gegužės 26, 2019, 09:27:13

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Kaip suprasti medijas Žmogaus tęsiniai Marshall McLuhan

Pradėjo Kaštonas, vasario 25, 2017, 19:17:35

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Kaštonas

Marshall McLuhan

Kaip suprasti medijas Žmogaus tęsiniai

Šis klasikinis McLuhano veikalas nagrinėja knygos parašymo laikotarpiu tik pradėjusį formuotis masinių medijų reiškinį. Autoriaus sukurtos sąvokos "masinė medija", "informacijos amžius", "globalus kaimas" ir kitos, šiandien įsitvirtino mūsų kasdienėje kalboje. Daugelis McLuhano minčių yra yra kur kas prasmingesnės dabar, interneto ir elektroninio pašto laikais, nei jos buvo 1964 metais. Jo teorijos verčia iš naujo permąstyti mūsų nuostatas apie komunikacijų pobūdį ir turinį bei apskritai apmąstyti mūsų pasaulėjautą. Marshall McLuhan (1911-1980) gimė Kanadoje, studijavo Manitobos ir Kembridžo universitetuose, pastarajame apsigynė anglų literatūros daktaro disertaciją. Vėliau dėstė įvairiuose universitetuose, vadovavo Toronto universiteto Kultūros ir technologijos centrui, tyrinėjusiam psichologinius ir socialinius technologinių medijų, kurios ir yra šios knygos tema, padarinius. McLuhanas bendradarbiavo su daugeliu literatūrinių žurnalų, parašė daug triukšmo sukėlusias knygas "Mechaninė nuotaka" (The Mechanical Bride) ir "Gutenbergo galaktika" (The Gutenberg Galaxy).

http://pdfknygos.net/3700-marshall-mcluhan-kaip-suprasti-medijas-zmogaus-tsiniai-2003.html

https://www.scribd.com/doc/139580745/Marshall-McLuhan-Kaip-Suprasti-Medijas

Mintis, kad ,,normalus" teisingas vaizdas yra vienos juslės pavertimas kita, yra pravarti medijų tyrinėtojui, nes atskleidžia, kokius iškraipymus ir transformacijas mums visiems sukelia kita kalba ar kultūra. Eskimui nieko nėra juokingiau už tai, kaip baltasis žmogus
kraipo kaklą norėdamas apžiūrėti ant iglu sienos užklijuotus žurnalo paveiksliukus. Mat eskimui nereikia matyti vaizdo iš teisingos
pusės, kaip to nereikia ir vaikui, kol jis neišmoksta linijine seka surašytų raidžių. Būtų įdomu pasvarstyti, kodėl vakariečius trikdo tai,
kad čiabuviai mokosi skaityti paveiksliukus, kaip mes mokomės skaityti raides. Regis, savo kasdieniame gyvenime esame linkę ignoruoti
tą faktą, kad technologijos sukelia kraštutinį mūsų juslių poveikio tendencingumą ir iškreiptumą. Įrodymai, kad gentinės sanklodos
žmonės nesuvokia daiktų pagal perspektyvos dėsnius ir nejaučia trečiojo matmens, atrodo, kelia grėsmę vakarietiškam ego įvaizdžiui
ir struktūrai. Tuo įsitikino daugelis, apsilankę Ameso suvokimo laboratorijoje Ohajo valstybiniame universitete. Laboratorija siekia
atskleisti visokiausias mūsų susikurtas iliuzijas, kurias mes laikome ,,normaliu" vizualiu suvokimu.

...

Nepamiršdami šios labai tikėtinos reiškinio priežasties, grįžkime prie Narcizo temos. Jei Narcizą nuskausmino jo saviamputuotas atvaizdas,
tai šiai nejautrai paaiškinti yra labai rimta priežastis. Reakcijos į fizinę ir psichinę traumą ar šoką yra labai panašios. Tiek žmogus,
staiga netekęs artimųjų, tiek žmogus, netikėtai nukritęs keletą pėdų žemyn, patirs šoką. Šeimos praradimas ir fizinis kritimas yra
kraštutiniai saviamputacijos atvejai. Šokas sukelia bendrą nejautrą arba aukštesnį slenkstį bet kokiam suvokimui. Atrodo, kad nukentėjęs
nereaguoja į skausmą ar proto balsą. Stipraus triukšmo sukeltas smūginis šokas buvo pritaikytas stomatologijoje,
prietaisui, vadinamam audiaku: pacientas užsideda ausines ir didina garsą iki tokio triukšmo lygio, kol nebejaučia gręžimo
skausmo. Vienos pasirinktos juslės intensyvus stimuliavimas arba vienos juslės išplėtimas, atskyrimas ir ,,amputavimas" pasitelkus
technologiją iš dalies paaiškina nejautros efektą, kurį pati technologija sukelia jos gamintojams ir vartotojams. Centrinė nervų sistema
į diferencijuoto dirginimo iššūkį atsako bendrąja nejautra. Netikėtai krentantis žmogus tampa nejautrus bet kokiam skausmui
ar sensoriniams dirgikliams, nes centrinė nervų sistema turi būti apsaugota nuo bet kokio stipraus pojūčių smūgio. Tik pamažėle jis
atgauna įprastinį regos ir klausos jautrumą, tuomet gali pradėti drebėti, prakaituoti ir reaguoti taip, kaip būtų reagavęs, jei centrinė
nervų sistema būtų iš anksto pasirengusi šiam netikėtam kritimui.

Kaštonas

2.2. RAŠTO MEDIJOS POVEIKIS ŽMOGAUS PRIGIMČIAI
1. ,,Psichologiniu požiūriu spausdinta knyga, regos gebėjimo tęsinys, sustiprino
perspektyvą ir fiksuotą požiūrio tašką".21 Rašto medija moko fiksuoti žvilgsnį, o šis
įgūdis atveria perspektyvą:22
 Pavyzdžiui, ,,[k]inas [...] reikalauja didelio savo vartotojų raštingumo ir glumina
neraštinguosius. Judanti kameros akis, tai sekanti personažą, tai paleidžianti jį iš
akiračio, yra priimtina mūsų raštingai auditorijai, bet ne Afrikos kino
žiūrovams. Jei koks nors veikėjas dingsta iš ekrano, afrikiečiai nori žinoti, kas
jam atsitiko. O raštinga auditorija, pripratusi sekti spausdintus vaizdus linija po
linijos ir nekvestionuojanti linijiškumo logikos, priima filmo vaizdų seką
neprotestuodama".23
 ,,Gentiniai žmonės, mažai susidūrę su fonetiniu raštu ir linijiška spauda, turi
mokytis ,,žiūrėti" fotografijas ir filmus, kaip mes turime mokytis raidžių [...].
Kamerai judant, afrikiečiams atrodo, kad medžiai juda, pastatai išauga ir
susitraukia, nes jie negali padaryti rašto kultūrai įprastos prielaidos, jog erdvė
yra tolydi ir vientisa".24
,,[N]eraštingi žmonės negali fiksuoti savo žvilgsnio, žvelgdami į kino ekraną ar
nuotrauką, kaip tai daro vakariečiai. Todėl jų akys juda po visą kino nuotrauką
ar ekraną, panašiai kaip tai darytų rankos [...] Tik labai raštinga ir abstrakti
visuomenė išmoksta fiksuoti žvilgsnį, nes be to neįmanoma skaityti spausdinto
puslapio".25
 ,,Eskimui nieko nėra juokingiau už tai, kaip baltasis žmogus kraipo kaklą
norėdamas apžiūrėti ant iglu sienos užklijuotus žurnalo paveiksliukus. Mat
eskimui nereikia matyti vaizdo iš teisingos pusės, kaip to nereikia ir vaikui, kol
jis neišmoksta linijine seka surašytų raidžių".26
 ,,Neraštingi žmonės paprasčiausiai nesuvokia perspektyvos ar šviesos ir šešėlio
atitolinimo efektų - to, ką mes laikome įgimtu žmogaus sugebėjimu".27
,,Gentinių žmonių menas pasižymi subtilumu ir sinestezija28, bet ne
perspektyva. Senas įsitikinimas, kad visi iš tikrųjų mato vaizdą perspektyvoje,
bet tik renesanso dailininkai išmoko tai nutapyti, yra klaidingas".29
 ,,Įrodymai, kad gentinės sanklodos žmonės nesuvokia daiktų pagal perspektyvos
dėsnius ir nejaučia trečiojo

"ŠIUOLAIKINĖS MEDIJOS IR EVANGELIJOS PARADIGMA
Doc.dr. Lina Šulcienė"

Aukštyn