rugpjūčio 26, 2019, 01:18:45

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Straipsnis apie Dievo šarvus ir ginklus

Pradėjo Tomas M., lapkričio 05, 2015, 04:45:16

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Tomas M.

Rengiu straipsnį mūsų svetainei ir norinčius kviečiu prisidėti prie teksto rašymo. Ką padariau šiuo metu - sukūriau tokį paveikslėlį (kol straipsnį normaliai nepaskelbsime prašyčiau neplatinti) ir surinkau Šv. Rašto ištraukas. Jei būtų noro, gerai būtų trumpai aprašyti pačią koncepciją dvasinių šarvų ir ginklų, pateikti Tėvų ir Šventųjų citatų (jei tokių yra), padiskutuoti apie dvasinės kovos/šarvų/ginklų temas. Gabaliukai anglų k. bus išversti.

Apaštalas Šv. Paulius rašo savo antrajame laiške Timotiejui (2 Tim 2:3-5):

    Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys. Kareivis neužsiima pragyvenimo reikalais, norėdamas patikti karo vadui. Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles.

Apaštalas Šv. Paulius rašo savo laiške romiečiams (Rom 13:12-14):

    Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių.

ir plačiau apibūdina Dievo šarvus laiške efeziečiams (Ef 6:10-18):

    Pagaliau būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir, visa nugalėję, išsilaikyti. Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį. Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius ir mane...

Šių eilučių atspindžius galime pastebėti ir Senajame Testamente (Išm 5:17-20):

    VIEŠPATS ginkluosis pavydžia meile
    ir kūriniją pavers ginklu savo priešams nubausti;
    jis užsivilks teisumą kaip šarvus
    ir užsidės tikrą teisingumą kaip šalmą;
    jis pasiims šventumą kaip nenugalimą skydą,
    perkals didelį pyktį į kalaviją,
    ir Visata drauge su juo stos prieš neišmanėlius.

In terms of the parts of the Armor of God, the various pieces (the belt of truth, the breastplate of righteousness, the "shoes" of the gospel of peace, the shield of faith, the helmet of salvation, and the sword of the Spirit) are correlated to what Paul would have witnessed firsthand as the arms and armor of Roman legionaries during his life in the Roman Empire.

The helmet of Salvation and the breastplate of Righteousness also appear Pranašo Izaijo knygoje (Iz 59:16-17):

    VIEŠPATS matė, nepatiko jam,
    kad nebėra teisingumo. Teisumu apsivilko kaip šarvais,
    išganymo šalmą užsidėjo ant galvos.
    Rūstybės drabužiai - jo apdaras,
    pykčio įkarščiu apsigaubė jis kaip skraiste.

O dabar patyrinėkime kiekvieną Dievo ginklą plačiau.

Išganymo šalmas

Šv. Apaštalas Paulius apie Išganymo šalmą rašo jau cituotame laiške efeziečiams (Ef 6:17). Užsidėk Išganymo šalmą tikėdamas, kad Jėzus Kristus numirė už tavo nuodėmes ir prisikėlė iš mirusiųjų.
Tikėjimo skydas

Šv. Apaštalas Paulius apie Tikėjimo skydą rašo jau cituotame laiške efeziečiams (Ef 6:16). Tikėk, kad Dievas ištesės savo pažadus. Tikėjimas Dievu apsaugo, kai esi gundomas abejoti.

Taip pat tikėjimui yra skirtas visas skyrius Šv. Apaštalo Pauliaus laiške žydams (Žyd 11):

    Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.

    Tikėjimo įkvėptas Abelis atnašavo vertesnę auką negu Kainas, ir tikėjimas jį paliudijo esant teisų, nes pats Dievas patvirtino jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.

    Tikėdamas Henochas buvo perkeltas, kad neregėtų mirties, ir žmonės jo neberado, nes Dievas jį perkėlė. Mat prieš perkeliamas, pasak liudijimo, jis patikęs Dievui. Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina. Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė arką savo šeimynai išgelbėti; tikėdamas jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.

    Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas. Tikėdama ir pati Sara - nevaisinga ir nebe to amžiaus - gavo galią susilaukti palikuonio, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. Ir todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.

    Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai. Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu: jis prirengė jiems Miestą!

    Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų, - jis, kuris buvo gavęs pažadus, kuriam buvo pasakyta: Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko. Jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų kaip įvaizdį. Taip pat Izaokas, tikėdamas ir žvelgdamas į ateitį, laimino Jokūbą ir Ezavą. Tikėdamas Jokūbas mirties valandą palaimino kiekvieną Juozapo sūnų ir pagarbino, atsirėmęs į savo lazdos drūtgalį. Tikėdamas merdintis Juozapas užsiminė apie Izraelio vaikų iškeliavimą ir davė nurodymų dėl savo palaikų.

    Tikėdami tris mėnesius slėpė gimusį Mozę gimdytojai, nes matė, koks kūdikėlis dailus, ir nepabūgo valdovo įsakymo. Užaugęs Mozė tikėdamas atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais. Jis Mesijo paniekinimą laikė didesniu lobiu negu Egipto turtus, nes jis žvelgė į atpildą. Tikėdamas jis paliko Egiptą ir nepabūgo karaliaus rūstybės. Jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį. Tikėdamas jis įsteigė Paschą ir apšlakstymą krauju, kad angelas naikintojas nepaliestų jų pirmgimių. Tikėdami jie perėjo per Raudonąją jūrą tarytum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė.

    Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui. Dėl tikėjimo paleistuvė Raaba nepražuvo kartu su neklusniaisiais; mat ji taikingai buvo priėmusi žvalgus.

    Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus, kurie tikėdami užkariavo karalystes, vykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose.

    Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, nesulaukė to, kas buvo pažadėta, nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą.

Teisumo šarvai

Šv. Apaštalas Paulius apie Teisumo šarvus rašo jau cituotame laiške efeziečiams (Ef 6:14). Būti teisiu - tai būti doru, geru, kukliu, sąžiningu bei teisingu kitų atžvilgiu. Teisus užstoja silpnesnius.

Taip pat apie teisumą Šv. Apaštalas Paulius užsimena pirmame laiške korintiečiams (1 Kor 1:30):

    Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo valia mums tapo išmintimi, teisumu, pašventimu ir atpirkimu...

Tiesos diržas

Šv. Apaštalas Paulius apie Tiesos diržą rašo jau cituotame laiške efeziečiams (Ef 6:14).

Taip pat apie tiesą skaitome Šv. Apaštalo Jono Evangelijoje (Jn 8:31-32):

    Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: ,,Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus".

ir (Jn 14:6):

    Jėzus jam sako: ,,Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.

Dvasios kalavijas - Dievo Žodis

Šv. Apaštalas Paulius apie Dvasios kalaviją rašo jau cituotame laiške efeziečiams (Ef 6:17). Dvasios kalavijas yra Dievo Žodis - mūsų puolamasis ginklas. Kai pasakojame kitiems, ko moko Biblija, Šventoji Dvasia padeda žmonėms pamatyti savo blogas mintis ir veiksmus, sužadina juose norą gauti atleidimą.

Taip pat Šv. Apaštalas Pauliaus apie Dievo Žodį kalba savo laiške žydams (Žyd 4:12-13):

    Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis. Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

Kojos, apautos ryžtu skleisti taikos Evangeliją

Taip pat Šv. Apaštalas Pauliaus apie Evangelijos skelbimą kalba savo laiške romiečiams (Rom 10:15):

    O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerą naujieną!

Dievo Vardo ir Švč. Trejybės skydai

Švč. Trejybės skydas arba Scutum Fidei - lot. tikėjimo skydas kildinamas iš Dievo Vardo skydo https://en.wikipedia.org/wiki/Shield_of_the_Trinity

An early example of the miles christianus allegory in a manuscript of the Summa Vitiorum by William Peraldus, mid 13th century, showing a knight armed with virtues and facing the vices in mortal combat. The knight is equipped with a detailed Armour of God, including an early depiction of the Shield of the Trinity, and he is crowned by an angel holding the gloss non coronabuntur nisi qui legitime certaverint "none will be crowned but those who truly struggle" and in the other hand a list of the seven beatitudes, matched with the seven gifts of the Holy Spirit and the seven heavenly virtues which in turn are set against the seven cardinal vices. The parts of his armour are identified with Christian virtues, thus correlating essential military equipment with the religious values of chivalry: The helmet is spes futuri gaudii (hope of future bliss), the shield (here the shield of the Trinity) is fides (faith), the armour is caritas (charity), the lance is perseverantia (perseverance), the sword is verbum Dei (word of God), the banner is regni celestis desiderium (desire for the kingdom of heaven), the horse is bona voluntas (good will), the saddle is christiana religio (Christian religion), the saddlecloth is humilitas (humility), the reins are discretio (discretion), the spurs are disciplina (discipline), the stirrups are propositum boni operis (proposition of good works), and the horse's four hooves are delectatio, consensus, bonum opus, consuetudo (delight, consent, good work and exercise).

Kaštonas

http://www.egzorcistas.lt/component/finder/search?q=kovos&Itemid=214

Į akis iškart krito trumpinių žymėjimas.
Pvz. (2 Tim 2:3-5) ir (2 Tim 2, 3-5)

Teksto neskaičiau.

Silvija

Jei straipsnį rašyčiau aš, būtinai pažymėčiau, kad Bažnyčios istorijoje būta tragiškų puslapių, kai painiota žmogiškosios kovos su Dieviškosiomis, išorinės su vidinėmis. Nepamirščiau priminti ir kas tikrasis mūsų visų priešas.

O svarbiausia - įsižiūrėčiau dar kartą į Jėzų, gal net perskaityčiau iš naujo Evangelijas, kad pakartočiau viską apie Jį, kaip vienintelį jau nugalėjusį Karį ir apie Jo šarvus bei ginklus.

Tomas M.

Kaštonai, žymėjimas naudojamas anglakalbiuose tekstuose, gal ir kitur. Nežinau, kodėl lietuviai taip žymi, man asmeniškai lietuviškas žymėjimas labai neaiškus, ypač kai reikia pateikti kelias nuorodas iškarto, tuomet tie kableliai susimaišo, o dvitaškis žymiai geriau atskiria skyrius.

Silvija, tavo planelis tinka visam gyvenimui ;) O Šv. Paulius juk iškart įvardiją priešą: "...kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas".

Norisi straipsnį padaryti aprėpiamos apimties ir ne per dau sudėtingą teologiškai, kad paprasti žmonės sugebėtų įveikti.

Kaštonas

Na pagal tai skiriu kuris vertimas.
Pvz. biblijos.lt ir biblija.lt

Svetainės BIBLIJA.LT autorė - Katalikų interneto tarnyba - dėkoja Lietuvos Vyskupų Konferencijai ir Lietuvos Biblijos draugijai,

Tomas M.

Aš naudoju katalikišką, tik perrašau nuorodas pagal kitą schemą ;)

Kaštonas

Apie aštuonis žmogaus gundymo būdus ir kovą su jais
Senolis Kleopas (Ilija. Rumunija )

Šventieji tėvai sako, kad žmogus eidamas link išganymo būna puolamas iš aštuonių pusių: iš nugaros, iš priekio, iš kairės, iš dešinės, iš viršaus, iš apačios, iš vidaus ir iš išorės. ....

http://www.egzorcistas.lt/teorines-ir-praktines-izvalgos/informaciniai-straipsniai/senolis-kleopas-apie-astuonis-zmogaus-gundymo-budus-ir-kova-su-jais?highlight=WyJndW5keW1haSJd


Tomas M.

Tas straipsnis su visomis Šventojo Rašto citatomis jau gavosi gana didelis, jei yra noras, galite parengti išplėstinę dalį apie gundymus, nes neabejotinai tai yra susiję, bet nesinori parašyti tokio straipsnio, kurio žmonės nelabai spės perskaityti vienu ypu.

Aukštyn