Labai trumpai ...
Pradžioje klausimukai:
ką mes žinome apie ortodoksų tradiciją, kiek mes ją žinome ?
Ką mes žinome apie dogminius skirtumus ir panašumus tarp katalikų ir ortodoksų ?
kodėl įvyko Didžioji schizma ?
Kiek pažįstame jų dvasingumo tradiciją ?
Koks jų požiūris į katalikus ?
Pradedant kalbėti manyčiau reikėtų šiek tiek žinoti apie ortodoksus, bent minimaliai atsakyti į aukščiau esančius klausimus.
Ir ką apie katalikus sako provoslavai ....
Вопрос: Что можно сказать в общем о римо-католичестве?
Ответ: Римо-католичество, взяв в основание своей веры доктрину о вселенском владычестве папы как наместника Бога на земле, отпало от Православия и, лишившись Божией благодати, пошло по пути внесения в христианство нововведений, противоречащих Божественному Откровению, что привело его к принятию на II Ватиканском соборе нового догматического учения, выражающего суперэкуменическую политику Ватикана, отвержению и глубокому извращению подавляющего большинства основополагающих истин христианской веры (Пресвятой Троицы как Единого Бога, первой заповеди Закона Божия, Промысла Божия о спасении человечества и миссии воплотившегося Сына Божия, истины о Церкви Христовой и др. — см. выше, гл. III, разделы 6 и 7). Нынешний папизм — это антихристианская неоязыческая религия, поклонение в которой ведется папе и богам-идолам, выдуманным католиками. Прикрываясь христианской фразеологией, папизм ведет скрытую борьбу против Бога (Пресвятой Троицы и Христа) и Его Откровения и ставит своей целью создание вселенской универсальной религии и церкви во главе с папой, а главной задачей — разрушение и поглощение Православия, как основного препятствия на пути установления вселенского «духовного» владычества папы.
Вопрос: Что говорят о римо-католичестве святые отцы Православной Церкви?
Ответ: Эти высказывания, сделанные (еще до II Ватиканского собора) святыми отцами Православной Церкви под воздействием Святого Духа, отражают истинную суть римо-католичества и единодушно характеризуют его как совершенно ложную, антихристианскую еретическую веру, ее полную безблагодатность и несовместимость с Православием.
Вопрос: Ведет ли римо-католичество ко спасению?
Ответ: В римо-католичестве, являющемся после II Ватиканского собора безблагодатной неоязыческой религией, никакого соединения с Богом и спасения быть не может, поскольку поклонение в нем ведется папе и выдуманным богам-идолам, носящим лишь имя Пресвятой Троицы и Христа, а предлагаемая «духовная» жизнь, как в любом язычестве, направлена на установление тесного контакта с падшими духами, получение зависимости и порабощение ими.
http://mission-center.com/ru/traditional/401-catholicism/9152-katol-krstko
Cia net nera ka diskutuoti. Jie visada pyle ir pils ant kataliku purva. Tik mes, kaip ir dera, esame nuolankus iki pat galo. Taip ir turi buti.
Kiekviena religija manosi esa isskirtine ir ta tikroji vienintele. Lygiai panasiai apie katalikus kalba ir protestantai. Tegu. Nuolankumas ir nusizeminimas mus daro isskirtiniais.
Todel ir sakau, kad reikia nusigrezti nuo provoslavu ir uzsiimti savo katalikiska misija dar arsiau.
Skirtingumai skirtingumais, o gal geriau nukreipti žvilgsnį į tai, kas mus vienija? Nepamenu, kas, gal JPII tai posakis, kad Rytų ir Vakarų bažnyčios - tai du Kristaus kūno plaučiai, kuriais Jis kvėpuoja.. Ieškokim vienybės Kristuje, nes Jis meldžiasi dėl to: "išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena kaip ir mes" Jn17,11.
Taip pat ir Apreiškimo knygoje yra paslaptinga frazė "Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per laiką, du laikus ir pusę laiko" Apr 12,14 - yra aiškinimų, kad tie du sparnai tai Rytų ir Vakarų bažnyčios - o kaip skrist su vienu sparnu?
Kas dėl Pilgrim'o pateiktos nuorodos, tai labai jau ji vienpusiška - yra Rusijoje ir katalikų, net karmelitų kažkur Sibire :-), pasigūglint galima, tiesa nėra daug, kaip ir pravoslavų pas mus.. Tačiau teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad pravoslavų dvasininkų tarpe yra ir ne tokių aršių pasisakančių, kaip pateiktoje nuorodoje - galima pasiklausyti metropolito Hilariono, taip pat jeigu kam įdomu - yra toks Zinonas (Зинон) - geriausias šiuolaikinis ikonografas, ikonų piešėjas. Jis mielai bendradarbiavo su katalikais, netgi aukojo kartu Mišias, tačiau buvo išstumtas į periferiją, ignoruotas, kol teko išvykti į vakarus.. pasidomėkit, nuorodų nepateikiu atleiskite, dėl laiko stokos..
Todėl žiūrėkim, kas mus vienija, t.y. kreipkim savo žvilgsnį tik į Kristų, nes Jis yra Tiesa.
Kai Pilotas klausė Kristaus, kas yra tiesa, ir Jis neatsakė, tai rusų k. specifika leidžia labai gerai suprasti: Pilotas klausė 'ЧТО есть правда?", kai tuo tarpu tiesa yra 'КТО" - t.y. pats Kristus.
Noriu pridurti dar viena bene svarbiausia dalyka - isgelbeti busime ne religija, kuri yra tik kaip lazda kelioneje, bet tikejimu i Jezu Kristu. Tai galioja ir katalikams ir pravoslavams. Nes religija ir tikejimas - tai du skirtingi dalykai. Tikslas musu vienas :-)
Visokių yra ir ortodoksų, kaip jau minėjo homo viator.
Štai buvęs Anglijos stačiatikių cerkvės metropolitas Antonijus iš Surožo (Bliumas) yra gan artimas savo pažiūromis katalikams. Kodėl? Iš dalies manau dėl to, kad pats augęs vakarietiškoje terpėje, todėl krikščioniškus principus žmogus kiek kitaip traktuoja – nėra tokio užsidarymo savo tautiškame ir religiniame teisume ir jokio katalikų ignoravimo ar piktos kritikos iš jo neišgirsi. Be to, dar ir dėl to, kad tėvynės netekęs, kitus sunkumus išgyvenęs žmogus žymiai geriau suvokia Evangelijos žinią. Štai jis yra pasakęs: bet kuri neapykanta yra gundymas ir niekaip negali būti siejama su Dievu, kuris numirė už kiekvieną iš mūsų. O pažvelkit į kitus rusų dvasinius mokytojus, kai jie kalba apie ekumenizmą savo studentams, būsimiems dvasininkams... ar augindami ištisą dvasininkų kartą, jie neskiepija tam tikros neapykantos, na bent jau priešiškumo? Kartais galima pajusti tartum bandymą apsitverti saugia siena, ir net tam tikrą Kristaus savinimąsi galima įžvelgti, lyg Jis Tėvo siųstas būtų tik Rusijai (jie riša tikėjimą su rusų charakteriu ir pan., paskaitykit Berdiajevą). Ir tai jau, sakyčiau, sektantiškumo požymiai. Turbūt kartais žmogui geros lazdos reikia, kad jis išmoktų mylėti. Kitus mušęs, o pats į kailį negavęs, vargu ar supras...
Minėtasis Zinonas taip yra pasakęs: Между прочим, мне рассказывал один человек, который пережил лагеря, что там-то и были подлинные экуменические контакты. Вместе собирались епископ католический и епископ православный, священники - православные, баптисты, - и речи не было ни о каких разногласиях вероучебного характера. Перед лавиной зла все это стерлось, они видели друг в друге только брата, который в свою меру и по-своему стремится к Христу.
Plačiau - čia, ОБ ЭКУМЕНИЗМЕ: http://wco.ru/biblio/books/zinon1/Main.htm (http://wco.ru/biblio/books/zinon1/Main.htm)
... ir protestantams :) Homo viator
tai jų išplatinta tradicija, maldų už krikščionių vienybę, kuriai jau šimtas metų.
Apie vienybę yra kur pasiskaityti,
II Vatikano Susirinkimo dekretas apie ekumenizmą ,,Unitatis redintegratio"
Susirinkimas siekė, kad Bažnyčia ir vėl kvėpuotų abiem savo plaučiais (palyg. Ut unum sint, 54).
Kardinolo Walter Kasper straipsnis
pirma dalis
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-25-kard-walter-kasper-baznycios-bendrystes-link-i/75950
antra dalis
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-26-kard-walter-kasper-baznycios-bendrystes-link-ii/75952
...toliau taikant tą alegoriją, žinome kaip būna, kai vienas iš plaučių išoperuojamas :)
Tarkim, katalikai priima visus stačiatikių priekaištus ir "pasitaiso" visuose kaltinimuose (grįžta į praeitį iki II Vatikano, atmeta "įtartinus" šventuosius, kaip Teresėlę ar Pranciškų ir jų mokymus), pagaliau, patampa lygiai tokiais pačiais ir niekuo ne skirtingais. Kas gaunasi?
Situacija ko tai ima priminti Abelį ir Kainą... :-\
Jokio susivienijimo religijoje niekada nebuvo ir nebus. Kaip ir Silvija sako, situacija taptu panasi ir Abelio ir Kaino. Nei vieno nera teisaus jokioje religijoje. As i sia situacija ziuriu gana pesimistiskai. Religija mums visiems yra tik irankis tikslui - isganymui pasiekti.
Asmeniskai manau, kad kiekviena religija yra palaiminta Dievo, nes viskas yra Jo valioje.
Nera nei kataliku religijos, nei pravoslavu religijos :-) yra krikscionybe. Ir pirmiausia as esu krikscione, o tik paskui katalike ar pravoslave.. ten taip kaip pirmiausia esu Dievo kurinys zmogus, o tik jau paskui tautybe, lytis ir taip toliau. Gal nuo sito tasko reiketu atsispirti?
Čia - metropolito Hilariono (Alfejevo) video biblioteka, padedanti atsakyt į tuos Pilgrim klausimukus :)
http://www.youtube.com/user/MetropolitanHilarion/videos (http://www.youtube.com/user/MetropolitanHilarion/videos)
Kartais kyla tokios mintys: "aš - katalikas, o kas jie tokie ?; aš - teisus, jie - klysta; aš - tiesa, jie - melas; aš - šviesa, jie - atitinkamai tamsa..." Ta žodinė ekvilibristika - dažniausiai atvira arba paslėpta puikybė ... Su savo puikybe ir turime kovoti, jei pyksime ar kitaip jaudinsimės dėl to kas ir ką apie mus, kažkur pasakė - pasiduosime šėtonui. "Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas" (Mt. 10, 22). Tai va , jei nebara, nekritikuoja, nepeikia ir nekeikia, reikia suklusti ir susimąstyti ar tikrai aš ten einu? :)
Ortoksų išrišimo malda:
"Это подчеркивается в молитве отпущения: "Не отдели его (ее) от Святой, Кафолической и Апостольской Церкви, но соедини его (ее) с чистым стадом Твоих овец" .
Visai normaliai paminima Katalikų Bažnyčia ...
Citata iš: Povilas lapkričio 16, 2013, 11:32:18
Kartais kyla tokios mintys: "aš - katalikas, o kas jie tokie ?; aš - teisus, jie - klysta; aš - tiesa, jie - melas; aš - šviesa, jie - atitinkamai tamsa..."
Man tai jau greičiau tai panašu į savigyną, Povilai, bet žinoma, ir tai, ir tai - kova, o to neturėtų būti tarp brolių :ashamed:
Kiek nedaug reikia, kad nuslįstume į politikavimą, kad įsipliekstų aistros... Žiūrėkit, ar nekaitina atmosferos tokie pokalbiai (http://www.youtube.com/watch?v=38Xtss5kEaU) (nuo 16:50), ar nejučia mes negrįžtam širdimi į Senojo Testamento laikus, kai žmonės gyveno principu "akis už akį, dantis už dantį"? Ir ar krikščionis, Jėzaus mokinys, neturėtų pakilti virš viso šito?
Po šio video aš mielai atsigrįžtu į vakarų modernistus ir šių laikų filosofus. Vėl gi - Peter Kreeft ("Tave mylintis Dievas"):
CitataŠventieji kalbasi visai kitaip nei teologai. Jie nedžiūgauja esą pranašesni, nesidera, nesako: "Štai kur tu esi neteisus" ar "Visis yra teisūs". Šventieji nebando palenkti tiesos, o iš meilės jie lenkiasi patys. <...> Dialogas, neišvengiamai patenkantis į spąstus "kairieji - dešinieji", iš jų išsivaduos ir pakils. Remiantis pripažinto amerikiečių rašytojo Flannery O'Connor žodžiais: "Visa, kas pakyla, turi susilieti". Vienintelis kelias į tikrą susiliejimą, tikrą sąjungą - tai pakilti į aukštesnį matmenį nei senas politizuotas "kairiųjų - dešiniųjų" stalo teniso žaidimas".
Silvija teisingai pastebėjo. :thumbup: Skirtumai tarp RKB ir Rytų ortodoksų yra net ne doktrininiai, bet politiniai. T.y. vyko (ir dabar kartais tebevyksta) tuščias politikavimas iš abiejų pusių. O šiaip didesnių skirtumų doktrinoje nėra, išskyrus Romos popiežiaus primato klausimą. Abipusės anatemos, beje, atšauktos dar Jono Pauliaus II laikais. Yra net susitarimas tarp RKB ir Rytų ortodoksų, leidžiantis katalikams eiti sakramentų pas Rytų ortodoksus, jei apylinkėje nėra katalikų kunigų, ir tas pats galioja ir Rytų ortodoksų Bažnyčios nariams, jei apylinkėje nėra jų dvasininkų, bet yra RKB kunigų.
Kas domėsis pravoslaviškaja Didžiosios schizmos versija, tegu būtinai paskaito ir kitos pusės, katalikišką nuomonę. Kun. J. Venckus SJ įdomiai pastebi:
CitataTai buvo garsūs ginčai dėl žodžio Filioque. Lotynai apaštalų tikėjimo išpažinime sako: "Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį ir Gaivintoją, kuri eina iš Tėvo ir Sūnaus (Filioque)". O graikai ir rusai sako: "...kuri eina iš Tėvo per Kristų". Abudu išsireiškimai buvo lygiomis teisėmis vartojami tiek Rytuose tiek Vakaruose per tūkstantį metų. Bet štai staiga iškyla didelės diskusijos, suskaldžiusios Bažnyčią į Rytų (ortodoksų) ir Vakarų (katalikų). Vis dėlto istorikai mano, kad ne tie ginčai buvo pagrindinė priežastis. Jų nuomone, skilimo priežastys glūdėjo kultūriniuose skirtumuose ir istorijos faktų raidoje.
http://laiskailietuviams.lt/index.php/1953m-2-vasario/415-rytu-baznycios-atskilimas (http://laiskailietuviams.lt/index.php/1953m-2-vasario/415-rytu-baznycios-atskilimas)
IV amžiuje Romos imperatorius Konstantinas imperijos sostinę perkėlė į Konstantinopolį, kurį pats 330 m. įkūrė prie įplaukos į Juodąją jūrą. Naujasis miestas buvo vadinamas "antrąja Roma". 395 m. Romos imperija buvo padalinta į dvi dalis – Vakarų, kurios centras liko Roma, ir Rytų, kurios sostine tapo naujasis miestas Konstantinopolis. 410 m. Romą nusiaubė barbarų gentys, o 476-aisiais Vakarų Romos valstybė žlugo. Tad ilgainiui Konstantinopolis tapo tiek politiniu, tiek kultūriniu imperijos centru.
Natūralu, kad kova dėl ,,svorio centro" užsimezgė ir tarp Romos popiežiaus bei Konstantinopolio patriarcho. Vakarų Bažnyčioje siekiant atsispirti pasaulietinės valdžios įtakai vyravo tendencijos stiprinti popiežiaus valdžią, o tai darė Bažnyčią centralizuotesne. Tuo tarpu bizantiečiams Bažnyčios vienybės pagrindas buvo susirinkimų nutarimai ir Dievo pateptas imperatorius, turintis valdžią tiek dvasiniams, tiek žemiškiems dalykams. Jie skelbė, kad Rytų Bažnyčios visada buvo autonomiškos, ir atmetė popiežiaus pretenzijas į absoliutų viešpatavimą.
Svarbu pastebėti, kad liturginiai, kalbiniai ir teologiniai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų egzistavo nuo seno. Alyvos į ugnį papylė 792 m. dienos šviesą išvydęs Karolio Didžiojo teologų veikalas ,,Libri Carolini" (nusiųstas popiežiui), kuriame buvo kritikuojamas ikonų gerbimas ir pirmą kartą Tikėjimo išpažinime pasirodė formuluotė, kad Šventoji Dvasia kyla ne tik iš Tėvo, bet ir Sūnaus (lot. Filioque). 806 m. imperatorius Karolis Didysis šį Credo variantą viešai paskelbė, o po trijų metų jis buvo įvestas visoje frankų Bažnyčioje. 1014 m. imperatorius Henrikas II išgavo iš popiežiaus Benedikto VIII leidimą jį giedoti savo vainikavimo Mišiose, bei visoje Romos katalikų liturgijoje. Panašūs sprendimai sukėlė pasipiktinimo audrą Rytų pusėje ir iki šiol lieka Rytų ir Vakarų krikščionių nesutarimų objektu.
IX a. antroji pusė pasižymėjo nuožmia popiežiaus Mikalojaus I ir Konstantinopolio patriarcho Fotijaus priešprieša. Pastarasis buvo itin spalvinga asmenybė, gabus teologas, keletą sykių atstatydintas ir vėl grąžintas į pareigas, ekskomunikavęs popiežių Mikalojų I, bet miręs susitaikęs su Roma. Jis sudarė Vakarų erezijų sąrašą, kuriame be Filioque buvo pasmerktas kunigų celibatas, pasninkavimo taisyklės. Analogišką katalogą parašė ir popiežiaus į jį įtraukęs penkiolika punktų.
Tačiau susvetimėjimo procesas pasiekė savo kulminaciją XI a., kai Bizantijos valdomą Pietų Italijos regioną užkariavę normanų kariai Rytų vyskupus pakeitė Vakarų. Tarp tikinčiųjų kilo ginčai dėl liturgijos, Eucharistijai vartojamos duonos, ir kitų papročių. Kai Konstantinopolio patriarchas Mikalojus Kerularijus išgirdo apie normanų elgesį Pietų Italijoje, jis atsakė tuo pačiu, 1052 m. uždarydamas lotyniškas bažnyčias Konstantinopolyje. Reaguodamas į tokius veiksmus popiežius Leonas IX pasiuntė kardinolą Humbertą, į Konstantinopolį, kad tiesiogiai užsiimtų šia problema. Kaip pažymi istorikai kardinolas buvo reformatorius, bet blogai išmanė Rytų Bažnyčios reikalus. Atvykęs į Konstantinopolį 1054 m. balandį, Humbertas su patriarchu elgėsi, ne kaip su dialogo partneriu, bet kaip su pavaldiniu, savo ruožtu patriarchas ignoravo popiežiaus legatą. Derybos įstrigo, kol netekęs kantrybės liepos 16 d. Humbertas surašė patriarcho ir jo šalininkų ekskomunikos bulę ir šv. Sofijos sobore švęsdamas Eucharistiją padėjo ją ant altoriaus. Po savaitės Konstantinopolio Sinodas ekskomunikavo visą Romos delegaciją. Galutinė nesantaiką tarp Rytų ir Vakarų įsivyravo 1204 m. kai kryžiuočiai žiauriai nusiaubė Konstantinopolį. Praėjus beveik tūkstančiui metų nuo ekskomunikų 1965 gruodžio 7 d. popiežius Paulius VI ir Konstantinopolio patriarchas Atenagoras I jas atšaukė, bet skaudūs skilimo padariniai išlieka iki šių dienų.
iš http://viluckas.lt/kaip-atsirado-katalikai-ir-staciatikiai/
Stačiatikių (ortodoksų) bruožai
•Stačiatikių bažnyčia atmetė Romos katalikų bažnyčios teiginį, kad Šventoji Dvasia kylanti ne tik iš Dievo Tėvo, bet ir iš Dievo Sūnaus, kaip eretišką ir atsiribojo nuo Romos katalikų bažnyčios ir popiežiaus įtakos.
•Kiekviena Stačiatikių bažnyčia yra nepriklausoma, jai vadovauja vyskupas, vadinamas patriarchu.
•Menas ir religiniai atvaizdai labai svarbūs.
•Stačiatikiai, kaip ir Romos katalikai, praktikuoja 7 sakramentus: Krikšto, Sutvirtinimo, Komunijos, Ligonių patepimo, Santuokos, Šventimų ir Atgailos.
•Vedę vyrai gali būti įšventinti į kunigus (popus), bet vyskupai renkami tik iš nevedusių vienuolių.
•Tiek Stačiatikiai tiek Katalikai tiki Jėzų Kristų kaip vienintelį visų žmonių gelbėtoją.
• Nepripažįsta skaistyklos, atlaidų. Celibatas taikomas tik vienuoliams, šventikai privalo vesti, bet tik kartą.
Apie schizmą: http://ortodoksas.blogspot.com/2013/02/schizmos-priezastys.html
ir dar vienas rimtas straipsnis,
Šiame straipsnyje nagrinėjama katalikų ir stačiatikių suartėjimo perspektyva
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_1392-7450.N_33_61.PG_67-78/DS.002.0.01.ARTIC
CitataPraėjus beveik tūkstančiui metų nuo ekskomunikų 1965 gruodžio 7 d. popiežius Paulius VI ir Konstantinopolio patriarchas Atenagoras I jas atšaukė, bet skaudūs skilimo padariniai išlieka iki šių dienų.
:ashamed: Suklydau dėl abipusės ekskomunikos atšaukimo datos. Iš tikrųjų abipusė ekskomunika buvo atšaukta dar popiežiaus Pauliaus VI laikais 1965 m.
Bendražygiai ar varžovai? Iš ortodoksų sargybos bokšto - žvilgsnis į katalikų ir ortodoksų stovyklas:
Gintaras Sungaila. Kuo skiriasi ortodoksų ir katalikų dvasingumas? (Ortodoksų perspektyva) (I) (http://www.arche.lt/2014/11/gintaras-sungaila-kuo-skiriasi.html)
Biski ne į temą. Yra viena tokia organizacija (krikščioniška), kuri va tokią vizija turi, dirba ir meldžiasi ta linkme:
1. Katalikų ir protestantų susitaikymas.
2. Katalikų ir ortodoksų susitaikymas.
3. Krikščionių ir žydų susitaikymas.
4. Krikščionių kartu su žydais susitaikymas su arabais.
Tikslai sunumeruoti sudėtingumo tvarka. Vienas iš kito išplaukiantys, vienas su kitu neatskiriamai susiję.
Aš esu katalikas.
Nesipykstu su ortodoksais.
Nesipykstu su protestantais.
Nesipykstu su žydais.
Nesipykstu su arabais.
Tai su kuo man taikytis?
Ką reiškia susitaikyti su protestantais, su ortodoksais, su žydais ir su arabais?
Ir vis dėlto matyt bręsta santykių aiškinimosi, ar, tiksliau, tiesos ieškojimo klausimai visuotiniu mąstu. Tas ortodoksas, Tomai, savo tinklapyje (http://ortodoksas.lt/) daug plačiau kalba apie dviejų dvasingumų skirtumus nei buvo publikuota arche.lt. Tiesą sakant, sunku ir skaityti nesinervinant, kai jau pačioje pradžioje jis tendencingai mintija, neva stačiatikių kelias ir yra tasai ,,siauras kelias", kuriuo nurodė eiti Jėzus (suprask, katalikai eina ,,plačiu keliu, kuris į pražūtį veda").
Neperseniausiai bernardinai.lt (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-27-benediktas-xvi-ar-dialogas-pakeicia-misija/123496) buvo skelbtos tokios Popiežiaus emerito Benedikto XVI įžvalgos:
Šiandien yra daug žmonių, kurie pritaria minčiai, kad religijos turėtų vien gerbti viena kitą ir dialoguodamos tapti bendra taikos jėga. Dažnai tokio mąstymo prielaida yra tai, kad religijos yra vienos ir tos pačios tikrovės variantai; jog ,,religija" yra bendras vardiklis, kuris įgyja skirtingas kultūrines formas, bet išreiškia tą pačią tikrovę. Tokiu būdu tiesos klausimas, kuris pradžioje labiau už viską rūpėjo krikščionims, čia yra uždaromas į skliaustus. Yra manoma, kad autentiška tiesa apie Dievą galiausiai yra nepasiekiama ir kad simbolių įvairovė yra daugiausia kas įmanoma norint parodyti tai, kas neapčiuopiama. Toks tiesos atsisakymas sudaro įspūdį, kad yra naudingas taikai tarp religijų pasaulyje.
Ir vis dėlto jis yra mirtinas tikėjimui, rašo Benediktas XVI.
Man kyla dabar tokios mintys: mes turime labai saugotis naujo priešinimosi tarpusavy, kas vyksta neatsakingai skelbiant informaciją ar akcentuojant ne tuos dalykus, kuriuos reikia. Siauras kelias, kuriuo turėtume keliauti yra Meilė, o ieškodami skirtumų, nejučia pametame orientyrą iš akių ir nuklystame nuo Tiesos. Mums, paprastiems žmogeliams, ko gero mažiau reikia daryti visokias išvadas, o rūpintis labiau kaip meilės įstatymą įgyvendinti savo artimiausioje aplinkoje (vykdyti savo misiją). Bažnyčia kažkuria prasme seniau buvo teisi, neleisdama paprastiems žmonėms svarstyti globalių problemų, šitaip juos apsaugodama. Būna, aišku išimčių (genialių žmonių, kuriems Dievas skiria išimtinę užduotį), bet išimtys, kaip žinome, taisyklę tik patvirtina :).
Gilintis į ortodoksų ir katalikų dvasingumo skirtumus tekę nemažai. (Pastaruoju laiku daug laiko teko skirti lyginamajai liturgijai - katalikų ir ortodoksų.) Tiek skaityti literatūros, tiek diskutuoti su ortodoksais ir katalikais. Tai nėra labai lengvas atsakymas. Truputį esame palietę tai savo diskusijose. Minimi autoriai: Ignatijus Briančianinovas, o ypač Aleksejus Osipovas sulaukia įvairaus vertinimo pačių ortodoksų tarpe. Nėra vieningos nuomonės ir pačių ortodoksų tarpe. Katalikai labiau atviresni ir linkę priimti Rytų dvasingumo lobius. Pats metodas ar būdas dvasingumo kelionėje nėra toks ginčitinas, labiau neaiškumai kyla jo pagrindime ir motyvuose.
Gilinimasis į tiesas yra gerai. Bet tas gilinimasis turi remtis tiek rimtais argumentais tiek rimtais autoritetais.
Labai nesutinku, kad vardan "susitaikymo" reiktų atsisakyti savo nuomonės ir priimti kitą.
Susitaikyti reiktų, jeigu būtų karas, kokia nors tarpusavio neapykanta ar panašūs negeri dalykai; o jeigu tai tėra nesutarimas dėl skirtingų nuomonių, tai nematau jokio reikalo taikytis. Pvz. aš kai sutinku žmogų, kuris pasako kad yra protestantas, tai aš jį gerbiu kaip žmogų, bet niekad nepritarsiu kai kuriems jo pasaulėžiūros klausimams.
Tai gal čia tiesiog terminas "susitaikymas" yra netikęs? :-\
Gal reiktų, kaip pastebėjo Benediktas XVI, pirmu reikalu laikyti tiesos klausimą? Tuomet Gubijaus vilko sudėlioti punktai atrodyti galėtų taip:
1. Vienos tiesos radimas tarp Katalikų ir protestantų.
2. Vienos tiesos radimas tarp katalikų ir ortodoksų.
3. Vienos tiesos radimas krikščionių ir žydų mokyme.
4. Vienos tiesos radimas visiems su arabais.
Išankstinė sąlyga - nesipykstant.
:) Utopija?
Citata iš: kukulis lapkričio 28, 2014, 04:46:13
Aš esu katalikas.
Nesipykstu su ortodoksais.
Nesipykstu su protestantais.
Nesipykstu su žydais.
Nesipykstu su arabais.
Tai su kuo man taikytis?
Ką reiškia susitaikyti su protestantais, su ortodoksais, su žydais ir su arabais?
Iš kur man, kukuli, žinot su kuo tau taikytis reikia. Pačio širdis turėtų pasakyt.
Dar manau tai kad kuo puikiausiai supratai, ką turiu omeny tik paišsikalinėt nutarei dėl netikslaus žodžio. Neradau tikslesnio, žinai gi, galva vatinė, išsilavinimas techninis... Jei žinai tikslesnį terminą - siūlyk. Gal susivienijimas? nors ne, ten labiau turėtas omeny santykių atkūrimas - "reunion", schizmos likvidavimas.
Man tiesio galvon atėjo išsireiškimas - "susitaikymo sakramentas".
Citata iš: Silvija lapkričio 28, 2014, 08:26:26
Tai gal čia tiesiog terminas "susitaikymas" yra netikęs? :-\
Gal reiktų, kaip pastebėjo Benediktas XVI, pirmu reikalu laikyti tiesos klausimą?...............
Gal... bet žinai kaip su ta tiesa... Visi teisūs... Va ir stovim viens prieš kitą savo teisume užsiš..kę.
Bendrų dalykų visad galima rasti.
Tik ar čia po "susitaikymo" sąvoka neturima omeny "įtikinti" arba pakeisti savo nuomonę?
Dėl susivienijimo ... nelabai įsivaizduoju, kaip galima tą padaryti su musulmonais ar tuo labiau su žydais.
Musulmonai bent jau Jėzų pripažįsta kaip pranašą, kai tuo tarpu žydai jį laiko apsimetėliu mesiju.
Taip kad, kai yra toks nuomonių skirtingumas, nematau jokių prošvaisčių susivienijimui.
P.S.
O dėl ortodoksų, tai pagrindiniai skirtumai, berods liturginiai ir dvasingumo.
Tuo tarpu dogmatika, mano akimis žiūrint, skiriasi tik tam tikromis plonybėmis: pvz. kad Šventoji Dvasia kyla vien iš Tėvo, ar ir iš Tėvo ir iš Sūnaus. Man, paprastam mirtingajam, iš viso nelabai suvokiama ką tai keičia.
Tuo tarpu gimtosios nuodėmės sąvoka, jau labiau paliečia kiekvieno žmogaus tikėjimą. Nes pas ortodoksus tai ne gimtoji nuodėmė, o gimtasis pažeidimas. Bet vėl, čia tokia plonybė, kad jeigu nuodėmę taip pat laikysime tam tikros rūšies pažeistumu, tai bus kaip ir tas pats.
Tuo tarpu pas protestantus nuodėmė laikoma Dievo įžeidimu. T.y. tarsi Dievas supyksta, kai elgiesi kaip tau "patinka", o ne taip kaip "reikia". Čia va didelis yra erezijų šaltinis toks požiūris.
P.P.S.
O mano "paišsikalinėjimas" turi rimtą pagrindą. T.y. manau kad melsti Dievą prašant kokios nors nesąmonės, yra taip pat nesąmonė.
Kazkur teko skaityti ar girdeti per M. Marijos pranesima (nepamenu ar Fatimos ar Akitos), kad kai ivyks tas paskutiniu triju dienu uztemimas, po kurio visa savo galybe is dangaus nuzengs Dievo Sunus, angelai ir M. Marija, zodziu atsivers visas dangus, tuomet absoliuciai visi itikes. Visos tautos, visu religiju, tame tarpe ypatingai Jezaus tauta - zydai.
Kada tas bus, patys suprantate, nieks nezino. Daug kas sako, kad greitai. Bet tas greitai, tai gali buti dar kokie 2000 metu... :-\
O iki kol tai ivyks, visi ir toliau pjudysis. ::)
esminiai skirtumai deja yra dogmatiniai ir is ju kyla kiti t. y. dvasingumo ir paskui liturgijos, pastarieji kaip tik maziausiai problematiski
Citata iš: Gubijaus vilkas lapkričio 28, 2014, 04:39:58
... Yra viena tokia organizacija (krikščioniška), kuri va tokią vizija turi, dirba ir meldžiasi ta linkme:
1. Katalikų ir protestantų susitaikymas.
2. Katalikų ir ortodoksų susitaikymas.
3. Krikščionių ir žydų susitaikymas.
4. Krikščionių kartu su žydais susitaikymas su arabais.
Tikslai sunumeruoti sudėtingumo tvarka. Vienas iš kito išplaukiantys, vienas su kitu neatskiriamai susiję.
Čia, manyčiau, kalba eina ne apie asmeniškumus, bet Bažnyčios, ty. Romos Katalikų Bažnyčios oficialų susitaikymą su esamomis ir vadinamomis tradicinėmis protestantiškomis denominacijomis, kaip antai: anglikonai, evangelikai liuteronai, evangelikai kalvinistai, evangelikai cvinglistai ir kitos panašios evangelinės bažnyčios. Po to vėl katalikai jau su Pravoslavų Ortodoksų Bažnyčia, kuri turi du polius - graikų ir slavų. Po to jau bendrakrikščioniškas apjungtas reikalas su krikščionybės šaknimis Izraelyje, Dievo Išrinktąja Tauta, kuri, beje, tokia vis dar ir tebėra (gal kam nors tai naujiena?). O galiausia BendraDieviškos Išrinktosios Tautos reikalas su arabais, t.y. musulmonų valdžia, kurie mano esą kilę iš Abraomo ir jo vergės sūnaus, tauta. Taigi, giluminiu žvilgsniu, tai būtų susitaikymas Abraomo su savo vaikais ir ten jau brolių tarpusavio santykių gerinimo reikalas. Apskritai mintis gera, bet ar reali? Manau, greičiau ateis taip laukiamas Kristaus Paruzijos metas, nei ši vizija taps realybe. Tačiau melstis reikia.
Man kartą maldoje atėjo supratimas, jog visi krikščionys jau yra vienybėje. Tik toji vienybė atrodo absoliučiai ne taip, kaip dauguma to nori. Reikalas tame, jog pvz katalikai svajoja, kad visos krikščioniškos bažnyčios pagaliau įsijungs į katalikų gretas, o tarkim pravoslavai galvoja, jog katalikai su visom savo erezijom, t.y. protestantiškom atskalom, turi įsilieti į jųjų teisingąją Bažnyčią, nes gi ir pats pavadinimas sako, jog jie yra teisingai tikintys.
O Dievas mato visus krikščionis jau dabar esant vienybėje, nes mes meldžiamės tam pačiam Dievui (kito gi vis tiek nėra), mes skaitome tą patį Kristaus Testamentą ir visi ieškome Dievo panašiai tuo pačiu keliu, tik mažumėlę skirtingais metodais. Taigi, esame vienybėje visi, kurie Jėzų Kristų vadiname Viešpačiu ir Jį išpažįstame kitų žmonių akivaizdoje.
Va tai yra jau egzistuojančios krikščionių vienybės pamatas: ,,Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: ,,Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos"."(Mt.28,18-20).
Kas dėl vienybės su kitomis religijomis, manau tai yra ilgas atskiras klausimas.
Toks žydiškas anekdotas, į temą:
Kalbasi du rabinai. Vienas sako "mano tiesa", kitas - "ne, mano tiesa". Na, ir taip kokį pusdienį. Galiausia nusprendžia tiesiogiai kreiptis į Aukščiausiąjį, kad pasakytų, kieno tiesa. Viešpats ir sako pirmająm rabinui "tavo tiesa". Po to ir antrajam rabinui sako "ir tavo tiesa". Tada abu rabinai lieka sutrikę - "tai kokia gi tada, Viešpatie, tavo valia??!"
"Mano valia, kad jūs ir toliau diskutuotumėte" - atsakė Jis.
;)
Dar čia pravartu pasiskaityti laiško Romiečiams 11 skyrių http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Rom_11
Ypač 17-20 eilutės..
Kaip visuomet, Švč. Mergelė veda visus prie Vieno :)
Kun. Vitalijus Mockus: ,,Penkios ikonos, kurias brangina ir katalikai, ir ortodoksai" (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-01-07-kun-vitalijus-mockus-penkios-ikonos-kurias-brangina-ir-katalikai-ir-ortodoksai/125992)
Tik įdedu nuorodą į vieną blogą, kuris įdomus tuo, kad jo autorius buvo katalikas, vėliau tapo ortodoksu, po to vėl grįžo į katalikybę. Savo svetainėje jis turi įdomių įžvalgų (anglų k.):
http://vivificat1.blogspot.com/search/label/Orthodox%20Church
Nors ne ortodoksai, bet ta pati Rytų Tradicija: Mons. Visvaldas Kulbokas. Rytų katalikų Bažnyčios – sena Visuotinės Katalikų Bažnyčios dalis (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-01-22-mons-visvaldas-kulbokas-rytu-kataliku-baznycios-sena-visuotines-kataliku-baznycios-dalis/126595#.VMCH68Z5Mjs.facebook)
AD FONTES Mistagogija - ortodoksiškos ir katalikiškos tradicijų dialoge ir susiklausyme. Šv. Paraskevos cerkvės parapijos namuose.
http://www.arche.lt/2015/02/sv-kirilo-jeruzaliecio-mistagogines.html
Gintaras Sungaila. Rytų krikščionybė ir lietuvybė:
http://www.arche.lt/2015/04/gintaras-sungaila-rytu-krikscionybe-ir.html
Ar žinojote, kad... Šv. Niccolò Albergati (https://en.wikipedia.org/wiki/Niccol%C3%B2_Albergati) pastangomis Florencijos Susirinkimo metu (1431 m.) Rytų ir Vakarų Bažnyčios trumpam buvo susitaikiusios? :thumbup:
Gal atsiras dar toks vienas šventasis? :D
Neskaitant mistinių dalykų, gal yra pragmatiškos priežastys, dėl ko reiktų taikytis? Labiausia domintų dalykai, susiję su dvasinėmis praktikomis.
Įdomi ortodokso nuomonė apie Katalikų Bažnyčios Popiežius (gal net geresnė nei pačių katalikų? :o ):
Pagiriamasis žodis paskutiniesiems popiežiams (http://www.ortodoksas.lt/2015/09/pagiriamasis-zodis-paskutiniesiems.html)
Na, mes kaip įpratę sulaukti tik kritikos iš ortodoksų, tai visai maloniai nuteikia. Kita vertus, iš šono kai žiūri, tai mažiau skauda, tai gal dėl to ir kritikos mažiau ::)
Iš katalikų pusės nebėra kliūčių Komunijai su ortodoksais via ortodoksas.lt (http://www.ortodoksas.lt/2015/12/is-kataliku-puses-nebera-kliuciu.html)
CitataŠiandien, artėjant gruodžio 7 d. (ortodoksų ir katalikų tarpusavio anatemų panaikinimo 50-metis), popiežius Pranciškus oficialiai Konstantinopolio patriarchui Bartolomiejui pranešė, kad tarp ortodoksų ir katalikų, jo požiūriu, nebėra kliūčių tarpusavio Komunijai, praneša Vatikano radijas (http://www.catholicculture.org/news/headlines/index.cfm?storyid=26811).
Kiek supratau iš straipsnių ir Rytų katalikų atstovų pranešimų Šeimos sinodo antrame etape, su tokiais požiūriais, kurie buvo bandomi prastumti ten, vargu ar ortodoksai norėtų jungtis... Čia maždaug gautųsi, ir vieni turi savo ligų ir kiti, o susijungus tos ligos neišnyks, bet sukris į vieną vietą... :-\ Nors jei kažkaip prisijungę ortodoksai išmuštų modernizmą iš RKB tai būtų smagu.
CitataČia maždaug gautųsi, ir vieni turi savo ligų ir kiti, o susijungus tos ligos neišnyks, bet sukris į vieną vietą... :-\
Ką žinai... Būna situacijų, kai demonai demonus ima naikinti. Meną sumušti juos kaktom buvo įvaldę jurodyvai.
CitataNors jei kažkaip prisijungę ortodoksai išmuštų modernizmą iš RKB tai būtų smagu.
spėju, kad modernizmas Bažnyčios mintyje suvokiamas kitaip, negu šiame sakinyje.
Ir jei RKB nustotų būti čia ir dabar t. y. šiandien jai būtų "šakės".
CitataŠeimos sinodo antrame etape, su tokiais požiūriais, kurie buvo bandomi prastumti ten
nuliūdinsiu, nieko kas prieštarautų Magisteriumui, nebuvo "stumiama" Sinode.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 04, 2015, 06:02:36
CitataŠeimos sinodo antrame etape, su tokiais požiūriais, kurie buvo bandomi prastumti ten
nuliūdinsiu, nieko kas prieštarautų Magisteriumui, nebuvo "stumiama" Sinode.
Pilgrim, suprantu kad Lietuvą daugmaž tik "rožinės" Vatikano Radijo naujienos pasiekdavo, nors Arche.lt su propatria.lt kažkiek bandė tą disbalansą panaikinti.
Deja, yra kitaip. Nežinau, kiek turėjai laiko domėtis Sinodu, bet aš sekiau jį bemaž kiekvieną dieną: skaičiau apžvalgas; klausiau dalyvių, žurnalistų, apžvalgininkų, vyskupų interviu; skaičiau kai kuriuos Sinodo pranešimus. Deja, mintyse, kai kurių vyskupų išsakytose Sinode buvo labai daug neaiškumo, o kai kuriais atvejais jos panašėjo į tikras erezijas (čia ne mano, bet Bažnyčios vyrų vertinimu)... Jei tau būtų tekę susipažinti su Rytų katalikų pranešimais, būtum pamatęs, kad jie buvo be galo sunerimę visu vyksmu ir kur jis gali nuvesti.
Ačiū Dievui, kad blogų dalykų neprasisunkė iki galutinio dokumento (beveik), bet tai buvo didelės ir atkaklios kovos, kur "kardinolas stojo prieš kardinolą", rezultatas.
CitataJei tau būtų tekę susipažinti su Rytų katalikų pranešimais, būtum pamatęs, kad jie buvo be galo sunerimę visu vyksmu ir kur jis gali nuvesti.
ar garantuoji, kad man neteko susipažinti su Rytų katalikų pranešimais ?
Citata"kardinolas stojo prieš kardinolą"
taip gali sakyti tas kuris ten buvo ir stovėjo įvykių centre ir tai regėjo savo akimis, įvykių liudininkas.
Tai tu manai, kad tai pasakoję ten buvę kardinolai melavo?
Citata iš: Tomas M. gruodžio 03, 2015, 12:57:21
...vargu ar ortodoksai norėtų jungtis...
Mūsų pamėgtas ortodoksas, išvaikščiojęs įvairių krikščioniškų konfesijų bažnyčias, padarė įdomų interviu su filosofu, religijos studijų magistru Timofeju Murašovu apie rusų filosofiją, jos formą, pagrindinius atstovus, pagrindines temas. Aptariamas rusiškasis nihilizmas, kasdienio pasaulio filosofija, radikalioji krikščionybė, krikščionio laikysena pasaulio atžvilgiu. Ten jie atskleidžia ir vieną pranašingą filosofinę mintį apie krikščionių susivienijimą, yra net prisimenama A. Maceinos įžvalga, kad tai įvyks Lietuvoje :)
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=69405
Citata iš: Tomas M. gruodžio 08, 2015, 22:52:30
Tai tu manai, kad tai pasakoję ten buvę kardinolai melavo?
Tikriausiai ne taip supratai, ką Tau pasakojo. Pvz., man kardinolas pasakojo, kad nebuvo jokių barnių ar partijų tarpusavio kovos, viskas vyko konstruktyviai, ramiai, be pasidalijimų į tarpusavyje besiginčijančias partijas ar grupuotes. :-\
Labai geras straipsnis/nuomonė apie ekumenizmą. Kam ekumenizmas svarbus, būtinai rekomenduoju paskaityti. Viena svarbi mintis - ekumenizmas ar kaip autorius labiau linkęs vadinti - ekumeninis sąjūdis - pirmiausiai skirtas toms pusėms, kurios remiasi Apaštalų mokymu ir Tradicija, tokiu būdu kalbame apie katalikų ir įvairių Rytų Bažnyčių santykius.
CitataNors, dar kartą pabrėžiu, ekumenizmas yra tik krikščionių reikalas, ir, visų pirma, Apaštališkosios Tradicijos, Apašališkosios Įpėdinystės sekėjų (ar bent siekiančių ja sekti)...Taigi, mano kertiniai teiginiai:
1. Katalikiškas ir ortodoksiškas ekumenizmas nėra modernizmas (jei tai suprantame kaip tiesos išsižadėjimą), nes neneigia Šventosios Tradicijos ir Apreiškimo;
2. Tikras ekumeninis suartėjimas turi vykti per atsigręžimą į Šventąją Tradiciją ir per pozicijų suderinimą;
3. Reikia tirti realų realių žmonių tikėjimą ir jį lyginti, realų mūsų Bažnyčių tikėjimą šiandien, o ne ginčytis istorinėmis temomis ,,kas pirmas pradėjo", nes pastarasis klausimas neturi prasmės. Iš šiandien gyvenančių žmonių nei vienas nedalyvavo schizmoje.
Ortodoksas - Atsakymas žmogui iš Pijaus X brolijos tikinčiųjų. (http://www.ortodoksas.lt/2015/12/atsakymas-zmogui-is-pijaus-x-brolijos.html)
CitataNors, dar kartą pabrėžiu, ekumenizmas yra tik krikščionių reikalas, ir, visų pirma, Apaštališkosios Tradicijos, Apaštališkosios Įpėdinystės sekėjų
tai nėra Katalikų Bažnyčios požiūris. KB jis platesnis ir apima visus išpažįstančius Kristų, kaip Išganytoją, nepriklausomai nuo Tradicijos ar Įpėdinystės linijos.
Senas, bet geras straipsnis, palyginant Rytų ir Vakarų dvasingumo vystymąsi sovietmečiu, kodėl ortodoksai išlaikė tradicinę liturgiją, o katalikai nusprendė priimti modernumą ir kokios buvo to pasekmės:
T. Stanislovas Dobrovolskis, Pravoslavai dar meldžiasi... Kun. E. Naujokaičio pokalbis su T. Stanislovu Dobrovolskiu OFM Cap Paberžėje 2004 m. liepos 13 d. (http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=115&Itemid=40)
Čia man labai prisimena senas posakis: "lex orandi lex credendi lex vivendi", apie kurį rašė ir Ortodoksas (http://www.ortodoksas.lt/2014/02/apie-malda-teve-musu-jos-reiksme.html).
Įdomi naujiena, Rytų apeigų katalikų kunigams JAV, po 85 metų draudimo vėl leista kurti šeimas :o
Įdomu ar bus masinis kunigų "exodus" į Rytų apeigų pusę? :-\
Eastern-Catholic Married Priesthood Authorized in North America (http://m.ncregister.com/daily-news/eastern-catholic-married-priesthood-authorized-in-north-america/)
Atsižvelgiant į Europos patirtį, tai migracijos nebuvo.
Sveiki, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje!
Nežinau, ar jūs žiūrėjote, youtubėje radau įdomų video, rusų kalba, pravoslavų profesoriaus Aleksejaus Osipovo (https://www.youtube.com/watch?v=bPa87FgzSww), apie tai, kokia yra situacija santykiuose tarp Ortodoksų Pravoslavų, Romos Katalikų ir Protestantų bažnyčių aukščiausiuose lygiuose.
Aleksejus Osipovas - profesorius, kuris gali papasakoti daug įdomaus ir gerai perteikia ankstyvųjų laikų krikščionių pasaulėžiūrą.
Tačiau kas liečia katalikų ir ortodoksų santykius, tai jis yra labiau skaldytojas nei vienytojas.
Dėl skaldytojo, kukulis gerai pastebėjo. Va ir metropolitas Ilarionas sako, kad pas juos santykių su katalikais klausimu vienybės nėra. Vieni "kieti" kaip mūsiškiai lefebristai, kiti lankstūs linkę kalbėtis.. Žinia, kad kietas nelankstus medis vėtroj greičiau nulūžta nei liaunas.
Čia įdomi Ilariono paskaita apie Bažnyčios skilimą, Rytų ir Vakarų Bažnyčių skirtumus ir panašumus, kryžiaus karus ir t. t. Sakyčiau gan atviras ir objektyvus kiek įmanoma požiūris. Be politikos.
https://www.youtube.com/watch?v=U7DakeJYkZ8
Peržiūrėjau su įdomumu ... :-\
istorijos faktai ir lieka faktais, bet ... toliau prasideda interpretacijos
o kai kurie istorijos momentai interpretuojami katalikų bei ortodoksų truputį skirtingai
pvz. popiežiaus primatas
tačiau visai įdomu
Citata iš: kukulis sausio 24, 2016, 09:41:29
Aleksejus Osipovas - profesorius, kuris gali papasakoti daug įdomaus ir gerai perteikia ankstyvųjų laikų krikščionių pasaulėžiūrą.
Tačiau kas liečia katalikų ir ortodoksų santykius, tai jis yra labiau skaldytojas nei vienytojas.
Skaldo ne jis. Nežinau ar visą tą lekciją perklausėte, ten vienoje vietoje, kažkur ties viduriu, jis cituoja Romos Katalikų Bažnyčios dokumentą apie nusistatymą santykio, kur kitos krikščioniškos bažnyčios, įskaitant ir pravoslavus, laikomos jokiu būdu ne sesėmis, bet žemesnio rango, o katalikai save laiko lyg motina. Va tai ir yra skaldytojas, o profesorius Osipovas tik cituoja ir konstatuoja faktus, kurie, žinoma, mums, katalikams, neparankūs.
Popiežiaus neklaidingumo dogma tikrai nekyla iš Šventojo Rašto ir šventosios Tradicijos (Magisteriumo). Tokią dogmą turi tik Romos Katalikų Bažnyčia. Ar ji padeda suartėt Rytų ir Vakarų Bažnyčioms? Ne!
Indulgencijos (atlaidai) irgi vien Romos Katalikų Bažnyčioje tėra praktikuojami.
Ir apskritai kas toks yra popiežius? Tik vienas iš keturių buvusios vieningos Bažnyčios vadovų. Koptų Bažnyčia taip pat turi popiežių. Graikų, Jeruzalės ir Rusijos Pravoslavų Bažnyčios taip pat turi panašų vadovą, tolygų popiežiui. Iki schizmos (skilimo) ~1075 m. buvo Bažnyčia vadovaujama Konstantinopolio, Rusijos, Romos, Graikijos lygių vadovų, o schizmos metu atsiskyrė vienas Romos sparnas ir pasivadino Visuotine Bažnyčia. Kiti trys taip ir pasiliko vieningi, dabar vadinami Pravoslavų Bažnyčia.
Taigi, kas skaldo?
P.S. redaguoju savo žinutę, nes radau tą vietą (panašiai nuo 47 minutės to video įrašo) , kur Osipovas skaito RKB dokumento ištrauką (https://www.youtube.com/watch?v=bPa87FgzSww) apie nusistatymą santykių tarp katalikų ir kitų krikščioniškų bažnyčių. Patariu pasiklausyti dar kartą. ::)
"Taigi, kas skaldo?"
Turi dvasių skyrimo charizmą?
47 min "taigi -jokia mes ne sesė" - emocijos!!!
Citata iš: Sigitas sausio 25, 2016, 07:16:14... apskritai kas toks yra popiežius? Tik vienas iš keturių buvusios vieningos Bažnyčios vadovų. ...
Noriu pataisyti savo pasisakymą. Apsirikau - ne keturių, bet penkių: Jeruzalės, Konstantinopolio, Romos, Aleksandrijos ir Antiochijos patriarchų. Beje, ačiū sesei Kristuje, Varlei Keliauninkei už nuorodą į gerą paskaitą! :thumbup:
Sigitai,
turi galimybę ir daugiau pasitaisyti.
Citata iš: Sigitas sausio 25, 2016, 07:16:14
Citata iš: kukulis sausio 24, 2016, 09:41:29
Aleksejus Osipovas - profesorius, kuris gali papasakoti daug įdomaus ir gerai perteikia ankstyvųjų laikų krikščionių pasaulėžiūrą.
Tačiau kas liečia katalikų ir ortodoksų santykius, tai jis yra labiau skaldytojas nei vienytojas.
Skaldo ne jis. Nežinau ar visą tą lekciją perklausėte, ten vienoje vietoje, kažkur ties viduriu, jis cituoja Romos Katalikų Bažnyčios dokumentą apie nusistatymą santykio, kur kitos krikščioniškos bažnyčios, įskaitant ir pravoslavus, laikomos jokiu būdu ne sesėmis, bet žemesnio rango, o katalikai save laiko lyg motina. Va tai ir yra skaldytojas, o profesorius Osipovas tik cituoja ir konstatuoja faktus, kurie, žinoma, mums, katalikams, neparankūs.
Keliauninkės įdėtame ortodoksų
vyskupo įraše https://www.youtube.com/watch?v=U7DakeJYkZ8 , jis pasakė, kad ortodoksai buvo atskyrę nuo Bažnyčios katalikus ir katalikai analogiškai atskyrę ortodoksus.
Po II Vatikano susirinkimo buvo ortodoksų ir katalikų atstovų susitikimas ir šitie "atskyrimai" buvo panaikinti.
Dar dėl A. Osipovo.
Jis pats nėra dvasininkas. Jis yra
profesorius. Aišku irgi žmogus ;) . Bet esmė tokia: man asmeniškai, klausantis pvz. A. Osipovo ir D. Smirnovo ( kuris yra
popas ), liekamoji nuotaika yra skirtinga. Nors D. Smirnovas išoriškai atrodo grubesnis nei A. Osipovas, tačiau jo pasiklausius lieka širdyje ramybė, tuo tarpu, paklausius A. Osipovo - dažniausiai lieka širdies neramybė.
Eikit, troliai judu, miegot. ;D
Citata iš: Pilgrim sausio 25, 2016, 10:07:49
Sigitai,
turi galimybę ir daugiau pasitaisyti.
Ką turėjai omeny, broli Kristuje Jėzuje, Piligrime?
Parašiau tiesiai, gal kiek grubokai, bet esu katalikas ir neketinu niekur bėgti, o ir tikslo nematau. Jei ten ką neteisingai parašiau, ar suklydau, tai nurodykit kur tiksliai. Prašau. ::)
1.
CitataRomos Katalikų Bažnyčios dokumentą apie nusistatymą santykio, kur kitos krikščioniškos bažnyčios, įskaitant ir pravoslavus, laikomos jokiu būdu ne sesėmis, bet žemesnio rango bažnyčios
Koks dokumentas ? ar pats jį skaitei ?
2.
Citatao katalikai save laiko lyg motina. Va tai ir yra skaldytojas
drąsu.
3.
Citataprofesorius Osipovas tik cituoja ir konstatuoja faktus
ir komentuoja, klausyti atidžiai jei ką
4.
Citatakurie, žinoma, mums, katalikams, neparankūs.
kuom neparankūs ?
5.
Citata
Popiežiaus neklaidingumo dogma tikrai nekyla iš Šventojo Rašto ir šventosios Tradicijos (Magisteriumo). Tokią dogmą turi tik Romos Katalikų Bažnyčia.
o kuom pagrįsta ši dogma tada ? iš ko ji kyla ? o tavo pačio argumentai kokie ?
6.
CitataIndulgencijos (atlaidai) irgi vien Romos Katalikų Bažnyčioje tėra praktikuojami.
ir ką ? toks pasakymas tik lozungas
7.
CitataIr apskritai kas toks yra popiežius? Tik vienas iš penkių buvusios vieningos Bažnyčios vadovų
tikrai ... o kas jis toks ?
8.
CitataKiti trys taip ir pasiliko vieningi, dabar vadinami Pravoslavų Bažnyčia.
fantastika ...
p. s. LCC įtaka ir tai normalu
CitataIndulgencijos (atlaidai) irgi vien Romos Katalikų Bažnyčioje tėra praktikuojami.
Sigitai, tik niekam nesakyk... žinok Katalikų Bažnyčioje yra ir daugiau dalykų, kurių nėra niekur kitur, bet čia tik tarp mūsų ;)
Citata iš: Tomas M. sausio 26, 2016, 20:35:54Sigitai, tik niekam nesakyk... žinok Katalikų Bažnyčioje yra ir daugiau dalykų, kurių nėra niekur kitur, bet čia tik tarp mūsų ;)
Ačiū už gerą žinią, broli Kristuje Jėzuje, Tomai!
Tris dienas galvojau, ieškojau ką atsakyti į brolio Kristuje Jėzuje, Piligrimo žodžius. Tiesą sakant vis dar nesugalvojau. Jei trumpai, tai:
1. Nežinau. Ne.
2. Jo.
3. Taip.
4. ... .
5. Nežinau, dar neišsiaiškinau.
6. Jo.
7. Būtent.
8. Aha.
Ats. į P.S.: LCC čia ne prie ko, aš studijavau KUPF. Nors LCC stipriai simpatizuoju, visgi čia labiau LKSB įtaka. ::)
Pabaigai noriu pakartoti, jog esu katalikas ir kasdien meldžiuosi už popiežių Pranciškų, Telšių vyskupijos vyskupus ir savo parapijos kunigus, bei jus, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje. ;)
O klausimai... manau tarp jų daug yra retorinių, kiti tiesiog dar palauks atsakymo. Nėra kvailų ar nereikalingų klausimų, tiesiog ne visiems atsakymai yra lyg blynai lėkštėje padėti. O einant į mišką medžių tik daugėja...
Įdomi naujiena: Popiežius Pranciškus Kuboje susitiko su Visos Rusios Patriarchu Kirilu (http://www.sheptytskyinstitute.ca/statement-regarding-meeting-of-pope-francis-and-patriarch-kirill-in-cuba/). Viskas lyg ir būtų gerai, bet toks jausmas, kad to susitikimo iniciatorius buvo Putinas :-\
Keletas komentarų iš FB diskusijos ant Tomo Vilucko sienos:
CitataIgnas Narbutas: Atsimenate kaip Solovjovo Antikristas siekė susodinti Ortodoksus, Katalikus ir Reformatus už vieno stalo, kad jie jį pagarbintų vietoj Kristaus?
Tomas Viluckas: prie ko čia? Pagal tokią logiką ekumenizmo nereikia.
Andrius Švarplys: Ne, pagal tokią logiką, ekumenizmas talpina savyje tam tikrus pavojus.
Susitikimas dar įvyks
www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-05-vasario-12-d-popiezius-pranciskus-sutiks-maskvos-patriarcha-kirila/140500
Dar keletas komentarų lietuviškai:
http://lt.radiovaticana.va/news/2016/02/06/komentarai_apie_būsimą_pranciškaus_ir_kirilo_susitikimą/1206545 (http://lt.radiovaticana.va/news/2016/02/06/komentarai_apie_būsimą_pranciškaus_ir_kirilo_susitikimą/1206545)
A. Zubovo, profesoriaus istoriko, kuris viešai pasisakė prieš Putiną ir buvo išmestas iš universiteto, nuomonė popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susisitikimo Havanoje klausimu. Zubovas, beje tikintis žmogus.
CitataЭто такая политическая актуалка, но есть масса вопросов и календарных, и в отношении допуска к таинствам, есть масса важных интересных вопросов, которые действительно хорошо бы обсудить. То, что этот собор собирается, слава Богу, — это очень неплохо. Только что было принято решение о его созыве на Кипре, в том числе патриарх Кирилл принимал участие.
Что касается встречи с Папой в Гаване, это, я думаю, во многом желание церкви русской немножко тоже выйти из этой местечковой изоляции. Все остальные церкви православные, и Вселенская Константинопольская патриархия, и все остальные постоянно, регулярно проводят встречи с римским престолом, а мы не встречались никогда за все время существования Московского патриархата, я напомню, что это конец XVI века, эпоха Федора Иоанновича и Бориса Годунова, когда был создан патриархат с благословения Константинопольского патриарха Иеремия II, и ни разу не встречались.
Это тоже нонсенс: две самых крупных церкви мира по количеству верующих, православная русская и римская католическая, они избегали встреч. Давно пора встретиться, давно это пора сделать вообще регулярным. Печально, что владыка Илларион, глава Отдела внешних связей, сказал, что они не будут вместе молиться. А как же иначе, мы молимся одному Богу, почему же мы не будем вместе молиться? Это абсурдное страхование нашего собственного православного народа, который считает как в XV веке, видимо, католиков людьми с песьими головами. Но надо же к этому относиться совсем иначе.
:)
Jei kam įdomu, visas interviu (yra ir tekstas, ir video) http://www.svoboda.org/content/transcript/27538483.html
Rusų katalikų internetinė biblioteka, kurioje yra nemažai knygų apie Rytų - Vakarų Bažnyčių santykius:
http://www.unavoce.ru/library/RusCath/index.html
Šiandien 19val.55min. prasidės tiesioginė transliacij (http://lt.radiovaticana.va)a iš Kubos, kur įvyks tūkstantmečio svarbos susitikimas (keista, kad tiek nedaug reklamos jam skiria lietuviški infopuslapiai). Rusiškame telekanale «Царьград» veikia nuolat papildomas žiniomis puslapis, skirtas šiam įvykiui:
http://tsargrad.tv/rubric/vstrecha-tysjacheletija
O jam prasidėjus, keturias valandas truks ir speciali telelaida.
O vertėjas tai lietuvis :thumbup:
http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/popiezius-pranciskus-lietuvi-vadina-savo-balsu.htm?p=1
Bendra popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos bei visos Rusios patriarcho Kirilo deklaracija
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-13-bendra-popieziaus-pranciskaus-ir-maskvos-bei-visos-rusios-patriarcho-kirilo-deklaracija/140773
Aleliuja :pentecostal:
A.Kurajevo komentaras: įdomiausias susitikimo klausimas yra - dėl ko jie susitiko ir apie ką kalbėjo, jeigu deklaracija jau buvo parengta iš anksto.
http://www.kommersant.ru/doc/2916395
Ukrainos Graikų Katalikų reakcija neigiama (http://news.ugcc.ua/ru/news/vstrecha_kotoraya_ne_sostoyalas__blazhenneyshiy_svyatoslav_75966.html):
CitataИз нашего многолетнего опыта можно сказать: когда Ватикан и Москва организуют встречи или подписывают какие-то совместные тексты, то нам нечего ожидать от этого чего-то хорошего...
Heh.
O sakinys tai nuodėmingas :)
Išankstinė neigiama nuostata, nieko konkretaus dar nežinant; vadinasi kritikuojami ne konkretūs veiksmai, o asmenys, iš anksto juos įkeliant į "blogųjų" kategoriją.
O tu pats ar skaitei straipsnį? Ar irgi nieko nežinant kritikuoji? Nes jie tai žino ką kritikuoti, kalba apie konkretų pasirašytą dokumentą. Beje ar šis sakinys irgi nuodėmingas:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1202.msg16266.html#msg16266
Kitas straipsnis: Ukrainos unitų patriarchas: tikintieji jaučiasi išduoti Vatikano (http://www.propatria.lt/2016/02/ukrainos-unitu-patriarchas-tikintieji.html)
Kodėl derėtų atsargiai vertinti popiežiaus ir patriarcho susitikimą (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-15-kodel-deretu-atsargiai-vertinti-popieziaus-ir-patriarcho-susitikima/140828)
[Mk 12,13-17] Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti jo kalboje. Šitie atėję sako jam: ,,Mokytojau, žinome, jog esi tiesakalbis ir niekam nepataikauji. Tu nepaisai žmonių padėties, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja teisybė. Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne? Mokėti ar nemokėti?" Matydamas jų veidmainystę, Jėzus tarė: ,,Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą". Jie padavė. Jis ir klausia: ,,Kieno čia atvaizdas ir įrašas?" Jie atsakė: ,,Ciesoriaus". Tuomet Jėzus jiems tarė: ,,Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui". Ir jie be galo juo stebėjosi.
Ko tikėjosi iš susitikimo tikintysis, ir ko pasaulietis? Ar tikintysis buvo nuviltas? Pasauliečiui net neužduodu tokio klausimo, nes jam bet kokiu atveju bus "blogai".
Kukuli, o kur radai citatoje pasaulietį?
O ką tu manai, ar anot tavęs anas tikintis bus nuviltas?
Pasauliečiu vadinu tą, kuriam labiau rūpi politika nei tikėjimas.
Ar tikintis nuviltas? Šito nežinau, todėl ir uždaviau tą klausimą :)
Pats skaičiau tik tą popiežiaus ir patriarcho deklaraciją. Kažkaip jokių blogybių toje deklaracijoje nepavyko įžvelgti :)
Atrodo tai identiškas tekstas kurį buvo įkėlusi Keliauninką. Atsakymas #74 Įrašytas: Vasario 14, 2016, 21:47:20 »
ANDREJUS KURAJEVAS: ,,KVIETIMAS RUSIJOS BAŽNYČIAI IŠSILAISVINTI IŠ BAIMIŲ"
Andrejus Kurajevas
Ortodoksų teologas, Maskvos dvasinės akademijos profesorius bei protodiakonas Andrejus Kurajevas atsakė į komersant.ru žurnalistės Anos Kazakovos klausimus apie istorinį vasario 11-osios popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos patriarcho Kirilo susitikimą Havanoje.
Kaip vertinate šį susitikimą? Kiek jis svarbus krikščionių Bažnyčioms?
Manau, kad jis svarbus vien Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, – pirmiausia, kad sumažėtų fobijų, baimių. Noriu pasakyti, kad vis dėlto tai nėra pirmas kartas istorijoje, kai Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas susitinka su Romos popiežiumi. Toks susitikimas įvyko 1439 metais, kai metropolitas Izidoras Konstantinopolio patriarchato delegacijos sudėtyje dalyvavo Florencijos susirinkime. Tuomet buvo pasirašyta unija – susijungimas su Katalikų Bažnyčia. Rusijos Bažnyčia tuo metu nebuvo savarankiška, ji buvo viena iš metropolijų Konstantinopolio patriarchato erdvėje ir drauge su jais pasirašė unijos dokumentą.
Rusų vyskupai įvykį nutylėjo, tiek vieni, kurie buvo delegacijos sudėtyje, tiek ir kiti, – tie, kurie buvo likę Maskvoje. Tik rusų kunigaikščio protestai užaštrino situaciją, ir nuo to laiko Rusijos Bažnyčia be išankstinio susitarimo paskelbė nepriklausomybę nuo Konstantinopolio. Tokios buvo prieš beveik 600 metų pirmojo Rusijos Bažnyčios, Rusijos metropolijos vadovo susitikimo su Romos popiežiumi pasekmės.
Šįkart, viliuosi, nieko panašaus nebus, tačiau išsivadavimas iš tam tikrų baimių, kurios pastaraisiais dešimtmečiais susikaupė, ypač pastarisiais, – tai svarbu. Man buvo ypač skaudu matyti, kaip daugybė ortodoksų šaukė eidami iš paskos mūsų patriarchui, atskridusiam į šį susitikimą, kad esą ruošiama nauja unija, nauja išdavystė ir taip toliau.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-17-andriejus-kurajevas-kvietimas-rusijos-baznyciai-issilaisvinti-is-baimiu/140852
Roberto de Mattei. ,,Istorinis" Pranciškaus ir Kirilo susitikimas (http://www.propatria.lt/2016/02/roberto-de-mattei-istorinis-pranciskaus.html) - yra įdomios istorinės informacijos.
Kuo toliau, tuo labiau man patinka Gintaro Sungailos ieškojimai krikščionių vienybės klausimu. Čia jo analitinis straipsnis (Mintys apie lyginamąją teologiją) apie didžiąją schizmą, krikščionių nesusikalbėjimą ir to priežastis.
CitataViena sudėtingiausių ekumeninio dialogo problemų yra ta, kad jame įvairios besiginčijančios pusės ne tik skirtingai apsibrėždavo sąvokas, bet ir dažniausiai priklausė visai kitoms kultūroms, kur galiojo visai kiti teologinio mąstymo principai.
CitataĮdomiausia šiuos visus ginčus apmąstyti turint omenyje, kad krikščionybė gimė Jeruzalėje, tarp žydų, kur niekas nebuvo girdėjęs nei apie substancijas, nei apie hipostatines vienybes. Biblijoje nėra nei žodžio homoousios (vienesmis), nei ousia, nei Triada (Trejybė), nei Theotokos (Dievo Gimdytoja), ten nepasakojama ir apie Kristaus prigimtis, neparašomas tikslus Šventosios Dvasios kilimo būdas.
CitataSemitinėje kultūroje surašytas Šventasis Raštas niekada nebuvo sumanytas kaip metafizikos, logikos ar kitų mokslų vadovėlis. Tačiau pasikrikštiję graikų filosofai negalėjo jo skaityti kitaip, kaip tik iš savo, filosofų, perspektyvos. Lygiai taip pat ir koptų, etiopų, armėnų, lotynų kultūrų atstovai Bibliją skaitė savaip, joje matė skirtingus dalykus. Visgi visada egzistuoja susikalbėjimo galimybė. Šią galimybę, kaip teigia filosofas Peteris Winchas, liudija pati religijų istorija.
Tiems kam tai rūpi, įdomaus skaitymo.
http://www.satenai.lt/2016/04/22/mintys-apie-lyginamaja-teologija/
Įdomios mintys. :) Ačiū, Varle Keliauninke. :thumbup:
Bendros katalikų ir Rusijos ortodoksų pajėgos atstatinės Sirijos krikščionių bažnyčias:
Catholics join forces with Russian Orthodox to rebuild churches in Syria (http://www.catholicherald.co.uk/news/2016/04/29/russias-catholic-and-orthodox-to-rebuild-churches-in-syria/)
Tęsiu G. Sungailos straipsnių ciklą apie katalikų ir ortodoksų santykius, šįkart jis polemizuoja su R. Dulskiu.
Atsakymas Romualdui Dulskiui (http://www.satenai.lt/2016/09/02/atsakymas-romualdui-dulskiui/).
CitataKodėl terminas ,,Rytų Bažnyčia" yra toks pats absurdiškas kaip ir ,,Bizantija" ar ,,Rytai"?
Romos imperijos rytuose beveik visada gyveno 2–4 kartus daugiau krikščionių nei Vakaruose. Romos Bažnyčia ilgą laiką turėjo tik vieną teologinę tradiciją, o Rytuose jau senovėje išsiskyrė Antiochijos, Aleksandrijos, vėliau – ir Konstantinopolio mokyklos, turinčios skirtingą teologinę ir ritualinę tradiciją (dar buvo mažesnės sirų, arabų, gruzinų ir kt. tradicijos). Tačiau terminu ,,Rytų Bažnyčia" ne tik niveliuojami šie Bizantijos Bažnyčios vidiniai skirtumai, pastatant ją vienon greton su gerokai mažesne Romos Bažnyčia, bet ir paprastai prie Bizantijos prijungiamos visos krikščionių bendruomenės į rytus nuo imperijos, kurios neturėjo eucharistinės bendrystės su Bizantijos Bažnyčia, – koptai, armėnai, šv. Tomo krikščionys Indijoje, Asirijos Rytų Bažnyčia ir daugybė kitų bendruomenių. Taip gausybė dar kitų milžiniškų krikščionių bendruomenių (Asirijos Rytų Bažnyčia iki Čingischano užkariavimų galėjo dydžiu lygiuotis į Bizantijos ir Romos Bažnyčias), apimančių pačias įvairiausias tradicijas, pakišamos po tuo pačiu ,,Rytų" skėčiu.