Praėjusį sekmadienį, prieš einant Komunijos, sakau savo dukrytei, kuriai dabar 3,5 metų: "Kai pamatysi Dievulį Komunijoje (kai kunigėlis man duos tą baltą paplotėlį), sakyk mintyse: Dievuli, aš tave labai myliu, prašau ateik į mano širdį (ir padaryk mane šventa)". Paėmiau ją ant rankų ir taip kartu ėjome prie Komunijos. Sugrįžus į suolą, paklausiau jos, ar ji taip padarė ir ji šypsodamasi atsakė, kad taip :)
Nuo tos dienos dabar ji kiekvieną kartą eina kartu, bet dabar jau kaip didesnė mergaitė susideda rankas ant krūtinės :)
Sunku įsivaizduoti, bet pats sau darau išvadą, kad vaikai labai anksti gali priimti Dievą į savo širdį :pentecostal:
Kartu ir liūdna, kiek yra prarandama, nukeliant vaiko bendravimą su Dievu iki 9 ar daugiau metų... juk Krikšto metu gaunamos Šv. Dvasios dovanos yra tarsi sėklos, kurias reikia laistyti ir auginti, kad Dievo malonė pilnai išsiskleistų žmogaus gyvenime.
Įdomių dalykų dar laukia tavęs, šaunus tėti, Tomai, ateityje :)
Kaip pasisekė tavo, Tomai, dukrytei! Dievui garbė! Aleliuja!
Aš irgi , Tomai, džiaugiuosi už tave ir tavo dukrytę. Koks Viešpats nuostabus. Man labai patiko , kai krikštijo mano anūkėlę , kunigas pasakė, kad jos laukia dar daug sakramentų , paminėjo vienuolystę. Mano dukros ir žento veidai ištįso :)
O kodėl kunigas taip pasakė? (Kad bus vienuolė)
Ar buvo kokie nors ženklai krikštijant, pagal kurias jis padarė tokias išvadas?
Manau visi tėvai turi tai laikyti viena iš galimybių, bet kaip ir Vida parašė, šių laikų žmonėms tai nėra kažkas nuostabaus, veikiau kažkas baisaus ar nesuprantamo.
Ne, kukuli, tiesiog išvardino visus sakramentus. Nemanau, kad įžvelgė kažkokius ženklus kunigas. Niekas gi nežinome- ar santuokos sakramentas ar vienuolystės.