lapkričio 18, 2018, 16:02:48

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Sinkretizmas Katalikų Bažnyčioje - kad kovoti su tuo, reikia susipažinti

Pradėjo Tomas M., birželio 25, 2013, 19:06:35

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Augustas

Citata iš: Erika  liepos 10, 2013, 09:32:30
Citata iš: Augustas  liepos 04, 2013, 15:16:03
 
Erikos klaida ir yra būtent ta, kad ji painioja Rytų religijų dvasines praktikas kaip tokias su Krikščionybės maldos tradicijomis. Ir paskui, kai Krikščionybės maldos tradicijose aptinka kažkokių sutapimų su Rytų dvasinėmis praktikomis (o tokie sutapimai yra tiesiog neišvengiami, nes žmogaus prigimtis yra vienoda tiek Rytuose, tiek Vakaruose), pradeda skubotai įžvelginėti pavojus ten, kur tų pavojų tiesiog nėra, o yra viso labo sutapimai, kylantys dėl vienodos žmonių prigimties.


Manau, reikia vengti generalizacijos. Reikia kalbeti konkreciai - apie kurias konkreciai auksciau minetas krikscioniu maldas/praktikas kalbi, kuriose "pavoju tiesiog nera" ?


Pvz., kad ir Lectio Divina. Ką ten apie šią maldos praktiką Tamsta rašė? :)

Agnietė

Tai puiku, dabar bent jau galima diskutuoti konkreciai apie sia praktika, o ne apibendrinimais sneketi.
O kokia tavo nuomone apie centravimo malda? Ar laikai, kad joje pavoju irgi nera?

Agnietė

Citata iš: sparnai  liepos 09, 2013, 09:13:23
Siaip bendrai kalbant apie to kas katalikui maldoje dera ar nedera, galbut reiketu nepraleisti tokio dalyko kaip dvasiu skyrimas? Ji juk svarbu ne tik maldos metu, bet apskritai kiekvieno sirdies duzio, kiekvienos minties metu. Juk skirti kas is kur ateina ir kur veda turime ne tik maldoje, bet ir kiekviename savo veiksme. Lygiai tas pats skyrimas galioja ir maldoje. Juk yra normalu maldoj patirti gundymu. 


Sparnai, kaip supratau, tu kalbi apie jezuitu Dvasinius pratimus. As norejau uzsiminti, kad gerai paskaityti I.Loyolos darbus apie dvasiu skyrima. Bet ir paskaicius juos viskas painu atrodo.

Citata iš: sparnai  liepos 09, 2013, 09:13:23
Ir tikrai sutinku su Augustu, kad imti su jom kariauti yra tai ko siekia gundytojas - nukreipti mano zvilgsni nuo Jezaus i bet ka kita.


Bet kad nebuvo uzsiminta, kad reikia kariauti. Buvo kalbama, kokias praktikas geriau tiesiog nesirinkti, nes jos atveria zmogu dvasiu veikimui daugiau nei kitos.

Citata iš: sparnai  liepos 09, 2013, 09:13:23

Bendrai, vaizduote yra zmogui duota didziule Dievo dovana. Neatsiejama jo dalis. Tai jei kazka palieku uz borto ateidama i malda, cenzuruoju save, tai juk ateinu i malda ne visa, ne viskas kas esu? Jei turiu suzalota vaizduote kuri nuolat man trukdo melstis, kur man ja padeti jei neatnesti ir neatverti Jezui? Ir jei gaunu izvalgas, tai kaip kitaip jei ne per vaizduote? Niekaip neisivaizduoju kaip galima ja askirti nuo maldos dirbtinai.

Be to, malda yra pokalbis su Dievu auginantis (turintis tai daryti :) ) santyki su Juo. Taigi kiekvienas zmogus turi savo invidualu maldos buda, ar turi ji rasti, nes kiekvienas yra unikalus, ir kiekvienas pasauktas unikialiam santykiui su Dievu.


Sparnai, graziai parasei. Bet man norisi papriestarauti.
Kai bendrauji su savo mama, argi reikalinga tam vaizduote? Ar neprieini ir tiesiog issipasakoji jai, ka nori pasakyti?
Del invidualios maldos budo, mano asmenine nuomone, kad reikia laikytis arciau Biblijinio maldos budo, t.y. kalbetis su Dievu, turint mintyse Jo valia, skaityti Dievo zodi.

Patiko fraze, kad Dievas pasake (Izaijas 4:6), kad jo zmones yra naikinami del ziniu stokos (turbut turima galvoje Dievo zodzio zinojimo stokos), o ne del mistiniu, asmeniniu susitikimu su Dievu stokos.



O cia kritika apie I.Lojolos Dvasinius pratimus. Ka manote apie tai?

1. Kai savo vaizduoteje isivaizduoju Jezu, Dieva, ir kalbuosi su juo, meldziuosi jam, kyla pavojus stabmeldystes, nes meldziuosi paties-padarytam Dievo paveikslui. juk niekas nezino, kaip atrodo Dievas, Jezus.
2. Dvasiniai pratimai moko isivaizduoti Biblines scenas, t.y. isivaizduoti save tuose ivykiuose, bendrauti su zmonemis, kalbetis su Jezumi, Marija, apastalais. Isgyventi tai, ka isgyveno Jezus ir to meto zmones. Toks isgyvenimu ieskojimas, arba apreiskimu is Dievo ieskojimas, tai tarsi sakymas, kad tai, ka Dievas Biblijoje apreiske yra ne gana.
Tad yra pavojus priimti (per isivaizdavimus) papildomus apreiskimus, salia to, kas jau yra Biblijoje. O Biblijoje yra sakoma, kad niekas negali buti papildyta, niekas atimta.
3. Tai gali buti traktuojama, kaip apreiskimas pagal uzsakyma - kiekviena karta kai vizualizuoju savo pratimus, tikiuosi, kad isgyvensiu tuos Biblijinius ivykius, kitaip tai butu tik musu vaizduotes vaisius?
4. Kai isivaizduoju ir kalbuosi su Jezumi, Dievu, ar as zinau,kad kalbu su tikru Jezumi, o nesikalbu su savimi, o gal su demonais.
5. Vizualizacija priskiriama okulto praktikai.

Augucka

CitataO cia kritika apie I.Lojolos Dvasinius pratimus. Ka manote apie tai?

1. Kai savo vaizduoteje isivaizduoju Jezu, Dieva, ir kalbuosi su juo, meldziuosi jam, kyla pavojus stabmeldystes, nes meldziuosi paties-padarytam Dievo paveikslui. juk niekas nezino, kaip atrodo Dievas, Jezus.
2. Dvasiniai pratimai moko isivaizduoti Biblines scenas, t.y. isivaizduoti save tuose ivykiuose, bendrauti su zmonemis, kalbetis su Jezumi, Marija, apastalais. Isgyventi tai, ka isgyveno Jezus ir to meto zmones. Toks isgyvenimu ieskojimas, arba apreiskimu is Dievo ieskojimas, tai tarsi sakymas, kad tai, ka Dievas Biblijoje apreiske yra ne gana.
Tad yra pavojus priimti (per isivaizdavimus) papildomus apreiskimus, salia to, kas jau yra Biblijoje. O Biblijoje yra sakoma, kad niekas negali buti papildyta, niekas atimta.
3. Tai gali buti traktuojama, kaip apreiskimas pagal uzsakyma - kiekviena karta kai vizualizuoju savo pratimus, tikiuosi, kad isgyvensiu tuos Biblijinius ivykius, kitaip tai butu tik musu vaizduotes vaisius?
4. Kai isivaizduoju ir kalbuosi su Jezumi, Dievu, ar as zinau,kad kalbu su tikru Jezumi, o nesikalbu su savimi, o gal su demonais.


Erika, labai pritariu  :thumbup: Lygiai taip pat ir aš pagalvojau, kaip perskaičiau postus apie Lectio Divina ir visokias panašias maldos praktikas. Labai primena induizmą, budizmą ir Rytų filosofijas. Taip pat man įtarimą kelią ir Šv. Teresės Avilietės maldos praktikos, visokios meditacijos, kontempliacijos, vaizdiniai ir įsivaizdavimai...

sparnai

Kaip ir sakiau, siuo dvasingumu gyvenu, ir galiu ramiai sakyti, kad nieko bendro nei su induizmu nei su kokiu kitu rytu dvasingumu tai neturi.
Kai susitinku su savo mama ar teciu, as juos matau ir girdziu savo kuniskomis akimis ir ausimis. Su Dievu to nesigauna. Vaizduote man reikalinga kad imciau klausytis ka man Dievas kalba, o ne tam, kad as Jam kalbeciau.

O kokie gi tie Biblijiniai maldos budai, mergaites? Ar ten rasoma konkreciai kaip Jezus meldesi? (neskaitant Jo pamokytos maldos?).  :)
Be Dievo malones isivaizduoti neimanoma is viso NIEKO. Daugeli sykiu gauna kiekvienas tuo isitikinti. Be to, vaizduote yra tik pirminis impulsas. Viskas vyksta taip kaip vadovauja sv. Dvasia.

Apie apreiskima "pagal uzsakyma" kalbeti yra atleiskit juokinga. Jezus nepasiduoda provokacijoms, taigi uzsakymai nei technikos Jo valios neitakoja.

Tam kad nenusifantazuoti, visada salia yra palydetojas, kuris padeda zengti pirmuosius zingsnius, ir antruosius ir treciuosius :D  Beje, Jezuitai yra labai skeptiski charizmatinem praktikoms ir mistinems patirtims. Kai po nepriklausomybes ikurimo jie eme uzsiimti su pasaulieciais, burti ju bendruomenes ir vesti jiems dvasines pratybas, jie labai atsargiai ziurejo i "eiliniu pasaulieciu" patirtis. Taciau patirtis parode, kad sv Dvasia veikia kur kas galingiau nei jie matyt tikejosi.

Paminesiu, kad izvalgos ar netgi apreiskimai, kaip merginos minejo, visuomet tik pagilina, padeda suvokti nors kiek tai, kas rasoma Bibijoje. Ir tu scenu isgyvenimas yra tiesiog praktine teologija. Biblijoje rasoma, dovanokit nepamenu kurioj vietoj, "kiekviena Dievas mokys asmeniskai", man tas ir vyksta butent per ignaciska dvasinguma. Kaip gi man nors kiek suvokti Jezaus kancia Alyvu sode, jei tame nedalyvaus vaizduote?

Ignacas pratybose raso labai nuosekliai, ir nuolat akcentuoja, kad ateiname i malda susitikti su Jezumi, ir su didziausiu nuolankumu meldziam malones buti Jo mokomi, paliesti, perkeisti, o ne vaikomes kazkokiu patirciu. Jei ta laika, kuri skiriu Jam, visikai niekas nevyksta, arba esu nuolat kamuojama gundymu, ir uz tai aciu.

Del atsirusiavimo, kas vyksta, beje jau minejau, kad labai svarbus yra dvasiu skyrimas. Jis butinas norint orientuotis ir atsirinkti.
Taip pat yra ir didziule sukaupta senuju musu tevu patirtis, kuria remesi ir Ignacas. Ji sako, kad sutikus Jezu niekada nekyla abejoniu ar tai Jis. Manau ta patvirtins kiekvienas. Nes Dievo asmens zmogus sufantazuoti negali. Taigi ir tie dalykai ir budai, kuriais Viespats zmogu mokina visada virsija musu bet kokias galimybes susifantazuoti.

Taip pat Dievo patirtis veda visuomet i nuolankuma, Jo augima mano sirdy, o mano pacios "reiksmingumo" nykima. Prieso persamos mintys i susireiksminima ir puikybe, neramuma ir t.t. T.y. - koks autorius, tokie ir vaisiai. 

Dar beje, griztant prie dvasiu skyrimo. Jis reikalingas ne del ignaco dvasingume "slypinciuose pavojuose", o reikalingas apskritai gyvenime. :)

Augustas

Citata iš: Erika  liepos 10, 2013, 17:30:10
Tai puiku, dabar bent jau galima diskutuoti konkreciai apie sia praktika, o ne apibendrinimais sneketi.


:thumbup:

CitataO kokia tavo nuomone apie centravimo malda? Ar laikai, kad joje pavoju irgi nera?


Dėl centravimo maldos nuomonės neturiu. Net pavadinimą perskaičiau pirmą kartą šiame forume. Tad kas tai konkrečiai per dalykas, supratimo, galima sakyti, neturiu, vadinasi, negaliu turėti ir savo nuomonės apie šią (centravimo) maldą. Bet jei kalba eina apie dėmesio koncentraciją maldoje, kovą su išsiblaškymais, kuri reiškiasi daug (pvz., 150) kartų kartojant, pvz., šventųjų, Jėzaus vardus, ir tai vadinama centravimo malda, tai tokioje maldoje nematau nieko pavojingo. Pavojus kiltų tik tada, jei turėčiau neteisingą maldos sampratą ar klaidingą maldos intenciją, pvz., tikėčiau, kad tas kartojimas padėtų magiškai išspręsti kažkokią problemą ar kažkaip priverstų Dievą vykdyti mano kažkokius norus ir pan.

P.S. Sparnai gerai parašė apie Ignaciškąjį dvasingumą.  :thumbup: Tikiuosi, pavyko Eriką kažkiek nuraminti.  :-\ 

Giedrė

Na ir diskusija  :thumbup:

Na, aš pripažįstu ir šv. Benedikto Lectio Divina, ir šv. Ignaco metodus ir šv. Teresę Avilietę - visi jie šventieji ir ne man kritikuoti. Bet kiekvienam tinka vis kitas dvasingumas. Teko kažkada būti charizmatiškose Gyvųjų Akmenų pamaldose, kai kalbama kalbomis, ilsimasi šv. Dvasioje ir t.t. Nors labai gerbiu ir myliu šią bendruomenę, bet pasijutau lyg beprotnamyje.  :ashamed: Gal Dievas veikia ir tokiais būdais, bet man visa tai absoliučiai svetima. Šokas praėjo kitą dieną normaliai pasimeldus savo Bažnytėlėje. Daugiau nebeinu pas charizmatus.

Lectio Divina - viskas būtų nieko, bet kontempliacija man - tamsus miškas. Nors šį metodą mėgstu, nes bent Bibliją tada paskaitai ir pasimeldi doriau. Vizijos ir apreiškimai - šventiesiems, tad net netaikau į tokį lygį. Jaukiausiai jaučiuosi kalbėdama šv. Rožinį ir Gailestingumo vainikėlį, dar poterėlius. Tada ramu ir gera, be jokių ekstremalumų. Kartais norėtųsi patirti Dievą "iš arčiau", bet ar turėčiau Jam ką doro pasakyti?  Kažkada esu girdėjusi, kad nereikia ieškoti viziijų ir apreiškimų, nes kam duota Dievas ir taip duos, o kam neduota, tai gal to žmogui visai nereikia. Galgi net ir pakenktų.

Dievas geriau žino, kada ir ko mums reikia.

Agnietė

Sparnai, aciu uz pasidalinima.

Citata iš: sparnai  liepos 11, 2013, 03:50:19
Vaizduote man reikalinga kad imciau klausytis ka man Dievas kalba, o ne tam, kad as Jam kalbeciau.


Sparnai, nezinau, bet man atrodo, kad Dievas kalbasi su mumis zymiai subtiliau nei per musu vaizduote. T.y. per zmones, per ivykius, per mintis (ir tos mintis ne vaizdiniais ateina, o grynai tiesiog mintys).

Citata iš: sparnai  liepos 11, 2013, 03:50:19
O kokie gi tie Biblijiniai maldos budai, mergaites? Ar ten rasoma konkreciai kaip Jezus meldesi? (neskaitant Jo pamokytos maldos?).  :)


Manyciau, kad tai ir yra Jezaus pamokyta malda. Tik nereikia jos kaip formule zodis i zodi kartoti (aisku galima ir tai darome). Bet tai yra kartu ir modelis, kaip turetume melstis. Kreiptis i Teva, pagarbinti Ji, tureti mintyje, kad meldziames Jo valiai, o ne musu issipildyti, esame skatinami prasyti tai, ko reikia; ragina ispazinti musu nuodemes ir atleisti kitiems; begti pas Ji pagalbos ir prasyti apginti nuo prieso.
1 Korintieciai 14:15 - As melsiuosi dvasioje ir protu.
1. Jono 14 , Filipinieciai 4:6-7, Matas 28:20 - dar apie malda.

Citata iš: sparnai  liepos 11, 2013, 03:50:19
1.Be Dievo malones isivaizduoti neimanoma is viso NIEKO. Daugeli sykiu gauna kiekvienas tuo isitikinti. 2.Be to, vaizduote yra tik pirminis impulsas. Viskas vyksta taip kaip vadovauja sv. Dvasia.


1. Bet yra ir kitos dirbancios jegos, kurios ikisa savo vaizdus. Tas isivaizdavimas vyrauja ir New Age.
New Age pakraipose galima rasti tokiu pratimu su Jezumi, kai isivaizduojama, kad nueini i soda, ir ant suolelio randi Jezu. Atsisedi salia ir fokusuojiesi i jo sirdi. Ir lauki, ka jis pasakys. Vyksta pokalbis su Jezumi. Ar si vizualizacija irgi is Dievo? Nes Jezu tikrai matai.
Kas yra tas saugiklis? Biblijiniu scenu vizualizavimas automatiskai garantuoja, kad ir matai tikrus Biblijinius zmones? Sv. Dvasia ?

2. Tai grynas misticizmas.

Citata iš: sparnai  liepos 11, 2013, 03:50:19
Del atsirusiavimo, kas vyksta, beje jau minejau, kad labai svarbus yra dvasiu skyrimas. Jis butinas norint orientuotis ir atsirinkti.
Taip pat yra ir didziule sukaupta senuju musu tevu patirtis, kuria remesi ir Ignacas. Ji sako, kad sutikus Jezu niekada nekyla abejoniu ar tai Jis. Manau ta patvirtins kiekvienas. Nes Dievo asmens zmogus sufantazuoti negali. Taigi ir tie dalykai ir budai, kuriais Viespats zmogu mokina visada virsija musu bet kokias galimybes susifantazuoti.


Sparnai, ar I.Lojola kalba konkreciai apie vaizdiniu atskyrima? Nes as randu tokia fraze : " Apreiskimai - neabejotinai tai Dievas kalba su tavimi."
Manes neitikina ta fraze. Juk sventieji irgi turejo apsireiskimu, kuriuose demonai priimdavo Marijos, Jezaus paveiksla. Ir jie patys nebudavo tikri del to.

Agnietė

Citata iš: Augustas  liepos 11, 2013, 14:57:43
Dėl centravimo maldos nuomonės neturiu. Net pavadinimą perskaičiau pirmą kartą šiame forume. Tad kas tai konkrečiai per dalykas, supratimo, galima sakyti, neturiu, vadinasi, negaliu turėti ir savo nuomonės apie šią (centravimo) maldą.


Iseina, kad nesi tikras, kas tai yra, bet manai, kad yra sazininga rasyti komentarus apie kito neismanyma ir su autoritetu daryti isvadas, neatitinkancias tikroves.

Silvija

Erika, o rimtai, gal galėtum apibrėžt tą centravimo maldą? Aš irgi pirmąkart išgirdau tokį terminą iš tavęs. Kaip suprantu, tai - verstinis dalykas ir įdomu, kokią KB maldą lietuviškai šnekant tai atitinka :-\

Augucka

Kas čia kokių panašumų randa krikščionybės su budizmu? Budizme Dievo išvis nėra, kiek man žinoma, ir jie nesimeldžia tikrai į tą patį Dievą. Galbūt galima sulyginti kitas religijas, bet tik jau ne budizmą.

sparnai

Dievas su mumis be abejo kalba ne tik per vaizduote, todel ir yra ivairiu maldos butu, nes kaip Giedre ir pritare - kiekvienam savas takelis, juk esam skirtingi. Kai kurie mato Jezaus veikima per zmones, as matau Jezaus veikima kituose. Gal gyvenime dar tai keisis ir smarkiai, taciau nei viena nei kita nera prasciau ar geriau.

Ignacisko dvasingumo malda remiasi ne vizualizavimais, o malda su sv. Rastu. T.y. kasdien nemaza laiko skiriama sv. Rasto skaitymui ir apmastymui. Toli grazu nevisada nutinka taip, kad ta sv. Rasto vieta paliecia taip, kad as ja kazkuriuo butu asmeniskai isgyvenu. Bet ne taip ir retai. Pvz. lb liecia Petro issizadejimas, Marijos stovejimas po kryzium, mokiniu baime kilus audrai ezere, ir daugelis kitu, kuriuos atliepia mano isgyvenimus, santyki su Jezumi. Tokiu budu mano tikejimas tampa labiau integralus, vis labiau Viespats skverbiasi i mano kasdienybe, i visus reikalus, visas gyvenimo sritis padedama visa atiduoti Jam.

Kontempliacija imama ciupineti tik jau po nemazos praktikos mastomosios maldos. Cia jau
Del Jezaus maldos. Teve musu as nekvestionuoju, ji nuostabi ir mylima. Taciau Jezus i Dangiskaji Teva kreipesi Abba, kas rodo ypatinga santyki ir eidavo naktimis melstis vienumoje. Taigi jis meldesi labai daug ir manau aisku, kad tikrai ne vien kartodamas Teve musu.

Jezu isivaizduoti ir Jezu matyt yra skirtingi dalykai, net jei abu vyksta vaizduoteje. Kaip ir sakiau, tai, ka siuncia Dievas, tiek vaizduoteje "regimais" dalykais, tiek tiesiog suvokimais ir izvalgom, tiek vidiniais judesiais ir paraginimais visu pirma yra atpazistama labai aiskiai. Gal kalbant apie tai visa rodos sudetinga, slidu ir pavojinga, taciau realybeje ne daugiau negu kad sudetinga apskritai susivokti tame kas manyje vyksta. Yra ignacisko dvasingumo knygele "kas vyksta mumyse?". Joje isdestyti pagrindai dvasiu skyrimo, apskritai dvasinio gyvenimo dinamikos. Yra ir taisykles ir apibudinimai, padedantys atpazinti. Mano asmenine patirtis liudija, kad nera didelio skirtumo ar priesas bruka vaizda, ar minti, nes to tikslas yra vienodas ir pasekmes galimos vienodos. Taigi kalbeti kad naudojant vaizduote maldoje kyla didesnis pavojai negu paprastai, manau yra klaidinga. Pavojus kyla kuomet malda nebera malda ir ieskau nebe paties Dievo, ne santykio su Juo, o malonumu, ziniu, tobulejimo ar dar ko. Kitaip sakant kada megina Dieva paversti priemone o ne tikslu.

Mano poziuriu, jei jau kalbam apie malda, visu pirma turim klausti saves, ko as ten einu? Jei mano santyki su Dievu augina, Ji pazinti, myleti ir jam tarnauti padeda labiausiai tas maldos budas kuri praktikuoju, tai manau viskas ir yra gerai. Taciau jei as gyvenu "saugiai", ir Dievas man liekas ne tas artimas mylimas asmuo su kuriuo dalinuosi kasdienybe, su kuriuo vyksta meiles mainai, o kuriam tik "rasau meilingus laiskus" ir siunciu i dangu, nezinodama ka Jis jaucia juos skaitydamas, ka man nori "atrasyti", tai gal mano maldai truksta intymumo?

Misticizmas nera savaime blogai. Be to, tai nera kazkas ka zmogus samoningai renkasi (kalbu apie tikraji misticizma, kaip pvz. Sv. Kryziaus Jono), tai Dievo pasirinkimas tam zmogui, Jo valia. Antra, Ignaciskasis maldos budas dar nera misticizmas. Misticizmas yra kada matai ir girdi jau ne vaizduoteje. Beje tie kam tai vyskta, dazniausiai kiek zynau turi nuodemklausius ar dvasios tevus, kurie nuolat "laiko ranka ant pulso" tam zmogui. T. Pijus beje irgi buvo tas grynas mistikas ir tai nebuvo jo pasirinkimas. 

Agnietė

Citata iš: Augucka  liepos 12, 2013, 05:03:46
Kas čia kokių panašumų randa krikščionybės su budizmu? Budizme Dievo išvis nėra, kiek man žinoma, ir jie nesimeldžia tikrai į tą patį Dievą. Galbūt galima sulyginti kitas religijas, bet tik jau ne budizmą.


Sutinku, Auguste. Budizmas yra ateistine religija, o Buda yra tik statusas. Budizme sukasi viskas apie individa ir jo asmenini issilaisvinima is kancios. Krikscionybeje, atvirksciai - demesi nukreipiame nuo saves i Jezu. Pirma Jezus, po to kiti, ir tik tada as.
Tikras krikscionis nebus kartu ir budistu. Nes tai jau savo paties susiformuota surogatine religija.

Augustas

Citata iš: Erika  liepos 12, 2013, 07:13:19
Citata iš: Augucka  liepos 12, 2013, 05:03:46
Kas čia kokių panašumų randa krikščionybės su budizmu? Budizme Dievo išvis nėra, kiek man žinoma, ir jie nesimeldžia tikrai į tą patį Dievą. Galbūt galima sulyginti kitas religijas, bet tik jau ne budizmą.


Sutinku, Auguste. Budizmas yra ateistine religija, o Buda yra tik statusas. Budizme sukasi viskas apie individa ir jo asmenini issilaisvinima is kancios. Krikscionybeje, atvirksciai - demesi nukreipiame nuo saves i Jezu. Pirma Jezus, po to kiti, ir tik tada as.
Tikras krikscionis nebus kartu ir budistu. Nes tai jau savo paties susiformuota surogatine religija.


Žinoma, kad krikščionis niekada nebus kartu ir budistu, nes tada jis jau būtų ne krikščionis, o sinkretistas. Bet iš budistų yra ko pasimokyti net ir krikščioniui, nepaisant to, kad Budizmas ir Krikščionybė yra skirtingos religijos.

P.S.
Citata iš: Erika  liepos 11, 2013, 20:53:34
Citata iš: Augustas  liepos 11, 2013, 14:57:43
Dėl centravimo maldos nuomonės neturiu. Net pavadinimą perskaičiau pirmą kartą šiame forume. Tad kas tai konkrečiai per dalykas, supratimo, galima sakyti, neturiu, vadinasi, negaliu turėti ir savo nuomonės apie šią (centravimo) maldą.


Iseina, kad nesi tikras, kas tai yra, bet manai, kad yra sazininga rasyti komentarus apie kito neismanyma ir su autoritetu daryti isvadas, neatitinkancias tikroves.


Aš manau, kad šiuo konkrečiu atveju atsakymas yra taip. Kodėl? Todėl, kad aš žinau, kokios yra Hinduizmo religinės praktikos, aš žinau, kokios yra Budizmo religinės praktikos, ir žinau, kokie yra šių praktikų tikrieji pavojai. Ir kai kas nors pradeda sakyti, kad iš šių religinių praktikų kyla tokie pavojai, kokių iš tikrųjų nebūna, kai kas nors užsiima tom praktikom, tai aš tik galiu pasakyti, kad tas asmuo paprasčiausiai neišmano to, apie ką kalba. Iš Tavo, Erika, pasisakymo supratau, kad centravimo malda yra kilusi būtent iš tų rytietiškų religinių praktikų. Todėl aš ir manau, kad turiu kompetencijos vertinti Tavo pasisakymus tiek apie tas Rytų praktikas, iš kurių, anot Tavęs, yra kilusi ta centravimo malda ir kurias Tu, prisipažink, nelabai išmanai ir net nežinai, kokie tikrieji tų rytietiškų praktikų pavojai, tiek ir apie pačią centravimo maldą, o tiksliau pasakius, apie iš jos kylančius pavojus, nes jie (tie iš centravimo maldos kylantys pavojai) teoriškai turėtų būti labai panašūs į tuos, kurie kyla ir iš "grynųjų" Rytų praktikų.

Agnietė

Citata iš: Augustas  liepos 13, 2013, 06:59:42
Todėl aš ir manau, kad turiu kompetencijos vertinti Tavo pasisakymus tiek apie tas Rytų praktikas, iš kurių, anot Tavęs, yra kilusi ta centravimo malda ir kurias Tu, prisipažink, nelabai išmanai ir net nežinai, kokie tikrieji tų rytietiškų praktikų pavojai


Vadinti kita zmogu neismaneliu yra tiesiog nemandagu, o kur dar kalbama apie krikscioniskas vertybes.

Bet si tema (kaip ir kitos diskusijos) -  neskirtos ismanymo karunai iskovoti, bet parodyti tiesa.

As rasiau komentarus is savo patirties ir remiantis rimtais dokumentais (kurie aiskiai buvo ignoruoti).


Citata iš: Augustas  liepos 13, 2013, 06:59:42
Todėl, kad aš žinau, kokios yra Hinduizmo religinės praktikos, aš žinau, kokios yra Budizmo religinės praktikos, ir žinau, kokie yra šių praktikų tikrieji pavojai. Ir kai kas nors pradeda sakyti, kad iš šių religinių praktikų kyla tokie pavojai, kokių iš tikrųjų nebūna, kai kas nors užsiima tom praktikom, tai aš tik galiu pasakyti, kad tas asmuo paprasčiausiai neišmano to, apie ką kalba.


Tu anksciau rasei, kad tarp budizmo ir krikscionybes nera priespriesu, kad ju netgi praktikos panasios?! Beje kaitalioji ir susvelnini veliau savo paskymus ?!
Tai naturaliai tau tie pavojai neegzistuojantys.

Bet gal tada reikia isiklausyti i Vatikano ispejimus nenaudoti tokios praktikos, i kunigu analizes ir ispejimus apie pavojus (http://catholiceducation.org/articles/apologetics/ap0005.html.

Pagaliau, egzorcistai savo klausimynuose raso:

"Okultines praktikos:
Ar dalyvavai/ atlikai kitų religijų apeigose: budistų, kitų rytų religijų apeigose, seminaruose, kursuose, tokiuose kaip Ajurveda, ,,vidinio potencialo" didinimo, poveikio kitiem žmonėms darymo, kvėpavimo pratimų mokymosi ir pan.
Gal lankei  transcendentinę meditaciją?
Rytietiška transcendentinė ir į ją panašios meditacijos, mantros ir nesuprantamų formulių kalbėjimas kelia grėsmę santykiui su Kristumi, yra dvasinio pavergimo priežastis, tai neabejotinai prietaringos apeigos.

http://www.egzorcistas.lt/svarbu/kada-reikalinga-islaisvinimo-malda


Apie CP kilme :
"Spetynesdesimtuju metu viduryje, trapistas Abbot thomas Keating paklause vienuoliu, " Ar galetume iterpti i Krikscionybes tradicija i forma, prieinama zmonems... kurie buvo apmokyti Rytu technikose ir galbut jie butu ikvepti sugrizti prie savo Krikscionybes saknu, jei jie zinotu, kad yra kazkas panasaus su Kriksioniska tradicija? "(Imtymumas su Dievu,15).
Mano pastaba - is esmes kalbama apie tai, ka Augustas minejo apie meditacijas temos pradzioje, kad krikscioniskas iskabos su zodziu "meditacija" rekrutuoja New Age'erius ar kitus, naudojancius meditacijas, i Krikscionybe. Man tai panasu i pasakyma "gerais norais ir pragaras grystas".  As neteigiu, kad butent tokios meditacijos ir vyksta, tiesiog rasau kaip ispejima. Nes veliau siame straipsnyje ir rasoma, kaip CM net neispejus pravedama ivairiose rekolekcijose.
Centravimo malda yra kilusi St. Juozapo abatijoje, Trapistu vienuolyne, Masaciusete. Dvidesimt metu begyje (1961-1981) abatija vede dialogus su Budistais ir Indu atstovais, ir Zen mokytojas pravede savaites rekolekcijas vienuoliams. Buves Trapistas vienuolis, kuris veliau tapo TM (transcendentimes meditacijos) mokytoju taip pat pravede sesijas su vienuoliais."

Baznycia ispeja pries Rytu (Zen) misticizmo ir Krikscionisko dvasingumo  sumaisyma :

1989 metais, Kardinolas Ratzingeris isleido dokumenta " Laiskas Kataliku Baznycios Vyskupams apie Krikscioniskos meditacijos kai kuriuos aspektus". Laiskas raso, kad "Su esama Rytu metodu difuzija Krikscioniskame pasaulyje ir baznytinese bendruomenese, mes susiduriame su atsinaujinimu, kuris nera be pavoju ir klaidu, sumaisyti Krikscioniska meditacija su tai, kas nera Krikscioniska". Kai kurie naudoja rytietiskus metodus Kontepliatyvios maldos psihologiniam/fiziologiman pasiruosimui, kiti siekia toliau naudodami technikas, bando isgauti dvasines patirtis, panasias i tas, kurias apraso tam tikri Kataliku mistikai.
Jis tesia sakydamas, kad maisant Krikscioniska meditacija su Rytu technikomis gali nuvesti i sinkretizma.
http://www.cin.org/users/james/files/meditation.htm


Man tiesiog  pikta, kai ateina zmogus, ir savo saukstu "sumaiso" rauges su gera tesla, sulygina ir pasako - cia nieko nera bloga.
As jauciu atsakomybe ispeti zmones, skirtingai nuo Augusto, kuris mano , kad paplaukiojimai kitose religijose ir praktikose nieko bloga neduos - jei Dievo valia, sugris i kelia.  Visokie tokie "bandymai" turi pasekmes, kuriu neisjungsi paspaudes mygtuko. Ir tos pasekmes gali nusitesti vaikams ir anukams.


P.S. Apie CM apibrezima parasysiu veliau.

Giedrė

Ar ne per daug garbės skiriame tam sinkretizmui užuot pasidalinę įžvalgomis apie tradicinius dalykus? Jei kas esate buvę, gal galite pasidalinti apie šv. Ignaco Lojolos pratybas. Lyg ir norėtųsi sudalyvauti, šiek tiek skaičiau apie šv. Ignaco metodus, bet visgi būtų įdomu sužinoti, kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis jos vyksta, žvelgiant jau dalyvavusio akimis. Kaip viskas atliekama praktiškai? Ar verta dalyvauti? Labai lauksiu patarimų ...  :)

Augustas

Citata
Vadinti kita zmogu neismaneliu yra tiesiog nemandagu, o kur dar kalbama apie krikscioniskas vertybes.

Aš sakiau, kad Tu tik neišmanai kai kurių (susijusių su Rytų religijom) dalykų. Jei tas mano pasakymas buvo suprastas kaip pasakymas "Tu esi neišmanėlė", tai jis buvo suprastas klaidingai.

Citata
As rasiau komentarus is savo patirties ir remiantis rimtais dokumentais (kurie aiskiai buvo ignoruoti).


Ar tai reiškia, kad Tu praeityje užsiiminėjai magija?  :-\

CitataPagaliau, egzorcistai savo klausimynuose raso:

"Okultines praktikos:
Ar dalyvavai/ atlikai kitų religijų apeigose: budistų, kitų rytų religijų apeigose, seminaruose, kursuose, tokiuose kaip Ajurveda, ,,vidinio potencialo" didinimo, poveikio kitiem žmonėms darymo, kvėpavimo pratimų mokymosi ir pan.
Gal lankei  transcendentinę meditaciją?
Rytietiška transcendentinė ir į ją panašios meditacijos, mantros ir nesuprantamų formulių kalbėjimas kelia grėsmę santykiui su Kristumi, yra dvasinio pavergimo priežastis, tai neabejotinai prietaringos apeigos.

http://www.egzorcistas.lt/svarbu/kada-reikalinga-islaisvinimo-malda


Egzorcistai siūlo normalią sąžinės sąskaitą nuodėmėms prieš pirmąjį Dievo įsakymą įvardyti, kad paskui penitentas galėtų tų prietarų išsižadėti, atgailauti už nuodėmes, prašyti už jas Dievo atleidimo, švęsdamas Atgailos (Sutaikinimo) sakramentą. Kas čia dar neaišku?  :-\

CitataBaznycia ispeja pries Rytu (Zen) misticizmo ir Krikscionisko dvasingumo  sumaisyma :

1989 metais, Kardinolas Ratzingeris isleido dokumenta " Laiskas Kataliku Baznycios Vyskupams apie Krikscioniskos meditacijos kai kuriuos aspektus". Laiskas raso, kad "Su esama Rytu metodu difuzija Krikscioniskame pasaulyje ir baznytinese bendruomenese, mes susiduriame su atsinaujinimu, kuris nera be pavoju ir klaidu, sumaisyti Krikscioniska meditacija su tai, kas nera Krikscioniska". Kai kurie naudoja rytietiskus metodus Kontepliatyvios maldos psihologiniam/fiziologiman pasiruosimui, kiti siekia toliau naudodami technikas, bando isgauti dvasines patirtis, panasias i tas, kurias apraso tam tikri Kataliku mistikai.
Jis tesia sakydamas, kad maisant Krikscioniska meditacija su Rytu technikomis gali nuvesti i sinkretizma.


O argi aš neigiu, kad toks pavojus tapti sinkretistu gresia? Man regis, aš kaip tik teigiau, kad krikščionis neturėtų tapti sinkretistu. Pacituosiu pats save:
CitataŽinoma, kad krikščionis niekada nebus kartu ir budistu, nes tada jis jau būtų ne krikščionis, o sinkretistas.


Tai reiškia, jog manau, kad krikščionis, bandydamas būti tuo pat metu ne tik krikščionimi, bet ir budistu, paprasčiausiai išsižada krikščionybės.

CitataMan tiesiog  pikta, kai ateina zmogus, ir savo saukstu "sumaiso" rauges su gera tesla, sulygina ir pasako - cia nieko nera bloga.
As jauciu atsakomybe ispeti zmones, skirtingai nuo Augusto, kuris mano , kad paplaukiojimai kitose religijose ir praktikose nieko bloga neduos - jei Dievo valia, sugris i kelia.  Visokie tokie "bandymai" turi pasekmes, kuriu neisjungsi paspaudes mygtuko. Ir tos pasekmes gali nusitesti vaikams ir anukams.


Atrodo, kad supratau, ką Erika nori pasakyti. Erika nori pasakyti, kad tokie "paplaukiojimai" po sinkretizmo vandenis yra sunki nuodėmė prieš Dievą (o sunki nuodėmė atveria kelią Šėtonui ir jo parankiniams). Reikia pasakyti, kad aš visiškai sutinku su šia jos nuomone. Tikinčiam Kristų žmogui, krikščioniui eiti pas budistus, kitų Rytų religijų ar New Age adeptus ir prašyti pamokyti kokių nors tų religijų ar New Age dvasinių praktikų yra sunki nuodėmė, kurią padarius kuo skubiau reikia eiti išpažinties. Ir daugiau stengtis to nedaryti. Ir būtent tokius lengvabūdžius krikščionis, linkusius į sinkretizmą, tikrai reikia draugiškai perspėti apie tai, kad jie daro tą sunkią nuodėmę, ir paraginti taip nesielgti.

Bet aš kalbėjau ne apie tai, kai rašiau apie konvertitų į Krikščionybę požiūrį apie nuoširdžius perėjimus į kitas religijas, kitus tikėjimus bei pasaulėžiūras. Aš tik paaiškinau, kodėl konvertitai žiūri į tokias klajones po kitus tikėjimus ir pasaulėžiūras daug ramiau, nei tie krikščionys, kurie buvo nuo pat gimimo krikščionimis. Todėl sakyti, kad Augustas mano, jog krikščionių "paplaukiojimai" kitų religijų dvasinėse praktikose nieko bloga neduos, yra mažų mažiausiai neteisinga. Tad manau, kad įvyko tam tikras nesusikalbėjimas dėl Erikos ir Augusto neatidumo, kai Augustas rašė apie vieną dalyką, o Erika suprato visai ką kita.  :)

P.S.
CitataP.S. Apie CM apibrezima parasysiu veliau.


Laukiam nesulaukiam.  :D

P.P.S.
Citata iš: Giedrė  liepos 13, 2013, 14:33:28
Ar ne per daug garbės skiriame tam sinkretizmui užuot pasidalinę įžvalgomis apie tradicinius dalykus?


Tai kad tema yra apie sinkretizmą. Va ir diskutuojame tik apie jį.  :D

CitataJei kas esate buvę, gal galite pasidalinti apie šv. Ignaco Lojolos pratybas. Lyg ir norėtųsi sudalyvauti, šiek tiek skaičiau apie šv. Ignaco metodus, bet visgi būtų įdomu sužinoti, kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis jos vyksta, žvelgiant jau dalyvavusio akimis. Kaip viskas atliekama praktiškai? Ar verta dalyvauti? Labai lauksiu patarimų ...  :)


Aš buvau. Dar Sparnai, kaip supratau, irgi buvo. Tačiau gal reiktų atidaryti naują temą, o šią palikti sinkretizmo kritikai?  :-\

Agnietė

Centravimo maldos apibrezimas:

CM naudojama kaip pradinis zingsnis i kontempliatyvia malda.
CM turi buti atliekama po 20 min ryte ir vakare.
Zmogus pasirenka sventa zodi. Jis bando ignoruoti visas mintis ir jausmus, paleisdamas juos kaip laivelius plaukiancius srove.
Kai mintys sugrizta, griztama prie svento vardo. Tikslas yra - praktikuoti tol, kol visos mintys ir jausmai isnyksta.
Tada zmogus pasiekia gryna samone arba proto vakuuma. Mastymo procesas yra sustabdytas. Si technika turetu pastatyti praktikuojanti zmogu i tiesiogini kontakta su Dievu. Ideja yra eiti i savo centra tam, kad surastum Tikraji As savo centre.
Grynos samones lygmuo dar vadinamas pakeistos samones lygmeniu ( apie kuri kalba ir pats A. Valkauskas). 

Kur tas ribos taskas tarp Krikscioniskos maldos ir Indu/Budizmo/New Age malda ?

Pradzioje, praktikuojantis vis dar ignoruoja mintis, kai jos plaukia pro sali. Jei jis vis dar galvoja apie Jezu ar dieviskus/Biblijinius dalykus - jis vis dar yra Krikscioniskoje maldoje. Jis perzengia linija tuomet, kai pereina ta taska, kai nebera minciu ir jausmu is viso. Keetingas savo knygoje raso, "Kai eini gilyn, pasieksi vieta, kur sventas zodis isnyksta visai ir nera minciu. Tai daznai yra patiriama kaip sustabdymas samones, erdve. " Kai praktikuojantis pasieke toki taska, jis perzenge riba i Indu/Budizmo/New Age malda. Jis daugiau nebe praktikuoja krikscioniskos maldos.
Stai cia paleidziamas sventas zodis(Jezus ar kitas), bet kokia pamaldi mintis apie Dieva, Trejybe.

http://www.catholicculture.org/culture/library/view.cfm?id=6337&CFID=67805452&CFTOKEN=52697786


Pastorius JOHN D. DREHER savo straipsnyje apie pavojus CM teigia, kad CM tariamai suteikia pajautima Dievo, atsiskiriant nuo realybes ir "iveikiant" visa, kas nera Dievas. Ji paima sias charakteristikas ne is Krikscioniskos tradicijos, bet is Induizmo, per Transcedentine Meditacija.

Autorius raso, kad jis pirma karta patyre sia malda per rekolekcijas, kuriu tematika nebuvo visiskai susijusi su CM. Be jokiu paaiskinimu rekolekciju vedejas su dalyviais atliko sia malda.
Jis teigia, kad zino atveju, kai tukstanciai zmoniu, ateje i charizmatine konferencija, buvo ivesti i sia malda, be jokiu paaiskinimu ir pasirinkimo teises.

Kaip pavojus J. Dreher isvardija : 1. Iliuzija, kad radai  Dieva ir jis yra patenkintas tavimi.
2) Pavojus atsiverti blogio dvasioms. Sios technikos gali atvesti zmogu i kontakta su dvasiu pasauliu. Zmogus su moraline ar psichologine porblema gali atsiverti demoninems itakoms iki tam tikro laipsnio . Ir t.t.

Autorius mini ir konkretu atveji, kai desimtmete mergaite pradejo kamuoti blogio varginimai po CM praktiku.

http://catholiceducation.org/articles/apologetics/ap0005.html

Agnietė

Citata iš: Augustas  liepos 13, 2013, 15:01:09

Ar tai reiškia, kad Tu praeityje užsiiminėjai magija?  :-\


:swoon:
Nenukrypkim nuo temos dabar.


Citata iš: Augustas  liepos 13, 2013, 15:01:09

Egzorcistai siūlo normalią sąžinės sąskaitą nuodėmėms prieš pirmąjį Dievo įsakymą įvardyti, kad paskui penitentas galėtų tų prietarų išsižadėti, atgailauti už nuodėmes, prašyti už jas Dievo atleidimo, švęsdamas Atgailos (Sutaikinimo) sakramentą. Kas čia dar neaišku?  :-\


Ir vel provokuoji  :no-no:
Tai kad tau neaisku tai, kas buvo pabrezta raudona spalva . Nes teigei, kad pavoju nera, kad as tik juos isigalvojau.




Silvija

Citata iš: Augustas  liepos 13, 2013, 15:01:09
Citata
As rasiau komentarus is savo patirties ir remiantis rimtais dokumentais (kurie aiskiai buvo ignoruoti).


Ar tai reiškia, kad Tu praeityje užsiiminėjai magija?  :-\



Va tokie būdai kalbėtis manau yra visiškai netinkami, Augustai, jie ir paverčia diskusiją ginču, dėl ko nesinori jungtis kitiems.

Citata iš: Augustas  liepos 13, 2013, 15:01:09

Atrodo, kad supratau, ką Erika nori pasakyti. [...] Tad manau, kad įvyko tam tikras nesusikalbėjimas dėl Erikos ir Augusto neatidumo, kai Augustas rašė apie vieną dalyką, o Erika suprato visai ką kita.  :)



Aš irgi labai viliuosi, kad čia vyksta nesusikalbėjimas dėl skirtingos terminologijos naudojimo, taip pat dėl skirtingų patirčių. Bet neturėtume būti negailestingi vienas kitam, juk visi ieškome ir ši kelionė kai kam yra visai nelengva.

Man ši diskusija brangi dėl to, kad tikrai ateityje atsargiau žiūrėsiu į naujas maldos praktikas, (toks yra Erikos kalbėjimo tikslas, kiek supratau). Bet dėl lectio divina "apmėtymo akmenimis" esu kiek nuliūdus. Jei galima būtų apibūdinti trumpai ir kuo paprasčiau, išrenkant iš visų kalbėjusių tai, kas labiausia tinka šiam būdui apsakyti, tai jį apibrėžčiau taip: mąstomoji širdies malda su Šventuoju Raštu.

Galbūt žmonės, nusivylę šia praktika, tiesiog buvo "pavesti" tų, su kuriais jiems teko kartu melstis.

Aukštyn