spalio 01, 2020, 17:50:08

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Brolių Ortodoksų Išmintis

Pradėjo Agnietė, vasario 18, 2013, 16:23:08

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Agnietė

Protojerėjus Aleksėjus Morozas apie "Harry Potter" :

https://www.youtube.com/watch?v=RziSVFwJi6s


Įdomios mintys apie tai, kad pamaldumas ir kryziaus bei ikonų eksponavimas dar nereiškia, kad zmogus yra tikras krikščionis. Klausyti nuo 1:30 minutes  :

https://www.youtube.com/watch?v=aVswI2LdCs8

Silvija

Dažnai sudėtingiausi atrodo patys paprasčiausi dalykai... Būna taip: du žmonės kalba vieną ir tą patį. Bet vienu tu tiki, o antruoju, nors tas ir gražiau kalba, - ne. Kodėl? Todėl, kad jis pats taip negyvena! Ir nesielgia taip, kaip kalba. Bet yra skirtumas: arba žmogus susitaikęs ir skaudžiai suvokia savo trūkumus, arba jis įsitikinęs, kad gali būti aukščiau viso to, kas laikoma būtina kitiems. Tokį dviveidiškumą šventieji atsiskyrėliai prilygino melagingai pranašystei.

Beje, kriterijai augti krikščioniui labai paprasti. Galima net nesvarstyti apie dvasinės tobulybės pakopas, o paprasčiausiai pažiūrėti, ar keičiasi žmogus (ir ne mažiau svarbu, kaip jis keičiasi). Ar tampa jis geresnis, geraširdiškesnis, sąžiningesnis, santūresnis, protingesnis, jautresnis kitų reikmėms, ne toks įnoringas savo poreikiams? Ne toks užsispyręs, ne toks klastingas, ne toks kaprizingas?

Metropolitas Antonijus iš Surožo kartą pasakė: ,,Aš labai negeras žmogus, bet viskas, ką kalbu apie Dievą, - tiesa." Tai aprėpia viską: ir tvirtą tikėjimą, ir nuoširdų nedemonstruojamą savo nuodėmingumo supratimą, ir tai, jog negalima smerkti kito, kad ir kas jis būtų, ir pagarbą pašnekovui, tai išdėstoma ramiai, neprimetant savo pozicijos. Kaip mums išmokti bent truputį perimti tokį santykį? Leisiu sau priminti nuostabų Blaise Pascalio pasakymą apie tai, kad yra dviejų tipų žmonės: teisuoliai, laikantys save nusidėjėliais, ir nusidėjėliai, laikantys save teisuoliais.

Patys sudėtingiausi yra patys paprasčiausi dalykai. Bet jie - juk patys svarbiausi.





Vladimiras Legoida. iš straipsnio Bernardinai.lt

Agnietė

Manau, tai yra kiekvieno tikinciojo kelias. Ir Sv. Dvasia yra musu visu pagalbininke ir dirba su kiekvienu. Manau, pradzioje kai pradedi eiti tuo keliu, norisi tiesiog "issitraukti kardus" ir nuginkluoti "priesininka"  :). Veliau, tos tolerancijos atsiranda po truputi daugiau ir daugiau. Kaip pvz, prisiminiau Shane Walsh (minetas pianistas)- jis minejo, kad kai jis pradejo kalbeti apie Dieva savo darbo aplinkoje (finansineje firmoje), jis tiesiog su inirsiu aiskindavo savo isitikinimus. Po to jausdavosi nusivyles. Jis raso, kad jis suprato, kad jam buvo geda uz save, nes ne tokios evangelizacijos reikejo Dievui.

Citata iš: Silvija  vasario 21, 2013, 04:45:08
Beje, kriterijai augti krikščioniui labai paprasti. Galima net nesvarstyti apie dvasinės tobulybės pakopas, o paprasčiausiai pažiūrėti, ar keičiasi žmogus (ir ne mažiau svarbu, kaip jis keičiasi). Ar tampa jis geresnis, geraširdiškesnis, sąžiningesnis, santūresnis, protingesnis, jautresnis kitų reikmėms, ne toks įnoringas savo poreikiams? Ne toks užsispyręs, ne toks klastingas, ne toks kaprizingas?

Tai aprėpia viską: ir tvirtą tikėjimą, ir nuoširdų nedemonstruojamą savo nuodėmingumo supratimą, ir tai, jog negalima smerkti kito, kad ir kas jis būtų, ir pagarbą pašnekovui, tai išdėstoma ramiai, neprimetant savo pozicijos. Kaip mums išmokti bent truputį perimti tokį santykį?


Manau, visos isvardytos savybes yra Sv. Dvasios dovanos. Ir tik jos pagalba galime buti tolerantiski, ramus ir ne tik isdestyti ramiai savo mintis, bet issakius jas ramiai, ir mintyse "nezudyti" savo pasnekovo bei "nevirti" viduje.
Bet tai yra darbas ir tik prasydami Sv. Dvasios pagalbos, galime keistis.

Agnietė

Citata iš: Erika  vasario 21, 2013, 08:20:16
... mintyse "nezudyti" savo pasnekovo .


Pagalvojau, gal kas pakraupo nuo tokio isireiskimo. Penktas Dievo isakymas - Nezudyk.
"Siuo isakymu draudzia Dievas viska, kas tik gali kenkti musu paciu ar artimo kunui ir sielai. Nusikalstama jam: artimam nusikaltus, jam neatleidziant, ant jo pykstant..."

Is maldaknyges "Buk mums malonus".

Silvija

Viskas suprantama, Erika, kuo puikiausiai ;)

Agnietė

 
  Dar viena labai idomi paskaita apie tai, kaip teisingai melstis :

https://www.youtube.com/watch?v=gVtKlqYgr0Y


Beje, duodama pipiru Jezuitu garsiam Ignacijui Lojolai ir jo praktikoms  :)

Silvija

Visų labui reiktų pastebėti, kad dažnas ortodoksų pamokslautojas (iš tų, kurie youtubėj), o Morozas - praktiškai kiekvienam savo pasisakyme, nepamiršta numest akmenuko į katalikų daržą. Nemanau, kad mums jų kritika labai pakenktų, greičiau atvirkščiai - ugdo nuolankumą, bet kaip patirties vaikų auklėjime turinti (o dvasininkai, kaip bebūtų, yra didelės šeimos tėvai), labai gerai žinau, kad principas peikti kaimynų vaikus, rodant pirštu į juos kaip jie netinkamai elgiasi, tikslu paauklėti savuosius, tikrai nėra geras. Labai nukenčia tokių augintinių empatija ir meilė artimui, o auga "žiūrėjimas tik savo daržo", savo išsigelbėjimo.

Dar blogiau, kai šeimos viduje vienas padaromas ,,blogiečiu", kitas - ,,gėriečiu", šitaip tik vystosi konkurencija dėl vietos norinčių būti arčiau Tėvo, bet ne meilė, kai už kitą gali ir gyvybę paaukot. Savo Bažnyčios mokyme randu gilesnę patirtį šiuo klausimu, nors manau stačiatikiai (gal dėl kalbos subtilybių) sugeba geriau išreikšti mintį. Daug ką priimu ir vertinu :thumbup:.

Agnietė

Gal but yra blogu obuoliu pintineje (kaip ir visur, nes visi esame tik zmones), bet mums patiems nereiketu pasiduoti tam kirsinimui ir auginti neapykanta musu broliams ortadoksams. Is ju paskaitu daug ko galima ismokti. Ir turbut melsti Dieva, kad padetu atskirti tai, kas netikra. Na ir diskutuoti tomis temomis galima, jei kelia abejoniu.

[-o<


nf

Maksim Kaskun, šitam video jis gina A.I.Osipovą, bet man patiko pats minčių dėstymo būdas:

http://www.youtube.com/watch?v=K10eB5lNe_k

Silvija

Įdomu kartais paklausyt tokių ginčytinų svarstymų ir jų, kiek suprantu, nemažėja. Kaip šis žmogus pasakė, nei jiems, nei mums visko neišspręst...

Bet kas neįmanoma žmogui, įmanoma Dievui.

Žinai, o aš kartais net pavargstu nuo visų tų peripetijų, ir net noriu išeit atostogų :) - apie nieką negalvoti, atsigult į žalią pievą, žiūrėt į debesis ir paprasčiausiai BŪTI  :happy:

nf

Citata iš: Silvija  kovo 14, 2013, 15:39:36

Žinai, o aš kartais net pavargstu nuo visų tų peripetijų, ir net noriu išeit atostogų :) - apie nieką negalvoti, atsigult į žalią pievą, žiūrėt į debesis ir paprasčiausiai BŪTI  :happy:

:thumbup:  :)

Silvija

Šv. Siluano Atoniečio dvasinės praktikos patarimai:

1. Tikėjimo kova nuolankumu
CitataDvasinė kova yra panaši į įprastą karą, nes ir čia reikia drąsos. Bet, anot Atono vienuolio, dvasinė drąsa kyla iš kliovimosi Dievo gailestingumu. Net ir suklupęs žmogus, kupinas vilties ir atgailos, gali gręžtis į Dievą ir taip jis pasieks pergalę, nes, atsigręždamas į Dievą, jis parodo savo nuolankumą. Nuolankumas ir yra ta dvasinė drąsa, kurią atrado Siluanas.


2. Laikyk savo sielą pragare ir neprarask vilties
CitataKristaus nužengimas į pragarus žmogui reiškia, kad nebėra nė vienos vietos ar būsenos, kurios nepažinotų Dievas, kurioje Jo nebūtų, ar kuri būtų neprieinama Jo malonei. Tai reiškia, kad viltis galima net ir pačiuose sunkiausiuose išbandymuose: inkaras atlaiko net ir pačias didžiausias audras. Kristaus pergalė prieš pragarą leidžia žmogui turėti vilties: ,,Jeigu tave ištiks nelaimė, nenusimink, o prisimink, kad Viešpats gailestingai į tave žiūri, ir neprisileisk minties: ,Argi Viešpats žiūrės į mane, kai aš Jį skaudinu?' Viešpats savo prigimtimi yra Pats Gailestingumas. Tu su tikėjimu atsigręžk į Dievą ir kaip Evangelijos sūnus palaidūnas tark: ,Nesu vertas vadintis Tavo sūnumi', tada pamatysi, koks būsi mielas Tėvui, ir jausi sieloje neapsakomą džiaugsmą." ,,Jei žmonės žinotų, kaip Viešpats mus myli, nė vienas žmogus nepultų į neviltį."


3. Gyventi Šventąja Dvasia, dieviška Meile
CitataKartą pasakiau dvasininkui: ,Gaila man žmonių, kurie kankinasi pragare, ir aš kas naktį verkiu dėl jų, ir kankinasi mano siela taip, kad gaila būna netgi velnių'. Ir dvasininkas man pasakė, kad ši malda - iš Dievo malonės."

Savo gyvenimo pabaigoje Siluanas kartodavo šią maldą: ,,Gailestingasis Viešpatie, padaryk, kad visi žmonės žemėje Tave pažintų Šventojoje Dvasioje." Meilė, kurią savo širdyje jis priėmė per bendravimą su gailestinguoju Kristumi, išsiliejo kaip malda už visą žmoniją, kaip kad sako gerai žinomas Rytų vienuolių priežodis: ,,Melstis - tai išlieti savo kraują už kitus." Siluanas sulaužė sienas tarp žmonių; jo meilė pasiekė visus visų laikų ir vietų žmones. Jis tikrai tapo ,,šventuoju be sienų", kaip jį pavadino Ortodoksų Bažnyčia kanonizacijos metu.


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-20-michel-de-meulenaer-sv-siluanas-atonietis-sventasis-be-sienu-ir-visuotines-baznycios-mistikas/97462

Varlė keliauninkė

Manau, kad lietuviškas vertimas netikslus. Turiu galvoj 2 citatą.

Kiek pamenu rusiškai skamba "держи свой ум во аде и неотчаивайся". Taip kad rus. variante turima minty "protas (mintys)", o ne "siela".
Taip sakau dėl to, kad ortodoksų šventieji aplamai labai daug kalba apie apie proto ir minčių asketiką ir kovą ("брань") su jomis.

Visas rus. tekstas tos knygos yra čia http://predanie.ru/lib/book/read/87117/#toc1

Silvija

Panašu į tai  :-\

Būtinai ir į bernardinai.lt parašyk komentarą, homo viator. Čia ne šiaip klaida.

Tomas M.

Aha, geras pastebėjimas  :thumbup:

Teko skaityti, kad pastaraisiais metais literatūriniai vertimai labai suprastėjo, nes verčia visi kas nori... iš blogų vertimų kyla ir klaidos... ką jau kalbėti apie didijį Rytų-Vakarų Bažnyčių skilimą, kurį kai kurie ekspertai priskiria neteisingam vertimui/interpretacijai iš graikų kalbos.

Silvija

Ortodoksų dvasininkas Vitalijus Mockus tame video ties 8:30 aiškiai lietuviškai tą Siluano mintį perteikia: "Laikyk save vertu pragaro, nuolat mintimis būk pragare, bet neprarask vilties. Nes Dievas yra Meilė. Negali žmogus būti su Viešpačiu, kol neišmoks mylėti savo priešus."


Silvija


Augucka

Citata iš: Silvija  kovo 21, 2013, 07:08:22
Ortodoksų dvasininkas Vitalijus Mockus tame video ties 8:30 aiškiai lietuviškai tą Siluano mintį perteikia: "Laikyk save vertu pragaro, nuolat mintimis būk pragare, bet neprarask vilties. Nes Dievas yra Meilė. Negali žmogus būti su Viešpačiu, kol neišmoks mylėti savo priešus."

Na aš labai atsiprašau, bet negaliu gyventi nuolatinėje baimėje, galvojant vien apie pragarą, kad aš nesu verta nieko kito, tik pragaro. Tas pragaro sureikšminimas religijoje labai jau gąsdinantis ir neteikiantis vilčių, nes berods, ką bedarytum, kaip begyventum - esi vertas vien tik pragaro. Aš su tuo nesutinku.

Esu peržiūrėjusi šimtus video žmonių pasakojimų ką jie patyrė klinikinės mirties atveju. Tie kurie pabuvojo anapus ir matė anapusinį pasaulį - didžioji dauguma susitiko su Dievu. Tie, kurie buvo ypatingai blogi, savižudžiai, kriminaliniai nusikaltėliai, žudikai ir t.t. buvo pakliuvę į pragarą, kiti į skaistyklą, matė kas ten, sugrįžo, kad papasakotų ir pakeistų savo gyvenimą kol dar nevėlu. Taip, kad jei gyveni dorai, sąžiningai ir teisingai, manau į pragarą nepateksi.  Bet čia ilga diskusija verta atskiros temos.  :happy:

Aukštyn