rugsėjo 22, 2019, 03:41:46

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar galima prašyti šventųjų užtarimo?

Pradėjo kukulis, gruodžio 30, 2016, 08:44:25

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Sigitas

,,Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu - subrendę žmonės" (1Kor.14,20).
Citata iš: Andrius4  sausio 01, 2017, 08:33:09... bet koks bendravimas su mirusiais yra spiritizmas. ...
NETIESA!
Jeigu šitaip būtų, argi Jėzus Kristus ant Taboro kalno apaštalams matant, būtų bendravęs su Moze ir Eliju (žr. Mt.17,3-8)?

Kas yra spiritizmas? Tai dalis maginio mąstymo, kurį brolis Kristuje Jėzuje, Tomas, minėjo. Spiritizmo pagrindas - savo asmeninei naudai gauti kviečiamos dvasios, kitų įvardijamos kaip mirusiųjų sielos. Spiritizmo seanse turi dalyvauti bent vienas mediumas (žmogus, turintis patirties bendraujant su mirusiais) arba būtina specialiai tam paruošta lenta su raidėmis ir skaičiais, bei lėkštė ar adata su siūlu, vienu žodžiu specialios tam skirtos priemonės. Spiritizmu įvardijamas būtent toks okultinis bendravimas su mirusiais, o ne bet kuris.

Kuo skiriasi spiritizmo seansas nuo maldos "seanso"? Tiek viename tiek kitame gali dalyvauti keletas žmonių ir tarp jų gali pasitaikyti turėjusių patirties bendraujant su mirusiais. Taip pat naudojamos specialios priemonės tiek maldos susirinkime tiek spiritizmo seanse. Esminis skirtumas yra dvasinėje plotmėje - meldžiantis šaukiamasi Šventosios Dvasios, o spiritizmo seanse - piktosios dvasios.

Tai jeigu krikščionys melsdamiesi prašo iš Dievo vienokių ar kitokių dalykų ir užtarėjais prašo pabūti ar gyvus ar mirusius brolius Kristuje Jėzuje, tas nėra spiritizmo seansas, nes velnias bijo kryžiaus! O skirtumas tarp gyvų ir mirusių krikščionių tėra tik mūsų akims, nes Dievo akyse visi žmonės yra vienodai gyvi ,,todėl ir buvo paskelbta Evangelija net mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas" (1Pt.4,6).

Kaštonas

"(žmogus, turintis patirties bendraujant su mirusiais)"
Tai ne mirusių sielos (o piktoji dvasia):

Lk 16:26 Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus'.
(kas su kuo kalba!!!)

958  Bendravimas su mirusiaisiais. ,,Gerai suprasdama tą viso Jėzaus Kristaus mistinio kūno bendrumą, keliaujanti Bažnyčia nuo pat pirmųjų krikščionybės dienų su didele meile minėdavo mirusiuosius 'kadangi šventa ir dievota mintis 'yra melstis' už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš [...] nuodėmės' (2 Mak 12, 45-46); Bažnyčia taip pat rūpindavosi juos užtarti."521 Mūsų malda už mirusius gali ne tik jiems padėti: mūsų užtarti, jie ir mus gali veiksmingai užtarti.

"Bendravimas su mirusiaisiais" ką tai reiškia paaiškino Keliauninkė.

Apie antrąjį Kristaus atėjimą

1 Tes 4 13 Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius[i4] ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. 14 Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo.[i5] 15 Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. 16 O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, [i6]arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, 17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. 18 Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.

4   1 Tes 4,13: ir t.: Užmiegantieji - mirštantieji, užmigusieji - mirusieji.
5   1 Tes 4,14: Šv. Paulius, glaustai dėstydamas, praleido paaiškinamąją mintį, jog, tikėdami Jėzaus prisikėlimą (sąlyga!), nuosekliai privalome tikėti ir savąjį prisikėlimą, išplaukiantį iš krikščionių vienybės su Kristumi.
6   1 Tes 4,16: Paliepimui, t.y. Dievo Tėvo paliepimui.

Kaštonas

"galbūt nuo tos akimirkos, kai tas klausimas iškilo, vadinas, nelaukiant rudens :) Šitaip mus Motina įgalioja bendravimui, bet ne už(si)miršimui."
Šitai  man labiau patinka.:)
Šventės gražu. Ne šventės žmogų veda.
Atsiliepti į Šventosios Dvasios "skambutį" yra ir tai ko ieškome.

Silvija

O tu, Kaštonai, meldies už mirusius? Prašai užtarimo? Nes lygiai taip pat ir mums galioja "nuo tos akimirkos, kai tas klausimas iškilo, vadinas, nelaukiant rudens".

Andrius4

O taip Varlyte, tai tiesa. Mirusiųjų dvasios yra gyvos, kas galėtu tai paneigti?  Ir kaip kitaip galėtum bendrauti, ar įšaukti mirusi? Ir aš tikiu kiekvienu Dievo žodžiu. Ir tos citatos kur citavai iš Šventojo Rašto, tai Dievo žodis. Amen. Bet tie žmonės mirę žemėje ir jų dvasios yra kitame pasaulyje (išmatavime) ir mums nevalia su jomis eiti į bendravimą, ar tai Šventieji, ar ne. 

Kun 19   31 Nesikreipkite į dvasias ir kerėtojus, - jų patarimo neieškokite, kad nebūtumėte jų suteršti: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

"Nesikreipkite į dvasias" Tai Dievo įsakymas. Ir ar Jėzus Kristus yra pasakęs kitaip?

Pvz. dabar jau galite jai noryte?

Todėl vėl pažiūrėkime į Jėzaus Kristaus žodžius.

Jn 15   16 Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, - kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.

"Tėvą mano vardu" (Dievą Jėzaus Kristaus vardu). Ne Petrą Jėzaus Kristaus vardu ir ne ką kita, bet TĖVĄ. Ar dar turėtu buti svarstoma ir priimama kitokiu sprendimu?
Pvz. kaip, Nuuu Kristus nesakė, kad negalima to daryti.
TĖVAS PASAKĖ!!! " NESIKREIPKITE Į DVASIAS".

Citata iš: Sigitas  sausio 02, 2017, 05:28:24
Citata iš: Andrius4  sausio 01, 2017, 08:33:09... bet koks bendravimas su mirusiais yra spiritizmas. ...
NETIESA!
Jeigu šitaip būtų, argi Jėzus Kristus ant Taboro kalno apaštalams matant, būtų bendravęs su Moze ir Eliju (žr. Mt.17,3-8)?

Sigitai, tai buvo Dievo keliu padaryta, ne žmogaus.


Kaštonas

"O tu, Kaštonai, meldies už mirusius?..................."

"Į šv. Mišias mes atnešame širdžių troškimus, prašymus, padėkas ir paaukojame visa tai, kas mums brangiausia Dievui, kuris mus sukūrė ir palaiko nuolatinėje malonėje bei globoje. Šv. Mišių pradžioje kunigas paprastai paragina visus žmones melstis viena ar kita intencija, o kartu praneša, už ką yra aukojamos šv. Mišios: už mirusius, už gyvuosius, prašant įvairių malonių ir t.t.
http://www.vievioparapija.eu/aktualu/liturginiai-veiksmai-elgsena-ir-prasme-sv-misiu-metu";

3 SKIRSNIS. EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAS
http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/N15301.html


Maldos grupelėje turime šnekų......

Tomas M.

Andriau, skaitom Apd 19:

Citata11 Pauliaus rankomis Dievas padarydavo ne bet kokių stebuklų. 12 Žmonės net dėdavo ligoniams jo kūną lietusias skepetėles, prijuostes, ir nuo jų pasitraukdavo ligos, išeidavo piktosios dvasios.


Sakysime žmonės išsaugojo tas skepetėles ir toliau jas naudodavo jau Šv. Pauliui mirus. Kas tai būtų - magija ar šventojo užtarimu įvykęs stebuklas, kurio šaltinis aišku yra pats Dievas?




Beje Senojo Testamento istorijose žmonės kviesdavosi mirusiųjų sielas ir klausdavo jas juos dominančios informacijos, kaip kad ir spiritizmo seansuose. Tuo tarpu katalikai nesikviečia, kad šventieji jiems apsireikštų, kažką pasakytų ir pan. Jie jų prašo, užtarti juos prie Dievo sosto.

Kitas svarbus dalykas, gal jau žinai, bet demonai negali girdėti žmogaus minčių, jie gali tik nuspėti tam tikrus dalykus pagal žmogaus elgesį ir kitas nuorodas. Tas pats galioja ir kitoms dvasinio pasaulio dvasioms. Todėl tik Dievas gali leisti išgirsti mintis tam tikrai dvasiai/sielai, pvz jei aš mintyse prašau Šv. Filomenos užtarimo.

Manau panašiai gal ir su žodžiais yra nes juk dvasios negali būti visur ir visada (tą beje matome Dykumos tėvų istorijose). Todėl šiuo atveju Dievas, Kuris yra viso žinojimo Šaltinis, leidžia Šventiesiems mūsų prašymus išgirsti, tad užtarimas taip pat įvyksta su Dievo tarpininkavimu.

Ką jau bekalbant, kad daugelis maldų į šventuosius baigiasi "... prašome per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį".

kukulis

Rytoj (sausio 4, trečiadienį, 18:50 ) mūsų maldos gruplelė rinksis Karmelitų parapijos namuose po šventų mišių ir diskutuosime apie šventuosius.

Tikiu į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir į amžinąjį gyvenimą. Amen.

O dėl kreipimosi į mirusiųjų dvasias tai Andriau tu teisus, bet tai ne tas pats, kaip prašyti šventojo užtarimo.

P.S.
Kviečiu norinčius apsilankyti :)

Andrius4

Tomai, nežinau ar sutiksi? Bet visu pirma žmonės neišgytu, jeigu juose nebūtu tikėjimo, kad jie išgys  nuo tu skepetėlių.

(Mt 9:21-22) 21 Mat ji pati sau kalbėjo: ,,Jei tik palytėčiau jo drabužį - išgyčiau". 22 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: ,,Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave". Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

Net pats Jėzus dėl žmonių netikėjimo nedaug te galėjo padėti jiems. (Mt 13:58) Dievas negali žmogui padėti, jeigu jame nėra tikėjimo. Todėl tikiu, kad skepetėles sukeldavo žmonėm tikėjimą, nes žmonės žinojo, kad jos lietė Sauliaus kūną. Ir manau žinai apie nocebo ir placebo efektą žmonėms. Dievo yra įdėtas žmonėse išgijimas ir tikėjimas ji aktyvuoja. Tiesa ir šiame amžiuje yra naudojamos skepetėles pagyti ligoniams. Dievo tarnai, kurie turi gydimo dovanas per maldą, deda rankas ant skepetėlių ir meldžiasi už tuos ligonius ir skepetėles siunčiamos tiems žmonėms ir jie pasveiksta, jeigu turi tikėjimą.

Bet dabar Tomai, aš tikiu, kad tu myli Dievą, kitaip nebūtum kūrės šito saito. Ir tavo širdies troškimas padėti pažinti Dievą kitiems yra kur kas didesnis negu tu gali ji išreikšti. Tai gyliau už gylu ir aukščiau už aukšta. Tai žodžiais neperteikiamą. Visa visata sutelpa į tą troškimo jausmą. Begalybė, amžinybė, kas tai?  Tai Dievas, Jo sėkla kuri veržiasi per tamsą ir per storiausia asfalto sluoksni. Tai lelija kuri turi prasibrauti pro dumblą ir tamsų upes vandenį, tam kad atiduotu viska, kas yra joje. Kas gali ją sulaikyti? Niekas, nėra tokios jėgos kuri galėtu sustabdyti tai.

Todėl Tomai, jeigu taip myli Dievą, tad turi lygiai taip pat mylėti ir Jo žodį. O Dievo žodis mokina gyvus melstis už gyvuosius, kol čia žemėje(Jok 5:16). Ir užtarti vienas kita dabar ir čia.  Ir nesikreipti į dvasias, o malda tai jau kreipimasis į tam tikrą dvasią į kuria malda kreipiesi. Juk į Dievą kreipiamės  maldoje?

Todėl aš nesuprantu ir niekada nesuprasiu, kodėl yra ignoruojamas Dievo žodis??? Kodėl ignoruojama ir bandoma pridengti tai bažnyčios mokimais? Pats Jėzus Kristus duoda suprasti, kad turime visko prašyti Tėvo Jėzaus Kristaus vardu. Bet ne, tai yra nusukama į šoną ir žiūrima ką Bažnyčia mokina. Kaip taip galima? Šventi Raštai mokina, kad busime teisiami pagal Dievo žodį, ne pagal kažkurios Bažnyčios žodį. Ne pagal katalikų, ne pagal protestantų, ne pagal baptistų ir ne pagal mano bendruomenės žodį, o pagal Dievo. Tad kur mes galime buti vieningi? Dievo žodyje, tiktais Dievo žodyje, be jokiu žmonių mokinimų. Nes iškilo begalė mokinimu ir nebeliko vienybės. Visi šaukia pas mus išgelbėjimas, kiti pas mus ir t.t. Deja nei pas nieką, deja visi bus pražuvę Jeigu nebus Dievo žodyje. Neesi Dievo žodyje? Neesi ir Jėzuje Kristuje, neturi ir Šventosios Dvasios, nes tai yra VIENA. Ir ką tada Kristus pasakys, kaip busime tenai teismo dieną?

"Aš niekuomet jūsų nepažinojau, šalin nuo manęs jus nedoreliai".     

Varlė keliauninkė

Jn 4, 24 "Dievas yra dvasia"

Pagal Andriaus logiką ir pažodinį Biblijos interpretavimą išeitų, kad ir Dievui negalima melstis ir Jo šauktis, nes Jis yra dvasia.

Andrius4

Kukuli, ar bijai tiesiai šviesiai pasakyti ką galvoji, kad rašai per aplinkui? Geriau parodyk Šventuose Raštuose kur aš klystu. O jei negali, tuomet nereikia taip rašyti, kaip rašai.

Varlyte, kalba eina apie mirusių žmonių dvasias. Ir puikiai supranti, kad Dievas apie tai kalba.

kukulis

Prie tuščio šulinio neina minios semtis vandens.

Šventųjų užtarimas vyksta pagal sekančią schemą:
1) Žmogus kreipiasi į šventąjį, prašydamas pagalbos.
2) Šventasis meldžiasi Dievui, užtardamas prašantįjį.
3) Dievas atsako į Šventojo maldą ir padeda prašančiajam.

T.y. ne pats šventasis atlieka pagalbą, o Šventoji Dvasia, tačiau dėl šventųjų bendravimo šventojo malda susilieja su prašančiojo malda.

Andriui ištrauka iš Šventojo Rašto:

[Pr 18, 20-33]
20 Tuomet VIEŠPATS tarė: ,,Šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą taip padidėjo ir jų nuodėmė yra tokia sunki, 21 kad aš turėjau nužengti ir pamatyti, ar jie iš tikro elgėsi pagal mane pasiekusį šauksmą. O jei ne, aš žinosiu".
22 Iš ten tat du vyrai pasuko ir ėjo Sodomos link. Tuo tarpu Abraomas pasiliko stovėti prieš VIEŠPATĮ. 23 Abraomas priėjo arčiau ir tarė: ,,Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu? 24 Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų? 25 Ne tavo būdas daryti tokį dalyką - žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?" 26 VIEŠPATS atsakė: ,,Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos jų vietos". 27 O Abraomas vėl tarė: ,,Štai kaip drįstu kalbėti VIEŠPAČIUI, būdamas dulkė ir pelenai. 28 O jeigu trūktų penkių lig penkiasdešimties teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?" Jis atsakė: ,,Nesunaikinsiu, jei rasiu ten keturiasdešimt penkis". 29 Bet jis vėl jam kalbėjo, sakydamas: ,,O jei rastųsi ten keturiasdešimt?" Jis atsakė: ,,Dėl keturiasdešimties to nedarysiu". 30 ,,Tenesupyksta ant manęs VIEŠPATS, - jis tarė, - jei aš vėl kalbu. O jei ten rastųsi trisdešimt?" Jis atsakė: ,,To nedarysiu, jeigu ten rasiu trisdešimt". 31 Jis tarė: ,,Štai kaip drįstu kalbėti VIEŠPAČIUI. O jei ten rastųsi dvidešimt?" Jis atsakė: ,,Ir dėl dvidešimties jo nesunaikinsiu". 32 Tuomet jis tarė: ,,Tenesupyksta ant manęs VIEŠPATS, jei dar vieną kartą kalbėsiu. O jei ten rastųsi dešimt?" ,,Jo nesunaikinsiu dėl dešimties," - jis atsakė. 33 Baigęs kalbėtis su Abraomu, VIEŠPATS nuėjo savo keliu, o Abraomas parėjo į savo gyvenvietę.

Šioje vietoje Dievas "nepaklausė" Abraomo ir sunaikino Sodomą, tačiau yra ir daugybė vietų, kur Dievas atsižvelgė į šventųjų užtarimą.

Jeigu kiltų klausimas dėl mirusiųjų, tuomet taip, iki Jėzaus Kristaus atėjimo tik dar nepatyrę fizinės mirties galėjo užtarti vieni kitus maldoje, tačiau po Kristaus, net ir fiziškai mirę yra gyvi Kristuje. Todėl net ir po fizinės jų mirties mes galime prašyti jų užtarimo, nes tikime kad jie yra gyvi pas Dievą.

Beje, prašymo malda visuomet lieka prašymu, o galiausiai viskas vyksta pagal Dievo valią. Šventųjų užtarimas tikrai nėra okultizmo seansas, kaip (galbūt) tu Andriau įsivaizduoji.

Kaštonas

"Prie tuščio šulinio neina minios semtis vandens."
Eina.


"Žmogus kreipiasi į šventąjį, prašydamas pagalbos."
Minimoje cit [Pr 18, 20-33] dialoge dalyvauja žmogus ir Dievas. Cituojama ištrauka neatitinka tai ką teigi.

kukulis

Cituojama ištrauka atitinka antrąjį punktą.

Kaštonas

2) Šventasis meldžiasi Dievui, užtardamas prašantįjį.

Kiek prisimenu Abraomas prašo nuo savęs?!
Temos klausimo mintis prašančiojo kreipimasis į šventuosius  anapilyje. Abraomas esantis anuomet žemėje.

kukulis

Abraomas užtarė Sodomos miestą prieš Dievą, nors iš to miesto niekas to neprašė.

Apie gyvus ir mirusius jau rašiau apie gyvenančius Kristuje ir po fizinės mirties.

Kaštonas

"Abraomas užtarė Sodomos miestą prieš Dievą, " taip pat, apie tai Andrius kalba.

Sigitas

Esu susirūpinęs jumis, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje. Niekaip nesuprantu koks yra šitos beprasmės diskusijos tikslas? ???
Katalikai draskosi, seilėjasi ir drabsto purslais vieną vargšą sektantą, mėgindami savo pasisakymus argumentuoti šaltiniais, kurie sektantui yra nuliniai. Sektantas mėgina įrodyti krūvai katalikų, jog jie yra klaidatikiai...
Kame jūs čia randate raciją? Kam tuščiai gaišti laiką?
Kad ir kiek bediskutuosite, nesvarbu mandagiai ar brutaliai, vis tiek katalikas liks kataliku o sektantas sektos irgi nepames.

Dar vieną dalyką brangūs broliai ir sesės Kristuje Jėzuje, pametėte iš akiračio - "šventieji" kurių užtarimo prašo katalikai, šventais yra laikomi tik Romos Katalikų Bažnyčios. Kitos bažnyčios jų šventais nėra pripažinę. Tiesa, yra keletas bendrų šventųjų tiek pas katalikus, tiek pas pravoslavus, bet jie šventais buvo paskelbti tik iki schizmos, t.y. panašiai iki 1000 mūsų Viešpaties metų. Tie, katrie nespėjo, taip ir liko su klaustuku, pvz: katalikams šventasis Augustinas pas pravoslavus tėra tik palaimintasis, nes jo kanonizavimo byla užsitęsė ir baigta tik ~12 amžiuje.

Taigi, tai, kas šventa katalikui, nebūtinai šventa pravoslavui, o juo labiau protestantui ar sektantui. Atsiminkime tai!
Ir, broliai, nebarstykit perlų.  ;)

Varlė keliauninkė

Na ir sėdėk ant tų savo perlų! :D

man pavyzdžiui visai įdomu stebėti, kaip Andrius masto. Ir tai yra nuoširdu, kas paperka. Bet žiūrim: kas Biblijoje jam nepatogu (žr. mano komentarą prieš tai ir Andriaus atsakymą), tai jis tada apeliuoja į supratimą ir nebetraktuoja Rašto pažodžiui :( kažkaip nei nuoseklu, nei iš principo principinga.. vadinasi tokiu atveju, tu Andriau, jau "nebestovi Dievo žodyje", o kažkur šalia?

ps Andriau, kuri Rašto eilutė sako, kad Dievas kalba būtent apie "mirusiųjų žmonių dvasias"? Prašau pacituok.

Tomas M.

Citata iš: Andrius4  sausio 03, 2017, 12:58:19
Tomai, nežinau ar sutiksi? Bet visu pirma žmonės neišgytu, jeigu juose nebūtu tikėjimo, kad jie išgys  nuo tu skepetėlių. Net pats Jėzus dėl žmonių netikėjimo nedaug te galėjo padėti jiems.


Bet kartu tikėjimas yra kelionė, kuri kartais prasideda nuo labai mažų dalykų:

Citata23 Jėzus jam atsakė: ,,'Jei ką gali'?! Tikinčiam viskas galima!" 24 Vaiko tėvas sušuko: ,,Tikiu! Padėk mano netikėjimui!"


Citata iš: Andrius4  sausio 03, 2017, 12:58:19
Ir manau žinai apie nocebo ir placebo efektą žmonėms.


Nemanau, kad galime lyginti placebo su Dievo išgydymu šiuo atveju. Čia yra tavo mintys, suprantu, bet tai labai jau tolimas pritempimas.

Tai labiau ne placebo efektas, bet žmogaus reikmė tikėjimo dalykus pajusti kūniškais būdais, kaip vanduo bėga krikštijant ir pan. Todėl ir Jėzus dažnai naudojo tokius papildomus ženklus, kaip molis, seilės, rankų uždėjimas ir pan., nors jam nereikėjo to išgydymui, kaip matome Romos šimtininko tarno pvz.

Citata iš: Andrius4  sausio 03, 2017, 12:58:19
Dievo yra įdėtas žmonėse išgijimas ir tikėjimas ji aktyvuoja.


Skamba panašiau į energetinį gydymą. Juk ne visiems tikintiems lemta išgyti, tad Dievui nereikia "įdėti" išgydymo į žmogų, Dievo valia jį pagydo akimirksniu.

Citata iš: Andrius4  sausio 03, 2017, 12:58:19
Todėl aš nesuprantu ir niekada nesuprasiu, kodėl yra ignoruojamas Dievo žodis??? Kodėl ignoruojama ir bandoma pridengti tai bažnyčios mokimais? Pats Jėzus Kristus duoda suprasti, kad turime visko prašyti Tėvo Jėzaus Kristaus vardu. Bet ne, tai yra nusukama į šoną ir žiūrima ką Bažnyčia mokina. Kaip taip galima? Šventi Raštai mokina, kad busime teisiami pagal Dievo žodį, ne pagal kažkurios Bažnyčios žodį. Ne pagal katalikų, ne pagal protestantų, ne pagal baptistų ir ne pagal mano bendruomenės žodį, o pagal Dievo. Tad kur mes galime buti vieningi? Dievo žodyje, tiktais Dievo žodyje, be jokiu žmonių mokinimų. Nes iškilo begalė mokinimu ir nebeliko vienybės. Visi šaukia pas mus išgelbėjimas, kiti pas mus ir t.t. Deja nei pas nieką, deja visi bus pražuvę Jeigu nebus Dievo žodyje. Neesi Dievo žodyje? Neesi ir Jėzuje Kristuje, neturi ir Šventosios Dvasios, nes tai yra VIENA. Ir ką tada Kristus pasakys, kaip busime tenai teismo dieną?


Čia yra daug gražių minčių, bet prisiminkime, kad:

Citata19 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje".


Todėl Bažnyčios negalima nuvertinti. Taip pat turime suprasti, kad Bažnyčios mokymas remiasi tiesiogiai Dievo žodžiu ir žodine forma perduota tikėjimo Tradicija, apie kurią jau kalbėjome. Tu gali atsisakyti Apaštalų perduotos žodinės Tradicijos, bet tai yra tavo pasirinkimas.

Aukštyn