lapkričio 20, 2017, 16:21:11

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Norite pridėti naują knygą diskusijai? Rašykite čia ;)

Pradėjo Tomas M., spalio 24, 2011, 03:09:29

0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Tomas M.

Norite pridėti naują knygą diskusijai? Rašykite čia ;)

Baika


Tomas M.

Nes kol kas neturime kvalifikuoto asmens, kuris pravestų diskusijas. Kaip žinia, su Biblijos aiškinimu gali nutikti visokių "bajerių", todėl manau jei pradėti, tai su geru ir patyrusiu vedliu, kad netyčia nepasiklystume ;)

Jei yra norinčių apsiimti kuratoriaus pareigas ir turinčių pakankamai patirties, būtų didelė laimė užvesti Biblijos skaitymo temą!

Rūta

Sveiki,
gal būtų galima sukurti elektroninių dokumentų (nuorodų) skiltį? Ar neapsimoka, nes tai jau yra internete?  :-\
Pavyzdžiui, http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/jezus-kristus-gyvojo-vandens.html


Tomas M.

Gera idėja  :thumbup:

Kol kas mes keičiamės įdomiais resursais čia:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/board,14.0.html

Bet tikrai būtų gerai sukurti atskirą puslapį pagrindinėje svetainėje. Gal net kai kuriuos resursus, kurie yra skirti visuomenei (nėra pažeidžiamos autorinės teisės), galima būtų talpinti pas mus ir sukurti mažytė biblioteką, kad viskas būtų vienoje vietoje ir patogiai surandama.

Idėja verta dėmesio! Ir jei yra jėgų ir noro, tai tas darbelis visai galėtų atitekti tau  :happy:

Tomas M.


Agnietė

Parekomendavimui, gera knyga : C. S. Lewis ,,Tiesiog krikščionybė".

Istrauka:

"Tikėjimas ta prasme, kuria dabar vartoju šį žodį, yra menas laikytis kartą priimtų dalykų, nepaisant permainingų nuotaikų. Nuotaikos keisis, kad ir kokį požiūrį jūsų protas būtų priėmęs. Žinau tai iš patirties. Ir dabar, kai jau esu krikščionis, kartais mane apima nuotaika, kai krikščionybė man atrodo labai mažai tikėtina. O kai buvau ateistas, priešingai - aplankydavo tokia nuotaika, kad krikščionybė atrodydavo net labai įtikima. Bet kuriuo atveju neišvengsite tokio emocijų maišto prieš jūsų tikruosius įsitikinimus. Štai kodėl tikėjimas yra tokia būtina dorybė: kol neišmoksite valdyti savo nuotaikų ir neparodysite joms ,,jų vietos", niekada nebūsite nei įsitikinęs krikščionis, nei įsitikinęs ateistas. Būsite tik svyruojanti būtybė, kurios įsitikinimai iš tikrųjų priklauso nuo oro ar virškinimo. Vadinasi, tikėjimo įprotį reikia lavinti.

Pirmas žingsnis šia kryptimi - pripažinti, kad jūsų nuotaikos vis keičiasi. Kitas - pasirūpinti, jei jau priėmėte krikščionybę, kad kasdien sąmoningai skirtumėte laiko kai kurioms svarbiausioms jos doktrinoms prisiminti. Štai kodėl kasdienės maldos, religinės literatūros skaitymas ir bažnyčios lankymas yra būtinos krikščioniško gyvenimo dalys. Mums reikia nuolatinio priminimo, ką tikime. Nei krikščioniški, nei kitokie įsitikinimai nesilaiko sąmonėje gyvi patys savaime. Juos reikia maitinti. Iš tikrųjų jei apklaustumėte šimtą žmonių, praradusių tikėjimą krikščionybe, įdomu, kiek būtų pakeitę įsitikinimus paveikti sąžiningo argumentavimo? Argi dauguma nenutolsta tiesiog iš inercijos?

Dabar pereinu prie tikėjimo antra, kilnesne, prasme; ir tai sunkiausias iš visų iki šiol aptartų dalykų. Noriu prie to priartėti imdamasis nuolankumo temos. Kaip minėjau, pirmas žingsnis nuolankumo link - pripažinti, kad tavyje yra puikybės. Dabar noriu pridurti, kad kitas žingsnis - rimtai stengtis ugdyti krikščioniškas dorybes. Savaitės tam neužtenka. Pirmomis dienomis dažnai viskas vyksta labai sklandžiai. Pabandykite taip gyventi šešias savaites. Per tą laiką, kaip jums tikriausiai pasirodys, visiškai nusiritę atgal ar net smuktelėję žemiau to lygio, nuo kurio pradėjote, jūs atrasite kai kurias tiesas apie save. Nė vienas žmogus nežino, koks jis blogas, kol labai rimtai nepasistengia būti geras. Yra paplitusi kvaila nuomonės, girdi, geri žmonės nežino, kas yra pagunda. Tai melas. Vien tie, kurie stengiasi pasipriešinti pagundai, žino, kokia ji stipri. Juk suprantate, kokia galinga vokiečių armija, kai prieš ją kovojate, o ne kai jai pasiduodate. Vėjo stiprumą patiriate eidami prieš jį, o ne atsigulę ant žemės. Tas, kuris pasiduoda pagundai po penkių minučių, visiškai neišmano, kokia ji būtų po valandos. Todėl blogi žmonės tam tikra prasme labai mažai nutuokia apie blogį. Visada pasiduodami jie gyveno ,,apsidraudę" nuo sunkumų. Mes niekada nepažinsime savyje esančio pikto impulso stiprumo, kol nepabandysime jo nugalėti. Tik Kristus, vienintelis niekada nepasidavęs gundymui, yra vienintelis žmogus, iki galo žinantis, ką reiškia gundymas - tik Jis visiškas realistas. Vadinasi, svarbiausia, ko išmokstame rimtai stengdamiesi gyventi krikščioniškomis dorybėmis - kad mums tai nepavyksta. Jei turėjome mintį, kad Dievas surengė mums savotišką egzaminą ir galime patys nusipelnyti gerus pažymius, - jos teks atsisakyti. Jei įsivaizdavome tam tikrą sandorį, pagal kurį galėtume įvykdyti savo sutarties dalį ir taip padaryti Dievą savo skolininku, kad Jis būtų paprasčiausio teisingumo verčiamas įvykdyti savąją dalį, - tokios minties irgi teks atsisakyti."

Silvija

Turiu šią knygą :thumbup:

Citata iš: Erika  gegužės 28, 2013, 09:46:03
Vadinasi, tikėjimo įprotį reikia lavinti.

Pirmas žingsnis šia kryptimi - pripažinti, kad jūsų nuotaikos vis keičiasi. Kitas - pasirūpinti, jei jau priėmėte krikščionybę, kad kasdien sąmoningai skirtumėte laiko kai kurioms svarbiausioms jos doktrinoms prisiminti. Štai kodėl kasdienės maldos, religinės literatūros skaitymas ir bažnyčios lankymas yra būtinos krikščioniško gyvenimo dalys. Mums reikia nuolatinio priminimo, ką tikime. Nei krikščioniški, nei kitokie įsitikinimai nesilaiko sąmonėje gyvi patys savaime. Juos reikia maitinti.


Neseniai teko vėl atversti Katekizmą toje vietoje, kur paprasčiausiai papunkčiui išdėstytos dorybės ir ydos. Sako, kartojimas - mokslų motina :) Visi pasikartojimai - sekmadieniai, metinės šventės ir pan. -  mums reikalingi Žinios įsisavinimui. Nes kartais atrodo, lyg ir viską žinai, bet vieną gražią dieną šimtąkart girdėti dalykai ima ir kitaip pasiekia kaulų smegenis, va nuo tada ir prasideda gyvenimais ne žinant, bet tikint.

romis

Šiuo metu skaitau Jono Burkaus knygą "Tėvas Ginas". Visokių minčių kyla skaitant aprašomus mistinius, protu sunkiai suvokiamus stebuklus. Ir aplamai J.Burkaus knygos man labai patinka, bet kai kurios atrodo, kad....."prigalvota", kaip pvz. "Arti tikslo".

Dievinu ir viskuo tikiu sesers Faustinos "Dienoraščiu"

Tomas M.

Sveikas, Romi,

jei norėtum, beskaitydamas apie t. Giną, periodiškai pasidalinti savo mintimis, galėčiau sukurti atskirą temą ;)

romis

Dėl atskiros temos sukūrus, aš asmeniškai nelabai ką turiu komentuoti, tik stebiuosiu mano protu nesuvokiamais Dievo darbais. Šiuo metu skaitau tėvo Pijaus darytus stebuklus. Mano tikėjimą šie faktai labai stiprina. Manau daugelis turi ką pasakyti apie tėvą Pijų.

tomulina

Ieškau Advento kalendoriaus, kuris būtų pagal Krikščionybę, kuriame būtų ką paskaityti švento ir įkvepiančio. Gal kas žinote kur galima būtų tokį įsigyti, nes internete vien komerciniai, vaikiški ir šokoladiniai :)

Augucka


tomulina

Didelis didelis ir iš visos širdies ačiū :), daug geriau negu tikėjausi ;)

Augucka


Elena

Gal kas žinote ar yra lietuvių kalba išleista knyga (biografinė, raštai ar pan.) apie lietuvių šventąjį Rapolą Kalinauską?

Aukštyn