spalio 16, 2019, 22:59:37

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Šeimoms aktualių teisės aktų apžvalga

Pradėjo Silvija, rugsėjo 15, 2014, 05:54:44

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Silvija

Kad nebūtume nežiniukai, pasidomėkime kas vyks Seime šių metų rudens sesijoje ir kuriems rengiamiems  teisės aktams turėtume nepritarti, o kuriuos - palaikyti (ačiū žurnalui "Artuma", kuris bendradarbiaudamas su VšĮ "Šeimos institutas", parengė tokią analizę).

http://www.seimos.org/wp-content/uploads/2014/09/Lankstinukas_seimos_politika_2014.pdf

Silvija

Nauja seime 2015 m. pavasarį svarstomų teisės aktų apžvalga:

http://www.seimos.org/stebesena/

Tomas M.

Šeimos institutas yra labai geras pavyzdys, kaip pasauliečiams veikti šiandieniniame pasaulyje - aukštos kokybės, gražiai, patraukliai parengta informacija, kuri paprasto žmogaus akyse ir gerą įvaizdį apie organizaciją sudaro ir iš tiesų suteikia visą reikalingą informaciją  :thumbup:

Tomas M.

Šį vakarą turėjau garbės paspausti ranką Šeimos Instituto įkūrėjai - puiki dvasinga moteris! Laukite daugiau naujienų ;)

CitataBalandžio 17 d., penktadienį, 7 val. p. p. Ateitininkų namuose Lemonte vyko susitikimas su aktyviomis katalikėmis, šeimos vertybių puoselėtojomis iš Lietuvos, Jolanta Ramoniene ir Marija Keršanskiene.

Rengė: Čikagos ateitininkai sendraugiai. Vakarą koordinavo: Rima Sidrienė.

Daugiau informacijos:

http://www.seimos.org/naujienos/seimu-organizaciju-atstoves-lankosi-jav/

ir:

http://ateitis.org/balandzio-17-d-susitikimas-su-viesniomis-is-lietuvos-at-ku-namuose

Silvija

Ačiū, Tomai! :thumbup: (mūsų video svetainė pasipildė vienu Tomo darbu)

Giedrė

Tomai, tik dabar pastebėjau naują dizainą svetainės ir Birutės Žemaitytės laidų sąvadą. Super darbas.  :thumbup:

Tomas M.

Citata iš: Silvija  balandžio 20, 2015, 14:26:42
Ačiū, Tomai! :thumbup: (mūsų video svetainė pasipildė vienu Tomo darbu)


Iš tiesų taip gavosi, kad paskaitos autorės norėjo, kad video būtų patalpinti tik ateitininkų kanale, tad teko išimti tuos video iš mūsų kanalo.

Pati paskaita apie šeimos klausimus ginančias organizacijas Lietuvoje labai įdomi, bet teks palaukti, kol ateitininkai tuos video įsidės pas save.

Tomas M.


kukulis

Kad pasileistų, aš visą įrašą parsisiunčiu pirmiausia, nes kažkaip tiesiai neina klausyti.
Kas gerai tose laidose, tai kad prieš ir po to visai nebloga muzika būna  :thumbup:


O jeigu į temą, tai taip - reikia rūpintis visuomeniniais reikalais. Pažįstu jaunimą kuris labai visur dalyvauja, o iš vyresnių, tai tik pagyvenę moteriškės dar kažkuo užsiima. Tuo tarpu nuo 30 iki 50 metų amžiaus žmonės dažniausia būna užimti, išskyrus, kai abu sutuoktiniai yra sąmoningi, tada kažkaip ir tą laiką suderina :)

Pilgrim

CitataBalandžio 22 dieną Europos Tarybos asamblėja, kurioje posėdžiauja 47 valstybių delegacijos, svarstė rezoliuciją apie transeksualių asmenų diskriminaciją.


http://lt.radiovaticana.va/news/2015/04/23/europos_taryboje_%E2%80%93_dar_viena_rezoliucija_su_%E2%80%9Egender%E2%80%9C_terminologija/1139088

kukulis

Tas "diskriminacijos" panaikinimas atrodo lyg aukščiausias gėris, dėl kurio reiktų perkurti visą visuomenę.

Tomas M.

Šitoje laidoje:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1089.msg13891.html#msg13891

Rodos Vytautas Sinica gerai įvardijo, kad palyginus neseniai labai pasikeitė žodžio "diskriminacija" vartojimas. Dabar visuomenė jį supranta visiškai kitaip, nei jis buvo vartojamas anksčiau (gaila tiksliai nepamenu formuluotės). Čia tikriausiai dar vienas kalbos etimologijos panaudojimo blogiui pavyzdžių.

Tomas M.

Labai geras straipsnis apie pastaruosius įvykius.

Citata- Kuo skiriasi Lietuvos situacija nuo homoseksualų ,,santuokas" įteisinusios Airijos ar kaimyninės Estijos?

- Lietuvos situacija nuo šių šalių skiriasi pirmiausiai politine ir kultūrine raida. Airija, nors formaliai katalikiška, seniai tapo valstybe, kurioje Bažnyčia neturi įtakos, o net ir katalikiškose mokyklose ugdyti vaikai pasisako prieš Bažnyčios mokymą. Trumpai tariant, Airija nebėra katalikiška valstybė. Joje, kaip ir daugumoje Vakarų Europos šalių, milžinišką įtaką universitetams, o per juos žiniasklaidai ir politikai padarė 7 dešimtmečio pabaigos seksualinė revoliucija ir ją įkvėpusi tarpukario neomarksistinė Frankfurto mokykla. Šios filosofinės mokyklos atstovai teigė, kad visi žmogaus tapatumai yra dirbtinai sukonstruoti ir prievarta palaikomi valstybės, todėl gali bei turi būti perkeisti. Kartu jie siekė ir siekia įvairiausių mažumų ,,išlaisvinimo" nuo tariamos valstybės priespaudos, visus gyvenimo būdus paskelbiant norma, sulyginant prieš įstatymą ir taip kuriant kuo labiau individualizuotas, normų nepripažįstančias visuomenes. Airija, kurioje jau yra buvę atvejų, kai žmonės nubausti už viešą Bažnyčios mokymo dėstymą, ši seksualinė revoliucija buvo įvykusi ir tokioje visuomenėje vienalyčių ,,santuokų" įteisinimas buvo logiška baigtis.

Estijos atvejis kiek kitoks. Nors ji iš visų posovietinių respublikų labiausiai stengėsi būti liberali ekonomine ir socialine prasme, didžioji dalis visuomenės buvo prieš vienalyčių partnerysčių įteisinimą. Šalyje vyko protesto akcijos, rinkti parašai prieš tokį sprendimą. Jis visgi buvo priimtas nedidele balsų persvara, o rengti referendumą šiuo klausimu tikslingai atsisakyta. Atsakant tiksliai į jūsų klausimą, kuo skiriasi Airija, Estija ir Lietuva, reikėtų atskirti, kad Airijoje jau pavyko neomarksistinis ,,naujo žmogaus" kūrimo projektas, Estijoje visuomenė tam dar priešinasi, tačiau siekdamas ,,europietiškumo" ir ,,pažangos" pirmiau visuomenės tokį sprendimą priėmė partinis elitas, o Lietuvoje tiek visuomenės nuostatos, tiek ir partinis elitas dar laikosi prigimtinės (klaidingai vadinamos ,,tradicine") šeimos sampratos arba bent supranta, kad kitaip elgtis būtų nedemokratiška.


Citata- Kaip nepalankią tokiai partnerystei visuomenės nuomonę formuoja Bažnyčia?

- Lietuvoje Bažnyčia, vykdydama savo misiją, turėtų tą daryti, bet reikia pripažinti, kad šiuo klausimu yra gana pasyvi. Jei Vidurio ir Vakarų Europo šalyse ir ypač Šiaurės Amerikoje Bažnyčia aktyviai įsitraukia į viešuosius debatus šeimos ir gyvybės klausimais, tai Lietuvoje ji varžosi išsakyti savo poziciją. Sovietmečio ir dabartinių antikrikščioniškų judėjimų suformuota itin priešiška nuostata į bet kokį Bažnyčios dalyvavimą sprendžiant visai visuomenei svarbius moralės klausimus. Nors valstybė ir Bažnyčia Lietuvoje nėra atskirta, katalikai šalyje sudaro apie 80 procentų ir turi teisę būti proporcingai atstovaujami moralės klausimais, ši neformalios cenzūros priemonė puikiai veikia. Tačiau Bažnyčiai bandymas ,,neužkliūti" pasaulietinei valdžiai ir žiniasklaidai nežada nieko gero. Vakarų šalių patirtis liudija, kad sugyvenimo strategijos su radikaliu sekuliarizmu jai nėra: arba Bažnyčia pati aktyviai stengiasi ginti savo skleidžiamą tiesą, arba ją anksčiau ar vėliau pradeda tildyti teisinėmis priemonėmis. Katalikų Bažnyčia neleidžia katalikams, juo labiau dvasininkams leistis į kompromisus, pripažįstant kitas nei vyro ir moters santuoka šeimos santykių formas. 2003 metais vadovaujant Jonui Pauliui II Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistos ,,Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų" to neleidžia. Ten aiškiai sakoma, kad ,,Homoseksualiųjų sąjungų teisiniam pripažinimui privalu aiškiai ir griežtai prieštarauti", nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai tokios valstybės pripažintos jų sąjungos vadintųsi.


Vytautas Sinica. ,,Kiekviena šeimos samprata skatina kitokį žmonių elgesį"

Aukštyn