liepos 17, 2018, 09:30:28

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Charizmatinis garbinimas pamaldose

Pradėjo Agnietė, gruodžio 23, 2012, 10:58:30

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Agnietė

Jau kuri laika knietejo padiskutuoti sia tema. Konkreciai apie tai, kaip i Lietuvos baznycias verziasi nauja "garbinimo srove". Vargonus pakeiciant gitaromis ir bugneliais (?!), senas katalikiskas giesmes pakeicia lengvos trumpos giesmes. Jos visos savo turiniu panasios - be paliovos kartojama ta pati mintis - ateik Viespatie, musu nuodemes Tu atpirkai, mes jau isgelbeti.

Siandien zvilgtelejau i vietines baznycios giesmyna ir radau trumpute giesme pavadinimu " As jums atsiusiu roziu lietu".
Pasidomejus, radau, kad sie zodziai susije su Sv. Teresele. Ir cia kaip pavyzdi idedu zodzius giesmes:

Aš jums atsiųsiu rožių  lietų
Iš dangaus, iš beribio dangaus.
Džiaugsmuose ir skausmuose lydėsiu
Ir parodysiu kelius link Jo šviesos.

Nes mano dangus,
Nes mano dangus,
Nes mano dangus -
Daryti žemėje gera

Kyla klausimas - kas atsius lietu ir kieno dangus?

O cia straipsnis apie charizmatinio slovinimo reiskini Lietuvoje:

Sekuliarizmas ir melagingasis dvasingumas.

Ka manote?


Tomas M.

Tai yra labai įdomi tema ar net dvi temos - charizmatinis garbinimas ir liturginė muzika. Vardan įdomios diskusijos apie muziką, norėčiau visiems pasiūlyti paklausyti šias Marijos Radijo laidas:

CitataLaidos vedėjas kun. Vilius Sikorskas kalba apie giedojimo situaciją Lietuvoje, aptaria šv. Mišių giesmių repertuaro bei atlikėjų klausimą.


http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/pokalbiai/24434-2012-08-10-10-00-musica-sacra.html

ir muzikologo dr. Jono Vilimo laida apie liturginę muziką:

http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/pokalbiai/17730-2012-01-20-10-00-musica-sacra.html

Silvija

Aš dar pridėčiau ir trečią temą, liečiančią šv. Teresėlę (kaip ir kodėl ji buvo mūsų Bažnyčios kanonizuota).

Erika, užkabinai ne tik įdomų, bet ir labai platų klausimą. Kas link bažnytinės muzikos, tai manyčiau, kad gitaros ir būgneliai tikrai neturėtų tapti norma, bet visai grįžti prie grigališkojo giedojimo (kaip ir prie lotyniškų Mišių) irgi būtų ne tas kelias. Kažkada bandžiau "įkirst" Benedikto XVI genialias mintis šiuo klausimu ir pati labai "sergu" dėl bažnytinės muzikos, bet mažai ką galiu įtakot  :ashamed: 

Dar sugrįšim prie šito, manau, bet dabar visą laiką atima pasiruošimas šventėms ;) Rytoj jau Kūčios!


Silvija

Labai greit grįžau  :D

Tiesiog norėjau pridurt dar prie visos pasiūlytos medžiagos (ypač prie Erikos įkeltos nuorodos), kad Lietuvos krikščioniškoj erdvėj jau yra vykusi aštri diskusija tais klausimais, kaip atsakas į minėtą nuomonę.

Sigitas

Citata iš: Agnietė  gruodžio 23, 2012, 10:58:30
Jau kuri laika knietejo padiskutuoti sia tema. Konkreciai apie tai, kaip i Lietuvos baznycias verziasi nauja "garbinimo srove". Vargonus pakeiciant gitaromis ir bugneliais (?!), senas katalikiskas giesmes pakeicia lengvos trumpos giesmes. Jos visos savo turiniu panasios - be paliovos kartojama ta pati mintis - ateik Viespatie, musu nuodemes Tu atpirkai, mes jau isgelbeti.

Siandien zvilgtelejau i vietines baznycios giesmyna ir radau trumpute giesme pavadinimu " As jums atsiusiu roziu lietu".
Pasidomejus, radau, kad sie zodziai susije su Sv. Teresele. Ir cia kaip pavyzdi idedu zodzius giesmes:

Aš jums atsiųsiu rožių  lietų
Iš dangaus, iš beribio dangaus.
Džiaugsmuose ir skausmuose lydėsiu
Ir parodysiu kelius link Jo šviesos.

Nes mano dangus,
Nes mano dangus,
Nes mano dangus -
Daryti žemėje gera

Kyla klausimas - kas atsius lietu ir kieno dangus?

O cia straipsnis apie charizmatinio slovinimo reiskini Lietuvoje:

Sekuliarizmas ir melagingasis dvasingumas.

Ka manote?
Sveiki, broliai ir sesės Jėzuje Kristuje!
Charizmatikai neketina atimti iš tradicinių katalikų vargonų ir liturgijos.  :hug:
Vargonai, kaip instrumentai, yra naujovė bažnyčioje. Kur kas senesni Dievo garbinimo instrumentai yra gitaros ir būgnai, jie aprašyti Biblijoje.
Charizmatinės giesmės yra uždegančios, sujudinančios, nesunkiai įsimenamos ir nereikalauja muzikinio išsilavinimo jas atliekant.
CitataKyla klausimas - kas atsius lietu ir kieno dangus?
Giesmės žodžių nereikia priimti tiesiogiai. Giesmėje minimas dangus - Dievo gyvenama vieta, tai Biblijoje minimas "trečias dangus" (žr. 2Kor.12,2). Dievas leidžia savo šventiesiems užtarti mus. Tai ir yra tas "rožių lietus".
Citatakartojama ta pati mintis - ateik Viespatie, musu nuodemes Tu atpirkai, mes jau isgelbeti.
Tai yra esminė Jėzaus Kristaus Gerosios Naujienos žinia. Ją mums reikia įsisavinti dar iki mirties. Tai yra tikrai labai svarbūs žodžiai, žinia, Dievo mums duota. ;)

Tomas M.

Ortodoksas apie charizmatikų pamaldas (pilnas straipsnis):

CitataKritinis vertinimas. Iš to, ką esu gyvenime patyręs, charizmininkų pamaldos man labiausiai priminė dzenbudistinę meditaciją (dzadzen), psichoterapiją ir apsilankymus šokių klubuose. Dzadzeno metu, kaip ir ramiai atsisėdus pas psichoterapeutą ar gerame šokių vakarėlyje, atsipalaiduojama ir nustojama galvoti, atsiduodama supančiam vyksmui. Šis atsipalaidavimas padeda pažvelgti į savo vidų, tai itin ryšku psichoterapijoje - laipsniškai vis mažiau ginasi psichika, asmenybė ,,išsivynioja", lengviau imama kalbėti apie praeities traumas. Manau, panaši patirtis yra tada, kai po ilgo vakarėlio, paryčiais, prie taurelės (bet ne girti), žmonės ima kalbėtis apie gyvenimą ir dalytis bėdomis, kuriomis įprastoje kasdienybėje nepasidalytų (antikoje panašus susirinkimas buvo vadinamas simpoziumu ir aprašytas Platono ,,Puotoje").

Seminarai, kuriuos vedė lektoriai, labai priminė moderniuosius lyderių kursus. Lyderių kursuose aiškinamasi, kas yra lyderis, koks aš turiu būti ir ką mano grupė gali nuveikti. Šiuo atveju lyderystės mokymų teorija, kaip man pasirodė, buvo apvilkta religine leksika - tiesą pasakius, pasirodė, kad pamaldų vadovai sąmoningai teoriškai jungė psichoanalizės, lyderystės teorijų ir krikščioniškosios teologijos žinias, tačiau šią hipotezę reikėtų patvirtinti.

Tam tikrų panašumų galima rasti ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios religiniame gyvenime. Šiuolaikinė rusų religinė muzika, kurios pagrindas yra italų katalikų religinė muzika, yra labai jausminga, egzaltuota. Sykį esu girdėjęs, kaip viena Lietuvoje besisvečiuojanti rusė, kuri per vakarines pamaldas giedojo chore, sakė: ,,Kaip nuostabu! Iš kur gavote tokį nuostabų repertuarą! Aš jutau stiprią Dievo malonę." Manau, kad fenomenologiniu lygmeniu jos pojūčiai buvo panašūs į charizmininkų, - tiesa, Ortodoksų Bažnyčioje labai neigiamai žiūrima į charizminį atsinaujinimą ir teologiškai šis jos pasakymas būtų atmestas kaip klaidingas.

Sigitas

,,Broliai, aš noriu, kad jūs išmanytumėte apie dvasines dovanas" (1Kor.12,1).
CitataAntroji sfera, susijusi su Šventosios Dvasios veikimu, buvo krūtinės pojūčiai. Primygtinai lendančios į galvą mintys, apie kurias kalbėjome, sukelia tam tikrą emocinį atsaką - padažnėja širdies dūžiai, krūtinėje jaučiama šiluma, auga noras pasisakyti; jei tai mintys apie nuodėmes, atvirkščiai - krūtinė suspaudžiama, jaučiamas sielvartas, trykšta ašaros. Mano draugas sakė, kad jautė labai stiprų karštį - aš tokios būsenos nejaučiau.

Šiedu poveikiai veda į glosolalijos reiškinį. Kai per daugybę šlovinimų, besikartojant monotoniškai muzikai, žmogaus mintys išvalomos, jis atsiduoda vyksmui ir vienintelis dalykas, ko jis nori, yra šlovinti Dievą, o tam nebėra valios net rinkti žodžių, juos kurti, tada atsipalaidavęs žmogus ima kalbėti tai, kas šauna į galvą - tai ir yra glosolalija, Dievo šlovinimas neegzistuojančia kalba, mėgavimasis jo prezencijos pojūčiu.
Netiesa! Galima taip galvoti, kai neturi tos glosolalijos dovanos, klausydamasis ką kiti šalia esantys kalba, murma, gieda, jog tai kažkokia makalynė priebalsių, balsių atsitiktinis kratinys, dar kitaip vadinama "paukščių kalba", kurios visiškai niekas nesupranta (įskaitant ir Dievą). Iš tiesų glosolalija yra egzistuojančios ar istorijoj buvusios kalbos dovana, kai žmogus pats nesuprasdamas ką šneka, šneka Dvasios įkvėptas ir tai yra malda, Dievo garbinimas, šlovinimas, aukštinimas. Yra daugybė liudijimų, kai svetimi žmonės suprasdavo ką Dvasios pagavoje kalba kaimynas. Vienas lietuvis pasakojo, kaip būdamas užsienyje per šlovinimą girdėjo kaip glosolalija kalbėjo lietuviškai žmogus, visiškai nieko nežinantis apie Lietuvą; taip pat yra liudijimas, kaip žmogus, Dvasios pagautas, kalbėjo kalbomis ir jį suprato netoliese esantis žydelis kalbant hebrajų kalba.

Glosolalijos dovana yra skirta gaut visiems tikintiesiems, nes šitaip žmogus užmezga dar intymesnį asmeninį ryšį su Dievu ir Dievui lengviau žmogų naudoti savo valiai įvykdyti.

Dieve, laimink "gailestingumo versmės" bendruomenę ir visus jų organizuojamus seminarus, konferencijas ir kitokius renginius!  :pentecostal:

Varlė keliauninkė

Visiems labai sveika pažvelgt į save iš šono.
Labai įdomios šiame forume pamėgto cituoti [ftp=ftp://ortodoksas.lt]ortodoksas.lt[/ftp] blogerio G. Sungailos kelionės (ir palyginimai su ortodoksų tikėjimu) po įvairias konfesijas. Šįkart pas charizmatus, "Gailestingumo versmės" bendruomenėje
http://www.satenai.lt/2015/09/25/sventosios-dvasios-beieskant-tarpkonfesines-piligrimystes-patirtis/

ps pats požiūris ir vertinimas man pasirodė visai aiškūs ir nešališki :)

Silvija

O man - šališki, bet ta prasme, kuria minėjo Evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas: ,,juk Dvasia pučia kur nori... Nepakanka pažinti iš išorės, reikia pažinti iš vidaus." Ir pats G.S. sako: ,,Objektyviai" Šventosios Dvasios nepamatuosi.

Tai nereiškia, kad Ji yra kažkas kita pas ortodoksus, katalikus ir protestantus, o reiškia tai, kad neįmanoma perprasti viso atskirų Bažnyčių mokymo taip greit ar imti tikėti pagal visus mokymus vienu metu.

Bet norėčiau, kad koks nors katalikas suformuluotų, ką daro KB su savo mokymu dabar, kai leidžia keisti visiems įprastą terminologiją, dažnai remdamasi protestantiška literatūra ir įsileisdama protestantišką mokymą. Minėtas ortodoksas taip suformulavo savo piligrimystės pas kitų konfesijų krikščionis tikslą: "viena vertus, suvokti krikščionybę kitatikių akimis; suvokti, kas jiems atrodo svarbiausia ir prasmingiausia; kita vertus, priartinti jų suvokimą prie manosios kultūrinės ir religinės patirties, kad tai, ką jie daro, galėčiau suprasti pats."

Gal ir gerai toks supratimo apsikeitimas, bet kai kito supratimą įsileidžiama vis giliau į nusistovėjusį mokymą, nepajuntama, kaip jis ima griauti ir pamatus, ant kurių tvirtai stovėjai. Prarandamas tikėjimo autentiškumas. Ir tai liečia ne vien "protestantėjimą", bet ir "pravoslavėjimą".

Nežinau, gerai tai ar blogai, gal toks Dievo planas - suartinti krikščionis?  :-\ Bet turiu pasakyti, kad daug sumaišties tas sukelia ir nesupratimo. Protestantiškai pasakius, Dievas sugriauna, kad vėl atstatytų? Bet nusimato daug aukų dėl tokio griuvimo, tad kyla klausimas, ar tikrai tai - Dievas?

Augustas

CitataBet norėčiau, kad koks nors katalikas suformuluotų, ką daro KB su savo mokymu dabar, kai leidžia keisti visiems įprastą terminologiją, dažnai remdamasi protestantiška literatūra ir įsileisdama protestantišką mokymą.


Silvija, skubu Tave nuraminti. Ne, RKB nekeičia savo mokymo, įsileisdama protestantišką mokymą. Iš tiesų tai, ką mes vadiname protestantišku mokymu, visada buvo integrali RKB mokymo dalis, tiktai protestantiškų bendruomenių labai stipriai pabrėžta ir išryškinta, ignoruojant arba atmetant kitus RKB mokymo elementus. Ir dabar mes, katalikai, atrandame tuos Katalikų Bažnyčioje buvusius lobius, kurie buvo mūsų RKB nuo seno, bet buvo truputį (o kai kuriose šalyse ir labai smarkiai) primiršti ir apleisti. :)

Silvija

Kuriuos mokymo elementus turi omeny?

Varlė keliauninkė

Citata iš: Varlė keliauninkė  spalio 20, 2015, 07:10:26
pats požiūris ir vertinimas man pasirodė visai aiškūs ir nešališki :)

Tikriausia galiu taip galvoti, nes dvejus metus praleidau minėtoj bendruomenėje, o atsiverčiau dar kitoje charizminėje bendruomenėje. Bet išėjau. Tiesiog žmonės yra skirtingi, skirtingos ir bendruomenės, tad nereikia taip visko komplikuoti, juk Dievą rasti galima visur - kas ieško tas randa, ir beldžiančiam atidaroma :) Tiesiog Jam taip patiko :)

Tomas M.

Silvija, jei "supravoslavėjimas" yra siekis labiau gilintis į Bažnyčios Tėvus, tai nieko blogo tame nematau. Kita vertus, tai yra ne taip pavojinga net ir tuo atžvilgiu, kad Katalikų Bažnyčia turi Graikų ir Ukrainiečių apeigų katalikus, kurie praktiškai ne daug kuo ir skiriasi nuo pravoslavų išskyrus Petro Sosto pripažinimu ir kitais aspektais, kur teologijos skiriasi. Su protestantizmu pavojus yra žymiai didesnis.

Vienu atveju turime reikalą su atskilusia šaknimi, o kitu - su plūdenomis ant vandens.

Pilgrim

Stačiatikių ir katalikų teologijos skiriasi nemenkai  :-\ ypač mums įprastuose dalykuose, mūsų kasdieniškose praktikose.
Gilinimasis į Bažnyčios Tėvų mokymą turi savų pavojų, savų povandeninių srovių.
CitataBet norėčiau, kad koks nors katalikas suformuluotų, ką daro KB su savo mokymu dabar, kai leidžia keisti visiems įprastą terminologiją

Silvija, labai platu. Susiaurink o pats puikiausias dalykas būtų per konkretų atvejį.

Varlė keliauninkė

Pilgrim, sakydamas kad gilinimasis... turi pavojų tarsi nieko nepasakai. Gyventi, būti žmogum dar pavojingiau :), bet gyvenam gi
Na, o konkretumas visada gerai, ypač katalikybėje - niekad nesupratau, kodėl pas mus žodžiai, sakiniai taip apveliami pūkais ir dar plius šimtais sluoksnių..

Pilgrim

Keliauninke, reikia konkrečios situacijos,
bet  šiaip praktikoje  pasitaiko, "užskersavimų".
o kai bus kažkas konkrečiai tada ir atsakymas konkretus.
Negali vi-i-i-isko aprėpti iš anksto  :(

Silvija

Pavyzdys? Kad ir Alfa kursas, vedamas daugelyje parapijų, parengtas anglikonų pastoriaus Nicky Gumbel'o. Jį pabaigusieji būna supažindinti ne tik su tikėjimo pagrindais, bet ir su keletu praktikų: protestantišku šlovinimu, užtarimo malda dedant rankas ant žmogaus. Juk šis mokymas ne visai KB terminologija ir praktikomis remiasi? :) Nors ir neprieštarauja tikėjimo tiesoms...

Kauniečiai parengė savo variantą - Tikėjimo pagrindus, kuris dabar pakeičia Alfa kursą. Bet yra dar visokių kitų galimybių mokytis, kurias katalikai mielai perima iš protestantų. Sakysim, šitas vadovėlis brandinti emociniam tikinčių dvasingumui. Angliakalbiai pasigūglinę ras, kad tai gali būti naudojama kaip Alfa kursų tęsinys. Priminsiu, kad Peter Scazzero, parašęs šį vadovėlį, po keliolikos savo tarnystės metų pasijuto esąs vienerių metų krikščionimi dėl savo nebrandaus dvasingumo.

Aš manau, kad mūsų Bažnyčios mokymas talpina savyje viską ko reikia katalikui, nuosekliai einančiam tikėjimo keliu ir jam neturėtų atsitikti taip, kaip tam protestantų pastoriui. Deja, vieton to, kad mokyti žmones savojo Katekizmo, imamės geriau kažkieno išverstų knygučių, kurios skambiai pristatomos (kaip bomba) suvilioja savo kitoniškumu, tarsi tai būtų kažkoks atradimas. Ir toks šokinėjimas nuo savo prie svetimo, bijau, kad neatneša aiškumo katalikams. Pati einu per tai, bet vis labiau kyla noras grįžti prie paprastų dalykų: http://www.katalikai.lt/index.php?id=39

Kaštonas

" Sakysim, šitas vadovėlis brandinti emociniam tikinčių dvasingumui. Angliakalbiai pasigūglinę ras, kad tai gali būti naudojama kaip Alfa kursų tęsinys. Priminsiu, kad Peter Scazzero, parašęs šį vadovėlį, po keliolikos savo tarnystės metų pasijuto esąs vienerių metų krikščionimi dėl savo nebrandaus dvasingumo. "

Visiškai netinkama medžiaga ALFA kursui, nei tęsiniui.
"Šitas" "vadovėlis" sakyčiau labiau įvadas į pastebėjimą "kaip ir kodėl klystame...." (Po to kaip išmoko kaip reikia dalinti grupelėse.)


Ps. Jei aš teisingai prisimenu: pirmiau " pasijuto" (suprato), paskui parašė... (Ty kurie dar "nesupranta" iš knygos mažai naudos teturės.)
PPS Dėl rankų dėjimo arba nedėjimo yra kitas aiškinimas.
Kad neva tai "protestantiška" manęs negąsdina. Todėl, kad tai NE "PROTESTANTIŠKA". Gąsdina, kad KIEKVIENAS deda ranką...
Taip pat gąsdina, kad" KIEKVIENAS" ant kurio bus dedamos rankos tikisi "abrakadabra"

Silvija

CitataVisiškai netinkama medžiaga ALFA kursui, nei tęsiniui.
"Šitas" "vadovėlis" sakyčiau labiau įvadas į pastebėjimą "kaip ir kodėl klystame...." (Po to kaip išmoko kaip reikia dalinti grupelėse.)


Galbūt. Bet kalba eina apie tai, ar išvis katalikams naudinga integruoti protestantišką mokymą į savo.

CitataPPS Dėl rankų dėjimo arba nedėjimo yra kitas aiškinimas.
Kad neva tai "protestantiška" manęs negąsdina. Todėl, kad tai NE "PROTESTANTIŠKA". Gąsdina, kad KIEKVIENAS deda ranką...


Taip. Ir turbūt dėl savo narių saugumo KB tokios praktikos atsisakė.

Kaštonas

"Taip. Ir turbūt dėl savo narių saugumo KB tokios praktikos atsisakė."
Kodėl atsisakė ir kodėl grįžta yra tam priežasčių.
(ty kas aš esu, kad įsakinėčiau Šventai Dvasiai kada ir kaip veikti?)

"Galbūt. Bet kalba eina apie tai, ar išvis katalikams naudinga integruoti protestantišką mokymą į savo."
Neradau ir neieškojau šioje knygoje kas "evangelizuotų" žmogų į "protestantišką "tikėjimą".
Šios knygos "misija" ATLEIDIMAS.

Aukštyn