir Krikštui. Ir jis juk nekrikštijo kūdikiu, kūdikiai negali atgailauti. Atgailauti galima tik tada kai jau imi skirti bloga nuo gero. Dievas visada kviečia gristi prie Jo Žodžio. Jus neklausykite manęs, nes manote kad esu nukrypęs i sekta. Bet klausykite Dievo Žodžio ar neprasyta? ..... Ps 138,2 Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą.

Silvija

Mūsų net Šventraščiai skirtingai rašo, štai biblija.lt Ps 138,2:

Puolu kniūbsčia prie tavo šventųjų Namų,
dėkoju tavo šventajam vardui
už tavo gerumą ir ištikimybę,
nes išaukštinai virš visų savo vardą ir pažadą.


Andriau, rašai: "aš bijau Dievo ir klausau ką jis sako, o ne žmogaus  teologinis mokslas" ir čia:
Citata iš: Andrius4  rugpjūčio 25, 2015, 06:45:53
Niekas negali pats aiškintis žodžio. Tai Dievo Žodis, Dievas tik ir gali ji išaiškinti. Skirtumas yra tas, kad jus stovite ant Bažnyčios aiškinimo, o aš ant Dievo pranašo aiškinimo.


Tai kaip čia?

Andrius4

Jus vis norite mane prigauti  :)  Aš ir nesiaiškinu pats, kaip gi aš galėčiau? Ar Jus tykyte, kad aš toks sumanus ir išmintingas, kad išsiaiškinau Biblija tiek kiek jau ja žinau? Tikrai ne :) Kas aš toks? Aš juk minėjau apie pranašą. Ar Dievas nekalbėdavo per savo pranašus?

Silvija, gal galite parašyti kieno vertimo šis Šv. Raštas, kuri pacitavote?

Silvija

http://biblija.lt/index.aspx/apie_svetaine/

Nenorim prigauti, Andriau, greičiau jau vadovaujamės broliškos meilės principu. Bažnyčioje daug būta šventų žmonių, išmaniusių Raštus ir Jėzus ne už tai juos peikė, bet dėl to, kad patys tų Raštų nevykdė. Jusiškis pranašas buvo vienas, kurio nevalia kritikuoti? O KB teologija išgryninta metų metus prižiūrint, kad nebūtų nukrypimų (erezijų) nuo gryno Kristaus mokslo, šitaip atskleidžiant netikrus pranašus ir neleidžiant jiems manipuliuoti žmonių tikėjimu. Sakai prisikūrė šimtai ir tūkstančiai mažų bažnyčių, tad kuria iš jų tikėti? Bet juk visa tai - protestantizmas. Sekmininkai - ne išimtis.
.

Andrius4

Mt 15,4 Juk Dievas įsakė: 'Gerbk savo tėvą ir motiną!', ir: 'Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta! 5. O jūs sakote: 'Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:-Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui- 6. tas gali negerbti tėvo ir motinos'. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

Bare ir už, kad iškreipia Žodį.

Čia turbūt atvirkščiai gaunasi. Kaip tik pranašą visi labiausiai ir kritikuoja. Ne tik KB, bet ir visos denominacijos ir organizacijos nepripažįsta Viliamo Branhamo, kaip Dievo pranašo. Bet tai ir nenuostabu. Biblijoje irgi galima matyti, kaip pranašai buvo persekiojami ir įkalinami ir t.t.  Ir turbūt pranašą yra lengviau ir laisviau kritikuoti, negu ta mokimą kuris jau išsišaknijąs, nes jis turi didele valdžią. Ir aš nepriklausau sekmininkams, aš nepriklausau jokiai denominacijai, ar organizacijai.

Silvija

Jei visi būtų laikomi Dievo pranašais pagal požymį, kad juos turi persekioti, tai labai jau daug tokių būtų :)

Aukštyn