rugsėjo 17, 2019, 00:19:29

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Kryžiaus ženklas (žegnojimasis)

Pradėjo Silvija, liepos 21, 2012, 04:36:02

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Silvija

Turbūt daugelis iš mūsų persižegnot išmokome dar vaikystėje mamų ar močiučių padedami. Vėliau, paauglystėje (bent jau aš) kurį laiką tai dariau net nesusimąstydama. Tačiau šiandien žegnojuos labai sąmoningai.

Neieškodama google'je ar katekizme paaiškinimų, norėjau pati pabandyt apibūdint, ką šiandien man tai reiškia. Tikiuosi jūs prie šito mano bandymo pridėsite ir savo pastebėjimus :)

Kryžiaus ženklas man - tai taip pat malda, tarsi paaukojimas savęs - savo dienos ar nakties, santykių su kitais žmonėmis, būsimų įvykių ir viso, ką dar darysiu, Amžinajam Dievui - Trejybei. Tai - tarsi pradžia, stimulas, prasmė ir tikslas. Tai - trumpasis mano tikėjimo išpažinimas.

Man labai gražu, kai matau tai darant žmogų prieš susikaupiant didesniems įvykiams ar darbams. Ir visai nesigėdijant pašalinių žvilgsnių ar vertinimų. Manau, kad tai evangelizuoja žmones.

Ir ypač šiais laikais, kai priėjome tokios ,,tolerancijos" ribą, kada kryžių kaip tikėjimo simbolį ne visi galėsime nešiotis pakabintą ant krūtinės ar matysime kabantį mokyklų klasėse ant sienos.

Todėl ne tik pati pagarbiai žegnojuos, bet vis dažniau laiminu ir savo artimus šiuo ženklu, linkėdama jiems Dievo Valios išsipildymo ir garsiai tardama: Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Žodelis Amen išreiškia tvirtumą, mano sutikimą, kad tai yra tiesa. Lietuviškai tariant, tebūnie!

Silvija

O čia - Apie švento Kryžiaus ženkląŠvento Rymo Katalikų Bažnyčios Mokslo Išguldymo, arba Katekizmo, spaudon prirengto kun. Juozapo Skvirecko, šv. T. M. Žemaičių Seminarijos Profesoriaus (Kaunas, Saliamono Banaičio spaustuvė, 1908):



Šventas Kryžiaus ženklas yra tai trumpas išreiškimas viso krikščioniško mokslo. Darome jį ant savęs žegnodamies ir tardami: Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Dvasios Šventos, Amen.

Žegnoties reikia šiteip: dešinės rankos delną, suglaudus ištiestus pirštus, pridėti prie kaktos ir sakyti: Vardan Dievo Tėvo, potam jį perkelti pakrutinėn ir sakyti: ir Sūnaus; paskui jį kilsteriant pridėti prie kairiojo peties ir sakyti: ir Dvasios; tada perkelti jį ir pridėti prie dešiniojo peties , sakant: šventos; ant galo pasakyti žodį: amen. Sakant amen nebereikia pridėti rankos prie krūtinės, dėlto kad Kryžius jau padarytas.

Švento Kryžiaus ženklas reiškia vieną Dievą ir Jo tris Asabas (Įpatas). Matai, pradėdami žegnoties sakome: Vardan Dievo; vieną vardą minime, dėlto kad Dievas yra vienas. Sakydami: Tėvo ir Sūnaus ir Dvasios šventos, pripažįstame, jog Dievo yra trys Asabos (Įpatos): Tėvas, Sūnus ir šventoji Dvasia.

Švento Kryžiaus ženklas reiškia dar, jog Viešpats Kristus atpirko visus žmones iš pragaro galybės. Matai, žegnodamies pasidarome ant savęs kryžiaus paveikslą , reiškiantį, jog Viešpats Kristus numirė ant medžio kryžmai suleisto, ir numirė atpirkdamas žmones iš pragaro galybės.

Viešpačiui Kristui esant Dievo Sūnumi ir draug žmogumi, švento Kryžiaus ženklas dar reiškia, jog Dievo Sūnus žmogumi užgimė visiems žmonėms išganyti.

Švento Kryžiaus ženklas primena mums, ką Viešpats kristus apreiškė, ko mokė, ką įstatė ir ką prisakė.

Dėltogi, kaip jau sakyta, švento Kryžiaus ženklas yra tai išreiškimas viso krikščioniškojo mokslo.

Tomas M.

Smagus "lyrinis nukrypimas" į praeitį :)

Bet net nuostabu, kaip greitai kito lietuvių kalba nuo XX a. pradžios iki II pasaulinio karo.

Augucka

Tie, kas skaitote šią temą, labai rekomenduojama paskaityti ir šią, labai svarbią informaciją:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,447

Silvija

Ar žinot, koks yra skirtumas tarp mūsiškio supratimo žodžio amen reikšmės ir hebrajiškojo? :)

Kun. Artūras Kazlauskas (nuo 22:00): http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=39455

Varlė keliauninkė

Skaitinėjant M. Valtortos knygą radau įdomų dalyką - iš kur galėjo atsirasti tradicija žegnotis arba pažymėti save ir kitus kryžiaus ženklu.
Knygoje (visa knyga praktiškai autorės regėjimai) rašoma, kad pirmąkart kryžiaus ženklu, panašiu į hebrajų abėcėlės paskutinį simbolį "Tav" (http://lt.wikipedia.org/wiki/Aram%C4%97j%C5%B3_ra%C5%A1tas), paėmusi kūdikėlio Jėzaus rankutę Marija palaimino tris išminčius, jiems išvykstant atgal į savas šalis. Ji tai padarė žinodama ST vietą, kur Dievas "Tau" ženklu laimina išrinktųjų kaktas Ez 9,3 http://biblija.lt/index.aspx?cmp=search. Čia apie "Tau" kryžių daugiau ir įdomiau http://lt.wikipedia.org/wiki/Tau_kry%C5%BEius.

Prieš daug metų Piteryje (Sank Peterburge) teko sutikti labai mielų blokadinių močiučių :-) ir labai krito į akį, kad jos atsisveikindamos viena kitą peržegnoja :-)
ps "blokadinės močiutės" tai tokios babuškos, kurios išgyveno Leningrado blokadą karo metais - labai elegantiškos, inteligentiškos ir visos beveik be išimties smulkutės ir žilos - tokie maži spindintys perliukai pilkame didmiestyje :-)

Tomas M.

Labai patiko, kaip benediktinės žegnojasi - kryžiaus ženklą daro rankoje laikydamos Rožinio kryželį ir gale žegnojimosi, kryželį pabučiuoja:

http://youtu.be/Po5LZpGSN-k?t=2m53s

Dabar visuomet taip darysiu :D

Augucka

Aš kartais darau kaip lotynų amerikiečiai, persižegnoję iš nykščio ir smiliaus padaro kryželį ir jį pabučiuoja  :happy:

Tomas M.

Jie dar turi ir kitą tradiciją - tą iš pirštų sudėtą kryželį, jie prideda prie kaktos, lupų ir krūtinės (panašiai, kaip per Šv. Mišias prieš Evangelijos skaitinį, tik čia nėra daromas kryželis, bet tik pridedamas). Jie net specialų pavadinimą turi tam, bet nepamenu kokiame kontekste tai daroma.

Augucka


Tomas M.

Radau :) Jie vadinasi: persignarse ir santiguarse. persignarse reiškia save peržegnoti, pažymėti, santiguarse reiškia save palaiminti. Jie yra atliekami kartu - vienas po kito:

Catholic Activity: Mexican Sign of the Cross

Augucka

Na tikrai yra ko pasimokyti iš lotynų amerikiečių tikėjimo praktikos. Jie labai atsidavę M. Marijai ir Jėzui ir kiekvieno jų namuose visada rasi po gražų altorėlį. Jie tikrų tikriausi katalikai žiūrint mano akimis.

Varlė keliauninkė

Pas Ratzingerį radau tokį tekstą apie kryžių, mane supurčiusį, kuris gal kiek padės žegnojantis giliau suvokti, kas tai yra ir kodėl tai darome.

Kryžius yra apreiškimas. Jis atskleidžia, kas yra Dievas ir koks yra žmogus. Graikų filosofijoje šį ryšį nujautė Platonas, pasakodamas apie nukryžiuotąjį teisųjį. ,,Valstybėje" Platonas klausia, kaip šiame pasaulyje sektųsi visiškai teisiam žmogui. Ir prieina išvadą, kad teisaus žmogaus dorybė tobula ir neabejotina tik tuomet, jei jis prisiima neteisingumo išvaizdą. Tik tuomet pasirodo, kad jis nesivadovauja kitų žmonių nuomonėmis, bet rūpinasi vien teisumu. Taigi, anot Platono, tikrai teisingas žmogus šiame pasaulyje turėtų būti atmestas ir persekiojamas: ,,toks teisingasis bus plakamas rykštėmis, kankinamas, jį surakins grandinėmis, išdegins akis ir galų gale, iškentęs visas kančias, jis bus nukryžiuotas..." Šitas tekstas parašytas 400 m. prieš Kristų.

Tobulas žmogus, vos spėjęs ateiti į pasaulį buvo ,,teisingumo" pasmerktas myriop. Iš to negailestingai paaiškėja, kas yra žmogus: žmogau, tu esi tas, kuris negali pakęsti teisiojo... Tuo būdu mylintis asmuo yra paverčiamas kvailiu, nubaustuoju ir atstumtuoju. Toks ir tu, nes būdamas neteisus, iš kitų visuomet reikalauji neteisumo, kad galėtum išsiteisinti. [...] Žmogaus tiesa yra tiesos atmetimas. [...] Žmogaus tiesa reiškia, kad jis visuomet eina prieš tiesą, o nukryžiuotas teisusis yra tarsi veidrodis, negailestingai atspindintis žmogų.

J. Ratzinger "Įvadas į krikščionybę"

Tomas M.

Gilios įžvalgos apie Kryžiaus ženklą, remiantis Šv. Raštu ir Bažnyčios Tėvų mokymu:

Fr. Cassian Folsom - "The Rule of Faith--The Mystery of Faith"

Aukštyn