KOKIOS YRA GERŲ DARBŲ PRIEMONĖS
1. Pirmiausia mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis.
2. Paskiau artimą kaip save patį.
3. Nežudyti.
4. Nesvetimauti.
5. Nevogti.
6. negeisti.
7. Melagingai neliudyti.
8. Gerbti visus žmones.
9. Ko nenori, kad tau būtų padaryta, nedaryk kitiems.
10. Išsižadėti savęs, kad sektum Kristumi.
11. Suvaldyti kūną.
12. Neprisirišti prie džiaugsmų.
13. Mėgti pasninką.
14. Šelpti neturtingus.
15. Nuogą aprengti.
16. Ligonį aplankyti.
17. Mirusį palaidoti.
18. Kenčiantiems padėti.
19. Liūdintį paguosti.
20. Susvetimėti pasaulio veiklai.
21. Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
22. Nepykti.
23. Neužlaikyti savyje piktumo.
24. Neturėti širdyje klastos.
25. Nesudarinėti melagingos taikos.
26. Neapleisti gailestingumo darbų.
27. Neprisiekinėti, kad kartais netektų priesaikos sulaužyti.
28. Širdimi ir lūpomis liudyti tiesą.
29. Neatsilyginti piktu už piktą.
30. Nedaryti skriaudos, o patirtą kantriai pakelti.
31. Mylėti priešus.
32. Nekeikti tų, kurie keikia, bet juos laiminti.
33. Pakęsti persekiojimą dėl teisybės.
34. Nebūti išdidžiam.
35. Negirtauti.
36. Nebūti dideliu ėdrūnu.
37. Nebūti miegaliumi.
38. Nebūti tinginiu.
39. Nebūti murmekliu.
40. Nebūti šmeižiku.
41. Pavesti savo viltis Dievui.
42. Atradus savyje ką gera, ne sau, o Dievui priskirti.
43. Žinoti, jog blogis yra mūsų pačių padarytas, ir tuo kaltinti tik save.
44. Baimintis teismo dienos.
45. Bijoti pragaro.
46. Visa siela trokšti amžinojo gyvenimo.
47. Kasdien prieš akis turėti mirtį.
48. Kiekvieną akimirką sekti savo gyvenio veiksmus.
49. Tvirtai žinoti, kad Dievas tavimi rūpinasi.
50. Širdyje kylančias blogas mintis nedelsiant sudaužyti į Kristų ir apie jas papasakoti dvasios tėvui.
51. Sergėti savo lūpas nuo niekingų ir neteisingų kalbų.
52. Nedaugžodžiauti.
53. Netarti tuščių ir pašaipių žodžių.
54. Nemėgti daug ir tyčia juoktis.
55. Noriai klausytis šventųjų skaitymų.
56. Dažnai atsidėti maldai.
57. Kasdien su ašaromis ir sielvartu maldoje išpažinti Dievui savo padarytus nusižengimus.
58. Vaduotis iš ydų ateičiai.
59. Nevykdyti kūno troškimų.
60. Nekęsti savo valios.
61. Visuose reikaluose paklusti abato paliepimams, net jei, neduok Dieve, pats elgtųsi priešingai, atmenant šį Viešpaties pamokymą: Visa, ką jie liepia, darykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi.
62. Nenorėti būti vadinamam šventu pirmiau, negu tokiu tapsi, bet juo tapti anksčiau, negu tokiu būsi pavadintas.
63. Kasdien darbais vykdyti Dievo įsakymus.
64. Mylėti skaistybę.
65. Nė vieno nekęsti.
66. Nepavydėti.
67. Neturėti pagiežos.
68. Nemėgti ginčų.
69. Vengti pagyrų.
70. Gerbti vyresniuosius.
71. Mylėti jaunesniuosius.
72. Melsti už priešus Kristaus meilėje.
73. Iki saulėlydžio susitaikyti su tais, su kuriais buvo susipykta.
74. Niekuomet neprarasti vilties Dievo gailestingumu.
Štai šios yra dvasinių menų priemonės. [...] O dirbtuvės, kur visa tai kruopščiai darome, yra uždaras vienuolynas ir pastovus gyvenimas bendruomenėje.
Pastaba. Tai yra skirta vienuoliams benediktinams, o ne pasauliečiams, kurių pašaukimas yra kitoks, bet ne mažiau svarbus ir tikrai ne lengvesnis.. tačiau nemažai ką galime prisitaikyti sau :-)
:thumbup:
Jau norėjau dėl keleto punktų pulti į diskusijas, bet tavo pastaba viską išlygina.
Khem 74 punktai ... :o
Nors šiaip jie vieni su kitais persidengia ;)
O šiaip pirmi du punktai padengia visus likusius :D
Analizės principas :-), nes kitam kartais reikia, kad pirštu konkrečiai būtų parodyta/įvardinta (pvz. man) .
o juk pirmasis įsakymas talpina savyje ir antrąjį ir visus kitus.
Jau anksčiau Keliauninkė buvo užsiminusi apie asmeninę regulą, tad manau ši tema visai tinka pratęsti tą diskusiją. Įdedu buvusio Ekvadoro prezidento Gabriel García Moreno (https://en.wikipedia.org/wiki/Gabriel_Garc%C3%ADa_Moreno) asmeninę regulą, kuri taip pat gali duoti gerų idėjų.
Gabriel García Moreno yra laikomas vienu pamaldžiausių kada nors vadovavusių prezidentų ir dažnai statomas katalikų tikėjimą gerbiančio politiko pavyzdžiu (http://www.traditioninaction.org/bkreviews/A_022br_GarciaMoreno.htm). Netrukus po to, kai buvo išrinktas trečiajai kadencijai, masonų užsakymu buvo nužudytas...
Ši regula buvo rasta jo kišenėje tuoj pat po jo mirties, ranka įrašyta paskutiniame "Kristaus Sekimo" puslapyje, knygoje, kurią visada su savimi nešiojosi.
Labai įdomus pamokslas apie šią regulą: President Gabriel Moreno: Living by a Regula (https://www.youtube.com/watch?v=f1gZj4VRvsY).
Kažko panašaus visada ieškojau ir net buvau sugalvojusi sau panašią regulą pasirašyti ir jos laikytis. Tik vis atidėliodavau. Daug gerų minčių, padedančių neiškrypti iš kurso :thumbup:
Va šitas patiko iš Gabriel García Moreno: "I will never pass more than an hour in any amusement, and in general never before 8 o'clock in the evening."
Lietuviškai: "Aš niekada nepraleisiu ilgiau nei valandą bet kuriame pasilinksminime, ir bendrai, niekada iki aštuntos vakaro."
Įdomu ar mes taip sugebėtume? :-\
Aš verčiu tą "pasilinksminimą" => "malonų užsiėmimą". Tuomet jis dar labiau praplečia spektrą :)
Ten patenka TV žiūrėjimas, pramoginių straipsnių skaitymas, pasaulietinių filmų žiūrėjimas ir t.t. ir pan.
Man kažkaip savaime po atsivertimo atkrito tv žiūrėjimas (teliką prieš kelis metus išmetėme), pasaulietinius straipsnius ir filmus atsirenku, iš tiesų, bet irgi labai retai.. Galvoju, gal aš kokia tai nenormali?... :)
Ačiū Tomui už įdėtą G. G. Moreno regulą - nežinojau apie šį žmogų.. dabar matau, kad fiziniam gyvenimui susitvarkyt reikia geros dienotvarkės, o dvasiniam - asmeninės regulos. :)
Perskaičiau Gabrieliaus Moreno regulą - viskas labai gerai, bet - nueini su šeima į kiną, o filmas - dvi valandos. Kaip tada? Apie šv. Mišių lankymą kasdien: žvelkime realiai - anksčiausios šv. Mišios aštuntą ryto, - dažnas jau būna darbe, o vėliausios šv. Mišios šeštą vakare - dar nebūni grįžęs iš darbo. Nežinau kaip tada su tuo kasdieniu lankymu. O visa kita, tai patiko. Tik nesuprantu, kuo jis užkliuvo tiems masonams. Tomai, gal gali papasakoti plačiau?
Masonai iš principo nekenčia nei katalikų nei kitų krikščionių, nes yra šėtono garbintojai. Tai jei kažkokį pasižymėjusį kataliką nusprendė nužudyti, nematau čia jokių papildomų neaiškumų.
Kauno mažojoje prisikėlimo bažnyčioje mišios taip pat aukojamos 7 val. rytais.
Meldžiu kunigams ir vargoninkams būti dėmesingiems mišių aukos metu ir neskubėti +
O kai susidarysim asmenines regulas ir imsime jų laikytis, laukime išbandymo, nes garantuotai bus situacijų, kai reiks rinktis tarp dviejų dalykų: regulos ir kažko dar, kas mums pasirodys svarbiau. Galimas daiktas, kad tai ir bus svarbiau, bet neduok Dieve suklysime 8)
Prezidentai ir šventieji gali būti geri ir įkvepiantys pavyzdžiai, bet mūsų kiekvieno gyvenimas - unikalus, ir jį sutvarkyti gali tik Jėzaus asmeniškai man sukurta ir prie mano situacijos pritaikyta regula ;)
CitataApie šv. Mišių lankymą kasdien: žvelkime realiai
Didžiausias kliuvinys esu deja, bet aš pats ... Tik truputis noro ir šiek tiek pastangų, tuomet šv. Mišios kasdien nėra jokia problema. Dievo malonė veikia ir sudaro sąlygas tai atlikti. Žinau ne vieną kuris kasdien būna šv. Mišiose. Kaune pasirinkimas laike yra didelis pirmosios 7.00 paskui pramiegojus ir 8.00 ir 9.00 o vakare 17.00, 18.00, 19.00 dieną per pietus 12.00 paieškojus yra ir dar kitu laiku.
Norint viskas įmanoma.
Citata iš: Giedrė kovo 23, 2014, 07:55:49
Perskaičiau Gabrieliaus Moreno regulą - viskas labai gerai, bet - nueini su šeima į kiną, o filmas - dvi valandos. Kaip tada?
Na, jei jau žinai savo pasiryžimą, tuomet net neisi į tą malonumą, kuris gali trukti ilgiau (čia aišku tikrai nepriskirčiau religinio filmo peržiūros). Kompromisas gal būtų - kiek valandų viršijai, tiek dienų pasiryžtum gyventi be tų mažų malonumų ;)
Citata iš: Silvija kovo 23, 2014, 11:58:30
O kai susidarysim asmenines regulas ir imsime jų laikytis, laukime išbandymo, nes garantuotai bus situacijų, kai reiks rinktis tarp dviejų dalykų...
Matyt ne veltui vienas iš G. Moreno regulos punktų - kiekvieną dieną įdėmiai perskaityti savo regulą :D
O dėl Šv. Mišių, tai tik vėl prisiminsiu Šv. Tėvo Pijaus žodžius, kad jei mes žinotume Šv. Mišių vertę, rizikuotume savo gyvybe, kad į jas patekti ;)
Citata iš: Silvija kovo 23, 2014, 11:58:30
[...] bet mūsų kiekvieno gyvenimas - unikalus, ir jį sutvarkyti gali tik Jėzaus asmeniškai man sukurta ir prie mano situacijos pritaikyta regula ;)
Nelabai suprantu, kaip Jėzus gali gali man asmeniškai sukurti ir "nuleisti iš dangaus" regulą, be manęs :) Toks požiūris yra labai patogus ir neįpareigojantis įdėti pastangų..deja..
Apie patogumą. Kai vieno žydų rabino paklausė, kodėl Amerikoje dabartinės ekonominės gerovės sąlygomis nėra tokių išmintingų rabinų kaip anksčiau vargingoje Rusijoje, jis atsakė, kad
kai jūs turite galimybę minkštai nukristi, jūs nebebijote nukristi. Kitaip sakant,
niekada negalėsite išmokti vaikščioti lynu, jeigu vaikščiosite su apsauga. Klasikinis pavyzdys - aukštalipiai montuotojai. Tai va, iki pensijos išgyvendavo tik tie aukštalipiai, kurie nenaudodavo apsaugų. Atrodytų, kad turėtų būti atvirkščiai, bet.. tie, kurie naudodavo apsaugas, labai pasitikėjo jomis. Ir būtinai ateidavo tokia diena, kai jie pamiršdavo prisegti apsaugas, ir tai buvo mirtina. Aukštalipiai išgyvenę iki pensijos, kasdien, kiekvienu momentu išgyvendavo baimę nukristi, todėl kontroliuodavo kiekvieną savo judesį. Apie ką čia? Tikriausia apie tai, kad saugus patogumas (naudojimasis įvairiomis apsaugomis, o argi nesinaudojam?) dvasiniame gyvenime tolygus mirčiai..
Susidaryti savo regulą ar dienotvarkę, galų gale, ir yra tas nepatogumas, kad turi jos laikytis. Žinoma, kad kartais atsiras tokių atvejų ar aplinkybių, kai turėsi aukoti regulą vardan kito arba atvirkščiai.. nes pagrindinė taisyklių taisyklė yra ta, kad nėra taisyklių be išimčių :)
p.s. dar nesusidariau..:( padėk Viešpatie, bet apmatus kokius susidaryti iki Tavo Velykų, kad džiaugtųsi mano širdis.
Aš nesiginčysiu labai stipriai, tik tiek pasakysiu, kad šv. Benediktui regula irgi buvo "nuleista iš dangaus" ;). Žinoma, tvarka žmogaus gyvenime labai reikalinga, tik aš to nevadinu regula. Regula mano supratimu - tai įstatymas, ir vienuolijose matyt jis yra būtinas.
O gaila, kad nesigincysi.. man kaip tik ta nuotaika..
Daugeliui benediktinų buvo šokas, kai tyrimai parodė, kad Šv. Benedikto regula buvo paremta apie 50 metų senesne "Meistro regula". Tai nežinau, kad ten su tuo "nuleidimu iš Dangaus", bet toks jausmas, kad Šv. Benediktas labai vertino Tradiciją, net jei dalis jos buvo gana netobula ("Meistro" regula yra pernelyg griežta ir autokratiška).
Ką jis padarė, tai paėmė tą regulą ir ją patobulino, bei papildė. Ir padarė tai labai subtiliai, bet tie subtilūs pakeitimai įnešė į ją daugiau artimo meilės ir bendruomenės balso. Finale rezultatas gavosi neblogas :)
Manoma, kad jis naudojosi ir kitų regulų (kaip Šv. Bazilijaus) patirtimi.
Vakar per MR apie maldą kalbėjo Palendrių prioras t. Kazimieras. Ir citavo iš knygos "Varlės malda" ;D Labai gražu:
"Kartą rabinas paklausė mokinio, kas jį neramina. Mano skurdas, atsakė šis, jis toks didelis, kad aš sunkiai beįstengiu mokytis ir melstis. Tada, tarė rabinas, geriausia malda ir geriausias mokslas būtų priimti būtent gyvenimą tokį, koks tau duotas. Priimk savo gyvenimą, tokį, koks tau duotas, ir jis taps šlove Dievui".
Čia galima paklausyt visos katechezės apie maldą: http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=45370
Kaip jau sakiau, aš bevelyčiau kitu terminu vadinti tą tvarką savo gyvenime. Štai bernardinuose išėjo straipsnis (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-04-09-grieztos-dienotvarkes-nauda-arba-kaip-dirbdavo-genijai/116152) apie įvairių žmonių dienotvarkes, padėjusias jiems siekti tikslo.
CitataJeigu ir jums atrodo, jog įvairiaspalvius lipnius lapelius pakeitė išmaniosios programėlės, o dienos ir toliau išsprūsta iš planų tinklo, praeina netikėtai ir per greitai, galbūt pravers šie talentingų kūrėjų darbotvarkių aspektai. Minėtoje knygoje nagrinėjami 161 asmens – dailininkų, rašytojų, kompozitorių, mokslininkų, filosofų etc. – dienos režimai. Pasirodo, jog griežta darbotvarkė jiem buvo esminė kokybiško darbo sąlyga.
Bet kas mane šiandien sudomino, tai šis sakinys iš Sąžinės peržvalgos (http://www.vitaconsecrata.lt/sazines-perzvalga), kuris akcentus mūsų gyvenime sudėlioja truputį kitaip:
Citata3. PERŽVALGA
Ši sąžinės peržvalgos dalis mums yra geriausiai žinoma. Joje mes save tiriame. Tačiau ką mes turėtume savyje tirti? Paprastai daugelis mūsų peržvelgiame darbus, nuveiktus per dieną ir suskaičiuojame sėkmes bei nesėkmes.
TAI YRA KAIP TIK TAI, KO MES NETURĖTUME DARYTI!
Tikrasis rūpestis turėtų būti mano tikėjimo stiprumas ir tai, kas atsitiko man ir manyje nuo paskutinės peržvalgos. Tad klausimai, kuriuos aš sau užduodu, gali būti panašūs į šiuos:
<...>
Bernardinai nepaliauja stebinti... jie siūlo mums semtis patirties iš Kafkos ir kitų "genijų"... jau geriau gilinsiuos į šventų žmonių regulas, nei į Dekarto dienotvarkę, kurą jis pradėdavo:
Citata... mieguistam protui klajojant po miškus, sodus, užburtus rūmus, kur patirdavo ,,visus įsivaizduojamus malonumus"...
Įdomu, kiek iš tų straipsnyje paminėtų žmonių galėtų būti geru kataliko pavyzdžiu? :-\
Aha, tos literatūros visokios visur pilna.
Ir katalikiškos taip pat visokios daug, bet gal geriau kažkokią vieną kryptį pasirinkti ir jos laikytis? ::)