rugsėjo 19, 2019, 20:59:30

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar teisingai tikime? Iš tradicijos kilusių tikėjimo šaltinių apžvalga

Pradėjo Silvija, lapkričio 06, 2012, 04:50:36

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Varlė keliauninkė

Marijos radijas išleido kun. A. Valkausko KBK komentarų, sakytų per MR, kompaktą. Tikriausiai Katalikų pasaulio knygynuose ar pačiame MR galima įsigyti.

Tomas M.

Aš tai rankiniu būdu tą archyvą kompiuteryje saugoju, nes tikrai kun. Arnoldo Valkausko mintys yra vertos būti klausomomis ir klausomomis  :thumbup:

Varlė keliauninkė


Silvija

Radau įdomų tekstą, padedantį suprasti mūsų Bažnyčios kursą po II Vatikano susirinkimo.

Žinome, kad Jonas Paulius II iškėlė ,,bendrystės dvasingumą" kaip naujojo tūkstantmečio išskirtinį bruožą: ,,Padaryti Bažnyčią bendrystės namais ir mokykla - tai didelis iššūkis, kylantis mums prasidedančiame tūkstantmetyje... Pirma konkrečių iniciatyvų planavimo, būtina skatinti bendrystės dvasingumą". Tai palaipsniui Popiežiaus širdyje subrendusi pranašystė, kurios šaltinis - laiko ženklų atpažinimas. Būtų įdomu nužymėti tą kelią, kuris per pontifikato metus atvedė jį prie bendrystės dvasingumo paskelbimo trečiojo tūkstantmečio dvasingumu. Tačiau mano tikslas yra panagrinėti, kaip bendrystės dvasingumas iškilo platesnėje krikščioniškojo dvasingumo istorijos perspektyvoje. Šventoji Dvasia, Bažnyčios gyvenimo dinaminis principas, turi savo sumanymą, kaip laikų bėgyje atskleisti Evangelijos puslapių prasmę, kaip vesti vyrus ir moteris į ypatingas krikščioniškojo slėpinio patirtis, nuo kurių prasideda skirtingi dvasingumai. Kodėl būtent šiandien Šventoji Dvasia žadina šį naują dvasingumą? Koks jo santykis su iki šiol buvusiais dvasingumais? Kiek čia tęstinumo ir kiek naujumo?

Siūlau labai supaprastintą dviejų tūkstančių metų krikščioniškos patirties, galiausiai vedančios į bendrystės dvasingumą, peržvalgą.


http://www.vitaconsecrata.lt/triju-isakymu-palyginimas

kukulis

Off-topic pastebėjimas : "kaip vesti vyrus ir moteris į ypatingas krikščioniškojo slėpinio patirtis". Kodėl ne žmones? ;)

Įdomų paaiškinimą girdėjau, atseit kitose kalbose žodis "žmonės" tapatinasi su žodžiu  "vyrai", o tai jau nepolitkorektiška ;)

Silvija

Turbūt tos kalbos kokių nors patriarchalinių kraštų :)

Manau teisinga išskirti "vyrus ir moteris", nes ir Dievas žmogų sukūrė kaip vyrą ir moterį. O tas nuo amžių esantis nesusikalbėjimas yra nenatūralus. Du skirtingi, bet mylintys ir įsiklausantys, vienas kitam padedantys ir papildantys vienas kitą, tampa tuo tikruoju žmogumi. Bendrystėje tarp asmenų randasi Dievas, tikroji Tiesa.

kukulis

O kaip vaikai? Juk jie dar nei vyrai nei moterys ... Be to būna ir senbernių su senmergėmis :P

Silvija

Tu čia juokies ar rimtai kalbi? :)

Jei rimtai, tai juk nėra skirtumo, vaikai ar suaugę, tuos du pradus - vyrišką ir moterišką - randame visur, ne tik žmoguje, bet ir visoj kūrinijoj taip pat. Nes Dievas - taipogi vyriškas ir moteriškas, ir tai Jis įdėjo į savo kūrinius ir nepaliauja juos traukti prie savęs.

Ir kokią temą bepaliestume - ar pašaukimus, ar skaistumą, ar skirtingų denominacijų krikščionis - klausimai išsiriša kai suvokiame, kad pašaukti esame bendrystės džiaugsmui. Pašaukime - kai surandame tokią vietą, kur tarp brolių/seserų galime geriausiai tarnauti mylėdami Dievą; kalbant apie skaistumą - kai asmenų bendrystėje svarbiau ne kūno malonumai, ne turto kaupimas ar padėtis visuomenėje, o bendrystės džiaugsmas; Bažnyčios gyvenime - kai tarpusavio santykiuose atrandame Dievą, kai visi kartu galime venytis Komunijoje su Juo.

Beje, apie mažus vaikus prisiminiau :), kai mano dukra dar ėjo į darželį, ji jau turėjo pasisekimą tarp berniukų, vienas iš jų kartą atnešė ir padovanojo jai mamos lūpdažį, o kitas atžygiavo tiesiai į namus su didžiuliu raudonu amariliu (gėlė tokia) :D.

Poreikis dovanoti iš meilės jau ryškus nuo pat mažumės, tik labai greitai prasideda pavojai, priklausomai nuo to, kuom tuos vaikus užpildysim mes, suaugusieji.

kukulis

Ne, čia tik manyje tupi prieštaravimo velnias ir liepia viskam prieštarauti ;)

Sigitas

Temos geras klausimas - ,,ar teisingai tikime?" O ką, jeigu neteisingai? Jei katalikų tikėjimas nėra teisingas? Ką, jeigu pravoslavų ortodoksų tikėjimas yra teisingesnis? Ar apie tai nesusimąstėte? Gal kaip tik broliai Kristuje Kalvinas ir Cvinglis buvo teisūs?  :-\

Augucka

Nereikia sukti per daug galvos, kokia religija ir kokia konfesija teisinga, o kokia ne. Visos religijos yra teisingos, kurios veda į Dievą.
Į religiją reikia žiūrėti tik kaip į įrankį priartėti prie Dievo ir pasiekti šventumą, o nepaversti religijos pačiu Dievu. Jei mes religiją paverčiame Dievu - tuomet esame patys primityviausi pagonys.
Nepamirškime: RELIGIJA NĖRA DIEVAS, RELIGIJA YRA ĮRANKIS, kuris mums yra labai reikalingas ir be kurio pagalbos mes neregėsime Dievo veido amžinybėje.

Reikia nepamiršti, kad Dievas nėra nei katalikas, nei musulmonas, nei induistas, nei budistas.

Teigti, kad mano religija yra teisingesnė ir vertesnė nei kitos yra paprasčiausiai nekorektiška.

Silvija

Šv. Augustinas sakė, kad yra keturios pagrindinės dorybės:

1. Nuolankumas
2. Nuolankumas
3. Nuolankumas
4. Nuolankumas

:)

kukulis

Mylėkim kitų religijų žmones, bet pirmiau mylėkime Kristų. Svarbiausia Jo neišduoti.

Sigitas

Citata iš: Augucka  vasario 04, 2014, 05:47:55Nereikia sukti per daug galvos, kokia religija ir kokia konfesija teisinga, o kokia ne. Visos religijos yra teisingos, kurios veda į Dievą.
Į religiją reikia žiūrėti tik kaip į įrankį priartėti prie Dievo ir pasiekti šventumą, o nepaversti religijos pačiu Dievu. Jei mes religiją paverčiame Dievu - tuomet esame patys primityviausi pagonys.
Nepamirškime: RELIGIJA NĖRA DIEVAS, RELIGIJA YRA ĮRANKIS, kuris mums yra labai reikalingas ir be kurio pagalbos mes neregėsime Dievo veido amžinybėje.

Reikia nepamiršti, kad Dievas nėra nei katalikas, nei musulmonas, nei induistas, nei budistas.

Teigti, kad mano religija yra teisingesnė ir vertesnė nei kitos yra paprasčiausiai nekorektiška.
Kontraklausimai: kuri religija neveda link dievo? Link kurio dievo veda budizmas? Dievas ir neturi būti kurios tai religijos išpažinėju.
Iš tikrųjų yra labai svarbu žinoti, ar teisingai garbini Dievą. Dievas ieško tų, kurie garbina Jį teisingai. Kas yra teisingas Dievo garbinimas? Tai yra nuoširdumas ir visiškas atsidavimas visose gyvenimo srityse, bet kuriuo gyvenimo momentu: ,,ateis valanda, - jau dabar ji yra, - kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško" (Jn.4,23). Kas yra toji tiesa? Kiek gali būti tiesų?
Nemanau, jog Jėzui Kristui vienodai kuo tiki jo mokiniai. Antraip jis nebūtų rūpinęsis perduoti teisingą Gerąją Naujieną. Jeigu Jėzaus Kristaus įsteigtoji Eucharistija tėra tik simbolis, tai katalikai didelėje bėdoje, nes bereikalingai aukoja Mišias, o aukos liturgija tėra tik tuščias bliūdų pasibarškinimas. Jeigu karmos dėsniai veikia, tai Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus yra nulinės vertės. Jei žmogui reikia daugybę kartų reinkarnuotis, tai kokio galo Jėzus Kristus prikėlė savo draugą Lozorių ir pats po kančios Prisikėlė? Jeigu Dievui nesvarbu kuo tiki žmonės, tai kam tada skirtas Šventasis Raštas?  :-\

Augucka

Apie jokius karmos dėsnius ir reinkarnacijas nėra net jokios kalbos. Palikim tai "parapsichologams", burtininkams ir ezoterikams.  :no-no:

Dievas Tėvas siuntė savo Sūnų, nuo kurio turėjo prasidėti visa krikščionybė. Toks Dievo planas. Žmonijos išgelbėjimo planas, kad nepražūtume.
Musulmonai tiki, kad Dievas siuntė pranašą Mahometą ir jie įsitikinę, kad jų religija pati teisingiausia.

Niekas negali pasakyti, kur ta tikroji tiesa slypi ir kas teisus, o kas klysta.

Mes esame katalikai, nes mūsų tėvai katalikai, nes mūsų protėviai katalikai, nes mūsų kraštas, iš kurio mes kilę, katalikiškas ir mums yra natūralus pasirinkimas - būti katalikais. Tie kurie gime Indijoje, jiems natūralus pasirinkimas - jų krašto religijos. Taip jau yra. Ar reiškia, kad tie, kurie Kristaus nepažįsta, yra blogi žmonės ir visi be išimties keliaus į pragarą? Tikrai ne, būtų naivu taip galvoti.

Pilgrim

Citata iš: Augucka  vasario 04, 2014, 05:47:55
Nereikia sukti per daug galvos, kokia religija ir kokia konfesija teisinga, o kokia ne.


Ir taip ... ir ne ...

O kuom tada šis įrankis (religija) skiriasi pas katalikus, stačiatikius, protestantus, judėjus ...

Mt 5, 17 ,,Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų"
Įstatymas arba kitaip taisyklių rinkinys gali būti pavadintas tuo įrankiu (religija).
Šiame Jėzaus pasakyme galima įžvelgti, Jo dedamą akcentą, kad religija svarbu.
Pagaliau Jėzus ėjo su mokiniais valgyti velykų vakarienės, kitaip sakant atlikti žydų religines apeigas
ir jų metu pasakė - Tai darykite mano atminimui.
Kai Jėzus atėjo krikštytis, Jonas suabejojo, ar jis gali krikštyti Jėzų ...
Bet Jėzus jam atsakė: ,,Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui".
Visas pasakojimas Mt 3, 13-17

Sigitas

Į pragarą keliaus tik tie, kurie patys tik ten ir tenori. Dievo gailestingumas yra toks beribis, kad ne mum išmatuoti. Matuokime savo pačių nuodėmių dydį ir skaičių.
CitataNiekas negali pasakyti, kur ta tikroji tiesa slypi ir kas teisus, o kas klysta.
Su šituo niekaip negaliu sutikti. Pats esu tikras, jog tikroji tiesa slypi Jėzaus Kristaus asmenyje. Vien tik jo vardo ir aukos dėka galime būti išgelbėti. Jėzus Kristus mums tiesą apreiškė. Šventasis Raštas ir Tradicija aiškiai nurodo kas teisus, o kas klysta.

kukulis

Citata iš: nesvarbu  vasario 04, 2014, 17:26:20
Į pragarą keliaus tik tie, kurie patys tik ten ir tenori.


Esmė turbūt tame, kad čia panašiai kaip su alkoholiku arba narkomanu, kuris supranta kad gerti blogai, bet kai ateina metas nori gerti ir viskas. Vadinasi mes esame ne visai laisvi savo pasirinkimuose?
Turbūt panašiai bus ir su pragaru, bus kas renkasi pragarą, dėl to, kad ne jis pats nori, bet už jį nori jame esanti nuodėmė.

Sigitas

Viskas tarpusavy labai tampriai susiję. Pijokas ne per vieną dieną tampa pijoku. Organizmą prie alkoholio pratiname palaipsniui. Nežinau kaip ten su narkotikais, ypač tais, labai stipriais, kur fiziologinė priklausomybė išsivysto porą kartų pavartojus, bet prie šnapso pratinamasi mažais žingsneliais. Lygiai taip pat ir rūkymas ir nusikalstamumas - pradedama nuo mažų dalykėlių, retkarčiais. Taip pamažu pripratiname save prie blogų dalykų, kad vėliau susipainiojame ir nebesugebame atskirti kas yra kas, o tada jau, pamatę Dievo veidą, nebeištveriame ir sukamės šalin, bėgame, nes esame neverti ir t.t. ir pan. ... o velniai juokiasi, geria šampaną pergalės dienai atšvęsti!  :'(

Aukštyn