liepos 17, 2018, 09:37:46

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


kukulio traktatas apie nusižeminimą

Pradėjo kukulis, lapkričio 04, 2017, 18:56:16

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Varlė keliauninkė

Aš tai nesėdėčiau priekyje, bet kadangi turiu skaityti per Mišias, tai nori nenori.. ir labai nervuoja viena tokia, kuri už nugaros labai garsiai dalyvauja ..

Kaštonas

Hm. O jei aš balkone?

Galiu diagnozę/sertifikatą gauti?!

kukulis

Ne Piligrim'ai, neturiu atsakymo.

Keliauninkei:
Jeigu nepatinka sėdėti priekyje, bet vis vien sėdi, tai nuolankumo požymis ar puikybės?

Aš manau kad nuolankumo.

Kaštone: aš irgi kartais į balkoną einu ;)


Varlė keliauninkė

Kukuliui:
Jei nepatinka gaminti valgyti, bet visvien gamini (šeimai), tai nuolankumo požymis ar puikybės, ar todėl kad reikia?

kukulis

Jeigu tu pvz. nori viską trenkti ir sakyti: "pasidarykit ėdalą patys!", bet po to nusiramini ir eini daryti valgyti, tai yra nuolankumas ;)

Kiekviena dorybė, kai tampa įpročiu, pati savęs nepastebi :)

Kaštonas

arba auka. (sadomazochizmas)


Dar pareigos būna :)

Varlė keliauninkė

:)

ir apie paslaptis/slėpinius pasisakysiu:
teoriškai "slėpinys", praktiškai - "nežinau" :)

kukulis

Gal į temą:

kai eina pro duris du žmonės, ir vienas kitą praleidžia, tai kuris iš jų nuolankesnis, ar tas kuris praleidžia, ar tas kuris pirmas per duris eina? :D

Donatas

Šeimininkas pirma praleidžia svečius pro duris.

kukulis

Tai va .. ačiū kas skaitėte ir įvertinote, ypač dėkingas tiems kurie teigiamai vertino :D

Vienas tik Piligrimas "balta varna" , nesutiko su kažkuo, o su kuo, taip ir liko neaišku, nes "aš pats į savo klausimus atsakiau" ;) , nors jaučiuosi kaip neatsakęs :D

Pilgrim

Niekur nepasakiau, kad nesutinku ...
tik paklausiau šio to  ;)

p. s. ... prisiprašysi  :)  :)  :)
CitataA) Bažnyčia verčia nusižeminti.
verčia ...  :-\
kokiu būdu tai daro ?

kukulis

Tas žodis turėjo būti kabutėse :)

Teisingiau būtų sakyti, "mokina nusižeminti".

Augustas

Ar tai viskas, Kukuli? Iš naujo šia tikrai aktualia tema traktato (jau su pataisymais, padarytais atsižvelgiant į mūsų pastabas) neberašysi?  :) Tai gal (jei tai įmanoma) pataisyk pirmojo post'o tekstą?

kukulis

O ką ten tobulinti? Ten ir taip viskas tobula ;)

Kaštonas

gal pravers IR tavo traktatui

Iš tikrųjų išdidus žmogus nepripažįsta nei Dievo, nei žmogaus teismo, jis yra pats sau teisėjas. Tėvo Dorotėjaus gyvenimo aprašyme pasakojama apie labai jauną vienuolį, kurį kiti broliai laikė nuolankumo pavyzdžiu: jaunuolis niekada nepyko, niekada nesipiktino, niekada neprieštaravo, kai kiti jį niekino ar žemino. Dorotėjus, kuris turėjo dvasinio gyvenimo patirties, tuo nepatikėjo; jis pasišaukė tą vienuolį ir paklausė: ,,Kokiu būdu, būdamas labai jaunas, pasiekei tokios tobulybės, kai tave žemina, įžeidinėja, niekada nesipiktini? Ir šis jaunas vienuolis atsakė: ,,Ko man piktintis, kai kažkokie šunys ant manęs loja?.." Jis dvasiškai buvo nenusižeminęs ir nesusitaikstęs, jo nedomino nei žmonių smerkimas, nei jų nuomonė: tai, ką apie jį kalbėjo kiti, jo nelietė, jis buvo pats sau teisėjas, pats sau matas. Peršasi išvada, jog, matyt, Dievo teismas tokiu atveju taip pat atmetamas, lieka tik savo paties teismas. Tai - ribinė, užsisklendusios vienatvės būsena; tai būsena, kai žmogui jau nėra Dievo ir neegzistuoja jo teismas.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-02-25-metropolitas-antonijus-is-surozo-apie-tikraja-nuolankumo-prasme/3305

Donatas

Su tuo "šunys loja" ir man panašiai būna. Kadangi nesu kaime augęs, tai galvoju kultūringai - "šneka ne protu, o emocijomis".

kukulis

Geras šitas pavyzdys su lojančiais šunimis  :thumbup:

Tas pavyzdys mano nuomone parodo ano vienuolio panieką kitiems.
Tačiau, taip kaip Donatas rašo, tai galima tą lojančių šunų frazę panaudoti ne siekiant paniekinti, bet tarsi apsiginant nuo visų tų kaltintojų.

Ir vėl prieinam situaciją, kai viskas priklauso nuo kalbančio žmogaus širdies :)

Kaštonas


"Tai reikia paaiškinti. Bažnyčios tėvai teigia, kad visi istoriniai įvykiai plačiąja šio žodžio prasme vyksta pagal tris valias:Dievo valia visada gera, visagalė, tačiau ribojanti žmogaus laisvę; šėtono valia visada pikta, bet ne visagalė, ji skirta griauti ir daryti blogį, tačiau nesugebanti kurti to blogio tiesiogiai todėl, kad velnias nėra žemiško pasaulio šeimininkas; ir tarp jų - žmogaus valia: abejojanti, atsiliepianti ir į Dievo valią, tai yra Dievo kvietimą, Dievo įsakymus, Dievo maldą, ir į šėtono šnibždėjimą, į jo melagingus pažadus, potraukį piktam, kurį žmogus savyje jaučia. Apaštalas Paulius kalba, kad pats savyje jis skiria tarsi dvi stichijas: amžinojo gyvenimo įstatymą, kreipiantį jį į Dievą, ir inertiškumą, kuris skatina nuopuolį, pakrikimą. Ir tai yra kiekviename iš mūsų. Todėl mes ne visada teisingai pasirenkame tarp Dievo ir piktosios valios: abejojame, kartais pasirenkame blogį, o kartais - ir gėrį."

Aukštyn