gruodžio 09, 2019, 07:03:52

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Apie piktas dvasias. Ką reikia žinoti tikinčiajam

Pradėjo Augucka, gruodžio 28, 2013, 04:49:33

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Augucka

Esu kai ką išvertus, kai ką paėmusi iš knygos ir kažkiek iš interneto surinkus. Manau kiekvienam tikrinčiajam reikia nori ar nenori susipažinti su šia medžiaga, kad galėtume lengviau perprasti velnio strategiją ir apsisaugoti.

Mes patys, savo laisva valia, kuri mums duota, atidarome duris demonams patekti į mūsų visų, ir užvaldyti mūsų sielą, sugriauti asmenybę. Mus užvaldę demonai, po mirties ateina atsiimti savo dalią, t.y. nusitempia mūsų sielą į pragaro gelmes. Labai aiškiai apie tai pasakoja Glorija Polo savo pomirtiniame išgyvenime, taip pat garsus Kolumbijos katalikų misionierius Marino Restrepo. Galite paieškoti informacijos Google apie šiuos du. Pastarasis yra mano favoritas ir galima sakyti, dvasinis mokytojas, kitaip įvardinti negaliu. Esu perklausiusi kone visas jo paskaitas anglų kalba Youtube kanale, nors dauguma jo gerų paskaitų yra jo gimtąja ispanų kalba.
Kas supranta angliskai, labai siulau paklausyti:
http://youtu.be/KXLUwoiqjmk

Kartais demonų ataka būna kryptinga: jie ypatingai atakuoja tuos, kurie yra rimtai nusiteikę tarnauti Dievui ir nori patekti į Dievo karalystę.Taip pat ir tuos, kurių praeities kartose buvę okultinių praktikų ar netgi tas pats žmogus praktikuoja okultiką - ezoteriką.

Durys, per kurias dažniausiai patenka demonai:
paveldėti prakeiksmai, perduodami iš kartos į kartą (ypač jei giminėje būta okultistų), taip pat su neatgailautomis giminės nuodėmėmis.
kūniškos nuodėmės
liga
emocinė trauma
transinė būsena
okultinė ir ezoterinė praktika
ir t.t.

Kūniškos nuodėmės yra atviriausios durys demonams patekti.

Tipiška demonų įtaka
Turėkite omeny, kad Dievas yra harmonija ir balansas, o demonų atvirkščiai - disbalansas, betvarkė, sumaištis, kraštutinumas

a) Kūnas. Apetitas
geismas, geiduliai ir gašlumas
persivalgymas
nedavalgymas
visi žalingi įpročiai
liga (ypač vėžys)
nemiga
mieguistumas
nervingumas
skausmas ir t.t.


b) Siela ir protas
kankinančios mintys (smerkiančios mintys, sąmyšis, savižudiškos mintys, savęs nekentimas ir t.t.
užmaršumas
atminties užsiblokavimas
Dievo žodžio nesupratimas (lyg kas blokuotų)


c) Siela ir valia
silpna valia
pasyvumas


d) Siela ir emocijos
perdėtai emocionali būsena: baimė, nerimas, pyktis, panika, gėda, atstūmimas, per ilgas gedėjimas, neviltis, beviltiškumas ir t.t.


e) Dvasia
mėginimas išvengti išganymo
dvasinė letargija
abejojimas išganymu
netikėjimas
Demoniškos įtakos jumyse atpažinimas:

Negebėjimas normaliai gyventi, jausti džiaugsmą, sunku susikaupti atliekant krikščionišką misiją, skaityti, melstis, nenorėjimas eiti į bažnyčią ir pan. Emocijų kaita.

Ypatingas prisirišimas prie nuodėmės. Negebėjimas atsilaikyti prieš nuodėmę, netgi labai to norint ir stengiantis.

Savęs apgaudinėjimas: "Toks aš jau esu ir nieko čia nepakeisi" arba "Deja, tokia mano asmenybė"...

Nenormalios emocijos, sumaištis jausmuose, intensyvumas, savikontrolės praradimas, sekinančios emocijos.

Šeimos ir santuokos iširimas, griūtis.

Polinkis į tragedijas ir nelaimingus atsitikimus.

Finansinis nepakankamumas. Ypatingai jei pajamos pakankamos pragyvenimui.

Vidinis skausmas, kančia. savižudiškos mintys.

Nuovargis ir nemiga.

Nenormalus seksualinis gyvenimas. Norėjimas per daug arba per mažai (kraštutinumai).

Transo būsenos ("išėjimai iš kūno", laiko nuovokos praradimai).

Smurtas, antgamtiškos fizinės jėgos žmoguje pasireiškimas.

Demoniškas kankinimas, varginimas.

Savęs žalojimas, luošinimasis.

Funkcinis susirgimas, kad sutrukdyti krikščionišką augimą ar įvykdyti krikščioniškas pareigas.

Neaiškios kilmės smarvė.

Greitai besikeičianti asmenybė (gali būti ir kitos priežastys tam).


Gal dar kas ką pridurs nuo savęs ar nuo savo asmeninės patirties  ;)

Pilgrim

Skaitykit dykumų Tėvus ir Motinas, kažkaip jie yra primiršti Vakarų tradicijoje.
Vienas iš pagrindinių veikalų yra -

rinkinys "Filokalija" (rusiškai, "Dobrotoljubije")
(gr. filiokalija, klasikinėje graikų kalboje - grožio meilė, o koinė kalba verčia - gėrio meilė)
joje daug kalbama ir apie blogus palinkimus bei nuodėmes
Сборник аскетических творений отцов IV-ХV вв., составленный святителем Макарием, митрополитом Коринфским (1731-1805) и отредактированный преподобным Никодимом Святогорцем (1749-1809), впервые был издан на греческом языке в 1782 г.
        Греческое слово «Добротолюбие» («Филокалия») означает: любовь к прекрасному, возвышенному, доброму, любовь к красоте, красотолюбие. Красота имеется ввиду духовная, которой приобщается христианин в результате следования наставлениям отцов-подвижников, собранным в этом сборнике. Полностью название сборника звучало как «Добротолюбие священных трезвомудрцев, собранное из святых и богоносных отцов наших, в котором, через деятельную и созерцательную нравственную философию, ум очищается, просвещается и совершенствуется».
        На славянский язык греческое «Добротолюбие» было переведено преподобным Паисием Величковским, а позднее большую работу по переводу сборника на разговорный русский язык осуществил святитель Феофан Затворник (в миру Георгий Васильевич Говоров, 1815-1894).

В первый том «Добротолюбия» вошли переводы творений святых отцов: Антония Великого, Макария Великого, аввы Исайи, Марка Подвижника и аввы Евагрия.

Во второй том «Добротолюбия» вошли переводы творений святых отцов: Иоанна Кассиана Римлянина, Исихия Иерусалимского, Нила Синайского,Ефрема Сирина, Иоанна Лествичника, преподобных Варсануфия и Иоанна, аввы Дорофея и Исаака Сирианина.

В третий том «Добротолюбия» вошли переводы творений святых отцов: Диадоха Фотикийского, Иоанна Карпафского, Зосимы Палестийского, Максима Исповедника, аввы Фалассия, Феодора Едесского, преп. Феодора, аввы Филимона, преп. Феогноста, Филофея Синайского, Илии пресвитера и Екдика.

Четвертый том Добротолюбия состоит из 335 наставлений инокам преподобного Феодора Студита. Но это бесценная книга не только для монастырской братии, но и для мирян, которые найдут здесь немало полезного, поскольку у преподобного Феодора Студита редкое поучение проходит без того, чтобы не коснуться ада и Рая, Страшного Суда и Царствия Небесного. Для внимательного читателя эта книга послужит источником побуждения к покаянию и исправлению жизни.

В пятый том «Добротолюбия» вошли переводы творений святых отцов: Симеона, Нового Богослова, Симеона Благоговейного, прп. Никиты Стифата, Феолипта, митрополита Филадельфийского, Григория Синаита, Никифора Уединенника, Григория Паламы, архиепископа Солунского, Каллиста Патриарха и Игнатия Ксанфопулы, Симеона, архиепископа Солунского. В приложении помещены Жития святых: Никодима Святогорца и Макария Коринфского.

Pilgrim

šv. Ignacas ir Dvasinės pratybos

Popiežius Pranciškus:
,,Dvasių skyrimas yra vienas iš tų dalykų, kuriuos labiausiai savo viduje ištyrinėjo šventasis Ignacas. Jam tai yra kovos įrankis, padedantis geriau pažinti Viešpatį ir iš arčiau jį sekti."
,,Šis dvasių skyrimas reikalauja laiko. Pavyzdžiui, daug žmonių galvoja, kad pasikeitimai ir reformos gali įvykti per trumpą laiką. Aš manau, kad visada reikia laiko padėti pamatus tikram, efektyviam pasikeitimui. Ir tas laikas yra dvasių skyrimo laikas. O kartais dvasių skyrimas paakina tuojau daryti tai, ką pradžioje buvo galvojama padaryti vėliau. Taip ne kartą atsitiko ir man per šiuos mėnesius. Dvasių skyrimas visada atliekamas Viešpaties akivaizdoje, žvelgiant į ženklus, įsiklausant į tai, kas vyksta, ką jaučia žmonės, ypač vargšai. Mano pasirinkimai, net ir susiję su normaliu gyvenimu, kaip naudojimasis kukliu automobiliu, kyla iš dvasių skyrimo, atsiliepiančio į poreikius, kurie ateina iš dalykų, žmonių, laiko ženklų skaitymo. Dvasių skyrimas Viešpatyje vadovauja ir mano valdymo stiliui". ,,Aš visai nepasitikiu sprendimais, priimtais staiga. Niekada nepasitikiu pirmuoju sprendimu, tai yra, tuo dalyku, kuris pirmiausia šauna į galvą, kai turiu dėl ko nors apsispręsti. Paprastai tai būna klaidingas dalykas. Turiu palaukti, pasverti širdyje, skirti tiek laiko, kiek reikia. Dvasių skyrimo išmintis išvaduoja nuo neišvengiamų gyvenimo dviprasmybių ir padeda rasti tinkamas priemones, kurios ne visada sutampa su tuo, kas atrodo didinga ar stipru".

iš ... Bažnyčia, žmogus, jo žaizdos. Interviu su Popiežiumi Pranciškumi
http://www.vitaconsecrata.lt/baznycia-zmogus-jo-zaizdos-interviu-su-popieziumi-pranciskumi

Pilgrim

Yra Prancūzijos vyskupų konferencijos dokumentas
Les tendances satanistes dans la jeunesse actuelle. Document Épiscopat, Novembre 2007
Kartu yra ir DVD complète et illustre le livre : Culture Jeune et ésotérisme. un monde insaisissable. Phénomènes addictifs. Second life. L'espérance contre toute espérance...
Jame šitą galima rasti ir apie aprangą (atsiliepiant į forumo šaką apie drabužius)
Literatūra
Culture jeune et ésotérisme, vers une dérive antichristique de la culture des jeunes ?, Père Benoît Domergue, Editions bénédictines, 2005, p. 4: Présentation de l'auteur ISBN 2-84863-034-5
Benoît Domergue. La musique extrême, un écho surgi des abîmes. Culture barock et gothique flamboyant

Silvija

Kai skaitau visą tą sąrašiuką pirmam Auguckos komentare, nejučia kyla asociacija: kas būtų, jeigu žmogus savo tikėjimo kelią pradėtų nuo to  :-\ Manau, kad mažiausiai - tai atradęs ne vieną atitikmenį savo gyvenime išsigąstu, bet dar blogiau būtų, jei baimė virtusi paranoja, privertų duris į Dievo meilės pažinimą, gal net pastūmėtu į visišką neviltį.

Nors imk ir įvesk prie tokių temų ženkliuką tipo "n-14"... T.y. "tik turint tikėjimo pagrindus"  :)


Augucka

Nereikia to bijoti, reikia tai žinoti.
Mano manymu, kaip tik viskas turėtų įvykti atvirkščiai. Atpažinęs ligos simptomus, lengviau rasi būdą pasveikti. Net ir neturint jokių tikėjimo pagrindų, tai paskatins ieškoti vienintelio vaisto - Dievo.

Ka as dar noreciau pridurti, Silvija, is savo asmenines patirties, kad butent suvokimas tos dvasines tikroves ir atvede mane i Dieva.
Prie daugel metu as buvau visiskai pasinerus i New Age, ezoterika, burimus, parapsichologijas ir t.t. ir kas mane pakreipe reikiama linkme, t.y. issivaduoti is viso to ir sugrizti i katalikybe - butent knygele, kuria perskaiciau apie piktasias dvasias. Tada as supratau, kad taip testis toliau negali, suvokiau kad as draugauju su piktosiomis dvasiomis ir kur link as einu. Jei ne ta knygele, nezinia kur as siandien buciau. Gal buciau tapusi bureja ar isprotejus. Dievas mane islaisvino is viso to. Siai dienai as tarnauju tiktai Jam ir kitaip jau nebus.
Tikiuosi, kad si medziaga pades issivaduoti ir kazkam kitam.

Augustas

Na, manau, Augucka tiesą sako - bijoti tikrai nereikia. O žinoti apie tai yra labai pravartu kiekvienam katalikui, kad nepakliūtų į kokias nors nesąmones ir sugebėtų atskirti, kas iš Dievo, o kas ne iš Jo.

Povilas

Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2013, 06:52:38
Skaitykit dykumų Tėvus ir Motinas, kažkaip jie yra primiršti Vakarų tradicijoje.


Šv. Antonijus Didysis rašė, kad mes susijungiame su panašiu sau (себе подобным). Kai meldžiamės, pasninkaujam mes tampame artimi panašūs Dievui, su juo ir susijungiame, bet kai pradedam pasiduoti aistroms (nuodėmėms) tampame artimi demonams ir įsileidžiame juos, t.y. susijungiame pagal panašumą. Kaip vandens lašas jungiasi su vandeniu, bet niekada nesusijungs vanduo ir aliejus...

Pagrindinė Šv. Tėvų mintis: demonai įeina į žmogų per aistras.
Viskas prasideda nuo demonų siūlomų minčių, malonumo vaizdinių. Tuo būdu demonai ieško silpnų vietų, polinkių
Mintis virsta troškimu.
Troškimas - polinkiu, polinkis - piktnaudžiavimu, kas ir tampa aistra.

Žmogus kaip žiopla žuvis čiumpa slieką, o praryja kabliuką.

Nuodėmės saldumas...  ir įsileidi demoną, kurio vienintelis tikslas - pavergti, po to visiškai užvaldyti sielą ir sunaikinti kūną.
Žmogų per aistrą vedžioja demonas, žmogus tampa kaip skudurinė lėlė, kurioj gyvena ir kurią valdo demonas. Svarbiausia per aistrą gauti malonumą. Nors gaunamas pasitenkinimas - tai laimės surogatas, demoniška klastotė, ji pasibaigia  vidinės tuštumos jausmu, kuo intensyvesnis pasitenkinimas, tuo didesnis tuštumos netekimo jausmas.

Visos aistros kaip grandinės žiedai sujungti tarpusavyje. Arba nugali visas arba nieko neišeis.
Visos aistros iš:
- pataikavimo sau,
- sąvimeilės,
- egoizmo.

Šventieji Tėvai išskiria aštuonias aistras:
trys pagrindinės - persivalgymas (чревоугодие) gal vis dėlto - pataikavimas pilvui; meilė pinigams (turtams), meilė sau.

Kovoti su aistromis įmanoma savo valia ir Dievo pgalba.

Pilgrim


Povilas

Ar ne laisva valia renkamės pasninką, maldą, askeze? :-\

Pilgrim


Augucka

Povilai, geros tavo mintys, kas liečia piktas dvasias  :thumbup:

Kas liečia laisvą valią, manau vistik Povilas yra teisus. Mums yra duota laisva valia, kad galėtume pasirinkti su kuo susidėsime. Juk Ieva irgi pasirinko susigundyti, nors jai buvo griežtai uždrausta...

Kad pilnai suprasti, kas yra laisva valia, kas yra Dievo valia, ar mes galime rinktis ar ne, siūlau paskaityti Šv. Faustinos dienoraštį. Ta knyga jums atvers akis ir padės atsakyti į daugybę klausimų.

Kai mes priimame sprendimą, ir jei jis sutampa su Dievo valia, tuomet ateina Šventoji Dvasia ir apsigyvena žmoguje. Juk aiškiai Šventajame Rašte parašyta.

Kai mes priimame sprendimą, ir jei jis visiškai priešingas Dievo valiai, tuomet ateina piktoji dvasia ir apsigyvena žmoguje. Paprasta

Varlė keliauninkė

Citata iš: Povilas  gruodžio 28, 2013, 16:16:00
Kovoti su aistromis įmanoma savo valia ir Dievo pgalba.


Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2013, 16:22:14
Savo valia niekaip


Įst 30, 19: Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi,...
Kova su aistromis prasideda nuo apsisprendimo/pasirinkimo kieno pusėje kovosi. Taigi tai įvyksta laisva žmogaus valia. Bet ne visada - kartais rinktis neduota - Dievas pats pasirenka, pvz. apaštalo Pauliaus atvejis, bet tai jau yra tai, ką vadiname Malone - retas daiktas, daug dažniau reikia rinktis ir turėti tikėjimo, kad Viešpats prilaikys savo dešine.

Varlė keliauninkė

Citata iš: Silvija  gruodžio 28, 2013, 07:46:36
Kai skaitau visą tą sąrašiuką pirmam Auguckos komentare, nejučia kyla asociacija: kas būtų, jeigu žmogus savo tikėjimo kelią pradėtų nuo to  :-\ Manau, kad mažiausiai - tai atradęs ne vieną atitikmenį savo gyvenime išsigąstu, bet dar blogiau būtų, jei baimė virtusi paranoja, privertų duris į Dievo meilės pažinimą, gal net pastūmėtu į visišką neviltį.

Nors imk ir įvesk prie tokių temų ženkliuką tipo "n-14"... T.y. "tik turint tikėjimo pagrindus"  :)



Tiesiog neber ka ir bepridurti. Puikiai.

Tomas M.

Savo valios aukštinimas nuveda į puikybę (štai koks aš kietas... pats nugalėjau).

Niekada nereikia pamiršti, kad be Dievo malonės veikimo mūsų stipri valia būtų kaip patranka, kuri šaudo kur papuola. Todėl visada turime kreiptis į Dievą, kad jis mumyse sutriuškintų visą blogį, panaudodamas mūsų valią ir kitas stiprias bei silpnas mūsų puses. Mūsų silpnybės, Dievo rankose gali būti perkeistos į dideles stiprybes.

Mūsų priešas to tik ir siekia, kad mes pamanytume, esantys stiprūs kovoti prieš dvasines blogio galybes... netekę tikrojo stiprybės Šaltinio bematant būname sutriuškinti.

Tačiau iš savo patirties tikrai sutinku, kad kartais paklausius egzorcistų paskaitų, susimąstai, tampi atsargesnis, supranti, kad iki pragaro yra viso labo vienas žingsnis... todėl niekada negali atsipalaiduoti.

arabele

Skaitau ir kyla visokių jausmų (ir išilta ir šalta vienu metu). Čia matyt kam ko reikia vieni eina pirmyn sukritikuoti, kiti paskatinti, tai čia manau irgi tas pats kas perskaitęs savo demonų sąrašą nuspręs jų atsikratyti o kas pamatęs jų tiek daug nuleis rankas ir pasiduos. Mane labiau į priekį varo paskata kaip mažą vaiką, kritika mane žlugdo gerai,kad mano angelas sargas gerai dirba savo darba ir išvelka mane aukštyn man paslydus, o taip manau gulėčiau kur nuodėmės liūne. O kai paskatina tiesiog ant sparnų kylų aikštyn. Ačiū jums už jūsų mintis jos man gera paskata stiebtis aukštyn.

Augucka

CitataČia matyt kam ko reikia vieni eina pirmyn sukritikuoti, kiti paskatinti, tai čia manau irgi tas pats kas perskaitęs savo demonų sąrašą nuspręs jų atsikratyti o kas pamatęs jų tiek daug nuleis rankas ir pasiduos.


Arabele, manau, kad tu čia pasakei teisingiausiai, net nėra ką ir bepridurti  :thumbup:

Giedrė

Na, nemėgstu aš galvoti apie nelabuosius. Gyvenime turėjau dvi trumpas pamokas, kurios sutelpa į dvi mintis:

Kun. Valkauskas: "Nereikia skirti dėmesio piktosioms dvasioms, verčiau jį skirti Kristui, kad Jis taptų gyvenimo centru."

Tėvas Stanislovas išmokė maldos, kuri man visada padeda: "Nuo velnio žabangų apsaugok mus, Viešpatie. Amen."

Kas be ko reguliari išpažintis ir šv. Mišios - būtina, be to niekaip. Visada sau kartoju mintyse frazę: "Jėzus Kristus - mano Gyvenimo Viešpats".

Žinoma, būna dienų, kai nepajėgiu melstis, supykstu, pridarau nuodėmių, kartais sunku susikaupti Išpažintyje ar gailėtis, bet juk tai kiekvienam katalikui  nutinka, o tų visokių įmantrių veikalų skaitinėjimas, dvasių skyrimai, egzorcizmo praktikos nagrinėjimas, mano nuomone, gali dar labiau galvą susukti ir dar greičiau nuvesti ne pas Dievą. Paskaičiau tą gundymų sąrašiuką, tai beveik kiekvieną punktą galima atpažinti tam tikrame gyvenimo etape. Na, paskaitai jį, susinervini tik dar labiau ir ką? Prie Dievo juk nepriartėji nei per milimetrą.  Daug geriau jau vietoj domėjimosi demonais atsiversti kokią naudingą knygą - maistas ir dūšiai, ir protui.

Povilas

Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2013, 16:22:14
Savo valia niekaip


Supratau  :) Žmogus pats kovodamas su savo aistromis, nuodėmėmis, demonais - neturi jokių šansų laimėti. Tik Dievo malonė gali išgelbėti. Kol žmogus kovoja pats - pasmerktas išdidumui (puikybei)...
Praėjusio amžiaus archimandritas Šv. Siluanas rašė:
,,Štai kartą naktį sėdžiu celėje, o velnių pilna celė. Uoliai meldžiuosi - Viešpats juos nugena, bet jie ir vėl sugrįžta. Tada aš atsistojau, norėdamas nusilenkti ikonoms, o velniai aplink mane, vienas jų priekyje atsistojo taip, kad aš negalėčiau nusilenkti ikonoms, nes išeitų, kad lenkiuosi jam. Tada vėl atsisėdau ir tariau: ,,Viešpatie, Tu matai, kad aš noriu melstis Tau švariu protu, bet velniai man to neleidžia. Pasakyk, ką turiu daryti, kad jie nuo manęs pasitrauktų?" Ir gavau iš Viešpaties sieloje atsakymą: ,,Išdidieji visada taip kenčia nuo velnių." Aš sakau: ,,Viešpatie, Tu gailestingas, pažįsta Tave manoji siela; sakyk man, ką turiu daryti, kad ji taptų nuolanki?" Ir atsako man Viešpats sieloje: ,,Prisimink pragarą ir neprarask vilties."" (Держи ум в аду и не отчаивайся, так и спасешься). Iš Bernardinai.lt Michel de Meulenaer. Šv. Siluanas Atonietis. Šventasis be sienų ir Visuotinės Bažnyčios mistikas
2013-03-20


Pilgrim

Šaunuolis Povilai  :thumbup:
             ... aš pats, aš pats, aš savo žygdarbiais turiu pasiekti ... tai religinė puikybė ...
             Gediminas Numgaudis OFM - Dievo meilė
http://www.youtube.com/watch?v=mgFf1BfUQGo&list=PL665CD70DC34943F4&index=23

Aukštyn