liepos 05, 2020, 09:19:27

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Lietuviais esame mes gimę

Pradėjo Silvija, rugpjūčio 28, 2012, 05:45:08

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Silvija

Skaitau straipsnį ir pagaunu save, kad ir aš, kaip teksto-interviu autorius, to paties seniai norėjau visų jūsų paklaust: "Kartais pasižiūrėjus į užsienio lietuvių bendruomenes atrodo, kad jie ,,lietuviškesni" nei lietuviai Lietuvoje, kad gal kartais būti ,,lietuviu" užsienyje yra lengviau? Ar tam pritartumei?"

Lenkijos lietuvis Tomas Marcinkevičius (paskutiniu metu tarp krikščionių kažkaip labai jau dažnai randu Tomą M. - Tomas Mertonas, Tomas Moras... O:-)) atsako:

"Užsienyje automatiškai pradedi mąstyti apie lietuvybę, atsiranda vyčiai, tatuiruotės su Lietuvos vėliava, pradedi šokti tautinius šokius ir t.t. Mes dažnai tai darome iš inercijos, net nesusimąstydami. Tai įauga į kraują taip giliai, kad savaime suprantama tampa mokėti šokti polką ir sekmadienį valgyti kugelį.

Kalbant rimčiau - taip, pritariu, kartais būti lietuviu užsienyje yra lengviau nei Lietuvoje. Lietuvoje nereikia savęs klausti, ar aš lietuvis, nereikia stengtis išlaikyti savo tapatybę, viskas yra vietoje, tai kaip duotybė, nereikia jos eiti ir ieškoti.
"

Giedrė

Visokių lietuvių būna... ir Lietuvoj ir už jos ribų.

Įdedu nuorodą į savo  darytą interviu su Prancūzijos lietuvių bendruomenės prmininku, gal bus įdomu paskaityti. Buvo skelbta "Bernardinuose"

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-06-linas-maknavicius-lietuva-yra-ten-kur-esame-mes-patys/74905

Tomas M.

Mano patirtis yra dvejopa. Pirmiausiai, tai tikrai atsitiko kaip ir Punsko Tomui - atsirado noras daryti kažką lietuviams. Rodos gali daryti projektą visam pasauliui, bet ne, kažkoks noras yra būtent lietuviams ar Lietuvai daryti :D

Taip pat nežinau kodėl, bet užsienyje atsiranda noras "kultūrintis" - ar tai į teatrą eiti, ar koncertą, ar dar kažkokia kultūrine, intelektualine veikla užsiimti. Tikriausiai tai yra susiję su ta Maslovo piramide - kai gauni geresnį atlygį už darbą ir patenkinamos apatinės piramidės dalys, tada nejučia prabunda noras aukštesnėm dalim pasirūpinti.

Antras pastebėjimas yra toks, kad polkos ir kugeliai yra labiau būdingi lietuviams, kurie gimė išeivijoje. Mūsų ("vietinių") akimis, jie žaidžia lietuvybę: šoka tautinius šokius, dainuoja liaudies dainas, valgo kugelį, lanko šeštadienines mokyklėles ir pan., bet dažnai šeimoje ar draugų tarpe kalba užsienio kalba, retai lankose iš lietuvos atvykusių menininkų, muzikų renginiuose, nesidomi Lietuvos naujienomis ir aktualijomis. Tai aišku netaikytina 100% išeivių, bet gana dažnas reiškinys ypač vaikų tarpe. Tas "žaidimas" tarsi tampa paskutiniu laidu, kuris padeda išlikti lietuviu.

Mums tuo tarpu nereikia žaisti lietuvybės, nes mes gyvename kaip lietuviai, nors ir užsienyje, todėl gal ir mažiau mūsų tautiniuose šokiuose šoka. Tikrai nesakau, kad išeivijoje gimusieji yra mažiau lietuviai ar pan., bet tiesiog skirtingų kartų lietuviškumo įprasminimas gyvenime žymiai skiriasi.

Silvija

Labai įdomu. Gali būti, kad dar yra skirtumų tarp išeivių, kurie gyvena už Atlanto ir kaimynystėje. Pažinojau Punske gyvenusius Marcinkevičius - Ireną ir Romą (galbūt Tomas yra jų giminė?), tai šie žmonės atvažiuodavo į Lietuvą gan dažnai ir ten, Lenkijoje, lietuvių turistus paglobodavo, o jų vaikams, manau, yra laisvas kelias rinktis studijas Vilniuje ar kt. Lietuvos mieste ir "pasitikrinti" savo tautiškumą. Gaila, nebepalaikome ryšių.

O va tai, apie ką tu pasakoji, labai gerai įsivaizduoju, kodėl galima vadinti "žaidimu". Čia panašiai kaip ir daugeliui krikščionių krikščionybė, jei ji - tik Velykų ir Kalėdų šventimas dovanojant vieni kitiems dovanas, tai ir tėra tik žaidimas tiems, kurie net nežino kokiu kvapu kvepia pievos ir miškai Lietuvoj. Tuo tarpu jų tėvai, nors ir prieš 50 metų būtų palikę savo kraštą, tų kvapų niekad nepamirš. Žinau, ką šneku, nes turiu tetą gyvenančią Kanadoj :)

Tomas M.

Na, mesiu akmenuką ir į savo daržą. Pavyzdžiui taip "bežaisdami" išeivių lietuviai rodos išlaikė daugiau katalikiškumo ir nesidrovi, prieš valgant šeimoje, visi prie stalo susikabinti rankomis ir padėkoti Dievui, o mes tiesiai iš Marijos žemės, tai nesugebame kitų akivaizdoje net persižegnoti  ::)

Silvija

Mes šeimose - irgi retai kas. Jūs, kaip ir mes, dar išlaikę įprotį savo tėvų, kurie ne iš blogos valios, bet kad išlikti ir apsaugoti savo vaikus, prie sovietų to nedarė.

Silvija

Šiandien - Laisvės diena - 1993 m. rugpjūčio 31 dieną buvo galutinai išvesta iš Lietuvos Sovietų Sąjungos okupacinė kariuomenė. Kartais prisimenant tas dienas atrodo, kad šiandien mes jau - nebe tie... ne dėl to, kad apsipratome su ta laisve, bet todėl, kad vis dažniau parduodame savo idealus dėl patogesnio gyvenimo ir taip, net patys nepajusdami, atsiduriame kito okupanto valdžioje.

Tuomet, kaip prisimena kun. Julius Sasnauskas,  ,,Buvo labai nedaug laisvės, nedaug vilties ir nedaug prošvaisčių ką nors pakeisti. Tik drąsos buvo daug, tarsi protui aptemus."

Taip, svarbu yra gaivinti atmintį, kelti prisiminimus, kurie pažadintų ir dvasią. Manau jų turime ne vienas. Ir ne tik Lietuvoje, nes laisvė tuo metu buvo visų bendras rūpestis, todėl tapome nors trumpam vieningi.

Neseniai teko kalbėti su "šiuolaikinėse" Lukiškėse pabuvojusiu broliu, kuris net apsiverkė sužinojęs, kad rugpjūčio mėnesio popiežiaus intencija buvo - melstis už kalinius, kad su jais būtų elgiamasi žmoniškai. Pasirodo, dar šiandien teisingai ar per klaidą pakliuvęs ton vieton, gyvas gali ir negrįžt, nes viskas tenai po senovei... žmogelis sugrįžęs namo sakėsi matė viską naujom akimis - medžius, žmones, dangų ir visoki niekai, kurie anksčiau būtų kėlę susierzinimą, tapo nebesvarbūs. Deja, apsiprantame...

Ginta

Apie lietuvius uzsienyje...
Na zinokit esu trumpai gyvenus Airijoje ir bendravus su tikinciais zmonemis,ten buvo ju ir  is Lietuvos, Kazachstano ir t.t... Ten gyvenantys lietuviai, tokie, kaip Jelena ir Gintautas Tautkus yra subure tikincius zmones i kruva. Ir jie graziai bendrauja... Bet apie netikincius to negaliu pasakyt... Lietuvis lietuvi sutikes nesisveikina. Apie pagalba isvis nekalbu. Jei jau susidursi ir ko paklausi,tai atsakymu nelabai pasitikek. Net nezinau kodel? Anglijoj tas pats, kiek zinau vienas miestelis yra lietuviskas ir ten jie graziai sugyvena. Cia lietuviai bendrauja tik su tais,su kuo atvaziavo ar atsiveze i cia...Su kitais-ne....

Ir emigrantai labai issiskiria is vietiniu. Is pradziu vis stebejomes,kad burnos neatverus anglai supranta is kur tu... Dabar pamatem savo akim.
Rumunai, cekai, brazilai, lenkai, pakistanieciai,kinieciai-jie vieni kitais rupinasi. Ta prasme,kad ir nepazystami rupinasi tautieciais. Lietuviai-ne.

As vis galvoju apie gyvenima Londone,nes ten yra lietuviu kataliku baznycia ir gal rasciau draugu... Dabar lankau anglu kataliku baznycia,tai jie taip kazkaip atskirai... Vyksta aisku ir renginiai ir vaidinimai ir t.t... man yra problema,kad mano dickis nemegsta koncertu, teatru... Pradeda dengt ausis nuo aukstu garsu ir rekt: go home! Nelabai kur nueisi... Viena- maza, kitas -autistiskas.

Na man tai keista,nes atrodo,kad uzsienyje turetume buti,kaip kumstis visi kartu,o cia-ne... Toks jausmas, kad is taves tik pasijuokt ir pasinudot tavim gali... Ir deja ne mano vienos tokia nuomone...Su visais gyvenanciais Anglijoje kalbant sako,kad stengiasi nebendraut su tautieciais,jei tie nera draugai,gimines ar panasiai.

Silvija


Silvija

Labai geros radijo laidos, kurias kiekvienam lietuviui vertėtų išgirst, iš serijos Gaudium et Spes, birželio 14 d. Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos - diskusijos "Vertybiniai lūžiai šiandieninėje Europoje: kokį kelią pasirinks Lietuva?":

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=35666

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=35875

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=36291

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=36082

Silvija

Ieškokite naujos A. Patacko knygos! :) Labai įdomius dalykus kalba jau vien jos pristatymas:

,,Kiekvienas, kuris nori ką nors padaryti Lietuvai, turi dirbti, stengtis, kurti, kad būtų užtikrintas tęstinumas", - penktadienį pristatydamas knygą kalbėjo A.Patackas, šiuo metu esantis Seimo narys.
Jis teigė, kad knygos tekstuose bandoma ,,įspėti kalendorinių švenčių sistemą", aprašomos baltų gentys, ypač didelį dėmesį skiriant baltų religijai - A.Patackas argumentuoja, kad baltai garbino vieną aukščiausiąjį Dievą, ir tai vėliau padėjo priimti krikščionybę.
,,Naujiena, kurios mes niekaip negalime išplatinti, kad baltų religija buvo vieno Dievo religija, tai buvo promonoteizimas", - teigė jis.
Eseistinio pobūdžio studijose knygos autorius taip pat grindžia teoriją, kad Lietuvos pavadinimas kilęs iš žodžio ,,leičiai", kurie reiškė karių kuopą, valdžią, o ,,Lieta" iš esmės yra valstybingumo ir valstybės sinonimas.
,,Tik dabar mes artėjame prie tiesos, kad žodis ,,Lietuva" kilęs iš Leitos, leičių, tai yra valdžia, karių kuopa", - kalbėjo A.Patackas.
,,Artėjama prie išvados, kuri galų gale atsiras vadovėliuose, kad Lietuva - tai tiesiog valstybė, o lietuviai yra tos valstybės gyventojai. Lietuviai nėra gentis, lietuviai yra aukštesnė kategorija, aukštesnio provalstybinio darinio Lietuvos gyventojai", - sakė knygos autorius.
Lietuvos vardo atsiradimo nuo etnonimo ,,liečiai" arba ,,leičiai" teorija pastaruoju metu minima ir žinomų Lietuvos istorikų darbuose. Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli Kernavės, vardo.


http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/nauja-knyga-pristates-a-patackas-kviecia-nepamirsti-lietuvos-saknu-286-396445#ixzz2tUIpckoW

Sigitas

Na, įdomiai. Skaičiau pasisakymus.  :D

Užsienyje nesu gyvenęs, praktiškai ir buvęs tik Rusijoje kelis kart, Vokietijoje kartą. Apie emigrantų gyvenimą ir lietuvybės laikymąsi žinau tik iš nuogirdų. Man pačiam lietuvybė ne taip ir rūpi. Mieliau būčiau rusas kur nors prie Baikalo ežero gimęs, užkampy giliame. Bet nepasirinksi nei mamos, nei tėvynės, nei kalbos gimtos. Va šiandien vasario 16 diena, vedžioju lauke šunį, matau kabančias vėliavas ant pastatų kampų ir nieko... jokio patriotiško jausmo nepagimdžiau. O buvo, atsimenu, kai baltijos kelią darė, to patriotizmo tiek daug buvo, kad širdy netilpo, kinkos drebėjo kai tarybinė valdžia ginklais žvagino. Bet stovėjome, dainavome dainas, kėlėme į viršų vėliavą trispalvę...
O dabar tai tik prisiminimas. Gerai, kai yra ką prisiminti. Gerus laikus gyvename.  ::)

Silvija

Tai tik viso labo jausmai, emocionalų žmogų tokie pakilimai ir atoslūgiai gali į neviltį pastūmėt (man tai irgi būdinga), neveltui prancūziškai senti-ment reiškia - jausmai meluoja ;)

Vistik tikrieji dalykai yra žymiai giliau. vienos pergalės turėtų grūdinti ir ruošti kitoms (nuo vilko pabėgom, dabar turime telkti jėgas mūšiui su meška). Žilos galvos - tautos turtas! Negalim juk palikti tai tik jaunimui, kurie daug ką matė ir žino tik iš vaizdų ekrane ir kurie, laimė, nesiliauja kelt klausimus:

http://www.youtube.com/watch?v=ZdPI91eZAnY

Varlė keliauninkė

Si sventini sekmadieni dauguma kaunieciu bent jau naudoja savo kojas pagal paskirti :-) ko siaip jau eilini sekmadieni beveik nepamatysi.. Su Vasario 16, mieli tautieciai :-)

Augucka

Oi kaip jūs iš naujo pamiltumėt tą Lietuvėlę, pagyvenę emigracijoje. Kokia ji jums pasidarytų brangi ir graži. Kokia ji pasidarytų miela, patikėkit manim... Žmogus nevertina to ką turi. Lietuviui būdinga perdėtas skundimąsis viskuo.
Aš savo vaikus mokinu lietuvybės ir draudžiu namie kalbėtis tarpusavy angliškai, nes jie kartais užsimiršta bežaizdami. Jie klausia kodėl, aš paaiškinu, kad negalima užmiršti savo šaknų ir savo tėvynės.

Silvija

Tik žodžiais nieko nebus, Augucka :no-no:, vežk vasarai vaikus į LT, jau dabar galima pradėti rūpintis kelialapiais į kokią stovyklą ;)

Augucka

Atrodo lengva, imi ir atvažiuoji. Bet deja vaikai čia tos vasaros atostogų turi tik 1, 5 mėn., o ir mūsų darbovietės taip ilgai nelauks atostogaujančių. Ačiū Dievui viščiukų fabrikuose nedirbam, o turim normalius darbus, tai norisi jų neprarasti.  ::) Tai tautiškumą ugdomės kaip mokam ir kaip sugebam

Silvija

Atsiprašau, jei įskaudinau. Bet galime juk šitoj vietoj padėti vieni kitiems: jūs vaikus įlaipinat į transportą, mes juos pasitinkam Lietuvoj ir nuvežam į stovyklą ;) Po stovyklos - viskas atgaline tvarka.

Augucka

Silvija, cia as atsiprasau.  :ashamed: Gal per grieztai nuskambejo tas mano pasisakymas  :D Na tikrai, kartais nepamastau apie tai, kaip gali nuskambeti mano parasyti zodziai kito akyse.  :ashamed: Intonacijos neperteiksi, o ji buvo visai taiki  ;)  [-O<

Aciu uz pasiulyma, bet del tu stovyklu tai as abejoju kazkaip. Reiks pagalvoti. As pati vaikystej niekad nesu buvusi todel man kazkaip ten nesaugiai viskas atrodo. Bet gal tik tokia mano susidariusi is kazkur nuomone...

Bandysim sia vasara i kokia geguzine cia Anglijoje nuvaziuoti. Buna organizuoja lietuvaiciai, sako smagu: su palapinem, dainom ir visais tautiskais atributais  :happy:

O as savo ruoztu irgi noriu pakviesti jus, jei sugalvotumete paturistauti Londone, tai kvieciu aplankyti  ;)

Silvija

Dėkui už kvietimą! Viskas gerai, Augucka, tik aš žinau, kad šita emigracijos tema iš tiesų abipusiai jautri yra, todėl pagalvojau, kad visaip čia galėjo būti ;)

Aukštyn