liepos 20, 2018, 01:07:49

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar mums reikia ginti(s)?

Pradėjo Silvija, liepos 19, 2017, 05:11:26

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Kaštonas

Greitu laiku neliks anonimiškų komentarų. Bet kokia tavo/mano veikla internete, tarnyboms bus matoma kaip ant delno.

Su visomis pasekmėmis ... . (panašiai kaip TSRS. Pasakysi ką ne taip .... )


Silvija

Na, išjungti anonimiškus komentarus, nėra aišku sprendimas, o tik sprendimų pradžia.

O ta tarnybų veikla neturėtų gąsdinti krikščionių :) persekiojimai neišvengiami, tik vargas tiems, per kuriuos jie ateina.

Kaštonas


Pranciškus

" Dorybingas žmogus vaikštinėjo miesto gatvėmis.
Staiga susidūrė su mergaite, vilkinčia apdriskusiais darbužėliais ir prašiusia išmaldos.
Mintyse tarė Viešpačiui:
- Dieve, kaip gali leisti tokį dalyką? Meldžiu Tave, padaryk ką nors.
Vakaro žiniose per televiziją rodė nusikaltimų kroniką. Žmogelis stebėjo nužudytųjų kūnus, patyrusius smurtą vaikus.
Vėl ėmė melstis:
- Viešpatie, kiek čia skausmo.Padaryk ką nors!
Naktį jam prisisapnavo Viešpats, kuris pasakė:
- Aš jau kai ką padariau : sukūriau tave! "(Citata iš Bruno Ferrero "Tai žino tik vėjas")

Pranciškus

Kiekvienas esate savaip teisus.
Pradžioje galvojau, kad geriausias sprendimas, kad išjungtų komentarus, ar neturėtų tokioje erdvėjė skelbti Dievo Žodžio. Tačiau nuomonės reiškimas ir laisvas žodis yra svarbiau, už tai, kas ten pasakoma tuose komentaruose, net jei tai labai skaudina ir žeidžia.
Kūrėjas savo kūriniui, davė laisvą valią, ir nepadarė juo vergu, robotu, vykdančiu tik Jo valią. Tik laisvos valios terpėje gali gimti meilė, meilė sąmoningai išjausta, o ne  šeimininko ir vergo kuriamų santykių pasekoje.
Kalbant apie komentarus apskritai, tik komentuojant, ir esant tam tikromis sąlygomis, galima išmokti padoriai komentuoti, valdant savo emocijas. Juk kiekvienas žmogus, koks bebūtų piktas, ar agresyvus, savyje turi gėrio, ir kitų gerų savybių.
Komentuojant, dažniausiai suveikia bandos jausmas, kai padarius vieną ar kitą veiksmą, jis yra palaikomas ir "palaikinamas" kitų dalyvių, ir taip bendraminčių skatinamas. Tačiau, kai toks motyvuotas komentuotojas yra nebepalaikomas, jo energija senka ir jis pasijaučia nesaugus taip elgdamąsis, nes jau suveikia sąžinės jausmas, kuris buvo paslėptas po "bandos jo veiksmų palaikymo skraiste." Kitaip tariant minia skatina elgtis bet kaip, kas patinka miniai, o jai išnykus, veikėjas jaučiasi daugiau atsakingas už savo veiksmus.
Konkrečiu atveju, kaip ir anskčiau minėjau, jeigu kokie 144 katalikai "dislaikintų" tokių veikėjų bjaurius pasisakymus, jis pasijustų nesaugus, jei turėtų mažumą ir nepalaikymą Tuo pačiu galima palikti trumpą komentarą apie atsakomybę, arba pranešti apie netinkamą komentarą, kur toks komentaras būtų programos pagalbos šalinamas. Nereikia ne karštai diskutuoti, nei ginčytis ar kitaip nei liepa sąžinė, reaguoti. Parodytas solidarumas, gesina tokių veikėjų įkarštį.
Pavyzdžiui, juk ir užsienio šalyse, daugelyje vietovių, kaimukų yra užrašai, kad esi bendruomenės stebimas, ir neleistini veiksmai bus sustabdyti  pranešant atatinkamoms tarnyboms, ir nebus toleruojamas netinkamas ir kenktinas elgesys.
Toks pilietiškas elgesys neprieštarauja nei Kristaus mokymui, nei KBK, o priešingai skatinamas solidarumas ir pilietiškumas visokiausiose gyvenimo srityse ir situacijose.




Kaštonas



Pas Jobą buvo trys draugai, kurie TEISINGAI kalbėjo apie Dievą. TEISUS buvo Jobas, o draugai stabmeldžiai.  Jobas išvydo Viešpaties veidą. Kaip bus su Jobo draugais?






Pranciškus

Jobas kentėjo nekaltas, ir buvo Dievo įrankiu įrodyti šėtonui, kad Jį mylintis ir teisus žmogus, neišsižada Dievo ir sunkiausiose situacijose. Gi draugai bandė jį apkaltinti kenčiant jį todėl, kad jis yra nusidėjęs Dievui. Juk Jobas turėjo didelę kančią kentėdamas dar ir nuo draugų nebūtų kaltinimų, nes turėjo abejoti savo nekaltumu. Draugų likimas aiškus, Senosios Sandoros atveju, nes jie - stabmeldžiai.
 Tačiau gi Krikščionybės-Naujosios Sandoros laikais, visi turi vienodas galimybės būti išgelbėti. Ar ne?
Čia galima išvesti paralelę ir su minimais musų "aršiais"komentatoriais. Karštai besiginčijantis krikščionis, gali nusidėti, tapdamas "teisus" ir puikybės pargriautas, suklupti, o "aršus" Dievo kritikas, ilgainiau gali atsiversti, paveiktas to paties krikščionio argumentų.

Pranciškus

O šiaip, kodėl tave vadina forumo didvyriu, jei ne paslaptis?

Pranciškus

Citata iš: Pranciškus  gruodžio 30, 2017, 13:55:01Kiekvienas esate savaip teisus.
Šiuo atveju, kalbant apie mūsų nuomones, toks pat variantas. Visi turi galimybę nupulti, bet nė vienas nėra anapus išgelbėjimo ribos, nes taip pažadėjo mūsų Viešpatas. Budėti, nes nežinome laiko, ir siauras kelias veda į išgelbėjimą, įpareigoja mus neužsnūsti savo įsivaizduojamame teisume. Juk Jėzus siunčia savo mokinius konkrečiam darbui?

Kaštonas

"O šiaip, kodėl tave vadina..."tai nuo komentarų skaičiaus...






Silvija

Įdomu, kokiu būdu mūsų "desantas" (br. R. Mizgiris ar kun. A. Kazlauskas) "išsilaipina" tuose delfiuose?  :-\  Juk jei šiems (laikraščiams) naudinga per religines rubrikas pagauti ir tikintį skaitytoją (ar prijaučiantį tikėjimui), tie dvasininkai galėtų iškelti savo sąlygas, pvz - išjungti komentavimo f- ją tame laikraštyje tik po Dievo žodžiu, nurodant kaip priežastį kad ir tai, jog mes šitaip saugome Dievo vardo šventumą.

Augustas

Tai paties Dievo vardo "saugoti" nereikia. Užtenka to, kad Jo šventumą saugai savyje. Juk savo negražiais, bjauriais komentarais žmonės suteršia ne Dievą, bet patys save. Tai va ir reikėtų rūpintis, kad tu nesuterštum paties savęs, rašydamas netikusius komentarus.
O dėl kitų, tai gali juos draugiškai perspėti, kad jie kiauliškai elgiasi. Bet jei jie nesitaiso, tai geriau už jų atsivertimą pasimelsti, o ne mėginti "saugoti" Dievo vardo šventumą.

Silvija

Jei galima sudaryti sąlygas, kad kitas bjauriai nesielgtų su Dievo vardu, papiktindamas ir klaidindamas šimtus kitų, tai nuodėmė būtų to nepadaryti. Kainas, paklaustas VIEŠPATIES  ,,Kurgi tavo brolis Abelis?", atsakė: ,,Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas!?" (plg. Pr 4,9) Argi nepasielgtume panašiai, jei tik apie save visada galvotume?

Dievas yra ne tik mumyse, Augustai, bet ir tarp mūsų. Jei giedame "Jo vardą aukštinkim giesmėj", tai ar gali mums būti "vienodai", kai kiti Jį žemina?

P.s. Beje, esu pastebėjusi youtube, kad žydai po savo religiniais įrašais taip ir daro - išjungia komentarus.

nf

Bandziau skaityti komentarus delfije, tai tik vien emocijos ir jokios diskusijos.
Tai bandyt ten dar savo teisybę išsakyt, gautusi tik dar daugiau žibalo į neigiamų emocijų laužą.
 Manau jei niekas nerašytų "ginybinių" komentarų, tai nelabai kas ir beskaitytų tenai.

Augustas

CitataJei galima sudaryti sąlygas, kad kitas bjauriai nesielgtų su Dievo vardu, papiktindamas ir klaidindamas šimtus kitų, tai nuodėmė būtų to nepadaryti.

Tai aš ir sakau - draugiškai įspėti kitą žmogų galima, kad jis nesielgtų bjauriai su Dievo vardu. Tik reiktų suprasti, kad dažniausiai tokie žmonės, kurie rašo užgauliai apie Dievą, yra tikėjimo priešai, ir tu turi galvoti ne tik apie tai, kad juos perspėti, bet ir apie tai, kokias pasekmes tas įspėjimas turės. Juk gali nutikti, kad žmonės susigės tokios nepagarbos, kurią rodė Dievui, ir nustos Jo vardą užgaulioti. Aš sutinku su tuo, kad taip iš tikrųjų gali nutikti.
Bet greičiausiai taip nenutiks, o tuo draugišku įspėjimu tik dar labiau pakurstysi piktus užsipuolimus, ir netgi būsi užsipultas tu pats. Taigi, tie žmonės vietoj vienos nuodėmės (Dievo vardo užgauliojimo) padarys dvi - pirma, jie ir toliau užgaulios Dievo vardą, ir, antra, taip pat užgaulios ir tave, juos draugiškai bandžiusį įspėti. Todėl manau, kad šiuo atveju, turime pažiūrėti į galimas pasekmes - jei žinau, kad straipsnį ar komentarą po straipsniu rašo tikėjimo priešai, kurie, išskyrus užgauliojimą, nieko daugiau nenori arba nesugeba daryti, tai geriausia yra tyliai pasimelsti už jų atsivertimą, ir to visiškai užteks. O jei nežinau, kas rašo užgaulų straipsnį ar komentarą po straipsniu, tai, aišku, galiu pamėginti draugiškai kartą ar du įspėti, kad nesielgtų užgauliai. Tik, mano nuomone, prieš imdamiesi kažkokių veiksmų, pvz., prieš rašydami draugišką įspėjimą, mes turėtumėm, kiek tik įmanoma, išsiaiškinti, su kokiu žmogumi mes turime reikalą, ir pamėginti numatyti, kaip mūsų veiksmas ar komentaras paveiks tą žmogų, kuriam rašome tą draugišką įspėjimą. Aklai tikrai neturime rašyti įspėjimų.

Augustas

Štai kokį puikų straipsnį radau:

http://8diena.lt/2018/02/03/apie-manipuliavima-jausmais-2/

Manau, kaip tik šiai temai tinkamą.

Viktoras

Apie butina ginti Katechizme yra rasoma;
2264  Savęs paties meilė išlieka pagrindiniu dorovės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Kas gina savo gyvybę, nenusikalsta žmogžudyste, net jeigu yra priverstas smogti mirtiną smūgį užpuolikui:

Jeigu kas, gindamas savo gyvybę, pavartoja daugiau jėgos, negu reikia, tai yra neleistina. Bet jei jis pasipriešina smurtui saikingai, tokia savigyna leistina [...]. Kad būtų išganytas, žmogus neprivalo atsisakyti saikingos savigynos, idant išvengtų kito mirties, nes žmogui privalu labiau rūpintis savo, negu kito gyvybe.

Augustas

Sutinku su Jumis, Viktorai.  :thumbup:  Tik čia rašoma ne apie muštynes kumščiais, bet apie "muštynes" žodžiais dėl katalikų tikėjimo.

Viktoras

Oponuojantys katalikams belekoki bandyma gintis traktuoja kaip smurto panaudojima pries kitatikius.
O man patinka skirtingas nuomones davesti iki ribos. Visada pries smurta. Bet vertinu pamatuota gynyba.

Pilgrim

Deja čia apie muštines
ir ne tik kumščiais,
(o dėl tikėjimo ... ar jį reikia ginti kumščiais ?
ir kas tai pasakė, kad kumščiais )

 Būtinoji gintis

2263  Būtinoji žmogaus ir visuomenės gintis nėra draudimo žudyti nekaltą žmogų arba tyčinės žmogžudystės draudimo išimtis. ,,Savigynos gali būti du padariniai: savosios gyvybės išsaugojimas ir užpuoliko mirtis."39 ,,Visiškai įmanoma atsirasti dviem vieno veiksmo padariniams, iš kurių pirmas yra norimas, antras - ne."40

2264  Savęs paties meilė išlieka pagrindiniu dorovės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Kas gina savo gyvybę, nenusikalsta žmogžudyste, net jeigu yra priverstas smogti mirtiną smūgį užpuolikui:

    Jeigu kas, gindamas savo gyvybę, pavartoja daugiau jėgos, negu reikia, tai yra neleistina. Bet jei jis pasipriešina smurtui saikingai, tokia savigyna leistina [...]. Kad būtų išganytas, žmogus neprivalo atsisakyti saikingos savigynos, idant išvengtų kito mirties, nes žmogui privalu labiau rūpintis savo, negu kito gyvybe.41

2265  Būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga tam, kuris yra atsakingas už kito gyvybę. Bendrosios gerovės gynimas reikalauja neteisų užpuoliką padaryti nepavojingą. Dėl to teisėti visuomenės vadovai turi teisę net imtis ginklo atremti gyventojų, už kuriuos jie yra atsakingi, užpuolikus.

Aukštyn