TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Klubų diskusijos => Dvasinio meno ir muzikos klubas => Temą pradėjo: Diak. Tomas M. gegužės 12, 2015, 11:46:16

Antraštė: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 12, 2015, 11:46:16
Pridedu kartu kaip naują temą, nes rodos vis paliesdavome muziką daugelyje kitų pokalbių.

Citata iš: Silvija  gegužės 12, 2015, 02:38:35
Apie liturginę muziką, kurioje kun. Vilius Sikorskas remiasi Benedikto VI įžvalgomis ir pasakoja apie susiklosčiusią situaciją po II Vatikano susirinkimo. Kaip supratau, problema su muzika atsirado dėl to, kad prioritetiniu dalyku buvo imta laikyti visų žmonių aktyvų dalyvavimą liturgijoje, o tai kainavo muzikos meniškumą ir sakralumą. Atsiradęs funkcionalumo principas vedė į pragmatizmą, taigi iškilmingai sakralinėi muzikai bažnyčiose nebeliko vietos, ji buvo išstumta į koncertų sales. Klaidingas II Vatikano reformos supratimas vedė į tai, kad visa iki tol buvusi bažnytinė muzika buvo perkuriama. Atsirado ir adaptuotų kūrinių, kas visai neatleistina. Pavyzdžiui, mums visiems žinomos giesmės "Gelbėk mane, Viešpatie, nuo amžinosios mirties tą siaubingąją dieną..." žodžiai buvo perkurti.

Pradžioje laidos skamba labai gražus modernios muzikos pavyzdys:

http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/pokalbiai/61197-2015-05-08-10-00-musica-sacra.html
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 12, 2015, 12:23:04
Labai gili laida, dabar skaitau Pop. Benedikto XVI "Liturgijos Dvasia", tai labai naudinga išgirsti ir kitų jo kūrinių perspektyvą.

Atrodo, kad mums pasisekė, nes po II Vatikano kilęs "žemės drebėjimas" truko vos 50 metų. Aišku žalos padaryta daug, bet istorija rodo, kad liturgijos žaizdos dažnai gyja labai ilgai.

Pop. Urbonas VIII (†1644) sumanė perrašyti (http://www.ccwatershed.org/blog/2015/feb/23/pope-francis-condemns-reform-of-the-reform/) senovinius brevijoriaus himnus. Jo suburta keturių vienuolių grupė "patobulino" beveik visus himnus... vėliau šis darbas buvo visuotinai pasmerktas. Bažnyčiai prireikė trijų su pusę šimtmečių, kad atstatyti žalą. Kas įdomu, kad būtent II Vatikanas galutinai padėjo tašką Urbono VIII himnams, bet kartu davė pradžią tokiam pačiam "patobulinimui" vėl...
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: kukulis gegužės 12, 2015, 14:19:39
O kuo blogi buvo Urbono himnai?
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 12, 2015, 14:29:03
Tikriausiai pirmiau reiktų klausti, kuo buvo blogi senoviniai himnai? :D

Dėl Urbono VIII himnų rašo tame straipsnyje ir manau pasigooglinti dar galima.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 12, 2015, 16:27:05
Mažai esame kalbėję apie tai, kokius trūkumus Vatikanas II norėjo savąja reforma pataisyti. Minėta giesmė "Gelbėk mane Viešpatie..." kaip iliustracija - tikintieji buvo pernelyg įbauginti to Dievo įvaizdžio, kuris dažnai būdavo kuriamas ir tai tapdavo stabdžiu priimti tikrąjai Dievo meilei.

Tad teisybės vardan turėtume kalbėti atsižvelgdami į abi puses.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 12, 2015, 17:29:02
Nežinau ar buvo pernelyg įbauginti ar tariamai buvo pernelyg įbauginti... kartais ganytojai gali padaryti tam tikras išvadas, kurios iš tiesų nėra visai tikslios.

Panašiai galime paminėti neva įžeistas moteris (gal feminizmo įtaka?) ir bandymą Biblijos tekstus pritempti (angl. inclusive language), keičiant "broliai" į "broliai ir seserys" ir pan. Arba "už daugelį" keičiant į "už visus", kuo vėl rodos buvo norima spręsti problemas, kurios net neaišku ar egzistavo.

Toks pokyčių tipas prieina iki tokio lygio, kad net tam tikros nuodėmės verčiant yra pakeičiamos į "mažiau įžeistinas", kaip kad Šv. Apaštalo Pauliaus laiškuose minimas homoseksualizmas pakeičiamas į kitus variantus.

Reziumuojant atrodo, kad kartais pokyčiai buvo daromi ne tam, kad išspręsti kažką, bet tiesiog, kad pakeisti tvarką, nes kažkam ji atrodė pasenusi, nors veikė viskas gerai.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 12, 2015, 17:36:14
Nesiliausiu tvirtinęs, iki "pažaliavimo", kad II Vatikano susirinkimas buvo ne tik labai laiku, bet ir savo įžvalgomis gerokai pralenkė laiką. Jis nesukėlė "drebėjimų" ir atstatinėti ar atitaisinėti nereikia. Žala ? O gal tiesiog nemaža dalis Europos pasipriešino ir tai yra pasipriešinimo vaisiai, bet ne Susirinkimo. Klaidingas II Vatikano reformos supratimas mus lydi ir nepaleidžia.
Prisiminė Luko Evangelijoje minimi "ankšti vartai". II Vatikano mokymas tarsi tie ankšti vartai, praktikoje labai lengva nepataikyti ir nulėkti į vieną ar kitą pusę. Mums reikalingos Dvasios dovanos, ne aš supratau, bet Dieve padovanok įžvalgą, kurią Tu nori, kad mes suprastume, ne aš, bet Tu.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 12, 2015, 18:29:40
Pilgrim, tau tikrai teks pažaliuoti, nes ginčijiesi jau ne su manim, bet su Pop. Benediktu XVI ir kunigu, kuris yra ekspertas muzikos bei liturgijos srityje :D

Pasiklausyk tos laidos, tai bus aiškiau ;)

Beje, aš nesakau, kad viskas II Vatikane buvo blogai, bet tau labiau reiktų pasiskaitinėti, kokios kompetencijos žmonės svarstė kokius dalykus (ar jie tikrai buvo tų sričių ekspertai) ir kokios buvo balsavimo procedūros priimant sprendimus...

Turime pripažinti, kad iš esmės II Vatikanas visus kvietė atgaivinti Grigališkąjį giedojimą ir lotynų kalbai taip pat buvo skirta vieta, bet... taigi, turime miksą su vykusiais ketinimais, nelabai pavykusiu įgyvendinimu ir neaišku kokiais, tam tikrų suinteresuotų grupių tikslais (nevykusiais).
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 12, 2015, 23:45:23
Citata iš: Tomas M.  gegužės 12, 2015, 17:29:02
... kartais ganytojai gali padaryti tam tikras išvadas, kurios iš tiesų nėra visai tikslios.

Mes irgi neapdrausti nuo to ;) todėl siūlyčiau ne būti kažkurios tai pusės apologetas, bet ramiai pasigilinti į istorinius įvykius, kurių tikrai būta. Kaip tas kunigas MR laidoje sakė, diskusijų ir pokalbių vistiek neužteks situacijai pakeisti (ar tu, Pilgrim, manai, kad išvis nereikia gerinti sakralinės muzikos reikalų?). Beje, jis bažnytinių kūrinių adaptaciją nors ir kritikavo, bet pritarė, kad kai kurių teisingai buvo atsisakyta.

Taigi, čia ne taip viskas paprasta ir tikrai esame menki žinovai teigti, kad "veikė viskas gerai".
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2015, 02:13:44
Apie muziką lyg ir nė žodžio nepasakiau  :-\

Benediktas XVI kaip tik aiškino ir aiškina kaip suprasti II Vatikano Susirinkimą.
kun. Sikorskis kalba apie Susirinkimo interpretavimą, konkrečiai muzikoje. Jei tiksliau sakyti turime - tam tikrose vietose tam tikrus interpretavimus ir pritaikymus, kurie ne tiksliai atspindi tai ką norėjo pasakyti ar perteikti II Vatikano Susirinkimas.
Silvija, ar nereikia gerinti muzikos reikalų ... gerinti formą ar turinį. Sakyčiau gerinti sąmoningą dalyvavimą liturgijoje, o kartu pasitaisys ir kiti dalykai.
O kad būtų dar tiksliau II Vatikano Susirinkimas neklydo.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 13, 2015, 02:31:58
Tomas gerai formulavo temos pavadinimą, tad neverta čia vėl ir vėl kryžiuoti špagų ;) Man pačiai labai aktualu tai, ką pasakei - kad reikia gerinti sąmoningą dalyvavimą liturgijoje, nes pati giedu chore ir matau iš vidaus kaip ten viskas vyksta. Tačiau ne vien tai.

Toks pavyzdukas. Kažkada esame kalbėję apie terminus garbinti ir gerbti. Vis dėlto dažnai pasigirsta giedojimuose Mergelės Marijos ir net šv. Juozapo garbinimas. Kaip tai suprasti? :-\

Sąmoningas tautos dalyvavimas priklauso didžia dalimi nuo vadovų, kurie neretai patys duoda netikusį pavyzdį, bet vėlgi - kas juos ruošia ir ar jie išmano teologiją? Kartais man net kyla klausimas, ar jie yra praktikuojantys katalikai. Kokia šių vadovų atranka? Koks ruošimas?

Ir t.t. Daug klausimų. O teikti kokius nors vertinimus, manau, turi teisę tik tie, kas yra praktiškai susidūrę. Vartotojiškas vertinimas "patiko-nepatiko", sakyčiau kiek paviršutiniškas. Todėl būtų gerai šioje temoje talpinti informaciją ir visiems mums naudingus šaltinius.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2015, 03:33:15
Silvija ar gerai supranti pavadinimą ? Ką reiškia terminai pavadinime Katalikiškos muzikos teologija ?
čia jie yra trys katalikiškas, muzika, teologija, o jei imsime junginius dar daugiau.
teologija plačiąja prasme sistematinis mokslas apie transcendentinio pasaulio dėsnius. Muzikos teologija vadinasi kaip muzika atspindi transcendentinį pasaulį. O dar katalikiška muzika ... kas čia dabar ? kuo pavyzdžiui ji skiriasi nuo simfoninės muzikos.
Pavadinimas labai pretenzingas, bet ar jis mums suvokiama ši pretenzija.
Ir Silvija klausimas tau, toks kitoks - ką mato choristai priešais save giedodami.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: kukulis gegužės 13, 2015, 04:09:35
Jeigu žodį "katalikiška" bandysim žiūrėti labai gilia prasme, kur tarsi skirsto muziką į katalikišką ir nekatalikišką, tuomet čia bus labai sunkus ir neišsprendžiamas uždavinys, nes mes tarsi bandysim numatyti ateitį, ir iš anksto nustatyti, kokia galimai bus muzika katalikiška ir kokia nekatalikiška.

O jeigu katalikiška tiesiog pavadinsime tokią muziką, kuri šiai dienai, arba iki šios dienos giedama katalikų bažnyčiose ir yra patvirtinta kaip tinkama giedoti, tuomet viskas pasidarys labai paprasta :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2015, 04:56:34
Jos jau pavadinti niekaip nereikia, nes ji turi savo pavadinimą - liturginė muzika
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: kukulis gegužės 13, 2015, 05:19:17
Na taip ..
bet yra vakarų liturgija, yra rytų liturgija. Taip pat yra lotyniška liturgija ..

Katalikiška, kaip suprantu, apima vakarų liturgiją, kartu lotynišką ir tautine kalba giedamą.

Dabar dėl liturginės vėl, ar visos katalikiškos giesmės giedamos liturgijos metu? Lyg tai ne, nes yra kantičkos ar šiaip naujesnės šių laikų giesmės, kurios ne visos giedamos per mišias. Ar aš klystu?
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2015, 05:45:59
kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių  :)
ar reikia taip sudėtingai ?
pirmas klausimas kas yra liturgija ? kaip aš asmeniškai suprantu arba kas man yra liturgija ?
o paskui galima ir apie kitokį supratimą
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: kukulis gegužės 13, 2015, 05:56:04
O apie ką šita tema?
Kiek supratau, čia ankstesniais postais diskutavom, ar teisingas temos pavadinimas. Realiai net nežinau dėl ko ginčijausi  ;D  :ashamed: Nes nežinant apie ką tema, kokia prasmė ginčytis dėl pavadinimo? ;D
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 13, 2015, 06:16:45
Aš irgi maniau, kad mes šioje temoje pakalbėsime ne vien apie liturginę muziką, panašiai kaip temoje "Katalikiškos architektūros teologija" kalbėjome ne vien apie bažnyčias  :-\.

Apie choro specifiką, Pilgrim, iš savo patirties  galėčiau tiek pasakyti: ten susirenka labai brangūs Viešpačiui žmonės ir labai įvairūs: vieni žino, ką priešais save regi, kiti - ne. Ir dėl tų, kurie nežino, bet kažkokiu tai būdu atkeliavo iki bažnytinio giedojimo, kažkas turėtų pasistengti.

Visur šiandien svarbiausias deficitas - žmonės. Atviros širdies, geranoriški, norintys tarnauti ir mokytis Kristaus mokslo. Bet esame pametę sistemą, kaip ugdyti suaugusius tikinčiuosius, arba ta sistema neveikia.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 13, 2015, 06:21:47
O pavadinimas geras dėl to, kad išreiškia, jog muzika galima žmogų vesti pas Dievą. Katalikiška muzika - tai būtent katalikišką slėpinių supratimą perteikianti.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2015, 06:41:49
Silvija, tik nepyk ... katalikišką slėpinių ... kas tie katalikiški slėpiniai ?
Kai neatsargiai vartojame terminus paskui gaunasi daug bereikalingų nesusikalbėjimų, vienas kito nesupratimų.
Apie chorą ... tai labai paprasta. Ateini giedoti į bažnyčią per, prieš, po Mišių, atsistoji ir ką praktiškai matai, visi matot. Ne tai kas viduje žmogaus dedasi, bet ką prieš savo nosį matot, realiai fiziškai.
Nors gal šis klausimas turėtų skambėti privačiai  :-\ nežinau
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 13, 2015, 06:55:09
Ką ką? :) Švenčiausiąjį. Ar ne taip? Bet ir sakau, vieni Jį mato, kiti - ne.

O dėl slėpinių - nesakiau, kad jie katalikiški, tu irgi įsiklausyk, prašom ;)

Citata iš: Silvija  gegužės 13, 2015, 06:21:47
O pavadinimas geras dėl to, kad išreiškia, jog muzika galima žmogų vesti pas Dievą. Katalikiška muzika - tai būtent katalikišką slėpinių supratimą perteikianti.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: kukulis gegužės 13, 2015, 06:55:27
Katalikiška muzika - korektiškas teiginys.

Katalikiški slėpiniai - nekorektiškas. Kodėl? Todėl kad katalikybė nėra atskira religija, o labiau krikščionybės doktrina. Dėl teiginio "krikščioniški slėpiniai" irgi esu šiek tiek abejonėje, bet negaliu logiškai paaiškinti; intuityviai jaučiu kad kažkas ne taip.

Gal esmė tame, kad Dievas ir slėpiniai ontologiškai nepriklauso nuo išpažįstamos religijos. Nuo religijos tik priklauso, ką mes vadiname slėpiniais ir ką mes laikome Dievu, nes pvz. masonams Liuciferis vis dar yra tiesos ir šviesos angelas. Bet čia jau atskira tema, tik norėjau pasakyti, kad grynojoje esmėje Dievas ir slėpiniai nepriklauso nuo religijos, o tik slėpinių ir Dievo samprata gali skirtis, priklausomai nuo religijos.

Citata
Ką ką? Švenčiausiąjį. Ar ne taip? Bet ir sakau, vieni Jį mato, kiti - ne.
Ar mes kalbame apie sakramentus ar apie slėpinius? Nes mano nuomone, tai skirtingi dalykai.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2015, 07:10:20
Silvija, atėjai ant viškų atsistojai ir ką priešais matai, na kas priešais yra ... na netoli nosies galo, gal per pora metrų. Neklausiau ką turėtum ar norėtum matyti.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 13, 2015, 07:27:01
Nekankink tu manęs :ashamed: už poros metrų - turėklai, kad žioplinejantys nenusiverstų nuo viškų :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 14, 2015, 02:50:51
Vis dėlto turim Lietuvoje kuo džiaugtis - yra žmonių, besirūpinančių sakralinės muzikos padėtimi. Tas pats kunigas Vilius Sikorskas. Labai plačiai apžvelgiantis straipsnis (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-18-kun-dr-vilius-sikorskas-sakralines-muzikos-takais/93527) bernardinuose, iš kurio net ištraukas sunku padaryti - viskas svarbu :thumbup:

CitataDabartis ir perspektyvos. Oficialiuose liturginiuose leidiniuose, giesmynuose (ir pavienių asmenų sudarytuose) ryšku lietuviškosios liturginės muzikos ribotumas, Bažnyčios liturginės reformos gairių pažinimo stygius (muzikinės formos neteisinga traktuotė, muzikinės interpretacijos netikslumai, dažnas giesmių teksto skurdumas ir netinkamumas). Stinga giesmių liturginių metų laikams ir liturginiams minėjimams. Didžioji repertuaro dalis neprofesionali, skurdžios teologinės minties.

Ištyrinėjus liturginės muzikos pobūdį, išsiaiškinus esmines jos charakteristikas, įsigilinus į liturginės reformos direktyvas ir atsižvelgus esamą situaciją, būtina prie Lietuvos Vyskupų Konferencijos suburti tinkamai parengtų teologų ir muzikų grupę kaip atskirą Liturginės komisijos dalį – Liturginės muzikos komisiją, kuri turėtų peržvelgti visų liturgijos giesmių ir giesmynų tekstų teologinį pagrindą, įvertinti jų muzikinę raiškos formą, stilių bei tinkamumą liturgijai. Reikėtų skatinti liaudiškojo giedojimo paveldo surinkimą ir įvertinimą bei, tinkamai parengus, atskirai kraštui būdingiausiais keturiais pagrindiniais dialektais išleisti giesmynus, kurių pagrindu liturgijai turėtų būti sudarytas rekomenduotinų liaudiškų giesmių repertuaras. Skatinti ir plėtoti profesionalių kompozitorių įnašą lietuviškojo repertuaro kūrimui, išskirtinį dėmesį teikti lietuvių liaudies dainos ir giesmės senajai derminei struktūrai, kurios pagrindu būtų kuriama naujosios giesmės. Neilgai trukus reikia parengti ir išleisti Mišių liturginių metų visų tarpinių giedojimų (psalmių) giesmyną, skatinti Mišių kintamųjų ir nekintamųjų giesmių repertuaro kūrimą. Būtų tikslinga inicijuoti ir sukurti Mišių vadovo nekintamųjų (ordinarium) dalių giedojimą tautinės muzikos pagrindu (iki šiol beveik visoms Mišių kunigo ordinarium dalims ir didžiajai daliai kitų apeiginių giedojimų, išvertus į lietuvių kalbą, buvo pritaikytos grigališkosios melodijos). Pagal Ratio studiorum Lietuvos seminarijoms reikėtų parengti muzikinio ugdymo programą ir planus. Liturginės muzikos ugdymo programų reikia vargonininkams, giesmininkams, muzikos mėgėjams ir atskirai – jos kūrėjams.

O čia - fragmentai iš filmo "Uolų medus":

https://www.youtube.com/watch?v=DzqxWn4z7qk

Tiesa, apie muziką buvome anksčiau sukūrę temą (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,19.0.html) ir žiūriu, kad jau kartojuosi su informacija. Tad reiktų, kad šioje temoje labiau orientuotumės į muzikos teologiją. Manau, tai labai įdomu :)

Tomas: dar pridedu nuorodą į knygelę:

http://www.melc.lt/documents/Knygele._Uolu_medus.PDF
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 14, 2015, 06:34:08
Įdomu, kad toje MR laidoje pasigirsta Benedikto XVI mintis apie iškraipytą liturgijos santykį su menu (ir su muzika, ir su daile). Kai kuriais atvejais tas santykis buvo profanuojamas, supaprastinamas dėl nesupratimo, o kitais - dėl tradicijos grandinės nutrūkimo ir netęstinumo. Kaip suprantu, tai ir sakralinėje muzikoje kažkuriuo istorijos metu įvyko eilinis "ikonoklazmas" (čia pop. Benedikto XVI išsireiškimas), kaip ir ikonų atveju. Taip pat popiežius pastebėjo, kad ortodoksai dar Nikėjos susirinkime atstovėjo tradiciją. Tai kas ten ir kada atsitiko? :(
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: kukulis gegužės 14, 2015, 10:14:30
Visame šitame dalyke, manau, yra labai svarbu nepamesti laipsniškumo.

Tai, kad muzika tapo labiau profaniška, dar nereiškia, kad ji visiškai prarado sakralumą. Tuo labiau kad Viešpats teikia savo malones apeidamas ir mūsų įvairius netobulumus.

Tuo pačiu, ir kažkuriame laikotarpyje, esant sakralinei muzikai santykinėse aukštumose, nereiškia, kad ir toje muzikoje viskas buvo absoliučiai tobula.

Visa tai parašiau tam, kad nepultume į nusiminimą :) . Manau, kad reikia priimti su dėkingumu ir priimti tas dovanas kurios taip pat slypi ir ne visiškai tobuluose kūriniuose.
O tokie pasišventę žmonės kaip V. Sikorskas, vėl tą muziką padeda pakylėti link sakralumo ir už juos turėtume dėkoti Dievui  [-o<
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 14, 2015, 11:45:54
Kaip ir minėjau ankstesniame komentare, yra svarbu, kad reikalus spręstų specialistai, t.y. savo reikalo žinovai ir meistrai, bet kartais būna taip, kad kai kurie žmonės mano, kad jie yra geri specialistai... yra tokia patarlė, kad nieko nėra pavojingiau už žmogų, kuris mano, kad yra specialistas (nors toks iš tiesų nėra)... pagalvokite pvz. apie gydytoją... taip ir gaunasi, kad ten kur reikia pasidarbuoti dildele ar mažu skaptuku, pasidarbuojama kirviu, o po to stebimasi, kodėl medis pradėjo džiūti.

Man susidaro įspūdis, kad liturgija savo esme labai panaši į žmogaus organizmą, kuris Dievo sukurtas kaip nerealiai suderintas biologinis mechanizmas. Pvz. užtektų, kad kraujo PH (rūgštingumo indeksas) pakistų labai maža dalele ir žmogus mirs. PH indeksas nėra išoriškas ar aiškiai pastebimas dalykas, bet jis labai lemia žmogaus gyvybės klausimą.

Taip ir liturginėje muzikoje yra labai labai subtilių niuansų, kuriuos suprasti reikia viso gyvenimo ir kurie gali nulemti liturgijos "veikimą". Aš nesu specas, todėl nematau tų niuansų, bet stengiuosi skaityti specialistų nuomones.

Labai įsiminė vienas New Liturgical Movement (http://www.newliturgicalmovement.org/) straipsnis, kuriame buvo analizuojamas naujas Ritas ir buvo bandoma nustatyti, koks būtent pokytis sąlygojo liturginės muzikos nuskurdimą. Sunku patikėti, bet atvejis buvo panašus į PH indekso. Buvo prieita išvados, kad ta sniego gniūžtė, sukėlusi vėliau laviną buvo uždraudimas kunigams melstis Šv. Mišių maldas, kol giedama. T.y. Ekstraordinarinėje Formoje kunigas gali pradėti klausyti gražią ilgą giesmę ir eiti prie altoriaus toliau tęsti Šv. Mišių, kol tuo tarpu giesmė tęsiasi, o Ordinarinėje Formoje kunigui buvo liepta laukti giesmės galo (vėl gi, spėju dėl to, kad buvo manoma, kad tikintieji kažką gali "praleisti" ir taip mažiau dalyvauti...).

Kaip tas "PH indeksas" suveikė? Kadangi mes turime pripažinti, kad esame išlepę ir neturime tos ištvermės atbūti Šv. Mišiose daugiau valandos (ką jau kalbėti apie atstovėjimą dviejų valandų Rytų Liturgijoje...), kunigai vardan to, kad neprailgtų Šv. Mišios, pradėjo trumpinti giesmes, ar pasirinkti kitus variantus, neva taupydami laiką... nuo to viskas ir prasidėjo... bent taip rodos pamenu tą straipsnį, reiktų jį iškasti vėl...
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 14, 2015, 12:24:01
Dar geras komentaras iš Silvijos įdėto straipsnio, kažkiek kapstantis mūsų temos pavadinimą :D

Citatafilmą komentuoja sesuo Lidija: "Tiesiog keletas paprasto vartotojo minčių apie "Uolu medų". Vaizdų ramybės idilėje gludinti dieviška kibirkštis, kuri, rodos, įžiebia garsus ar kitokias dermes ir laiką, kuriame yra daug Dievo... Sakr. muzikos srity esu diletantė, bet žiūrėdama reginį ir girdėdama melodiją, keliu klausimą: ar yra sakralios muzikos filosofija?..Arba filosofija sakralioje muzikoje ... Būtų įdomu "pasikapstyti". Dėkui už vaizdo ir garso rezultatą. Tikrai suintrigavo."
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 14, 2015, 12:48:03
Tomai, skaitydama puikų tavo komentarą susimąsčiau: kada ir kokį žmogų galime laikyti puikiu Dievo ekspertu? :-\  :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 14, 2015, 16:24:32
Yra toks vienas.. būtent Dievo ekspertas :)

O jei rimčiau, tai tie, kas pažįsta Jį nuo amžių pradžios, kas ilgiausiai su Juo būvoja. Jei parašysiu kas tie žmonės, bus ne į temą.
O jei rimčiau (dublis antras), tai tas kas myli Dievą ir žmones ir yra išmintingas.
Melskim mūsų ganytojams meilės ir išminties, nes meilė ko gero nėra nuolaidžiavimas bendruomenei (jei teisingai supratau Tomo komentarą), bet jos ugdymas. Per sakraliuosius menus taip pat.

Ps. dar pridursiu kad ne tik per menus, bet ir per tradicija. Kaip kazkada sake tas pats V. Sikorskas, be tradicijos esam naslaiciai, kazkuria prasme.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 14, 2015, 17:38:26
nei esame išlepę, nei neturintys ištvermės ... viską turime ir turime iki valios.
Teisingai kai einame tik atbūti į Mišias, kantrybės tikrai nepakanka.
Liturgija yra ir pasakojimas, bet kai moki kalbą tuomet pasakotojo daromos klaidos
sumaišomi linksniai, neteisingas tarimas ir t. t.  :) nesutrukdo suprasti tai ką nori papasakoti
pasakotojas. Kai nori girdėti pasakojimą ir jo turinį, daromos klaidos nebus kliūtis.
Liturgija tai ir ritualų visuma, kurie kaip raidės ar žodžiai sudaro sakinius.
Bet ar pakankamai mokame šią abėcėlę, kad išgirstume pasakojimą ?
Ar pakankamai mokame abėcėlę, kad galėtume pereiti prie gramatinių ar stiliaus klaidų.
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija gegužės 15, 2015, 00:03:20
Ir vieną, ir kitą priekaištą mums (kad esam išlepę ir kad nemokam abėcėlės) turi galios ištaisyti muzika sacra :pentecostal:

Jėzus Kristus, aukščiausiasis naujosios ir amžinosios Sandoros kunigas, priimdamas žmogaus prigimtį, šioje žemės tremtyje pradėjo himną, kuris per visus amžius skamba dangiškoje tikrovėje. Jis prisijungia prie savęs visą žmoniją ir įtraukia ją į bendrą dievišką šlovės giesmę (83).

(Čia iš liturgijai skirtos konstitucijos Sacrosanctum Concilium).
Antraštė: Ats: Katalikiškos muzikos teologija
Parašė: Silvija liepos 05, 2015, 17:31:00
CitataBenediktas XVI be kita ko kvietė susimąstyti apie Vakarų muzikos nepakartojamumą. Visose pasaulio kultūrose ir religijose yra didžioji literatūra, didžioji architektūra, didžioji dailė ir didžioji skulptūra. Savaime suprantama, kad visose yra muzika. Tačiau nei vienoje kitoje kultūroje nėra tokios didžiosios muzikos, kokią būtų galima lyginti su ta, kuri užgimė krikščioniško tikėjimo sferoje, kaip pavyzdžiui, sakė Benediktas XVI, nuo Palestrinos iki Bacho, Hendelio iki Mocarto, Bethoveno ir Brucknerio.

Vakarų muzika yra kažkas unikalaus, nepalygintino su kitomis kultūromis. Man sakralinė muzika yra krikščionybės tiesos įrodymas, kalbėjo popiežius emeritas. Ten, kur susiformuoja tokio pobūdžio atsiliepimas reiškia, kad įvyko susitikimas su Tiesa, su tikruoju pasaulio Kūrėju. Todėl sakralinė muzika yra teologinio rango tiesa, turinti nuolatinę reikšmę visos krikščionybės tikėjimui, nors ir nebūtina, kad ji būtų visada ir visur atliekama. Antra vertus, taip pat aišku, - kalbėjo šeštadienį Benediktas XVI, - kad sakralinė muzika negali išnykti iš liturgijos; jos buvimas liturgijoje gali būti kaip tikrai ypatingas dalyvavimo šventosiose apeigose, tikėjimo slėpinyje, būdas
.

http://lt.radiovaticana.va/news/2015/07/04/popiežius_emeritas_benediktas_xvi_paskirtas_garbės_daktaru/1156094 (http://lt.radiovaticana.va/news/2015/07/04/popiežius_emeritas_benediktas_xvi_paskirtas_garbės_daktaru/1156094)