rugpjūčio 22, 2019, 11:58:04

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Klausimas apie schizmą ir ereziją

Pradėjo Povilas, gruodžio 08, 2013, 18:27:48

0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Povilas

Kaip suprantu abu žodžiai (schizma , erezija) reiškia beveik tą patį - atskilimas, atskala. Nauja doktrina, kuri prieštarauja oficialiai bažnyčiai. Kur baigiasi viena ir prasideda kita? Kodėl vieniems inkvizicija , su kitais ekumenija ? Ačiū, jei atsakysit.

Silvija

Čia nebus atsakymas (neturiu įgaliojimų to daryt šitam skyrelyje), o tik pamąstymas, nes kaip tik po ranka pakliuvo keletas šaltinių į temą.

Radau įdomią, ortodoksišką tikėjimą atstovaujančio žmogaus paskaitą, kurioje erezija aiškinama kaip nuomonė, kuri NĖRA krikščionybė. Erezija - tai ir ne sektantiškumas, nes sakysim Bažnyčios tėvai arionizmo erezijos laikais buvo mažuma, bet tai nereiškia, kad jie buvo sekta. Atvirkščiai, jie sakė, kad erezija buvo toje daugumoje, kuri buvo populiariausia ir labai pavojinga. Bažnyčios tėvai dogmatiškai nesistengė nustatyti absoliučiai visko labai tiksliai, krikščionys galėjo turėti ir savo asmeninę nuomonę tiek, kiek ta nuomonė buvo suderinama su dogma (tam tikri rėmai).

O schizma, mano menku supratimu, tai yra tos nuomonės skilimas išliekant krikščionybės rėmuose (Bažnyčios mokyme).

Vakar dar perskaičiau bernardinai.lt tekstuką apie Šv. Pranciškų, kuriame "matome patį ryškiausią Bažnyčios reformos einant šventumo keliu pavyzdį", čia yra tokia mintis dėl vėlesnių protestantiškų atskalūniškų judėjimų Bažnyčioje:

CitataKaip atsitiko, kad asmeninis jaunojo Pranciškaus atsivertimas davė pradžią judėjimui, pakeitusiam jo laikų Bažnyčios veidą ir paveikusiam visą jos istoriją iki mūsų dienų? Visų pirma, - kalbėjo pamokslininkas, - reikia pasižiūrėti į to meto Bažnyčios situaciją. Pranciškaus laikais maždaug visi jautė reformos poreikį. Būta daug įtampos ir nesantaikos. Institucinė Bažnyčia - popiežius, vyskupai, dalis klero - dėl savo vidinių konfliktų ar pernelyg glaudžių sąjungų su imperatoriaus valdžia, buvo nutolę nuo žmonių poreikių. Taip pat ir vienuolijos buvo tapusios didžiulių žemės plotų savininkėmis ir paprastų žmonių gyvenimu nelabai rūpinosi. Tuo pat metu vis didesni kaimo varguomenės srautai migravo į miestus ieškodami daugiau laisvės. Į stiprias įtampas buvo reaguojama įvairiai. Hierarchinė Bažnyčia stengėsi gerinti savo struktūrą, kovoti su piktnaudžiavimais tiek savo viduje, tiek visuomenėje. Hierarchijai priešingos grupės radikalizuodamos kontrastus davė pradžią kai kuriems atskalūniškiems judėjimams. To meto Bažnyčiai buvo priešpriešinamas evangelinio neturto idealas, naudojant jį kaip polemikos ginklą, diskusijoje prieinant net iki kunigystės ir popiežystės kvestionavimo. Pasak t. Cantalamessa reikia būti atsargiems šiame kontekste vertinant šv. Pranciškaus veiklą. Jis nebuvo reformatorius, einantis kritikos keliu, kaip vėliau Liuteris.


Galbūt schizmų padariniai, visuotinai žiūrint, turi netgi varomosios jėgos keliaujančiai Bažnyčiai savybių :-\ ir tai yra pliusas?

Bet čia tik mano kukli nuomonė O:-)

Pilgrim

Erezija (sen. gr. "hairesis" atskala ar atskiras tikėjimas) kaip teisingai Povilai, pastebėjai tai atskala. Erezija yra religijos srovė ar judėjimas, vėliau nauja tikėjimo doktrina, prieštaraujanti oficialiajai bažnyčiai. tai skelbimas ir mokymas tikėjimo tiesų, kurios prieštarauja oficialiai nustatytoms tiesoms. Skelbimas ir mokymas yra konkretūs veiksmai, konkreti veikla platinant konkrečią prieštaraujančią tiesą ar mokymą. Paprastai erezija suformuoja naują tikėjimo doktriną. Pradžioje oficiali bažnyčia siunčia signalus ir reikalavimus nustoti skelbti klaidingas tiesas, kuomet tokiems reikalavimams nepaklūstama ir neatsisakoma klaidingų tiesų, įvyksta pasidalinimas arba kitaip sakant skilimas.
Tačiau erezija gyvenime kartais vadinama ir nuomonė, kuri radikaliai prieštarauja visuotinai priimtam ar nusitovėjusiam požiūriui  filosofijos, politikos ar mokslo klausimais.

Didžioji krikščionybės erezijų dalis atsirado ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu, kai dar nebuvo  centrų, kurie prižiūrėtų skelbiamą bažnyčios mokymą ir tikėjimo tiesas. Palankią aplinką erezijų atsiradimui sudarė ir tais laikais buvęs literatūros trūkumas bei krikščioniškų idėjų sintezė su kitomis religinėmis - filosofinėmis idėjomis.

Schizma (gr. "schisma" skilimas, atskilti) - religinės bendruomenės suskilimas, atsiradus kuriai nors naujai tikėjimo doktrinai arba erezijai. Praktiškai tai organizacinis didelės religinės grupės, atsiskyrimas nuo pagrindinės (kitaip dar motininės) bažnyčios.

Pagrindinė krikščioniškos bažnyčios schizma įvyko 1054 m. Tada atsirado Vakarų krikščionių (Romos katalikų) bažnyčia ir Rytų krikščionių (stačiatikių, ortodoksų) bažnyčia. Vėliau vykstant reformacijai įvyko Vakarų bažnyčios skilimas. Nuo Vatikano atsiskyrė evangelikų liuteronų, reformatų bažnyčios, anabaptistai ir anglikonų bažnyčia.

Trumpai, erezija klaidingas mokymas, o schizma organizacinis procesas.

Kuomet yra esminiai doktrininiai skirtumai ir ir jie tokie dideli, kad bendrumas iš esmės neįmanomas, palyginimui katalikai ir mormonai, bei perspėjus klaidingų tiesų neatsisakoma, tuomet ekumeninis dialogas tampa tiesiog neįmanomas.

Inkvizicija sunkus klausimas ir ilgas klausimas. Jam nagrinėti reikia ir nemažai tiesiog istorijos žinių. Tai nėra taip paprasta.

Povilas

Ačiū, už išaiškinimą.
Piligrim, ar teisingai supratau: schizma - kai nėra prieštaravimų dogmatikoje, o erezija - klaidingas (kenksmingas) krikščioniško mokymo interpretavimas bei skleidimas?
Dėl inkvizicijos, ypatingai "ispaniškos", gal vyksta tikrųjų priežasčių nutylėjimas ypatingai nuo XX a. antros pusės?.. O iš tikro viskas buvo pagrįsta ir neišvengiama?

Silvija, ar teiginys, kad "erezija nėra krikščionybė" neiškelia papildomų klausimų: pvz. broliukai, kiek žinau buvo vadinami eretikais ir net deginami, nors kiek žiūrėjau lietuviškus šaltinius, patvirtinimo tam neradau...

Prašau atleisti, jei netinkamai užduodu klausimus ar neteisingai suprantu atsakymus...

Silvija

Ko gero iškelia, Povilai, tu teisus. Šita formuluotė ne mano, o išėjusi iš ortodoksiškų (stačiatikiškų) lūpų, jiems ir mes, katalikai, dažnai esame eretikai.

O čia - MR apologetinės laidos apie inkviziciją:

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=20483

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=30019

(papildžiau)

Pilgrim

Povilai,
schizma tai įvykęs skilimas, dažniausiai dėl erezijos, neatsisakyta erezija sukelia skilimą, kitaip sakant erezija yra schizmos priežastis ir atskilusioje bažnyčioje erezija tampa tikėjimo dogma.

Augustas

Schizma yra tik organizacinis, bet ne doktrininis išsiskyrimas. O kai išsiskiria tam tikra doktrinos dalis, tai čia vadinama erezija arba heterodoksine doktrina. Kitaip sakant, erezija yra tam tikros buvusios doktrinos dalies išlaikymas, o kitos dalies neigimas arba performulavimas savaip. Dar kitaip tariant, erezija yra tiek turiniu, tiek forma "naujas" religinis tikėjimas, kuris kilęs iš senojo tikėjimo.

P.S. Na, Povilo klausimas nebuvo apie Inkviziciją. Tad apie ją susilaikysiu. Nors, jei Povilas norės, galėsiu ir plačiau kažką parašyti.

Povilas

Ačiū, visiems už paaiškinimus.
Augustai, būtų įdomu išgirsti apie Inkviziciją. Tai be abejo kita tema, bet vistiek būtų malonu , jei pasidalintum.
Tai svarbus klausimas, į kurį reikia turėti apologetinį atsakymą ateistui ar abejojančiam, kad nereikėtų nuleidus akių sakyti, kad buvo atsiprašyta...
Kažkaip viskas įtartinai atrodo, atleiskit už palyginimą,  kaip su holokaustu ... Akivaizdu, kad vykdomas sąmoningas tiesos iškreipimas ir RKB diskreditavimas. Kas melo kompanijos iniciatorius ? Kokius tyrimus vykdė Inkvizicija? Kas buvo pasmerkti mirti? Ar aplamai įmanomas konfliktas tarp RKB ir mokslo ? Silvijos rekomenduotos MR apologetinės laidos apie Inkviziciją - įdomios, informatyvios, bet įspraustos į laiko rėmus. Pateikiami labai įdomus faktai, kurie kaip kelio ženklai tyliai rodo tiesos kryptį ...

Aukštyn