spalio 16, 2019, 22:42:06

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Natūralus šeimos planavimas

Pradėjo Teofilė, liepos 05, 2012, 12:30:47

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Pilgrim

NŠP ir tikėjimas
http://www.nspinfo.lt/nsp-ir-tikejimas
Turinys

    1 Skaitiniai internete
        1.1 Lietuvių kalba
        1.2 Anglų kalba
    2 Leidiniai
        2.1 Lietuvių kalba
        2.2 Anglų kalba
    3 Vaizdo įrašai
    4 Garso įrašai
    5 Liudijimai
        5.1 Medikų liudijimai
        5.2 NŠP mokytojų liudijimai
        5.3 Sutuoktinių liudijimai
    6 Katalikiškos svetainės
    7 Kiti krikščionys apie NŠP
    8 Malda

Tomas M.

Šioje vietoje daug kuo sutinku su Augucka. Prisimenant Bažnyčios mokymą, net ir NŠP taikymas buvo leidžiamas tik esant rimtoms priežastims. Bažnyčiai modernėjant ir ganytojams tampant apatiškiems svarbiems dalykams, ta dalis "esant rimtoms priežastims" pasimetė.... taip gabalėlis po gabalėlio ir skursta Bažnyčios mokymas, jis tiesiog praskiedžiamas... druska netenka sūrumo...

Pas ortodoksus yra populiaru eiti pas batiušką "gauti palaiminimo" svarbiems dalykams. Filme "Sala" matome, kaip moteris ateina pvz. prašyti palaiminimo abortui, kaip baigėsi, manau daugelis prisimename. Įsivaizduoju ir NŠP taikymas turėjo veikti panašiu principu - pora ateina pas ganytoją ir jei ganytojas mato labai rimtą priežastį, jis suteikia leidimą, o gal galima vadinti dispensą tai porai.

Kaip kitas kunigas yra pasakęs - kol neturite bent 5 vaikų, apie NŠP net nepradėkite galvoti, nes tai yra realu - naudoti NŠP su kontraceptiniu mentalitetu. Gerai įvaldę NŠP techniką, pora gali pragyventi ir visą gyvenimą be vaikų. Kaip vienas pamokslininkas gerai pasakė - jei nenorite dabar turėti vaikų, tai nesiveskite, nes santuoka yra tam, kad turėti šeimą... kai jau tikrai norėsite vaikų, tuomet tik ir tuokitės. Tuo tarpu šiais laikais yra atvirkščiai - pora jaunų žmonių apsiveda, o tada NŠP pagalba "laukia", kol mokslus pasibaigs, kol karjeras pasidarys, kol [įterpkite dar ką nors]... Pagal Bažnyčios mokymą - jei nesi pasirengęs priimti gyvybę, negalvok ir apie vestuves.

Viena įdomi nuomonė: Why I Don't Do NFP.

Citata iš: Teofilė  spalio 18, 2014, 14:44:58
Citata iš: Augucka  spalio 18, 2014, 06:46:03
Zinau, kad pastociau greitai ir lengvai ir dabar jau buciau apsikrovusi vaikais.

Žinoti to tikrai neįmanoma, net jei kelis kartus pastoti pavyko ir labai lengvai.


Yra geras straipsnis apie mitą, kad moteris yra tokia vaisinga, kad tą vaisingumą reikia "riboti", iš tiesų, kaip rodo praktika, šiais laikais, pilname chemikalų pasaulyje yra priešingai:

Dear Newlywed, You're Probably Worried About the Wrong Thing

Citata iš: Teofilė  spalio 18, 2014, 14:39:35
Kontracepcija labai patogiai "išsprendžia" vaisingumo "problemą", leidžia pasidėti Dievo dovaną ant lentynos ir pamiršti...


Įdomi įžvalga, primena istoriją apie tris tarnus ir jiems paskolintus talentus... tas, kuris užkasė savo talentus nebuvo šeimininko pagirtas  :no-no:

Varlė keliauninkė

Citata iš: Tomas M.  spalio 18, 2014, 16:02:25
Kaip kitas kunigas yra pasakęs - kol neturite bent 5 vaikų, apie NŠP net nepradėkite galvoti..........................

Turiu pasakyti, kad labai išmintingas kunigas

Donatas

Man šiuo atveju būtų įdomiau patirtis tų kurie ir turi 5 vaikus.

Teofilė

Citata iš: Augucka  spalio 18, 2014, 15:27:00
Naturalus seimos planavimas yra planavimas. Kame cia paliekama erdve Dievui, jei jus arba bandote nepastoti, arba bandote pastoti naudodami NSP? Kur cia yra Dievas tame, jei jus priimate sprendimus? Tas pats saldainis tik kitas popieriukas su daugybe isvedziojimu ir bereikalingu filosofiju.

Kuo blogai yra planuoti? Tu neplanuoji, ką rytoj veiksi, ką valgysi, su kuo susitiksi ir t.t.? Planų turėti ir net siekti juos įgyvendinti yra normalu - tam Dievas ir davė protą, valią, atsakomybės jausmą. NŠP natūralumas nelygu neplanavimui - NŠP tiesiog neprieštarauja Dievo "surėdymui": jei sutuoktiniai turi rimtų priežasčių atidėti nėštumą ar daugiau nebepastoti, jie ir nemojuoja Dievui su transparantais apie savo teises į "saugų seksą", o išlaukia to laikotarpio, kuris neskirtas pradėti naujai gyvybei, bet lygiai taip pat Dievo laiminamas kaip tinkamas kūniškai meilės išraiškai. Jei manai, kad išlaukti yra tiek pat paprasta, kaip pasirinkti saldainį kitos spalvos popierėlyje, tai arba pamėgink, arba patikėk naudojančiais NŠP - klausimas, ar esamos priežastys vengti nėštumo tikrai pakankamai rimtos, kyla labai natūraliai, be anei jokių filosofijų. :)

Augucka

Na tai ir puiku! Jus naudokit NSP, o as naudosiu tai, kas man priimtina. As nemanau, kad darau nuodeme nenaudodama NSP, nes siame metode neizvelgiu jokio ypatingumo anei dieviskumo anei isskirtinumo. Man tai atrodo laiko ir jegu ir nervu svaistymo metodas. Man gyvenime ir taip uztenka streso, o dar kai pagalvoju, jei reiktu papildomai Uzsiimti ir ''situo''... Aciu, ne.  :no-no:

Teofilė

Citata iš: Donatas  spalio 19, 2014, 06:53:35
Man šiuo atveju būtų įdomiau patirtis tų kurie ir turi 5 vaikus.

Viena iš aktyviausiai Lietuvoje dirbančių NŠP mokytojų pati turi septynis vaikus, nemažai turinčių po tris (ir dar pakankamai jauni susilaukti daugiau).

Teofilė

Citata iš: Augucka  spalio 18, 2014, 15:27:00
Siaip pagal visas taisykles Dievui pilnai atsidaves zmogus isvis neturetu atlikti lytinio akto, jei neketina pradeti naujos gyvybes.

Pagal kokias taisykles? Naujasis Testamentas sako, kad likti nevedusiam yra geriau negu vesti, bet jei pasirinkai gyvenimą šeimoje - nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui maldai, sutarę. Kitose religijose seksas neretai laikomas kažkuo vos ne purvinu ar bent kam jau kam, o Dievui ne vieta miegamajame. Pagal katalikiškąją sampratą visiškai kitaip - seksas santuokoje yra geras, šventas dalykas, skirtas ne tik gyvybės perdavimui, bet ir pačių sutuoktinių labui (tik šie dalykai negali būti dirbtinai atsiejami).

Pilgrim

CitataPrisimenant Bažnyčios mokymą, net ir NŠP taikymas buvo leidžiamas tik esant rimtoms priežastims. Bažnyčiai modernėjant ir ganytojams tampant apatiškiems svarbiems dalykams, ta dalis "esant rimtoms priežastims" pasimetė.... taip gabalėlis po gabalėlio ir skursta Bažnyčios mokymas, jis tiesiog praskiedžiamas...

Netekę tai kažkur užfiksuoti ir negirdėjau, pameskit nuorodas kur apie tai paskaityti.

CitataPas ortodoksus yra populiaru eiti pas batiušką "gauti palaiminimo" svarbiems dalykams. Filme "Sala" matome, kaip moteris ateina pvz. prašyti palaiminimo abortui, kaip baigėsi, manau daugelis prisimename. Įsivaizduoju ir NŠP taikymas turėjo veikti panašiu principu - pora ateina pas ganytoją ir jei ganytojas mato labai rimtą priežastį, jis suteikia leidimą, o gal galima vadinti dispensą tai porai.

Nežinau kaip ten už Atlanto. Tačiau Lietuvoje tie katalikai kas nori, pabrėžiu tie kas nori turi ir savo dvasios tėvus, pas kuriuos eina "gauti palaiminimą", pasitarti neaiškiomis ar sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis. Sunkumų didelių nėra tik viena smulkmena norėti ir susirasti. Žinau, kad ir NŠP moralumo klausimais arba vaikų klausimais tikrai tariasi.

Kontraceptinis mąstymas ... tai mąstymo susirgimas, o ne NŠP bėda. Juk ir kirvis yra tiesiog įrankis, kuris žmogaus rankose gali nugenėti nudžiuvusias medžio šakas, bet ir nukirsti kitam žmogui galvą. Žmogus turi ugdyti savo mąstymą, visiem reikia mums išmokti pvz. sakramentinio mąstymo, liturginio mąstymo ir pan. Jonas Paulius II kalbėjo apie atsakingą tėvystę. Tai gal pasimokyti motinystės/tėvystės mąstymo vietoje kontraceptinio.

Augucka, turi daug neatsakytų klausimų. Ir tai labai gerai, reiškia viduje "gyvenimas" verda, šaunu. Ieškoti atsakymų į juos sveikintinas dalykas. Kiek pajėgsim bandysim atsakyti ir turėsim viltį, kad sugebėsim būti tinkami įrankiai Dievo rankose.

Donatas

Citata iš: Teofilė  spalio 19, 2014, 12:26:04
Kuo blogai yra planuoti?

Tuo, kad nauja gyvybė tuos planus griauna. Ir tada tenka rinktis ar "planas" ar nauja "nepatogi" gyvybė. Ir visai čia nesvarbu kokiomis priemonėmis tas planas įgyvendinamas ar harmonais ar dienų skaičiavimu ar dar kaip.
Kitas klausimas yra apie " bet lygiai taip pat Dievo laiminamas kaip tinkamas kūniškai meilės išraiškai". Kažkaip šią vietą praleidau skaitydamas bibliją, tikiuosi mane nukreipsite  :read:

Pilgrim

POPIEŽIŠKOJI ŠEIMOS TARYBA
ŽMOGAUS LYTIŠKUMO TIESA IR REIKŠMĖ
AUKLĖJIMO ŠEIMOJE GAIRĖS
1995 gruodžio 8

Meilė ir žmogaus lytiškumas

10. Žmogus pašauktas mylėti ir dovanoti save kūnu ir dvasia. Moteriškumas ir vyriškumas yra viena kitą papildančios dovanos. Dėl to žmogaus lytiškumas yra konkretaus gebėjimo mylėti, kuriuo Dievas apdovanojo vyrą ir moterį, neatsiejama dalis. "Lytiškumas yra pamatinis asmenybės sandas, vienas iš jos būties, raiškos, bendravimo su kitais, taip pat žmogiškosios meilės jautimo, išreiškimo bei išgyvenimo būdų" (14). Šį meilės kaip atsidavimo gebėjimą, be kita ko, atspindi kūno, į kurį įspaudžiamas asmens vyriškumas ir moteriškumas, santuokinis pobūdis. "Žmogaus kūnas su jo lytimi, jo vyriškumu ir moteriškumu, kūrimo slėpinio požiūriu ne tik yra vaisingumo bei gyvybės perdavimo šaltinis, kaip visoje gamtos tvarkoje, bet nuo pat 'pradžios' apima ir 'santuokinį' aspektą, tai yra gebėjimą išreikšti meilę, būtent tokią meilę, kai žmogus-asmuo tampa dovana ir per tai įgyvendina savo būties bei egzistencijos tikrąją prasmę" (15). Kiekviena meilės forma visada neatsiejama nuo vyriškumo ar moteriškumo.
(14) Katalikiškojo auklėjimo kongregacija. Orientamenti educativi sull' amore umano (1983 lapkričio 1), 4: L'Osservatore Romano, 1983 12 02; EV 9/422.
(15) Jonas Paulius II. 1980 m. sausio 1 d. visuotinė audiencija, 1: L'Osservatore Romano, 1980 01 17, p. 1.

11. Taigi žmogaus lytiškumas yra gėris, dalis sukurtosios dovanos, kurią Dievas matė esant "labai gerą", kai sukūrė žmogų pagal savo paveikslą bei panašumą ir "kaip vyrą ir moterį sukūrė juos" (Pr 1, 27). Lytiškumas yra būdas užmegzti ryšį su kitu ir jam atsiverti; dėl to jo tikrasis tikslas yra meilė, tiksliau sakant, meilė kaip dovanojimas ir priėmimas, kaip davimas ir gavimas. Santykis tarp vyro ir moters yra iš pagrindų meilės santykis. "Lytiškumas, nukreiptas, pakylėtas ir užbaigtas meilės, tampa tikrai žmogiškas" (16). Tokiai meilei virtus tikrove santuokoje, atsidavimu per kūną išreiškiamas dovanos papildomumas bei visetas. Santuokinė meilė tada tampa galia, praturtinanti bei tobulinanti asmenį ir prisidedanti prie meilės civilizacijos kūrimo. Ir priešingai, jei lytiškumas stokoja dovanai būdingos prasmės bei reikšmės, tada įsivyrauja "daiktų, ne asmenų civilizacija, kurioje asmenimis naudojamasi kaip daiktais. Vartojimo civilizacijoje moteris gali tapti vyrui daiktu, vaikai - tėvams našta, <...>" (17).
(16) Orientamenti educativi sull' amore umano, 6: EV 9/424.
(17) Gratissimam sane, 13: EV 14/231.

12. Dievo dovana - ši didžioji tiesa ir pamatinis faktas - turėtų būti tėvų ir vaikų krikščioniškosios sąžinės centre. Čia kalbama apie dovaną, kurią mums Dievas dovanojo pašaukdamas mus gyventi, egzistuoti kaip vyrą ar moterį nepakartojamoje egzistencijoje, kupinoje neišsemiamų galimybių dvasiškai ir morališkai tobulėti: "Žmogaus gyvybė yra dovana, gauta tam, kad būtų dar kartą dovanota" (18). "Iš tiesų dovana, taip sakant, atidengia ypatingą asmens egzistencijos ar, teisingiau, pačios asmens esmės bruožą. Tardamas: 'negera žmogui būti vienam' (Pr 2, 18), Viešpats Dievas tvirtina, jog žmogus, būdamas vienas, iki galo neįgyvendina šios esmės. Jis ją įgyvendina tiktai egzistuodamas kartu su 'kitu' ir dar giliau bei tobuliau - egzistuodamas 'kito labui'" (19). Santuokinė meilė kaip tobula dovana, būdinga šiai gyvenimo būklei, tampa tikrove tiktai atsiveriant ir dovanojant save kitam asmeniui. Negana to, dovanojimasis, palaikomas ypatingos malonės, įprasmina ir pašaukimą į pašvęstąjį gyvenimą, prakilnų būdą atsiduoti vienam Dievui nepadalyta širdimi (20) siekiant geriau tarnauti Bažnyčiai. Bet visomis gyvenimo sąlygomis bei aplinkybėmis šią dovaną dar nuostabesnę daro atperkamoji malonė, per kurią tapome "dieviškosios prigimties dalininkais" (2 Pt 1, 4) ir esame kviečiami gyventi antgamtinėje meilės bendrystėje su Dievu ir broliais. Tėvams krikščionims net kebliausiose situacijose nevalia užmiršti, kad bet kurios asmeninės ir šeimyninės istorijos pagrindas yra Dievo dovana.
(18) Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae (1995 kovo 25), 92: EV 14/2474.
(19) Jonas Paulius II. 1980 m. sausio 8 d. visuotinė audiencija, 2: L'Osservatore Romano, 1980 01 14, p. 1.
(20) Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2349.

13. "Žmogus, kaip įkūnyta dvasia arba siela, kuri reiškiasi per kūną, ir kūnas, formuojamas nemirtingos sielos, pašauktas mylėti kaip vieninga visuma. Meilė apima ir žmogaus kūną, o kūnas dalyvauja dvasinėje meilėje" (21). Pačią lytiškumo kaip tarpasmeninio santykio reikšmę reikia suvokti krikščioniškojo Apreiškimo šviesoje: "Lytiškumas būdingas vyrui ir moteriai ne tik biologiniu, bet ir psichologiniu bei dvasiniu lygmeniu, ir jo žymę turi bet kuri jų išraiška. Toks skirtingumas, susijęs su abiejų lyčių tarpusavio papildomumu, visiškai atitinka Dievo planą pagal kiekvieno pašaukimą" (22).
(21) Familiaris consortio, 11: EV 7/1558.
(22) Orientamenti educativi sull' amore umano, 4: EV 9/422.

Santuokinė meilė

14. Santuokoje įgyvendinama meilė apima ir sykiu pranoksta draugystę. Meilė tarp vyro ir moters tampa tikrove tada, kai jie kiekvienas pagal savo vyriškumą ir moteriškumą atsiduoda vienas kitam kaip visuma ir santuokine sandora įsteigia Dievo norėtąją asmenų bendruomenę vaikams pradėti, gimti ir augti. Šiai santuokinei meilei ir tiktai jai skirtas lytinis atsidavimas, kuris "tikrai žmogiškas būna tik tada, kai sudaro neatsiejamą meilės, suvienijančios vyrą ir moterį ligi mirties, dalį" (23). Katalikų Bažnyčios katekizme primenama: "Santuokoje fizinis sutuoktinių suartėjimas tampa jų dvasinės bendrystės ženklu ir laidu. Santuokiniai pakrikštytųjų ryšiai pašventinti sakramentu" (24).
(23) Familiaris consortio, 11: EV 7/1560.
(24) Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2360.


Gyvybei atvira meilė

15. Aišku, santuokinės meilės autentiškumo požymis yra atvirumas gyvybei: "Meilė savo giliausia tikrove yra dovana iš esmės, ir santuokinė meilė, leidžianti sutuoktiniams vienas kitą 'pažinti <...>, nesibaigia jais dviem, bet parengia juos didžiausiam atsidavimui, per kurį jie tampa Dievo bendradarbiais, dovanodami gyvybę naujam žmogui. Vadinasi, dovanodamiesi vienas kitam, jie dovanoja ne tik save, bet ir naują tikrovę - vaiką, gyvą jų meilės atspindį, nuolatinį santuokinės vienybės ženklą ir gyvą bei neišardomą jų tėviškosios bei motiniškosios būties sintezę" (25). Remdamiesi tokia meilės bei gyvenimo bendryste, sutuoktiniai gali įgyti žmogiškųjų bei dvasinių turtų ir sukurti teigiamą aplinką; ir viena, ir kita būtina pasiūlyti vaikams, norint palaikyti jų auklėjimą mylėti ir būti skaisčiam.
Meilė ir žmogaus lytiškumas
(25) Familiaris consortio, 14: EV 7/1571.


Augucka

Citata iš: Teofilė  spalio 19, 2014, 12:44:53
Citata iš: Donatas  spalio 19, 2014, 06:53:35
Man šiuo atveju būtų įdomiau patirtis tų kurie ir turi 5 vaikus.

Viena iš aktyviausiai Lietuvoje dirbančių NŠP mokytojų pati turi septynis vaikus, nemažai turinčių po tris (ir dar pakankamai jauni susilaukti daugiau).


Cia turbut NSP salutinis poveikis  ;D Ir dar turbut nepabaiga :D
Man ir triju vaiku uztenka sociai, apie daugiau net galvoti baisu  :no-no:


Silvija

Augucka, kadangi jau pati pasiryžai šiai diskusijai, tai nepyk, ir aš pridėsiu ;)

Žinai, kas krenta man į akis? Kad tu kalbi tik nuo savęs - "man nereikia", "aš nenoriu" ir pan. Toks jausmas, kad tu viena planuoji savo šeimą. O turint omeny kitas jūsų bėdas (dėl tavo vyro nenoro gilintis į katalikybę), ar nemanai, kad labiausiai nepatrauklu yra mūsų, kaip katalikų, negebėjimas būti vientisais savo tikėjime. Kas mumis patikės, jei mes patys ne viskuo, ką skelbia KB, tikime? Galbūt ši sritis yra rezervas jūsų santykiuose, kurio tu neišnaudoji? :-\



Tomas M.

Citata iš: Augucka  spalio 19, 2014, 14:41:41
Man ... uztenka sociai, apie daugiau net galvoti baisu  :no-no:


Kaip manai, o Jėzui nebuvo baisu gultis ant Kryžiaus ir ištiesti savo rankas, žvelgiant į dangų? O pirmiesiems krikščionims nebuvo baisu mestis į liūtų nasrus, atsiduoti kankinimams, kepti laužo liepsnose?

Dažnai mes tokie "karšti" tikintys būdami, norime pasninkauti, kitus žygdarbius daryti ir pan., bet pamirštame, kad Dievas mums žygdarbius paskiria pagal ką? Pagal mūsų luomą. Tad jei esame vyrai/žmonos ir tėvai/motinos, vadinasi mūsų žygdarbiai Dangui pirmiausiai yra susiję su mūsų luomu ir mūsų pareigoms.

Todėl jei kada nors sutiksime ten aukštybėse Viešpatį ir Jis mums parodys koks šventumas ir garbė mums buvo paskirtas, nemurmėkime kad to negavome, nes Dievas mums davė žygdarbius, o mes patys jų atsisakėme...

O jei vis tiek širdis bus užsispyrusi ir baili, prisimink, kad Kelias jau pramintas... ;)

Augucka

Na va, jusu abieju paskaicius, supratau, kad esu baisi veidmaine  :(
Jei nenoriu turet tuzino vaiku, tai zinoma, tik as kalta, nes as neturiu teises turet savo nuomones issakyti savo nenora pastot, gimdyt, gyvent skurde ir nepritekliuje. Ir Tomai, siuolaikiniai vaikai, uzauge didelese seimose ir gyvene nepritekliuje, sventais neuzauga, o kaip tik atvirksciai, uzauga noredami tureti visko, ko neturejo vaikysteje ir to siekiai bet kokiais budais ir gerais ir blogais.
Metykit akmenis i mane, nes as turiu kitokia nuomone siuo klausimu, tik nepamirskit pasiziureti i savo nuodemes, nes ju vienokiu ar kitokiu turi kiekvienas.

kukulis

Na, svarbiausia nepulti į kraštutinumus :)
Paprastai, kai svarstoma ar turėti trečią vaiką, prasideda kalbos apie 12 vaikų ir kaip jie augs skurde ...
Kažkoks melas ... Juk trečiam vaikui gimus bus 3 vaikai, o ne 12  ::) Ar aš klystu?  ::)

Pamenu vieno įrašo klausiausi, kur buvo kalbama apie šeimą, kurioje yra 5 vaikai, ir jie pradėjo saugotis pastojimo, nes matė, kad daugiau turint vaikų bus problematiška pakankamai dėmesio skirti jau esantiems vaikams, taip pat ir finansiškai.
Tai vienas atvejis.
O kitas atvejis, kai žmonės iš viso nenori turėti vaikų arba tik vieną vaiką, nes finansiškai labai bus sunku... Aišku situacijos įvairios kitą žmogų teisti visad lengviausia.

Bet sulyginus šias situacijas kažkaip pamatai, kur yra tikras nuoširdumas, o kur kalbama iš paprasčiausio egoizmo.

P.S.
Mano žmona irgi nenori daugiau vaikų turėti ( turime dabar dvi dukras ). Kai paklausiu ar norėtų trečio, tada ji paklausia, ar kiekvienam vaikui nupirksiu po butą, jeigu taip, tada norėtų. Nors aš žinau kad turbūt nei vieno nenupirksiu ... Tai va, čia tokie moteriški fintai, tik vyrams dažnai kai eina emociniai ginčai, o ne intelektiniai, tai jie prieš moteris yra dažnai bejėgiai :(

Silvija

Augucka, labai gaila, kad tu mūsų pokalbį vadini akmenų mėtymu. Aš galvojau, kad tai yra mūsų pagalba tau pamatyti tai, ko tu galbūt negali įžiūrėti iš savo taško. Mums visiems reikia draugiško žvilgsnio iš šono, tik ne visi tokie drąsūs kaip tu, kad save išstatyti kitų akivaizdon. Aš, pavyzdžiui,  taip negalėčiau šioje erdvėje. Galiu tik pripažint, ką jau esu sakiusi, kad mums tobulai laikytis NŠP nepavyko :(

O jei mano nuomonė nesutampa su Bažnyčios, reiktų stengtis dėti visas pastangas įsiklausyti, kodėl taip yra, bet negarantuoti 100 procentų už savo tiesą. Tai - protestas, o protestuodamas žmogus dažniausiai tik nukenčia, bet nelaimi.

Donatai, noriu dar ir tau kai ką pasakyti į tai:

Citata iš: Donatas  spalio 19, 2014, 13:42:36
Citata iš: Teofilė  spalio 19, 2014, 12:26:04
Kuo blogai yra planuoti?

Tuo, kad nauja gyvybė tuos planus griauna. Ir tada tenka rinktis ar "planas" ar nauja "nepatogi" gyvybė.


Daug kas priklauso kaip mes pavadiname reiškinius. Jei tu vadini "nepatogi gyvybė", tai tokia pranašystė projektuojasi į būsimą žmogų. Bet jei mes visuose savo planuose paliekam vietos Dievui, mes tai pavadiname atitinkamai. Pavyzdžiui - Dievo siurprizas ;)

Augucka

Silvija, tu esi teisi, ir Tomas yra teisus ir as ta suvokiu. As gi nesakau, kad NSP yra blogas dalykas, tik sakau, kad man jis nepriimtinas.
Zinojau, kad uzkabinusi sia tema ir pasisakiusi savo nuomone sulauksiu butent tokiu ar panasiu komentaru, kokiu ir sulaukiau. Tai normalu. Visiskai nepykstu del to, nes tik pati esu kalta. Kalta ne del to, kad tema uzkabinau, bet kad nemoku ir nenoriu taip gyventi kaip nustato KB. Baznycia yra 100% teisi. As visiskai tam pritariu, bet pati to daryti nenoriu ir neturiu valios. Tai yra mano problema, kuria isstaciau visu akims. Ir tikiu, kad ne as viena tokia. Tiesiog tie, kas skaitys sia tema, tegu pasimoko is to ir tegu stengiasi gyventi pagal TIESA. Baznycia yra teisi, nes viskas nugludinta iki tobulumo per amziu amzius.

Silvija

Niekas dar nėra nugludinta. Bažnyčia - nusidėjėliai taip pat kaip ir esantys užu Bažnyčios, tik tiek, kad mes pripažįstame Tiesą, kuri mus papildo ten, kur trūksta (jei leidžiamės).

Perdaug nesikrimsk dėl savo situacijos, bet ir nenurimk, nes tai tik rodo, jog esi gyva ir ieškanti. Krizės yra gerai, nes jos turi potencialą išsispręsti į gera ;)

Pilgrim

Augucka,
tavo žodžiuose girdžiu rūpestį savo vaikais ir tu tiesiog jauti atsakomybę. Fantastika, šiais laikais mamų jaučiančių atsakomybę už vaikus deja mažėja. Tiesiog reikia pasidžiaugti, kad tu nori būti kitokia.
Pasaulyje lytiškumą keičia seksualumas. Šis pakeitimas atneša sumaišymą ir chaosą. Janet Smith kalba:
CitataŠiandieniniame pasaulyje tenka išgirsti kalbant apie pramogai skirtą atsitiktinį seksą. Jaunas vyras sutinka jauną moterį ir sako: ,,Džiaugiuosi tave matydamas. Gal norėtumei su manim papietauti, nueiti į kiną, o po to - pasimylėti?" Ji atsako: ,,Žinoma, kodėl gi ne!" Tame netikėtame susitikime yra tik vienas keistas dalykas - formalumas.
Atsitiktinio sekso atvejų mūsų visuomenėje pasitaiko dažnai. Buvo laikas, kai žmonės galvodavo, kad be meilės negali būti jokio sekso. Taip pat jo negali būti, jei nesi pasiruošęs auginti vaikus. O tam pasiruošti negali, kol nesi susituokęs. Tai labai paprasta lygtis. Žmonės galvojo, kad šie elementai sudaro vientisą grandinę. Visiškai nesunku patikrinti šias prielaidas.
Šias laikais manoma, kad turėti vaikų ir ,,užsiiminėti seksu" yra du visiškai skirtingi dalykai. Kai ,,užsiiminėji seksu", žinoma, nereikia būti pasiruošus auginti vaikus. Taip pat nebūtina nei mylėti, nei būti susituokus. Beje, dabar net nereikia nė lytinių santykių, kad turėtum vaikų! Koks keistas pasaulis! Iš tiesų, pasitaiko, kad žmonės susituokia ir negyvena lytinio gyvenimo. Jau yra terminas ,,santuokos be sekso."

http://www.zmogausgyvybe.lt/kontracepcija/kontracepcija-kodl-gi-ne
Šioje sumaištyje išnyksta Dievo užmojis buvęs kuriant žmogų kaip lytinę būtybę: kaip vyrą ir moterį sukūrė juos. Sukūręs žmogų kaip lytinę būtybę Dievas dovanojo seksualumo dovaną. Šioje seksualumo dovanoje glūdi užduotis kuriai Dievas siunčia žmogų. Kun. A. Narbekovas:
CitataJau Pradžios knygoje kalbama apie vaisingumą ir asmenų bendrystę. Dievas, sutvėręs vyrą ir moterį, palaimina juos ir liepia:" Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! (...)"(Pr 1, 28). Matydamas, kad "negera būti žmogui vienam", padarė jam tinkamą bendrininką( Pr 2, 18; 22-23). Būdami skirtingi dėl savo lyties ir kaip tik dėl to galintys papildyti vienas kitą "jie tampa vienu kūnu"(Pr2,24). Tapimas vienu kūnu yra neatsiejamas nuo naujos gyvybės perdavimo. Kitaip sakant negali būti meilės be vaikų (dirbtinai užkertant kelią naujos gyvybės atsiradimui) ir vaikų be meilės (kada įsikiša technologijos ir atstoja santuokinį lytinį aktą). Reikia teisingai suprasti, kad " Vyras ir moteris yra sukurti "vienas kitam" ne todėl, kad Dievas juos būtų sukūręs " pusinius ", " nepilnus "; Jis juos sukūrė asmenų bendrystei, kurioje jie vienas kitam gali pagelbėti, nes yra lygūs kaip asmenys ( " kaulas mano kaulų"...) ir papildo vienas kitą kaip vyras ir moteris." Kiekvienas asmuo išreiškia savo lytiškumą per kitą asmenį.

http://www.gyvybe.lt/konf_seminarai/konf_200406/tezes/6.html
Vaisingumas ir asmenų (vyro ir moters) bendrystė. Čia Dievo užmojo erdvė ir kvietimas. Dievas kviečia žmogų įsipareigoti jo kvietimui. Ir žmogus jausdamas šį kvietimą nori būti atsakingas, kad atliktų gerai šią misiją. tačiau atsiduria neaiškume, kada jo elgesys yra teisingas. Kiek turėti vaikų, kada turėti ? Kitaip sakant kaip teisingai ir tinkamai atsiliepti į Dievo kvietimą dalyvauti jo kūrybos plane. Christopherio Westo mintys:
CitataDievas taip sukūrė moterį, kad ji ne visą vaisingo gyvenimo tarpsnį yra vaisinga. Didžiąją ciklo dalį moteris yra nevaisinga - tam tikromis dienomis nauja gyvybė paprasčiausiai neužsimezga. Sutuoktiniai, nusprendusieji niekada nepažeisti santuokinės priesaikos ir gerbiantieji lytiškumo prasmę, gali išnaudoti šią natūralią Dievo duotą galimybę susilaikyti nuo lytinių santykių dėl rimtos ir pateisinamos priežasties vaisingomis dienomis ir mylėtis nevaisingomis. Tai natūralaus šeimos planavimo (NŠP) principas. ... ... ... Tai, kad nevaisingomis dienomis neįmanoma pastoti, yra ne sutuoktinių, bet Viešpaties valia. Čia ne patys sutuoktiniai sterilizuoja lytinį aktą, bet priima Dievo sukurtą natūralią tvarką.

Koks skirtumas tarp kontracepcijos ir NŠP? Tikslas juk tas pats - nepastoti.
Čia reikėtų atskirti artimesnes ir tolesnes intencijas, t. y. priemones tikslui pasiekti ir patį tikslą. Tiek NŠP, tiek kontracepcija gali turėti tą patį tikslą - išvengti nėštumo dėl rimtų priežasčių. Tačiau labai skirsis priemonės, kuriomis šio tikslo siekiama. NŠP praktikuojanti pora siekia susilaikyti nuo vaisingo lytinio akto. Kontracepciją naudojanti pora siekia sterilizuoti vaisingą lytinį aktą. Tai labai skirtingos intencijos. Čia panašiai kaip dviejų studentų atveju: abu turi tą patį galutinį tikslą - gauti gerą pažymį. Tačiau vienas nusprendžia intensyviai mokytis, kad pasiektų šį tikslą, o kitas - nusirašyti. Tikslas niekada nepateisina priemonių.
Ir vis dėto, koks skirtumas - pačiam sterilizuoti lytinį aktą ar laukti, kol jis bus natūraliai nevaisingas? Į šį klausimą galima atsakyti panašiais klausimais: ar yra skirtumas tarp aborto ir persileidimo? O tarp savižudybės ir natūralios mirties? Skirtumas tarp to, kad pats sterilizuoji lytinį aktą, ir to, kad priimi Dievo duotą nevaisingą laiką, yra didžiulis! ... ... ...
Sutuoktiniai yra pašaukti pradėti gyvybę. Esant rimtai priežasčiai, jie yra laisvi tos gyvybės nepradėti (nesimylėti). Tačiau kliudyti gyvybei prasidėti - tai prieštarauti pačiai Santuokos sakramento esmei. Tai gilus slėpinys, ir jį atskleidžia ši analogija. Pagal Laiško efeziečiams 5-ąjį skyrių, žmona yra sakramentinis Bažnyčios ženklas. Mergelės Marijos pavyzdžiu moters įsčios iš tiesų yra Dievo šventovė. Vyras į šią ,,šventovę" įžengti gali tik melsdamas ,,teesie Tavo valia". Esant rimtai priežasčiai, jis į šią ,,šventovę" gali ir neįžengti. Tačiau būtų didelė šventvagystė įžengus į šią ,,šventovę" ją išniekinti sterilizuojant įsčias.

http://www.seimoms.lt/view.php?page=2705&rpid=19&srpid=106&kalba=lt
Dievas kviečia kurti kartu ir tą daryti atsakingai:
Citata1. Būtina stiprinti sutuoktinių požiūrį į žmogaus gyvybę kaip neįkainojamai brangią vertybę ir skatinti jų troškimą paversti savo šeimą gyvybės šventove (28): ,,Pats Dievas dalyvauja žmogaus tėvystėje ir motinystėje visai kitaip, negu pradedant visus kitus sutvėrimus 'žemėje'." (29)
2. Tėvai turėtų laikyti savo misiją garbe ir atsakingu uždaviniu, nes jie, pašaukdami būtin naują žmogiškąjį asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir panašumą, Kristuje atpirktą ir pašvęstą amžinosios laimės gyvenimui, tampa Viešpaties bendradarbiais (30). ,,Būtent šis naujai būtybei savo paveikslą perteikiančio Dievo bendradarbio vaidmuo lemia didybę sutuoktinių, pasirengusių 'bendradarbiauti su Kūrėjo ir Išganytojo meile; tai jis per sutuoktinius nuolat gausina ir turtina savo šeimą' " (31).
3. Iš čia kyla krikščioniškasis džiaugsmas ir pagarba tėvystei ir motinystei. Naujuose Bažnyčios dokumentuose ši [abiejų sutuoktinių] tėvystė vadinama ,,atsakinga", norint pabrėžti sutuoktinių sąmoningumą ir dosnumą jų misijos perduoti gyvybę, turinčią savyje amžinybės vertę, atžvilgiu ir atkreipti dėmesį į jų kaip auklėtojų vaidmenį. Sutuoktinių poroms, kurios šiuo klausimu turėtų ieškoti tinkamų patarimų, tikrai privalu giliai ir tikėjimo dvasia apsvarstyti savo šeimos dydį ir nuspręsti, kaip tai konkrečiai įgyvendinti laikantis moralinių santuokinio gyvenimo kriterijų (32).
(28),,Tačiau Bažnyčia tvirtai tiki, kad žmogaus gyvenimas, net tada, kai jis liūdnas ir sunkus, visuomet yra nuostabi Dievo gerumo dovana. Priešingai pesimizmui ir egoizmui, kurie temdo pasaulį, Bažnyčia pasisako už gyvybę: kiekvieno žmogaus gyvenime ji sugeba atskleisti, koks puikus šis 'Taip', šis 'Amen', kuris yra pats Kristus. Tam 'Ne', kuris skandina ir kankina pasaulį, ji priešpriešina tą gyvybingąjį 'Taip', šitaip gindama žmogų ir pasaulį nuo tų, kurie tykoja gyvybės ir ją žudo" (JONAS PAULIUS II. Familiaris consortio, 30).
,,Reikia iš naujo atrasti, kad šeima - tai gyvybės šventovė. Juk iš tikrųjų ji yra šventa: tai vieta, kur gyvybė, Dievo dovana, gali būti tinkamai priimta ir saugoma nuo dažnų pavojų, su kuriais ji susiduria, taip pat čia ji gali vystytis laikantis tikrai žmogiškų reikalavimų. Priešingai vadinamajai mirties kultūrai, šeima yra gyvybės kultūros širdis" (JONAS PAULIUS II. Enciklika Centesimus annus (1991 m. gegužės 1), 39).
(29) JONAS PAULIUS II. Gratissimam sane, 9.
(30) ,,Pats Dievas yra pasakęs: 'Negera žmogui būti vienam' (Pr 2, 18). Tas, kuris 'pradžioje padarė juos kaip vyrą ir moterį' (Mt 19, 14), norėjo suteikti žmogui tam tikrą specialų dalyvavimą savo kūrybiniame darbe ir todėl pasakė: 'Aukite ir dauginkitės' (Pr 1, 28). Neminint kitų santuokos tikslų, reikia pažymėti, jog tikros vedusiųjų meilės ugdymas ir iš to išplaukiantis šeimos gyvenimo būdas siekia, kad sutuoktiniai tvirtai ir noriai bendradarbiautų su Kūrėjo ir Išganytojo meile; tai jis per sutuoktinius nuolat gausina ir turtina savo šeimą" (VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Gaudium et spes, 50).
,,Krikščioniškoji šeima yra asmenų bendrystė, Tėvo ir Sūnaus Šventojoje Dvasioje bendrystės ženklas ir atvaizdas. Vaikų gimdyme ir auklėjime atsispindi kūrybinis Tėvo veikimas" (Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2205).
,,Bendradarbiauti su Dievu šaukiant gyventi naujas žmogiškas būtybes reiškia prisidėti perduodant dieviškąjį paveikslą ir panašumą, kuris spindi iš kiekvieno, 'gimusio iš moters' " (JONAS PAULIUS II. Gratissimam sane, 8).
(31) JONAS PAULIUS II. Evangelium vitae, 43; plg. VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Gaudium et spes, 50).
(32) ,,Perduodami žmogiškąją gyvybę ir auklėdami savo vaikus - tai tiesioginis uždavinys, - sutuoktiniai privalo jaustis atlieką Dievo Kūrėjo meilės bendradarbių ir išreiškėjų pareigą. Todėl jie atliks savo uždavinį kupini žmogiškos ir krikščioniškos atsakomybės ir su gilia pagarba Dievui, bendru sutarimu ir pastangomis padarys teisingą sprendimą. Čia jie privalo skaitytis su pačių vaikų - jau gimusių ar laukiamų - gerove. Jie turėtų apsvarstyti medžiagines ir dvasines sąlygas, atsižvelgdami į laiko ir savo padėtį, jausdami atsakomybę šeimos gerovei, pasaulinei visuomenei ir Bažnyčiai. Šiuo klausimu galutinis sprendimas priklauso nuo pačių sutuoktinių, sprendžiančių Dievo akivaizdoje. Savo veikloje vedusieji krikščionys teprisimena, jog negalima elgtis pagal sauvalę, bet pagal sąžinę, suderintą su dieviškaisiais įstatymais, taip pat pagal Bažnyčios mokymą, šį įstatymą interpretuojantį Evangelijos požiūriu. O dieviškasis įstatymas rodo pilnutinę sutuoktinių meilės reikšmę, gina ją ir skatina siekti tikrai žmogiško tobulumo" (VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Gaudium et spes, 50).
,,Ten, kur iškyla reikalas derinti sutuoktinių meilę su gyvybės perdavimo atsakomybe, moralinis veiksmų pobūdis priklauso ne tik nuo geros intencijos bei motyvų, bet ir nuo objektyvių kriterijų, išplaukiančių iš asmens ir jo veiksmų prigimties. Šie kriterijai išsaugo abipusio atsidavimo pilnutinę prasmę ir vaikų gimdymą tikros meilės kontekste. Tačiau šito negali būti be sutuoktinių skaistumo praktikavimo. Bažnyčios vaikams, gerbiantiems šiuos principus, prokreacijai reguliuoti neleistina naudotis Bažnyčios mokymo pasmerktais būdais" (VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Gaudium et spes, 51).
,,Jei, svarstydami toliau, atsižvelgsime į fizines, ekonomines, psichologines ir socialines sąlygas, tai sąmoningais tėvais laikysime tuos, kurie, protingai apsigalvoję ir kilnumo skatinami, nusprendžia laukti daugiau vaikų arba dėl rimtų priežasčių pasiryžta ribotą ar neribotą laiką vaikų negimdyti, bet kartu ir laikytis dorinių įstatymų.
Ir pagaliau svarbiausia tai, kad čia mūsų aptariamą tėvystę-motinystę jungia intymus ryšys su vadinamąja objektyviąja Dievo nustatyta dorine tvarka, kurios aiškintoja yra teisinga sąžinė. Sąmoninga tėvystė-motinystė reikalauja, kad vyras ir žmona, nepažeisdami dalykų ir gėrybių tvarkos, pripažintų savo pareigas Dievui, sau, šeimai ir visuomenei.
Iš to išeina, kad jie, atlikdavo gyvybės perdavimo pareigą, negali elgtis savivališkai, tarytum jiems būtų leista patiems laisvai nuspręsti, kuris veiksmas doras. Priešingai, jie savo veiksmus privalo suderinti su Dievo Kūrėjo planu, kurį išreiškia ir santuokos bei jos aktų esmė, ir pastoviai skelbiama Bažnyčios doktrina" (PAULIUS VI. Humanae vitae, 10).

http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vadovai/nuodemklausiu-vademekumas.html#_baznycios
Augucka, nepabijok pasakyti dangiškasis Tėti aš noriu būti atsakinga mama, bet nežinau kaip man teisingai elgtis ir Tu padėk man, siųsk Dvasią, kad ji apšviestų protą, neaiškumus, kad surasčiau tinkamus atsakymus, kad Ji duotų teisingai pažintį Tavo mintį Bažnyčios dokumentuose, Tėti aš visa tavo rankose, per tavo Sūnų Jėzų. Dievo palaimos tau Augucka. Jonas Paulius II rašė (Popiežiaus Jono Pauliaus II Laiškas šeimoms):
Citata,,Atsakingoji tėvystė-motinystė" tiesiogiai liečia tą momentą, kai vyras ir moteris, susijungdami į ,,vieną kūną", gali tapti tėvais. Tas momentas yra nepaprastai reikšmingas tiek jų tarpusavio santykiams, tiek tuo, kad jie patarnauja gyvybei: perduodami gyvybę naujai žmogiškai būtybei, jie gali tapti tėvais - tėvu ir motina. Dvi santuokinės sąjungos dimensijos, susivienijimas ir gimdymas, negali būti dirbtinai perskirtos, neiškreipiant intymios santuokinio akto tiesos.

Toks yra pastovus Bažnyčios mokymas; ,,laiko ženklai", kurių liudininkai esame, šiandien ragina mus ypač primygtinai tai pabrėžti. Šv. Paulius, toks dėmesingas pastoraciniams savo epochos reikalams, aiškiai ir tvirtai reikalavo ,,veikti laiku ir nelaiku" (plg. 2 Tim 4, 2), nekreipiant dėmesio į tai, kad žmonės ,,nebepakenčia sveiko mokslo - (plg. 2 Tim 4, 3). Jo žodžiai yra labai gerai žinomi tiems, kurie, aiškiai suvokdami, kas vyksta mūsų epochoje, laukia, kad Bažnyčia ne tik neatsižadėtų ,,sveiko mokslo", bet su nauja energija jį skelbtų, ,,laiko ženkluose" ieškodama motyvų tolesniam jo gilinimui.

Tų motyvų apstu moksluose, kurie, kilę iš senojo antropologijos kamieno, yra išsivystę į atskiras specialybes: biologiją, psichologiją, sociologiją ir tolimesnes jų šakas. Jos visos tam tikru būdu sukasi apie mediciną, kuri drauge yra ir mokslas, ir menas (ars medica) bei tarnauja žmogaus gyvybei ir sveikatai. Tačiau minėtieji motyvai pirmiausia randasi iš žmogiškos patirties, kuri yra įvairialypė ir tam tikra prasme pralenkia patį mokslą, drauge eidama paskui jį.

Sutuoktiniai iš savo pačių patirties sužino, ką reiškia atsakinga tėvystė-motinystė; jie tai sužino kitų analogiškomis sąlygomis gyvenančių sutuoktinių dėka ir taip tampa atviresni mokslams. Būtų galima sakyti, kad ,,mokslininkus" tam tikru būdu pamoko ,,sutuoktiniai", o šiems mokslininkai savo ruožtu gali kompetentingai nurodyti atsakingo gimdymo prasmę ir jo pritaikymo metodus.

http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_popieziaus/gratissimam-sane.html#Atsakingoji%20t%C4%97vyst%C4%97-motinyst%C4%97

O šioje vietoje sudėti BAŽNYČIOS DOKUMENTAI APIE ŠEIMĄ IR SANTUOKĄ
http://www.lietuvosseimoscentras.lt/visai-seimai/baznycios-dokumentai/

Aukštyn