liepos 05, 2020, 08:24:03

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Simboliai

Pradėjo Silvija, balandžio 04, 2013, 06:23:31

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Varlė keliauninkė

Tada man vistiek toks neaiškumas. Sakykim
yra bendruomenė, kuri naudoja kažkokį simbolį X, ir jo reikšmė yra aiški visiem kitiems.
Tada atsiranda kita grupė žmonių ar atskiras individas, kuris tam pačiam simboliui X suteikia kitokią savišką reikšmę ir naudojasi juo kaip savu. Kaip tada visiems kitiems suprasti tokį simbolį? pagal priklausymą vienai ar kitai bendruomenei, ar galima rinktis? Kitaip sakant ar simbolis X anksčiau reiškęs vieną dalyką, gali staiga imti reikšti kitą?

Tomas M.

Yra dar ir kita plotmė, pvz. tam tikri simboliai yra universalūs ir kerta tiek žemišką, tiek dvasines plotmes, kaip pvz. demonai nemėgsta tyro švęsto vandens žymiai labiau, nei kito švęsto skysčio.

Tuos universalius simbolius ar galime sakyti tam tikrų daiktų (dvasines) savybes padeda atpažinti Šv. Dvasia. Dabar vis paskaitinėju apie Kotryną Emmerich, tai jau nuo vaikystės ji jautė dvasinį daiktų "svorį". Rašo, kad ji atpažindavo aplinkui jos namus augančius augalus, kurie būdavo naudojami raganavime ir ji juos išraudavo. Ji instinktyviai jautė, kokie augalai buvo naudojami blogiems tikslams.

Pilgrim

Keliauninke,
pradėkim nuo to, kad pagal savo "svorį" simbolius galima klasifikuoti. Pvz. archietipiniai simboliai, kurie vienaip ar kitaip simbolizuoja Šventybę yra nekintantys savo prasme, bet tarkim kultūriniai simboliai gali kisti skirtingose kultūrose, pvz. pasisveikinimo ritualai, arba šeimos simboliai, kiekvienoje šeimoje gali būti visiškai skirtingi. Tai tavo situacijoje, priklausomai kokiai kategorijai priskirtum simbolį, tai atsižvelgiant į tai gali kisti.

kukulis

Aš tai prisimenu vieną pamokslą, girdėtą per Marijos radiją. Ten buvo kalbama apie Šventosios Dvasios simbolį - ugnį. Tuo tarpu, pamokslą sakęs kunigas vandeniu simbolizavo žmogaus drungnumą, kuriuo gesinama Šventosios Dvasios ugnis.

Man klausantis kažkaip keista pasirodė, nes vanduo juk taip pat yra Šventosios Dvasios simbolis. Iš čia kyla tokios įžvalgos: kiekvienas simbolis gali būti vartojamas lokaliame, arba globaliame kontekste. Lokaliame kontekste simbolio reikšmę gali užsiduoti pats kalbėtojas. Minėtame pamoksle vanduo kaip simbolis buvo pavartotas lokaliame kontekste.

Tuo tarpu vanduo kaip simbolis globaliame (globalesniame) reiškia Šventąją Dvasią ar jos veikimą. Ir kaip gi tas vanduo negesina ugnies? Atsakymas gal būt dar viename simboliniame pasakojime iš Šventojo Rašto, kuriame Dievas siuntė ugnį ir ledą iš dangaus, o taip pat tvariniją, kad naikintų pasėlius. Ir taip buvo, kad ugnis nedegino tvarinijos ir netirpdė ledo, tuo tarpu ledas ir vanduo negesino ugnies; o visi tuo tarpu naikino pasėlius.

Remiantis šiuo simboliu tarsi gauname, kad  Šventąją Dvasią simbolizuoja ir ugnis ir vanduo, kurie vienas kito nei gesina nei išdžiovina.

Varlė keliauninkė

Pilgrim, tada konkrečiau.
Nesenai LT nuskambėjo, gal nelabai garsiai, atvejis, kai žinomas žmogus (katalikas) viešai naudojo žinomą satanistų simbolį "velnio ragus" ir tvirtino kad jis tai supranta kaip "kačiuko ausis" :) Tą žmogų labai gerbiu, bet iš tiesų nesuprantu tokio "melo", tie ragai pakankamai stiprus archetipas.. Na, tu žinai apie ką kalbu ;)
CitataDu ragai į viršų - liuciferio karalystė, du ragai žemyn - žmogus yra dievas. Kai kurios muzikos grupės naudoja šį simbolį kaip sėkmės ženklą

Pilgrim

Kai kurie simboliai veikia nepriklausomai ar tu žinai ar nežinai apie tai ką jie simbolizuoja.

kukulis

Aš kaip informatikas, visad simbolius įsivaizdavau kaip informacijos pernešimo vienetus. Tokiu atveju, ar gali veikti tas perdavėjas, kai nėra kam perduoti. T.y. turi būti priėmėjas.
Taip ir su simboliu, aš visad įsivaizdavau, kad simbolis veikia tik tuo atveju, kai yra prėmėjas, t.y. kai tas simbolis vienaip arba kitaip suprantamas...

Bet jeigu simbolis nėra vien tik informacijos perdavimo vienetas/tarpininkas, o ir kažkas daugiau, tuomet .. teiginys dėl savaiminio veikimo tampa teisingas.

Tačiau man simbolį suvokti kitaip, kaip tik informacijos perdavimo vienetu/tarpininku, labai sudėtinga; nes tam kad jis savaime veiktų, pats simbolis turėtų būti subjektas - gyvas daiktas, o ne vien paprastas objektas. Bet jeigu simbolis yra ne objektas, o subjektas, tuomet jis jau daugiau negu simbolis ...

Piligrim, gal galėtum paaiškinti tą savaiminį simbolio veikimo principą?

Augustas

Citata iš: kukulis  gegužės 25, 2015, 10:26:21
Aš kaip informatikas, visad simbolius įsivaizdavau kaip informacijos pernešimo vienetus. Tokiu atveju, ar gali veikti tas perdavėjas, kai nėra kam perduoti. T.y. turi būti priėmėjas.
Taip ir su simboliu, aš visad įsivaizdavau, kad simbolis veikia tik tuo atveju, kai yra prėmėjas, t.y. kai tas simbolis vienaip arba kitaip suprantamas...

Kaip ir kiekvieno ženklo atveju, taip ir simbolio atveju turi būti ir siuntėjas, ir priėmėjas.

CitataBet jeigu simbolis nėra vien tik informacijos perdavimo vienetas/tarpininkas, o ir kažkas daugiau, tuomet .. teiginys dėl savaiminio veikimo tampa teisingas.

Tačiau man simbolį suvokti kitaip, kaip tik informacijos perdavimo vienetu/tarpininku, labai sudėtinga; nes tam kad jis savaime veiktų, pats simbolis turėtų būti subjektas - gyvas daiktas, o ne vien paprastas objektas. Bet jeigu simbolis yra ne objektas, o subjektas, tuomet jis jau daugiau negu simbolis ...

Joks simbolis neveikia savaime.  :thumbup: Jis yra materialus daiktas, kuris skirtas išreikšti sudėtingesnei tikrovės daliai, kurios žmogus pamatyti negali.

CitataPiligrim, gal galėtum paaiškinti tą savaiminį simbolio veikimo principą?

Aš, žinoma, nesu Pilgrim'as, bet pamėginsiu. Šiaip jau simbolių atveju informaciją perduoda ne simboliai, bet žmonės, kurie tuos simbolius panaudoja kažkokiai tikrovės daliai išreikšti. Tie simboliai, žinoma, įspaudžia giliai žmogaus atmintyje tam tikrą prisiminimą, kurio pats žmogus ir vėlesni jo palikuonys gali sąmoningai ir nesuvokti, bet tas prisiminimas veikia, ir žmogus (nors jis būtų tiesiogiai su tuo simboliu nesusijęs) reaguoja į tą simbolį lygiai taip pat, kaip ir tas, kuris priskyrė tam simboliui tokią (t.y., būtent taip, o ne kitaip reaguoti skatinančią) reikšmę.

kukulis

Taip išeina, kad simbolis tarsi veikia per pasąmonę?

Augustas

Citata iš: kukulis  gegužės 25, 2015, 16:37:21
Taip išeina, kad simbolis tarsi veikia per pasąmonę?

Žinoma, veikia ne tik per pasąmonę, bet taip pat veikia ir per pasąmonę. :)

Pilgrim

Jau kažkuris laikas pamąstau apie tai, kad Bažnyčioje nuo Apaštalų laikų egzistavo Tradicija, vadinama disciplina arcani. šv. Bazilijus sakė, kad vienos krikščioniškosios tiesos yra užrašytos, o kitos ,,perduodamos slėpiningu būdu" arba "Slėpiningoje Tradicijoje", kuri yra ne kas kita, kaip Apaštalų mokymas, perduodamas iš lūpų į lūpas.
Ir ... Kukuli, manau šis atsakymas apie simbolius patenka į šią Tradiciją.
Keliauninkės klausime persipina keletas dalykų, tavo klausime jie išsiskiria. Tačiau vis tiek norisi šį tą atsakyti  :)
čia siužetas (Keliauninkei ir tau) https://www.youtube.com/watch?v=7_sXVKD1VGg
svarbu atidžiai išgirsti tą dalį kur kalba apie pora konkrečių simbolių

kukulis

Tam tikra prasme taip gaunasi kad vos ne kiekvienas žmogaus gyvenimo veiksmas tampa simboliu ...

Bet vėl, jeigu viskas yra simbolis, tai kas tada NE simbolis?

Pilgrim

Iš esmės viskas yra simbolis, kuris bendrąja prasme rodo tavo judėjimo vektorių link Dievo arba nuo Jo. Todėl nėra neutralių simbolių. Apie tai ir kalba, ypatingai egzorcistai.

Augustas

Citata iš: kukulis  gegužės 26, 2015, 04:58:17
Tam tikra prasme taip gaunasi kad vos ne kiekvienas žmogaus gyvenimo veiksmas tampa simboliu ...


Jei būsime tikslūs, tai kiekvienas žmogaus veiksmas tampa ne simboliu, bet ženklu arba simboliu. Simbolis yra truputį sudėtingesnis dalykas nei paprastas ženklas.

CitataBet vėl, jeigu viskas yra simbolis, tai kas tada NE simbolis?


Savaime suprantama, kad jei ne viskas yra simbolis, o yra ir ženklas, tai viskas, kas yra ženklas, yra ne simbolis.  :) 

kukulis

Na gerai,
bet iš viso to ką parašėme, tai matome, kad ne simbolis veikia savaime, veikia :
* žmogaus sąmonė pagal simbolį;
* žmogaus pasąmonė pagal simbolį;
* dvasinio pasaulio būtybės reaguoja į simbolį.

Formaliai gauname, kad vis vien simbolis pats savaime kaip ir neveikia. Čia gal tas  "savaime" turima gal omeny būtent, kai pagal simbolį veikia pasąmonė arba dvasinio pasaulio būtybės?

Ir dar - į sąrašą neįtraukiau Dievo, nes jeigu Dievas veiktų pagal simbolį, tai simbolis tarsi būtų aukščiau už Dievą, o tai kažkaip nesiderina su tuo, kad Dievas yra transcendentiškai laisva būtybė.

Tomas M.

Spėčiau, kad Dievas reaguoja į simbolius, ne todėl, kad simboliai už Jį kažkaip "stipresni", bet todėl, kad Jis yra amžinai ištikimas savo pažadams ir įsipareigojimams žmogui, ištikimas savo Žodžiui, Sau pačiam.

Pamenu vieno švento kunigo istoriją, kai jam apsireiškė Dievas Tėvas savo rūstybėje dėl žmonių nuodėmių, kunigas pajuto, kad gali būti sunaikintas. Tuomet jo Angelas Sargas patarė jam užsidėti liturginį arnotą. Su arnotu kunigas jautėsi žymiai saugiau Dievo Tėvo akivaizdoje, nes jautė, kad Dievas nesunaikins savo tarno.

Varlė keliauninkė

Perskaičiau vienoje knygoje, kad pasaulis nėra vieta, kad ir kaip keistai tai skambėtų, o procesas. Labai patiko. Taip kad įžvalga apie vektorių, arba paprasčiau būtų - kryptį link Dievo ar nuo jo, tinka. Ir daug ką paaiškina. Dėkui visiems, kas čia "užsivedė kalbėti" :)

Silvija

Iš straipsnio ŠVENTŲJŲ DURŲ SIMBOLIKA IR REIKŠMĖ:

Krikščionybės ikonografijoje pastebime dvi priešingas reikšmes, tai užvertos, užrakintos durys, kurios tarsi kliūtis, užtverianti įėjimą. Tačiau šalia to durys žymi ir simbolišką įžengimą, kartais dinamišką, paskatintą įvykių, situacijos, kartais iškilmingą ir lėtą, žymintį triumfą.

Jubiliejinių Gailestingumo metų piligrimystė žengiant pro Šventąsias duris tai ženklas, kad ir gailestingumas yra tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir pasiaukojimo. Ši piligrimystė tai akstinas atsiversti: peržengdami Šventųjų durų slenkstį,  leisimės apglėbiami Dieviško gailestingumo ir įsipareigosime būti gailestingi kitiems. Durys nurodo žingsnį, kurį kiekvienas krikščionis yra kviečiamas žengti - iš nuodėmės į malonę, žvelgiant į Kristų, sakantį: ,,Aš esu vartai."


http://lt.radiovaticana.va/news/2015/12/02/šventųjų_durų_simbolika_ir_reikšmė/1191523

vida

Man labai įdomu,kaip esame apgaudinėjami kalėdų senelio personažu. Bendruomenės susirinkime kalbėjome ta tema. Kalėdų senio nėra. Jis niekaip neegzistuoja. Niekas nebesigilina, visi tiki juo. O kokiu kampu jis veikia. Kas yra Kalėdos? Visa industrija išvystyta. Iš tikrųjų tai Kūdikėlio gimimas. O kas yra kalbama, pateikiama? Galvos prikištos melu. Tą ištrinti reikia . Savo dukros jaunai sukurtai šeimai apie tai pasakiau. Nuėjome į mišias, kaip tyčia kunigas pasakė,kad vaikučiai, jeigu būsite geri, tai kalėdų senelis atneš dovanų. Dabar daug kur man užkliūna tas senis. Ir žurnaluose katalikiškuose. Ir frazė, jeigu būsite geri irgi rėžia ausį. Ne už mūsų nuopelnus esame išrinkti. Ne mes pasirinkome, o mus pasirinko.

Kaštonas

Seniuje šaltyje galima pamatyti, kaip mano gerus ketinimus piktasis moka paversti savaip. Taip pat, kaip Amžinasis tai perkeičia savaip.

"Ne mes pasirinkome, o mus pasirinko."
Mes visai nesenai meldėmės, "kam mus pasirinko, kodėl pasirinko, ir dėl ko?! "

Aukštyn