lapkričio 18, 2018, 16:24:13

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar Katalikų Bažnyčia turi priimti homoseksualumą, o jei taip, kokiu lygiu?

Pradėjo Tomas M., vasario 02, 2017, 20:29:05

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

sandraa

Gailestingumas eina kartu su teisingumu. Jėzus pagaili kiekvieno nusidėjėlio ne tam, kad jis toliau eitu savo nuodėmingu keliu, bet tam, kad pasitaisytų.

Tomas M.

Man toksiškiausia atrodo ši vieta: "egzistuoja ir kitos sąjungos (unijos), kurios teikia abipusę paramą porai". T.y. norima normalizuoti/nujautrinti katalikų požiūrį į tokias sąjungas. Kas baisu, kad tame nujautrinimo darbe tiek vaizdinėmis priemonėmis, tiek tekstais, dalyvauji ir Bažnyčios hierarchai.

Esmė tame, kad nuo seno katalikams vien pagalvojus apie vienalytes poras supykindavo ir tai yra normalus apsauginis sielos reagavimas į nuodėmę, kad atgrasintų žmogų, kad jį apsaugotų. Bet kaip mes žinome iš jau seniai paskelbto gėjų manifesto, kuris beje yra pažodžiui įgyvendinamas ir gaila konstatuoti, kad gana sėkmingai, vienas iš žingsnių palaužti krikščionišką visuomenę yra normalizuoti (nujautrinti) gėjų liezbiečių vaizdą. Tokiu būdu žmonės per prievartą įvairiose situacijose "maitinami" ta informacija, kol galų gale tas šleikštulio jausmas išnyksta. Na, o tuomet galima jau pradėti kalbėti, kad tai yra meilė, gražūs jausmai, parama, rūpinimąsis vienas kitu... o vėliau  jau pereinama ir dar toliau, kad tie žmonės irgi nori vaikų, kad jiems priklauso teisės, kaip ir normalioms šeimom ir pan. Kitas metodas - blokavimas - irgi jau panaudotas - visi, kam gėjų vaizdas sukelia šleikštulį, pavadinti homofobais, t.y. apsauginė sielos reakcija įvardinta kaip kažkas blogo, norima, kad žmogus jos gėdytųsi.

CitataKirko ir Madseno planas yra paremtas drąsia propaganda ir esminiais psichologijos bei reklamos principais. Knygos autoriai tiki, kad sumaniai tokiu planu vadovaujantis, įmanoma tradicinei visuomenei ,,parduoti" homoseksualų ideologiją.

Tikslui pasiekti siūlomos trys strategijos:  nujautrinimo (desensitizing), blokavimo (jamming) ir atvertimo (converting).

Šios strategijos labai gerai paaiškina, kodėl po įstojimo į ES Lietuvoje atsirado tiek daug gėjų. Reikia manyti, kad padaugėjo ne gėjų, bet pasikeitė jų veikla. Tą kaip tik ir paaiškina pirmoji iš Kirko ir Madseno rekomenduojamų strategijų - nujautrinimas.

Nujautrinimas - tai pastovus visuomenės bombardavimas įvairia su gėjais susijusia informacija - straipsniais, pasirodymais televizijoje, jų reklama.  ,,Reikia apie save kalbėti tol, kol žmonėms tai nusibos tiek, kad net nustos erzinti. Visada būkite ten, kur kažkas vyksta, būkite matomi" - patarinėja knygos autoriai. Šį informacijos srautą jie apibūdina kaip ,,dušą". ,,Jei heteroseksualai negalės išjungti dušo, jie bent jau pripras būti šlapi. O tada, kai informacija apie mus sukels ne pyktį, ne susierzinimą, o tik nežymų pečių gūžtelėjimą - mūsų kova dėl socialinių teisių yra faktiškai laimėta".

Šiandien Amerikoje ši technika naudojama kasdien. Apie gėjus rašoma reikia - nereikia. Kiekvienas, net menkiausas jų judesys - sureikšminamas. Visiškai nesesniai, vienas didžiausių internetinių portalų Yahoo.com kelias dienas pirmame puslapyje laikė žinutę, kaip kažkoks mokyklą bebaigiąs abiturientas savo atsisveikinimo kalbos metu prisipažino, kad jis - gėjus.Tai buvo eilinė mokinio kalba, neapsiplunksnavęs jaunuolis, auditorija jo net rimtai neklausė, tačiau iš to buvo padaryta nacionalinė naujena.

Tokia politika duoda savo rezultatus. 1991 m. apklausus populiaraus JAV paauglių žurnalo ,,Teen" skaitytojus iš jų  17 proc. teigiamai žiūrėjo į homoseksualams, o 1999 m. -  jau 54 proc. Čia labai tiktų pacituoti žymaus amerikiečių poeto, bytniko, homoseksualo - pedofilo žodžius: ,,Mes jus ,,paimsime" per jūsų vaikus" (We'll get you through your children!).

Kita Kirko ir Madseno strategija -  blokavimas arba trukdymas. ,,Turime neleisti, kad apie mus būtų kalbama neigiamai. Bet kokia nuomonė, nepritarianti mūsų gyvenimo būdui, turi būti nutildyta, o jos reiškėjai paskelbti "blogais" žmonėmis. Ilgainiui heteroseksualai turi būti įtikinti, kad jų neigiami jausmai homoseksualų atžvilgiu yra ne taisyklė, o išimtis, ir kad taip galvoja tik jie, o likusioji visuomenės dalis - priešingai. Taip jų neigiamus jausmus homoseksualų atžvilgiu pakeis kaltės jausmas dėl savo pažiūrų".

Klasikinis blokavimo pavyzdys - taip vadinama ,,neapykantos kalbos" (hate speach) sąvokos atsiradimas. Ar kas nors iš mūsų  dorai žinome, ką tai reiškia? Kodėl sakyti, kad nemėgsti homoseksualų yra blogai, o, pavyzdžiui, nemėgti lenkų ar rusų - visai nieko?  Pagal homoseksualų blokavimo principą, ,,neapykantos kalbos" etiketė uždedama bet kuriai nuomonei, kuri nors kiek nesutinka su homoseksualų nuomone. Tuo labiau tokiai, kuri juos smerkia. Kalbėdami apie tokius savo metodus, knygos autoriai prisipažįsta: ,,Mes siekiame efekto nesiremdami nei faktais, nei logika, nei įrodymais".

Homoseksualų blokavimo strategija nepripažįsta tolerancijos kitokiai nuomonei. Jei tu ne su mumis, tu - prieš mus. Blokuojama viskas, kas pasisako prieš homoseksualus ar jų politiką.  Amerikiečiai puikiai prisimena faktą, kai per 2009 m. Mis JAV rinkimus absoliuti favoritė Mis Kalifornija Carrie Prejean pralaimėjo konkursą, nes į klausimą, ar ji palaiko gėjų vedybas, ji atvirai pasakė, kad ne. Iš žiuri veidų buvo matyti, kad tą minutę ji sau pasirašė nuosprendį.

Ir pagaliau -  ,,atvertimas" (converting). Kirkas su Madsenu savo knygoje šią strategiją pristato pabrėžtinai ciniškai: ,,Kai kalbame apie atvertimą, mes kalbame apie psichologinėmis atakomis bei suplanuota propaganda iš žiniasklaidos pakeistas vidutinio amerikiečio mintis, emocijas ir valią. Kalbame apie demoralizaciją tų nusistatymų, kurie yra prieš mus. Todėl, pasinaudodami  tais pačiais procesais,  kurie amerikiečius išmokė mūsų nekęsti, mes jų neapykantą paversime šiltu palankumu - patinka jiems tai, ar ne".

Ir jeigu blokavimu Kirkas su Madsenu tradicinių pažiūrų amerikiečiui nori sukelti gėdos jausmą dėl savo neigiamo požiūrio į gėjus, tai atvertime tikslas yra parodyti, kad, jausdamas gėjams neigiamus jausmus, jis toks yra jau galbūt vienintelis, nes visi jo draugai su gėjais yra geruose santykiuose. Tam, kaip jau minėta, padeda žiniasklaida. Knygos autoriai žino, kad vidutiniam amerikiečiui labai svarbu laikytis tokių pažiūrų, kokių laikosi jo aplinka. Jis nenori išsiskirti. Ir jei aplink save matys tik ,,šiltus" jausmus homoseksualams, greitai jis nebedrįs jaustis kitaip. Televizija - ypač galingas ginklas. Tuo metu, kai buvo parašyta ši knyga, vidutinis amerikietis prie televizorius prasėdėdavo po 7 valandas per dieną. Tokiu atveju labai nesunku manipuliuoti, jei žinai, ką darai. ,,Mes turime rodyti siužetus, kur, pavyzdžiui, prieš homoseksualus pamokslą rėžia mažas, piktas, storas kunigas, o kuklus ir simpatiškas gėjus klausosi tokio pamokslo ir šypsosi. Kaip jūs manote,  kur bus masių simpatijos, kurį laiką pažiūrėjus tokius siužetus?" - klausia knygos autoriai.

A.Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?


Tomas M.

Citata iš: Augustas  spalio 20, 2017, 10:45:55Nėra jokios situacinės moralės, Tomai. :) Čia tiesiog Tu painioji dvasinį vadovavimą/dvasinį palydėjimą su nekintamu moraliniu Bažnyčios mokymu.

Atsiprašau, neteisingai panaudojau terminą, turi būti situacinė etika:

CitataThe fact is that, albeit skillfully interwoven with many statements on subjective responsibility and full knowledge, AL VIII contains several very clear affirmations of "situational ethics." According to this doctrine, absolute prohibitions don't exist, and there are situations in which the violation of a negative command can be a morally good act. This doctrine was vigorously condemned by Pope St. John Paul II in the encyclical Veritatis Splendor which, not coincidentally, is never cited in Amoris Laetitia. This has already been highlighted in dozens of articles, which Buttiglione cannot ignore, particularly because the main arguments have already been repeated in a number of letters both by Professor Seifert and by me and others.

Buttiglione has not been able to respond effectively to these arguments, and has limited himself to repeating that there is nothing more in AL VIII than the traditional doctrine regarding subjective extenuating circumstances. It must be accurately emphasized that, as much as the text of AL tries to mix the doctrine of extenuating circumstances, which in itself is orthodox, with situational ethics, which on the other hand is heretical, we are dealing with two entirely different things. The first argues that, although an action may in itself be evil, there can be elements, such as a state of serious psychological impairment, or ignorance, which diminish, or even annul, subjective guilt.

Instead, situational ethics states that there are absolutely no intrinsically evil actions and that, in some situations, what is normally evil may be the right choice, so it can objectively be a good act. I will cite a crystal clear passage in this regard, Amoris Laetitia paragraph 303, which states: "Naturally, every effort should be made to encourage the development of an enlightened conscience, formed and guided by the responsible and serious discernment of one's pastor, and to encourage an ever greater trust in God's grace. Yet conscience can do more than recognize that a given situation does not correspond objectively to the overall demands of the Gospel. It can also recognize with sincerity and honesty what for now is the most generous response which can be given to God, and come to see with a certain moral security that it is what God himself is asking amid the concrete complexity of one's limits, while yet not fully the objective ideal."

...we realize that here it is said that "a given situation [that] does not correspond objectively to the commandment of the Gospel" would be "what God himself is asking." (emphasis added). This implies, just as situational ethics holds, that there are not absolute commandments. The text in question does not speak of a decrease in guilt, or of ignorance, but instead says that the subject discovers, based on "the development of an enlightened conscience, formed and guided by the responsible and serious discernment of one's pastor" that the action is good: it is nothing less than "what God is asking."

...And here we come to the most obvious contradiction of the text under consideration: in fact, in addition to what we have already illustrated about the presence of "situational ethics," recourse to the issue of diminished awareness or of ignorance directly conflicts with the main theme proposed by Amoris Laetitia VIII: "to accompanying, discerning and integrating fragility."

Throughout this process of accompaniment and discernment, which should culminate in sacramental confession, it is logical to expect that the person is brought to know the truth of his situation: sacramental absolution then will only be possible to give to those who, once conscious of their sinful situation, repent of it. It's unthinkable that, in a process of discernment of his adulterous situation, the penitent confess only his other sins, those he would "be aware of," while he would not be aware of the adultery, which is precisely the matter about which he is being accompanied and discerning.

In general, this contradiction means that the doctrine of extenuating circumstances is not used correctly in the document; in fact, if the main theme of the text is "accompanying and discerning," i.e. helping someone become aware and take stock, it doesn't make sense to then invoke, in this same context, the lack of awareness.

Augustas


Tomas M.

Viskas po truputį statosi į vietas, Belgijos vyskupas pasiūlė, kad gyvenančios nesusituokus, antrą kartą susituokusios ir homoseksualios poros galėtų gauti Bažnyčios palaiminimą...

CitataBishop Johan Bonny of Antwerp, Belgium, suggested that homosexual couples, divorced and remarried Catholics, and cohabiting pairs should be given some sort of Church blessing as part of a "diversity of rituals" that would recognize the "exclusiveness and stability" of their unions.

Belgian bishop calls on Catholic Church to approve 'ritual' for blessing gay unions

Donatas

Nu neblogai, tai gal pagaliau pas kaimynę bus galima legaliai ir su palaiminimu nueiti, kai  žmona nusibos :)  O jei rimtai tai belieka melstis už šį vyskupą.

Augustas

Citata iš: Donatas  spalio 23, 2017, 04:26:48Nu neblogai, tai gal pagaliau pas kaimynę bus galima legaliai ir su palaiminimu nueiti, kai  žmona nusibos :) 

Žmona jus abu užmuš ir, nuėjusi išpažinties, gaus išrišimą, skirtingai nei jūs abu. :P 


CitataO jei rimtai tai belieka melstis už šį vyskupą.

Tai už visus vyskupus reikia melstis. :) Tik maldos intencijos truputį skiriasi: už vienus - ta intencija, kad jie neprišnekėtų nesąmonių, o už kitus ir ta intencija, kad jie neprišnekėtų nesąmonių, ir ta intencija, kad atitaisytų savo prišnekėtas nesąmones.

Saulius

Dar viena žinutė šiai temai (2018-03-10):

Kardinolas Sarah: aukštas pareigas užimantys ganytojai siekia pakeisti krikščionišką moralę. http://www.propatria.lt/2018/03/kardinolas-sarah-aukstas-pareigas.html


Aukštyn