Galvoju, ar begalima kur nors rasti plačiau nušviestą Rožinio maldos metodą, kaip čia (http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_laiskai/rosarium-virginis-mariae.html#Vertingas%20metodas...). Papildydamas slėpinių ratą šviesos slėpiniais, popiežius Jonas Paulius II rašė:
CitataIš tikrųjų tai ne vien kontempliacijos metodas. Kaip metodą, vėrinį dera panaudoti pagal jo paskirtį, bet jis neturi virsti savitiksliu. Tai daugiaamžės patirties vaisius, todėl ir kaip metodo jo nederėtų nuvertinti. Jo pusėje - nesuskaičiuojamų šventųjų patirtis, tačiau tai anaiptol netrukdo jo pagerinimui. Būtent dėl šio tikslo į slėpinių ratą įtraukiama nauja eilė - mysteria lucis, taip pat kai kurie šiame Laiške siūlomi patarimai dėl rožinio kalbėjimo. Išlaikydamas seniai nusistovėjusią šiosmaldos struktūrą, tais slėpiniais norėčiau padėti tikintiesiems suprasti simbolinius aspektus, suderinamus su kasdienio gyvenimo reikalavimais. Antraip kyla pavojus, kad ne tik rožinis neduos trokštamų dvasinių rezultatų, bet ir pats vėrinys, kurio pagalba pagal paprotį jis kalbamas, galiausiai bus traktuojamas kaip amuletas arba magiškas daiktas, visiškai prieštaraujant jo prasmei ir paskirčiai.
Yra nuostabi relikvija, parvežta iš sovietinių lagerių – rožančius, kurio karoliukai padaryti iš duonos minkštimo. Tame žemiškajame pragare, kur kiekvienas duonos kąsnelis buvo aukso vertės, kur klestėjo nežmoniškumas, kančia ir mirtis, tikintieji dėl dvasinio maisto aukojo fizinį maistą, kad galėtų maitintis Dievo duona. Kurie išgyveno ir grįžo į Lietuvą, paklausti, kas padėjo jiems išlikti, atsakydavo – tikėjimas į Dievą. Rožančius iš duonos, maldos ir dvasinio maisto priemonė, stiprino juos, o Jėzus Kristus maitino juos ir išsaugojo gyvenimą.
(Pasakojo kun. Aušvydas Belickas)
Rožinis - nuostabi malda. Švč. Trejybės ir Mergelės siūlelis, rišantis mus su Dangumi ...
Tiberiados bendruomenės t. Jean – Marie Baguenard apie Rožinį taip sako:
Šios maldos pabaiga ir viršūnė yra Jėzaus vardas, kuris ilgą laiką buvo paskutiniu maldos žodžiu. Rožinio tikslas – per angelo pasveikinimą mus suvienyti su Išgelbėtoju, Kristumi. Visos Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II pastangos buvo skirtos rožinį, paskutiniaisiais metais susikoncentravusį tik į Mariją, padaryti kristologiniu rožiniu, Įsikūnijimo ir Velykų slėpinio centru, kur Marija, kaip Dievo tarnaitė, tikinčiųjų modelis ir dvasinė savo mokinių motina.
Meilė nepavargsta
Jonas Paulius II, kaip Paulius VI, neatmeta automatiško recitavimo pavojaus. Tačiau, jei Jėzaus vardas ir tiesų yra maldos ,,Sveika, Marija" gravitacijos centras ir jei šis recitavimas kiekvieno rožinio dešimtuko pradžioje yra palydimas slėpinio pasakymu ir net atitinkama Biblijos ištrauka ir trumpu tylos momentu, jis tampa ,,meilės, nuolatos atsigręžiančios į mylimą asmenį su tokiu įkarščiu, kuris visuomet panašus dėl savo apraiškų, bet visuomet naujas dėl jį įkvepiančio jausmo" (RVM Nr. 26), išraiška.
Melstis Evangeliją su Marija
Tokiu būdu ši nuolat pasikartojanti malda gali tapti bendrystės su Kristumi, jo veido kontempliacijos malda, kuri mus išmoko surasti poilsį Jėzaus varde (Mt 11, 29).
Ji leidžia mums melstis Evangeliją kartu su Marija, kuri ,,dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje" (Lk 2, 19). Rožinis – Evangelijos apmąstymas, ypatingai tokiu laikotarpiu, kai mums palikta tokia didelė laisvė. ,,Melstis rožinį – tai ne kas kita, kaip kartu su Marija kontempliuoti Jėzaus veidą" (RVM Nr. 3).
Straipsnyje apie dvasios tėvus (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-09-dvasine-tevyste-vadovavimas-kad-neprarastume-laiko/96964/print) patiko jauno Europos skauto mintys:
CitataO Dievui juk reikia ne mūsų maldų, o besimeldžiančios širdies.
Šia mintimi sekant, aišku darosi, kokia yra trumpų kartotinių maldų esmė - treniruoti širdį stiebtis į Dievą, įprasti prašyti Dangaus užtarimo.
Ech tą patį jau girdime šimtmečius :( bet išvados kažkur pradingsta :'(
Iš ignaciškų pratybų: ... Viešpačiui svarbios ne minutės, o mūsų troškimas ir pastangos susitikti su juo maldoje.