TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Bendros temos => Bendros diskusijos => Temą pradėjo: Diak. Tomas M. rugsėjo 21, 2014, 17:12:54

Antraštė: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 21, 2014, 17:12:54
Truputį jau buvome užsiminę apie bažnytinę architektūrą (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,913.0.html). Neperseniausiai ir Čikagos benediktinai apie tai skaitė paskaitą.

Ką mes matome šiais laikais? Kartu su moderniomis architektūros srovėmis neatpažįstamai keičiasi Dievo namai. Modernios bažnyčios dažnai statomos "talentingų" architektų, paliekant jiems kūrybinę laisvę. Tokiu būdu sukurtos bažnyčios dažnai nėra statomos pagal tradicinius, tūkstantmečius formavusius principus ir nėra statomos dėl pagrindinio tikslo - Dievo garbinimo, bet planuojamos kaip multifunkcionalios patalpos. Neretai tokie architektūros kūriniai veikiau panašėja į sovietinio brutalizmo monstrus (http://dievogarba.wordpress.com/2011/11/23/modernios-baznycios/), nei į Dievo namus...

Brolis benediktinas pasiūlė įdomų būdą vertinti bažnyčios architektūrai - mintyse pašalinkite iš patalpos centrinį kryžių (ar kitą centrinį elementą) ir paklauskite savęs - kokią funkciją galėtų atlikti šis pastatas. Dažnai modernūs pastatai netekę tų keleto elementų, galėtų sėkmingai tapti ir modernaus meno muziejumi ir universiteto fakultetu, teatru ir pan. Tuo tarpu iš tradicinių bažnyčių pašalinus, kad ir visas detales, pats pastatas savimi liudys, kad jo paskirtis - Dievo garbinimas.

Kitas klausimas, kurį galime sau užduoti: ar ši aplinka kelia mano mintis į Dievą, nuteikia maldai ir pan.?

Besidomintiems rekomenduoju 10 video ciklą, skirtą būtent architektūros teologijai:

Catholic Church Architecture Part 1 of 10: Architectural Theology  (https://www.youtube.com/watch?v=2PDWXMMgy9c)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 22, 2014, 01:40:08
Pastatų projektavimui architektui atitinkama valstybės tarnyba išduoda projektavimo sąlygas (kokius spec.reikalavimus tas pastatas turi atitikti konkrečioje vietovėje pagal savo konkrečią paskirtį) ir tik išpildydamas jas kūrėjas vėliau jau įvelka tai į meninį rūbą.

Taip ir čia, tik svarbiausia valdžia šiuo atveju - Viešpats ir norint gerai pasitarnauti Jam (įvykdyti spec. reikalavimus) visų pirma reikia turėti su Juo ryšį ir būti tas sąlygas iš Jo gavus.

Mes žinome, kad Apreiškimas buvo patikėtas tautai ir ji per tradiciją jį išsaugojo. O kai apreiškimą patiria asmuo individualiai, jis patiria tik "savąją dalį", jei taip galima pasakyti, ir toji dalis turi įsilieti į bendrą turtą.

Kadangi be Dievo ir be Bažnyčios mes nieko negalim nuveikti, savo kelionėje turim būti nuolankus. Šiuo atveju būdama architekte aš savąją mažytę dalį turėčiau sujungti su Bažnyčios paveldu ir tik tada įrišti meninį rūbą. Būnant nuolatiniam ryšyje su Kūrėju, aišku.

Labai dažnai menininkai-individualistai to nepaiso.

Tokia tad mano filosofija šiuo klausimu :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas rugsėjo 23, 2014, 11:04:00
http://www.dezeen.com/2014/09/10/austin-smith-lord-carmelite-monastery-liverpool-brick/

Karmeličių vienuolynas Liverpulyje. Kaip jums?
Palyginkim su Paštuva... o dabar kaip?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 23, 2014, 15:45:47
Palyginkim (https://www.google.lt/search?q=leper+bible&hl=lt&client=firefox-a&rls=org.mozilla:en-US:official&tbs=isch:1&ei=BE4kTNn3G8GlONC0qLQC&sa=N&start=80&ndsp=20&gws_rd=ssl&tbm=isch#hl=lt&rls=org.mozilla:en-US:official&tbm=isch&q=pastuvos+vienuolynas&facrc=_&imgdii=_&imgrc=PTNrpIlaV0GJjM%253A%3Bw7kb_s2dhrCSaM%3Bhttp%253A%252F%252Fwww.turizmo-info.lt%252Fwp-content%252Fuploads%252F2012%252F03%252FPa%2525C5%2525A1tuvos-vienuolynas-1.jpg%3Bhttp%253A%252F%252Fwww.turizmo-info.lt%252Fpl%252Fapie-kauno-rajona%252F%3B1200%3B900)  :)

Lietuviškas atrodo telpa į delną... kaip karūnka, arba vainikėlis :), labai gražus. Atvirai sakant, nebuvau mačius taip Paštuvos. Dangaus gyventojams turėtų irgi patikti  :happy:

Na o angliškasis – tai tikra dykuma, askezė... bet, kaip Tomas ir sako, tai galėtų būti ir konferencijų salė, ir dar kas nors, kur apie Dievą nekalbama  :-\

Ačiū už pavyzdžius!
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 24, 2014, 04:30:48
Gal žinai, vilke, kas yra Paštuvos vienuolyno architektas?

Labai daug kuriančių sakralinį meną tikinčių architektų Lietuvoje nerasime (tiksliau jų yra vienas kitas), taigi apie lietuviškos katalikiškos architektūros teologiją matyt nėr ko kalbėti. Čia (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-28-kestutis-pempe-baznyciu-interjeras-uzmirsta-tema/91475) interviu su vienu lietuviu architektu, atsivertusiu Sąjūdžio metais ir jau sukūrusiu keletą bažnyčių.

CitataKiekvienas projektas gimsta gana skirtingai. Mes patys esame Bažnyčia, tad bažnyčios pastatui nesvetima visa, kas telpa žmogaus širdyje. Svarbiausia tai, kad čia bendruomenė susirenka šlovinimui. Ta vieta turėtų būti saugi, dengta stogu, o kartu ir sakrali – tipologine prasme. Ji neturi priminti, sakykim, virtuvės, kurią turime kiekvienas namuose, sandėlio ar garažo automobiliams. Pastato forma, spalva išreiškia ir yra skirta šlovinimui, nors aplinkybės gali būti ir labai skirtingos.
Tarkim, Dubingiuose yra išlikęs ankstesnės bažnyčios istorinis šventorius, tvora ir varpinė, šalia – kapinės. Kadangi bažnytėlė neturėjo rūsio, iškilę pamatų akmenys žymėjo kontūrą.
Mes paėmėme ta patį kryžiaus plano kontūrą taip, kad tie pamatų akmenys liktų išorėje ir, pasiremdami juo, sudėliojom likusį planą – sakralinę arkos formą. Norėjosi ją padaryti labai aiškią, paprastą, nevaidinti kokio nors istorinio stiliaus, nebandyti pritempti. Arka, kaip sakralinis motyvas, būdingas jau pačioms pirmosioms bažnyčioms – net ir katakombų bažnyčios, jeigu turėjo ne arkas, tai kažką labai panašaus.

Man asmeniškai šio architekto kūryboje gan stipriai jaučiasi profesionalo štampas (o gal tai - pasyvoka ryšio su Aukščiausiuoju išraiškos kūryboje paieška :-\). Kita diskusija su juo čia (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-01-architektas-kestutis-pempe-kaip-gimsta-baznycia/102313).

Labai įdomios mintys kito architektūros kūrėjo, kurio požiūris į savąją gyvenimo užduotį per pašaukimą man labai patiko (nors jo kūryba ir nlb žaviuos O:-)). Jis kalba apie labai svarbius dalykus, kurių bėgant metams išmokė pats kūrybos procesas, susidūrimas su kitais žmonėmis ir Aukščiausiuoju. Manau tie visi dalykai labai atsispindi anksčiau temoje talpintuose pavyzdžiuose ir aš darau savo išvadą, kad bažnyčias projektuoti ir statyti turėtų tik didelę gyvenimo ir tikėjimo patirtį turintis architektas. Panašiai kaip ir į vyskupus šventinamas žmogus :).

Kelios citatos:

CitataAtsiverskime tarptautinių žodžių žodyną ir pasikartokime šio labai garbingo žodžio ,,architektūra" apibrėžimą. ,,Archi" reiškia viršenybę, aukščiausią būvį. Architektūra vadinama erdvinę žmogaus aplinką, jos visumos ir dalių santykį formuojanti meno šaka.

CitataVisose žmogaus veiklos srityse vyrauja stiprus prieštaravimas tarp dvasinių ir medžiaginių pavidalų. Kuo arčiau esamojo laiko, kuo arčiau mūsų, tuo tas prieštaravimas yra aštresnis. Kas svarbiau – dvasingumas ar medžiagiškumas?

CitataYpač gilių emocijų paliko brangiausias man -- M.Žilinsko galerijos Kaune projektas. Konkursą laimėjau, bet kadangi nuo studijų nebuvau labai paklusnus, todėl nebuvau mylimas ir palaikomas. Mane, kaip konkurso laimėtoją, nušalino nuo projekto ir toliau jį plėtoti atidavė mano draugams. Buvau taip įskaudintas ir įsižeidęs, kad neidavau nė artyn žiūrėti, kaip ta galerija statoma.
Tada man labai gerą pamoką davė Algimantas Kančas. Jis pasakė: ,,Simai (taip E.Miliūnas vadinamas tarp kolegų. – V.S.), tu save myli labiau, negu savo profesiją". Pagalvojęs supratau, kad Algis buvo teisus.
Kai nugalėjęs ambicijas grįžau prie objekto, visi buvo patenkinti. Šis incidentas išvadavo mane nuo nesveikos savimeilės, kategoriškumo, nepamatuoto pasitikėjimo savimi. Tada labai stipriai pasikeitė ir aplinkinių požiūris į mane, pradėjau gauti užsakymų. M.Žilinsko galerijos istorija buvo skaudžiausia ir naudingiausia pamoka man.
Tada iš esmės supratau mūsų profesijos atsakomybės ir dramatizmo esmę. Juk architektūros projekto kūrimas yra kaip meilės akto vaisius: vaikas gali gimti gražus, sveikas, bet gali gimti ir kreivas, ligotas. Tu tai matai, bet jau nieko nebegali pakeisti. Net pačiu tragiškiausiu atveju. Net tada, kai matai, kad statoma kažkokia kuprota klipata. Gali tik grąžyti rankas ir melsti Dievą atleidimo už tai, kad to kūrybos – meilės akto metu kažką ne taip padarei.
Tiesa, dar gali truputėlį padėti tam savo nelaimingam vaikui išgyventi, pridengti esminius trūkumus, pamaskuoti gražesniais drabužėliais, bet kreivos prigimties ištaisyti jau negali.
Iš pradžių, kol esi jaunas, projektuoji labai lengvai. Įgijus patirties viskas pasikeičia.

CitataNet kai kalbame apie modernizmą, man patinka tas modernizmas, kuris yra universalus ir turi atsiminimų apie praeitį. Laikas turi uodegą. Jeigu tu jos nesilaikai, esi tuščia vieta. Aš noriu būti modernus, bet visada laikytis laiko vertikalės. Man svarbi ilgalaikių vertybių ir esamojo laiko harmonija.

CitataPagal klasikinį supratimą, architektūroje, kaip ir muzikoje, negali būti popso. Gali būti profesionali kūryba arba liaudies kūryba. Tokia nuostata pasaulyje galiojo apytikriai iki XX amžiaus vidurio. Niekas vardan populiarumo nebandė papirkti žmonių estetinio skonio ir suvokimo. Nes architektūra – per daug brangus, atsakingas ir ambicingas menas.
Kai tik prasidėjo bandymai įtikti masėms, atsirado popsinė architektūra. Statant pastatus tikimasi pritraukti kuo daugiau lankytojų, kuo daugiau verslo ryklių ir turėti iš to kuo daugiau naudos. Įgyvendinant tokius siekius, architektūra aplipinama visokiais stebinančiais, šokiruojančiais ar akiai paganyti skirtais trumpalaikės vertės dzinguliukais.
Pasaulyje atsiranda kartotiniai, serijiniai statiniai, kurie yra akivaizdus architektūros popso pavyzdys.

CitataArchitektūra turbūt vienintelė kūrybos sritis, taip atvirai deklaruojanti savo santykį su laiku. Amžinumas, laikas ir erdvė yra sunkiausiai suvokiami dalykai. Tarsi koks kosmosas. Architektui nuolat tenka dirbti būtent su šiuo kosmosu.
Instinktyviai mes visada projektuojamės į ilgalaikiškumą. Net paprastas žmogus statydamas namą tikisi, kad stato labai ilgam. O ką jau kalbėti, ką jaučia architektas, kai projektuoja bažnyčią. Aišku, įsivaizduoja, kad ji stovės tūkstantį metų. Pasąmonėje nuolat vyksta kova dėl amžinybės.
Egzistuoja toks juodas humoras, kad chirurgas savo klaidą gali užkasti, o architekto klaida matoma šimtmečiais.
Tiesa, dabar, kai populiarėja popsinė architektūra, trumpalaikės vertybės, atsiranda naujas ir architektūros vertės kriterijus – geras tas statinys, kurį bus lengva ir nebrangu nugriauti.

CitataIlgai piešiau eskizus namuose, bet man nesisekė. Nutariau vieną dieną labai anksti nuvažiuoti į tą aikštę, kol dar nėra žmonių, atsisėsti ant Soboro laiptų ir pabandyti sukurti eskizą vienu įkvėpimu. Turėjau paprastą sąsiuvinį. Pasakiau sau: arba-arba. Jei nepavyks, – pasiduodu. Staiga pamačiau visą būsimą galeriją – laiptus, kolonas, tūrius, visą struktūrą, kiemelį, erdves. Ir man pasidarė karšta. Tai neapsakomas, nepakartojamas ir nenukopijuojamas jausmas.
Kaip pavadinti tą nušvitimą? Ar aš sugalvojau M.Žilinsko galeriją, ar jos vaizdas staiga man nukrito iš aukščiau? Ne, ne aš tai padariau. Aš tik veikiau kaip imtuvas, kuriam pavyko tuo metu ir toje vietoje pagauti labai svarbią informaciją, kurią valdo Aukščiausiasis pasaulio protas.

Visas straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-04-20-architektas-e-miliunas-apie-zmogaus-ir-dievo-sutarti-kuryboje/9183
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 24, 2014, 04:54:12
Ar yra sakrali (šventa) architektūros forma. sakrali bet nemaišykime su sakraline.
Ir jei yra tai kokia ji ?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis rugsėjo 24, 2014, 04:56:03
Gal kokiam rekolekcijų centrui ir tiktų tokia prabanga, bet tik ne karmeličių vienuolynui ..
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 24, 2014, 04:57:03
Citata iš: Pilgrim  rugsėjo 24, 2014, 04:54:12
Ar yra sakrali (šventa) architektūros forma. sakrali bet nemaišykime su sakraline.
Ir jei yra tai kokia ji ?

Trikampis arba apskritimas
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 24, 2014, 04:59:07
Citata iš: kukulis  rugsėjo 24, 2014, 04:56:03
Gal kokiam rekolekcijų centrui ir tiktų tokia prabanga, bet tik ne karmeličių vienuolynui ..

Apie kurį iš dviejų kalbi?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis rugsėjo 24, 2014, 05:24:57
Tą kur Gubijaus vilkas įdėjo.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 24, 2014, 05:52:10
Pratęsiant apie sakralias formas, tai dar turbūt reiktų kalbėti ir apie formų dermės sakralumą, kada liaudiškai tariant, nei išimsi, nei pridėsi. Bet žmogaus kūryba per amžius jau tiek yra išstudijuota, kad tą dermę pasiekti įmanoma ir mechaniškai, t. y. gerai susipažinus su kompozicijos ir harmonijos principais. Ir kartais į tokį meno kūrinį žiūrint (ar esant tokiame "tobulam" pastate) jauti žmogus, kad vis dėlto kažko ten trūksta...  :-\
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas rugsėjo 24, 2014, 06:16:39
Citata iš: Silvija  rugsėjo 24, 2014, 04:30:48
Gal žinai, vilke, kas yra Paštuvos vienuolyno architektas?


Lygtais Žilvinas Bartulis...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 24, 2014, 06:48:55
Citata iš: Pilgrim  rugsėjo 24, 2014, 04:54:12
Ar yra sakrali (šventa) architektūros forma. sakrali bet nemaišykime su sakraline.
Ir jei yra tai kokia ji ?
1. O kuom skiriasi šios dvi savokos sakrali ir sakraline? Man jos labai artimos savo reikšme.. net vienodos
2. Ar forma kaip tokia (apskritimas, kvadratas, trikampis šešiakampis, tt) gali būti sakrali, nežinau...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 24, 2014, 07:25:16
Geri klausimai Pilgrim, labai geri :) ir tavo, keliauninke, taip pat, ačiū už juos :thumbup:

Štai čia yra atsakymai: http://www.polia.info/Ikona/Pazinimas.htm (http://www.polia.info/Ikona/Pazinimas.htm)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas rugsėjo 24, 2014, 07:37:59
Citata iš: Varlė keliauninkė  rugsėjo 24, 2014, 06:48:55
Citata iš: Pilgrim  rugsėjo 24, 2014, 04:54:12
Ar yra sakrali (šventa) architektūros forma. sakrali bet nemaišykime su sakraline.
Ir jei yra tai kokia ji ?
1. O kuom skiriasi šios dvi savokos sakrali ir sakraline? Man jos labai artimos savo reikšme.. net vienodos
2. Ar forma kaip tokia (apskritimas, kvadratas, trikampis šešiakampis, tt) gali būti sakrali, nežinau...

1.Aha, man irgi nelabai to skirtumo apibrėžt galėčiau, gal Piligrimas pats paaiškins?
2.Manu kad ne, nes antraip atsiduriam stiklinėj to bartuko prie Varėnos, kaip jis ten... nepamenu vardo... piramidėj, ar dar kokiose mandalose, kur cirkuliuoja energijos, ci, pranos ir t.t.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 24, 2014, 07:52:35
Kad aiškiau būtų minties paplėtojimas  :)
Sakrali - šventa
sakralinė - pašventinta
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 24, 2014, 07:54:31
Aha, aš pirmąkart suklydau :ashamed:

Antras spėjimas:

Citata iš: Gubijaus vilkas  rugsėjo 24, 2014, 07:37:59

2.Manu kad ne, nes antraip atsiduriam stiklinėj to bartuko prie Varėnos, kaip jis ten... nepamenu vardo... piramidėj, ar dar kokiose mandalose, kur cirkuliuoja energijos, ci, pranos ir t.t.

Manau, kad gali :) Na bent jau kartą žmonijos istorijoje buvo.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 24, 2014, 09:41:31
Kokia ta konkreti forma ?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 24, 2014, 09:54:23
Jei atmintis nepaveda, tai pagal Liudviką de Montfortą vienintelė sakrali (Dievo, ir todėl sakrali) forma yra ... Marija :)
o visos geometrinės - tik sakralinės. Taip?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 26, 2014, 17:42:53
Citata iš: Silvija  rugsėjo 24, 2014, 07:54:31
Manau, kad gali :) Na bent jau kartą žmonijos istorijoje buvo.

Tai kokia gi? :-)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 27, 2014, 00:55:32
Tai kad mes su tavim peršokom prie kalbėjimo apie sakralias formas (kūnus), tuo tarpu Pilgrim klausė apie sakralias architektūros formas. Todėl manau, kad vis dėlto šiuo atveju teisus Gubijaus vilkas.- negali.

(Aš turėjau galvoj Jėzų Kristų iki šių dienų esantį Ostijoje)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 27, 2014, 02:51:29
Griztant prie architekturos, kas idomiausia, jog Sventrastyje yra dvi vietos, kuriose Dievas iki smulkmenu nurodo, kaip statyti sventykla. Pirmakart - Isejimo knygoje duoti nurodymai Mozei padangtes statybai. Antrakart - Pirmoje Karaliu knygoje Saliamonui.

Sinagoga labiausiai atitinka Sventrasti ir formos, ir proporciju prasme.

ps berasant iskilo dar vienas klausimelis : ar sventykla, sventove, baznycia ir kiti naudojami maldos namu pavadinimai reiskia ta pati?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 27, 2014, 03:34:44
Manau mes teisingame kelyje bevystant architektūros teologiją :pentecostal:

Tas biblinis terminas padangtė, įvedus jį į paiešką biblija.lt galima gerai apsišviesti :) Beje, NT Jėzus apie save kalba kaip apie šventyklą, kurią sugriovus ji bus atstatyta per tris dienas. O apaštalas 1 laiške Korintiečiams sako: Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?

Matyt vartojant žodį sakralus nebegalėsim atskirt jo dvasinės reikšmės nuo kūninės, nes per Kristų pašventinamieji kūnai amžinybėje tampa šventais, taigi - sakraliais :-\

(Dar nenusišnekėjau? O:-))

Tęsiu :) Kadangi bažnyčia būtų niekas be Altoriaus su jame esančiu Švč. Sakramentu (kaip ir mes - niekas be JO), visas dėmesys architektūrine prasme turėtų būti nukreiptas į šį Centrą, į pačią Širdį. Pasižiūrėjau dabar Švč. Jėzaus Širdies litanijos kreipinių išaiškinimą (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-06-22-mindaugas-malinauskas-sj-jezaus-sirdies-litanija/7741) - trys iš jų tiesiai į tašką :):

CitataJėzaus Širdis - šventoji Dievo Bažnyčia

Kitaip šis titulas yra Dievo šventykla. Šventykla siejama Senajame Testamente su Dievo Šventumu ir Akivaizda. Šventykla Izraeliui turėjo svarbiausią reikšmę visam religiniam ir politiniam gyvenimui. Jėzus savo kūną palygina su Šventykla (plg. Jn 2,18-22). Bažnyčia yra Kristaus Kūnas (plg. Ef 5,25-33; 1Kor 3,16-17)


Jėzaus Širdis - Aukščiausiojo padangtė

Senojo Testamento laikais Dievo keliavimą kartu su savo žmonėmis išreiškė padangtė. Jėzus pasistatė padangtę (palapinę) tarp žmonių, tai yra tapo žmogumi (plg. graikiškame originale Jn 1,14). Jėzus yra su žmonėmis labai arti. Kaip senojoje padangtėje buvo sandoros skrynia su Dievo įsakymais ir mana, taip dabar Jėzus yra naujoji sandora ir gyvybės įstatymas bei duona.


Jėzaus Širdis - Dievo namai ir dangaus vartai

Jėzus įsikūnijo vykdydamas Tėvo valią, o tai simbolizuoja Dievo namus. Plg. Jėzus tarė: ,,Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo Namuose?" (Lk 2, 49)

Jėzus apie save sako: ,,Aš esu vartai" (plg. Jn 10,7) Dangaus vartai reiškia paskutinį momentą išganingosios Dievo veiklos. Jėzus yra tie vartai. Jis yra išganingoji Omega (plg. Apr 22,13).

Dabar sugrįžus prie architektūros pavyzdžių jau ieškosiu tik vieno - kaip šią mintį pasisekė autoriui išreikšti :) Bet vien iš paveiksliukų turbūt nuspręsti neįmanoma, reikia vykti į vietą, kad pajusti Dvasią :D

(Padariau pataisymų citatoje)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 27, 2014, 03:59:10
Dar tokia mintelė dėl katalikiškos architektūros (apie bažnyčios interjerą): teko būti protestantų bažnyčioje, kur priekyje, centre, stovi Sakykla Dievo žodžiui skelbti. Girdėjau pranciškono Numgaudžio homiliją, kur jis sako, kad Eucharistija ir Švento Rašto skaitymas/klausymas yra tas pat. Taip pat teko girdėti tokį pasakymą, kad lygiai kaip Komunijos metu po priimančio burna pakišama lėkštelė (kaip ji vadinas?), kad nenubyrėtų nei trupinėlis, lygiai taip reiktų pakišti po ausimis lėkšteles klausant Dievo žodžio  :-\.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 27, 2014, 12:26:10
Šitoks protestantų architektūrinis sprendimas yra suprantamas, nes jie turi vienintelį Dievo Žodžio būvį. Mes turime Eucharistiją, kuri yra dar artimesnis Dievo buvimas su mumis, ne tik Dievo Žodis, bet pats Dievas.

Citata iš: Silvija  rugsėjo 27, 2014, 03:34:44
Kadangi bažnyčia būtų niekas be Altoriaus su jame esančiu Švč. Sakramentu (kaip ir mes - niekas be JO), visas dėmesys architektūrine prasme turėtų būti nukreiptas į šį Centrą, į pačią Širdį. Pasižiūrėjau dabar Švč. Jėzaus Širdies litanijos kreipinių išaiškinimą (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-06-22-mindaugas-malinauskas-sj-jezaus-sirdies-litanija/7741) - trys iš jų tiesiai į tašką :)

Dėl šios priežasties visos Bažnyčios, kuriose Tabernakulis iškeltas į šoninę navą ar (teko girdėti) net į bažnyčios rūsį, daug praranda dvasine prasme. Tą patį galima pasakyti apie modernius variantus, kur priekyje išvis nėra nieko, o Altorius ant ratukų gali būti patrauktas, kad visa altoriaus erdvė (Švenčių Švenčiausios vietos atitikmuo) taptų prezentacijos, koncerto ar filmo demonstracijos vieta. Jei pačių svarbiausią padarai "pajudinamą", paslenkamą, kai tau patogu, tai nejučia persiduoda ir į tikėjimą, teologiją. Grįžtame prie posakio: Lex orandi, lex credendi, lex...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 27, 2014, 16:53:41
Citata(Dar nenusišnekėjau? O:-))
Na nežinau  :) spėju, kad ne, tačiau turiu klausimuką vieną kitą ir nedidelę mintelę  vieną kitą :-\

Citataarchitektūrine prasme
kas yra architektūrinė prasmė, jei galima išsamiau

Citatabažnyčia būtų niekas be Altoriaus su jame esančiu Švč. Sakramentu
tikrai ?  :o nesutinku  :no-no:
na dar ir klausimas kas yra altorius ?

Citatapakišama lėkštelė (kaip ji vadinas?)
patena

Citatanes jie turi vienintelį Dievo Žodžio būvį
labai įstrigusi mintis ... Šventas Raštas viršija žmogaus galias jį pažinti ir be Dievo įsikišimo mes nieko negalėtume suprasti.

Citatakuriose Tabernakulis iškeltas į šoninę navą ar (teko girdėti) net į bažnyčios rūsį, daug praranda dvasine prasme.
o ką konkrečiai praranda ?  :-\

CitataTą patį galima pasakyti apie modernius variantus, kur priekyje išvis nėra nieko, o Altorius ant ratukų gali būti patrauktas
man visai neaišku pasidarė  :-\ kas yra bažnyčia ?






Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 27, 2014, 17:23:54
CitataAtsiverskime tarptautinių žodžių žodyną ir pasikartokime šio labai garbingo žodžio ,,architektūra" apibrėžimą. ,,Archi" reiškia viršenybę, aukščiausią būvį. Architektūra vadinama erdvinę žmogaus aplinką, jos visumos ir dalių santykį formuojanti meno šaka.

Pilgrim, pirmuose komentaruose buvau šią citatą įkėlus, taigi šia prasme vadinasi architektūrine ;)

O apie Altorių pamoką mokiausi iš K. Čibiro:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,335.msg2897.html#msg2897 (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,335.msg2897.html#msg2897)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 27, 2014, 17:43:34
Dėkui Silvija už terminus, žinosim kas ką turi mintyse  :)
Na o dėl kun. K. Čibiro liturgikos tai ... kaip ir "marškinėliai išaugti" tikėjimo kelionėje turime augti taip pat ir tikėjimo aplinkos (kaip pvz. liturginiai reikmenys, veiksmai, aplinka ir pan. pažinime)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 27, 2014, 18:00:59
Pilgrim, bet žiūrėk, auga auga tas mūsų liturginės ir tikėjimo aplinkos pažinimas ir užauga į konferencijų sales su vienu-dviem krikščioniškais simboliais, kuriuose modernūs architektai nori, kad visi likusieji tikintys žmonės gebėtų išskaityti Dievo mintį. Tu pritari tokiai sakralinei architektūrai?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Sigitas rugsėjo 28, 2014, 10:36:41
Įdomiai jūs čia diskutuojate. Tie paveiksliukai su piligrimais vietoj šypsenėlių irgi įdomiai, pakol susigaudžiau. -> (http://tavorankose.org/forumas/Smileys/tvr_smilies/smiley.gif)
KRYŽIUS yra svarbiausias dalykas krikščionio gyvenime. Todėl ir bažnyčios tradiciškai statomos kryžiaus formos. Gyvename postmodernistiniais laikais, kai viskas griaunama, arba gyvenama tiesiog griuvėsiuose. Dėkokime Dievui, kad bažnyčios vis dar yra statomos, net jei su mintimi bažnyčios pastatą panaudoti ir kita paskirtimi, pvz: alfa kursui ar kokiai prezentacijai ar ten koncertui ar teatrui, t.y. spektakliui ar pan. Gi daugiau nei 50 metų visoje buvusioje TSRS bažnyčios apskritai nebuvo statomos, o jeigu ir gaudavo leidimą, bei pastatydavo, tai, pvz.: nugriaudavo bokštą ir paversdavo filharmonija (kaip kad Klaipėdoje).

Protestantai (įskaitant ir liuteronus bei anglikonus) turi tik žodžio liturgiją ir neturi šventųjų, todėl jų bažnyčios žymiai kuklesnės ir be paveikslų, bareljefų, skulptūrų ir kt meninių  ,,dekoracijų". Va, pasižiūram į artimiausius kaimynus - pravoslavus. Pas juos viskas savo vietoje. Pas juos viskas statiškai. Ir gerai ir blogai (blogai tai, jog nėra kur atsisėsti). O katalikai eina kartu su šio pasaulio vėjais, ir tai ne naujiena, tai randame nuo pat gotikos, ar dar ankstesnių laikų. Gražu žiūrėti į praeities statinius, bet gražu ir į dabartinius, pripažinkime tai.  Pats nuolatos dalyvauju Klaipėdos Juozapo darbininko parapijos bažnyčioje. Pastatas gremėzdiškas, užtat dįdįjį šeštadienį nereikia lauke šalti per tikrai ilgas pamaldas. Svarbu kad tilptume visi, manau. Dar manau, jog bažnyčios viduje būtų pakankamai šviesu ir erdvu. Va ir gaunasi monstrai. Jeigu mūsų parapiją padalintų dar tris kartus, vis tiek bažnyčia nebūtų per didelė. Kartą girdėjau kaip kaimo parapijos kunigas klebonas dejavo, jog jeigu jis per didžiąsias šventes surinktų tiek pinigų kiek mūsų parapijoje surenka paprastą dieną, tai ir remontą greit pabaigtų... Bet didelį pastatą ir išlaikyti brangu.

Na, pripažinkime - yra gražių ir šiuolaikinių bažnytėlių, koplyčių. Atsimenu, kai pirmą kartą įėjau į Klaipėdos onkologinių ligų koplytėlę pranciškonų statytą, tai tikrai išsižiojau. ... Tačiau ar ji tinkama vien tik lotynų rito apeigoms - nemanau. Jei iš jos pašalinti altorių ir visa kita, kas primintų krikščionybę, liktų tikrai elegantiškas, tiesiog elfiškai gražus pastatas, tinkamas visoms pagoniškoms ar budistinėms ar ateistinėms ar musulmonų apeigoms ... deja.
Apie minėtąją bažnyčią, tiksliau - koplyčią paskaitykite daugiau va ten -> http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-23-klaipedoje-pasventinta-sv-pranciskaus-asyziecio-baznycia/85733/comments/2
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 28, 2014, 11:05:21
Citataauga auga
kas auga ? liturginės ir tikėjimo aplinkos pažinimas ? ar tikrai ? Mūsų žinios, bėgant metams, pasipildo didesniu mus supančio pasaulio pažinimu, tarpusavio santykių pažinimu, gilesniu Dievo artumos pažinimu, maldų skaičiumi ir t. t. Tačiau ... pirma kelionė šiek tiek į šoną. Vakarais kai žiūrime televizijos programoje orų prognozes ir išgirstame, kad rytoj lis, informacija visai aiški ir išaušus rytui imame lietsargį. Išgirstas žodis arba lingvistinė informacija mums puikiai aiški. Tačiau ... Kada prasideda dviejų žmonių draugystė, kuri tolydžio keliauja, vystosi ... pirmi pasimatymai, mėnesiena ... paprasta lingvistinė informacija, žodžiai jau pradeda nepajėgti perteikti viso turinio, visos prasmės kuri kaupiasi tarpusavio santykiuose ir tuomet prasideda rožės, šampano taurės, pasipila kačiukai, voveriukai ir zuikučiai ... Ar mes tampame kačiukais, voveriukais, zuikučiais ? ne ... ar gaunama rožė yra ypatinga, kitokia nei kitos ... ar šampano taurė už milijoną ? ne ... bet kas atsitinka, kad šie visi kasdieniniai dalykai kalba ir priverčia stipriau plakti širdis. Kodėl ? ... Nes tai yra simboliai. Simboliai, kurie perneša visą tą turtą, tą gilų turinį, kuris netelpa krūtinėje, kuris netelpa paprastuose žodžiuose, bet kuris sutelpa simboliuose.
Tikėjimo istorijoje susikaupusią patirtį, informaciją, turinį neįmanoma perduoti kitaip tik per simbolius. Šventasis Raštas ištisai kalba simboliais, kai kurių prasmės mes tiesiog nežinome. Taip pat atsigrežiame į liturgiją. Tai taip pat ištisai simbolių kalba. Simboliai turintys ontologinį, kosmologinį, eschatologinį ... turinį. Kai ruošėmės Pirmajai Komunijai tada pakako kun. Čibiro liturgikos, bet mes paaugome ir mūsų simbolių kalbos turinys turėjo paaugti. Kai buvome vaikai, elgėmės kaip vaikai, bet užaugome ir palikome vaikiškus darbus, bet ar tai apima visus mano gyvenimo momentus.
Altorius ... argi viskas čia aišku ir suprantama ? Pvz. ar Rytų apeigų krikščionys turi altorių ?
Tomas rašė o Altorius ant ratukų gali būti patrauktas. Ar tikrai tai altorius ? Tarp kitko tokio varianto nesu girdėjęs ir nematęs.
Citataužauga į konferencijų sales su vienu-dviem krikščioniškais simboliais, kuriuose modernūs architektai nori, kad visi likusieji tikintys žmonės gebėtų išskaityti Dievo mintį. Tu pritari tokiai sakralinei architektūrai?
Užauga į ... ir tai normalu, nes nei architektai, nei visi likusieji tikintys žmonės neperskaito simbolio reikšmės. Kai ji nesuprantama tada prasideda supaprastinimas. Simbolis nekalba ir jį keičia arba kitas simbolis, arba simbolis "palengvinamas". Tarp kitko galimas ir truputį kitoks variantas kai nesuprantama simbolio kalba, tada tam kad viskas būtų gerai dedama per daug simbolių, kurie dera ir kurie nedera. Tiesiog reikia apsidrausti, kad viskas būtų gerai. Tiesiog saugiau.
Įsivaizdavimui ... religinio atvaizdo ištakose turime ikoną. Nepaprastai turtingas simbolis, bet kai šis simbolis mums nustoja kalbėti, kai nustojame perskaityti jame užrašytą žinią, pradedame jį prastinti ir galiausiai gauname saldų religinį paveiksliuką. Arba grigališkasis ar bizantiškasis giedojimas. taip pat turtingas simbolis, bet ... ausis jo jau nepriima ir galiausiai turime tai ką turime.
Taigi ar aplinka kalta ?
arba kam skirta ta sakralinė architektūra ?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 28, 2014, 11:17:00
Bet ar teisingas yra visko supaprastinimo kelias? Kaip nauja karta supras tokį begalinį Dievą žiūrėdama į tuščias sienas ir saldžius paveiksliukus? Pasiteisinsim "meilė svarbiausia?". Bet kad taip išsikraipo ir pats meilės suvokimas. Kaip tik, manau, reiktų pradėti apmokyti nuo mažens vaikus tų simbolių ir vėl tebūnie viskas kaip senais gerais laikais :)

Kam skirta sakralinė architektūra? Taip, ji yra tik priemonė. Bet kaip Sigitas sakė, yra svarbu, kad visi ateinantys sutilptų po stogu (ant žolės neišeina kažkaip :)).

(Ai, Sigi, o kokie ten "paveiksliukai su piligrimais vietoj šypsenėlių"? Nepagaunu kažko čia aš :))
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 28, 2014, 11:44:25
CitataBet ar teisingas yra visko supaprastinimo kelias?
ir vėl grįžtam prie Katalikų bažnyčios katekizmo. Galvojau, ką pridurti dar ir ... Silvija, likusi atsakymo dalis
čia https://www.youtube.com/watch?v=xbIGLF_-evY
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija rugsėjo 28, 2014, 12:00:24
Jetau, kaip gražu ir graudu tuo pačiu... ir Koheletą priminė (šiandien jau ne pirmąkart). Ir kaip Popiežius emeritas Benediktas XVI sako (http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=5021), kiekvienai kartai duota užduotis vis iš naujo galynėtis dėl teisingos žmogiškųjų dalykų tvarkos; toks galynėjimasis niekados nesibaigia.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 28, 2014, 16:19:23
Citata iš: Pilgrim  rugsėjo 28, 2014, 11:05:21
Tomas rašė o Altorius ant ratukų gali būti patrauktas. Ar tikrai tai altorius ? Tarp kitko tokio varianto nesu girdėjęs ir nematęs.

Mūsų benediktinas per paskaitą rodė įvairiausių "šedevrų" nuotraukas. Ten buvo rodos Vokietijoje. Tu teisingai klausi - ar tai Altorius? Net ir LT mačiau visokių dalykų, kurie iš esmės yra stalai, atliekantys Altoriaus funkciją.

Citata iš: Pilgrim  rugsėjo 28, 2014, 11:05:21
Taigi ar aplinka kalta ?

Drįsčiau teigti, kad kalti užsakovai. Kai seniau Lietuvoje statė, dailino bažnyčias, kas buvo daroma? Buvo kviečiami architektai, menininkai, skulptoriai iš Italijos, kitų Europos vietų, t.y. buvo kviečiami žmonės, kurie išmanė ką daro, kurie buvo paruošti meistrų. O kas vyksta dabar?

Radau vieną pavyzdžių, kurį rodė vienuolis. Čia labai gerai atsispindi neteisinga teologija. Krikštykla tradiciškai yra bažnyčios pradžioje, nes tai yra krikščioniško kelio pradžia, tuo tarpu čia ji nukelta net už altoriaus.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 28, 2014, 17:16:08
Altoriaus tai pakyla kurios  centre ir yra stalas. Tai kad vėlesniais amžiais prie jo buvo prijungtas tabernakulis yra kita istorija. Alta ara iš lotynų kalbos kilęs lietuviškas žodis altorius. Lotyniškai tai reiškia paaukštinimas, pakyla, aukštesnė vieta. Taigi altorius yra pakyla, kurios centre stovi stalas "mensa".
Praleidot pro ausis klausimą dėl Rytų apeigų tradicijos. Tai praplečia suvokimą ir pagilina. Rytų apeigų tradicija vartoja kiek kitus terminus ir kitose vietose deda akcentus, tai ką Romos apeigų tradicija įvardina "mensa" Rytai vadina "престол" - sostas. Visa tai yra simboliai, kurie turi milžinišką krūvį.
Dėl neteisingos teologijos ir tradicijų vertinimų susilaikyčiau.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas spalio 13, 2014, 10:44:26
Va jums naujas kūrinėlis. Koplyčia Amsterdamo priemiestyje. Erdvė kalėdoms, jungtuvėms švęsti. Kiek supratau visiškai ekumeniškai (Amsterdamas gi, ne Čentachava) Kaip jums, ar sakralu?
http://www.dezeen.com/2014/10/10/wooden-chapel-rene-van-zuuk-almere/?utm_medium=email&utm_campaign=Daily+Dezeen+Digest&utm_content=Daily+Dezeen+Digest+CID_8050e043d8642e627c466b392b14f374&utm_source=Dezeen+Mail
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Augustas spalio 13, 2014, 12:00:00
Man Gubijaus Vilko pateiktas koplyčios Olandijoje interjeras atrodo įspūdingai. Iš išorės koplyčia nelabai panaši į tas, kurias esu įpratęs matyti, net nelabai ir atskirčiau, kad ten koplyčia, o ne šiaip pasaulietiškas pastatas. Tačiau iš vidaus žiūrint, nuostabus ir pakylėjantis aukštyn vaizdas. (Čia, aišku, yra tik mano asmeninė nuomonė, kitam gali atrodyti visai kitaip.)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė spalio 13, 2014, 12:05:49
Primena popiežiaus tiarą. Tokiu atveju labai sakralu :D
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija spalio 13, 2014, 12:52:27
Citata iš: Gubijaus vilkas  spalio 13, 2014, 10:44:26
Kaip jums, ar sakralu?

Čia yra panašiai kaip su anoje diskusijoje (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,950.msg10951.html#msg10951) iškilusiu klausimu, o kas gi yra pats sakralumas (atitinkamai – dvasingumas)? Kalėdas sakraliai švęsti galima netgi kosmose arba tvarte (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-12-26-gendrutis-morkunas-svesti-kosmose-ir-tvarte/37584) :). Santuokos sakramentą? Na, bent jau katalikai tokioje koplyčioje, manau, negalėtų.

Bet kūrinėlis labai gražus, man jis priminė suglaustus delnus arba mažą valtelę. Išstumta iš gyvenamojo kvartalo, man ši koplyčia stipriai susišaukė su viena Morkaus evangelijos vieta:

CitataJėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, kad jis net įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą.

Deja, autorius kalba apie žiedlapio formos langus, tai tikriausiai ne apie valties simboliką buvo mąstyta, o apie kokią nors vandens leliją :-\.

Pasižiūrėjus į planą atrodo, kad nėra išlaikyta ir Rytų-Vakarų orientacija, o altorius, kurio nuotraukose, gaila, nematom (galbūt jo ir nėra?) tuomet būtų nukreiptas į pietų pusę. Nematyti ir kryžiaus, nebent jį galima būtų nujausti iš susikertančių vertikalių ir horizontalių... tuomkart tiek.

O gal ir savo nuomonę pasakysi, vilke? ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim spalio 13, 2014, 15:42:54
Gerbiamieji,
                  geras žodis nuskambėjo  :thumbup: sakralu stipru ... Ačiū Jums už tą žodį.  Man atrodo tai ir yra visos diskusijos ašis.
Sakralu - šventa, pašventinta. Šiuo atveju esminis klausimas - kas pašventina erdvę, dar kitaip kas šventovę padaro šventa ir šalutinis klausimas, kas apskritai yra Šventovė.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas spalio 14, 2014, 08:10:11
Citata iš: Silvija  spalio 13, 2014, 12:52:27
Citata iš: Gubijaus vilkas  spalio 13, 2014, 10:44:26
Kaip jums, ar sakralu?

Čia yra panašiai kaip su anoje diskusijoje (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,950.msg10951.html#msg10951) iškilusiu klausimu, o kas gi yra pats sakralumas (atitinkamai – dvasingumas)? Kalėdas sakraliai švęsti galima netgi kosmose arba tvarte (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-12-26-gendrutis-morkunas-svesti-kosmose-ir-tvarte/37584) :). Santuokos sakramentą? Na, bent jau katalikai tokioje koplyčioje, manau, negalėtų.

Bet kūrinėlis labai gražus, man jis priminė suglaustus delnus arba mažą valtelę. Išstumta iš gyvenamojo kvartalo, man ši koplyčia stipriai susišaukė su viena Morkaus evangelijos vieta:

CitataJėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, kad jis net įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą.

Deja, autorius kalba apie žiedlapio formos langus, tai tikriausiai ne apie valties simboliką buvo mąstyta, o apie kokią nors vandens leliją :-\.

Pasižiūrėjus į planą atrodo, kad nėra išlaikyta ir Rytų-Vakarų orientacija, o altorius, kurio nuotraukose, gaila, nematom (galbūt jo ir nėra?) tuomet būtų nukreiptas į pietų pusę. Nematyti ir kryžiaus, nebent jį galima būtų nujausti iš susikertančių vertikalių ir horizontalių... tuomkart tiek.

O gal ir savo nuomonę pasakysi, vilke? ;)

Gražių tikrai asociacijų radot: ir tiara, ir maldai sudėti delnai, ir valties, kuria Petras varinėjo, burė galėtų būt, ir vandens lelija, ir deja lotosas... Labai smagus jos nuolankus atsitraukimas į ežerą, nuo miesto šurmulio. Nepriveši čia savo pamaldaus, atsiprašau, užpakalio tiesiai į šventorių, reik savo kojytėm.
Man irgi vidus jos smagesnis pasirodė nei įšorė, nors reikia turėt omeny, kad jis stovės ant vandens, bus matoma tik iš toli, todėl smulkios detalės čia negroja, o vandens raibulių žaismas atsispindintis ant lygios skardos - turėtų.
Asmeniškai man jinai tikrai nebloga, būtinai nueičiau į ją poterio sumurmėti.
Tik va, dėmesio, bijau kad jinai visai nekatalikiška... Ergo - nei sakrali, nei dvasinga. Juk taip ,gerbiami teologai? Ekumeninė jinai, geriausiu atveju.
Va į ką dar norėčiau dėmesį atkreipt: tai yra konkursas priemiesčio visuomeniniam centrui formuoti ir jame atsiranda koplyčia (šventykla)! Kaip senais gerais laikais. Ne dar viena "maxima", ne varinis balvonas kokiam tautiniam, kariniam ar meniniam veikėjui, o koplyčia.
Ką statome mes savo centruose katalikikos Lietuvos centruose?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija spalio 14, 2014, 12:04:47
Aha,  tuo, kad Nyderlanduose dar statomos koplyčios aš irgi pasistebėjau, bet neskubu džiaugtis, nes pristatymas "Erdvė kalėdoms, jungtuvėms švęsti" truputį atsiduoda vartotojo poreikių tenkinimu (žinia, kad jau ir Lietuvoj bažnyčios daugeliui reikalingos tik dėl gražios erdvės šventės nuotaikai sukurti :().
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. lapkričio 10, 2014, 01:31:19
Kas rimtai domėsis šia sritimi, yra gera knyga:

Catholic Church Architecture and the Spirit of the Liturgy. Denis R. McNamara (http://www.amazon.com/Catholic-Church-Architecture-Spirit-Liturgy/dp/1595250271/)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Augucka lapkričio 10, 2014, 02:34:17
Silvija, pamatytum i ka cia Anglijoje anglikonu baznycios pavirtusios  :o
Tie grazus, viduramziais statyti gotikiniai pastatai, kuriuos anglikonu protestantai ateme is kataliku, paverte juos grynu cirku. Net mano rajone netoliese stovi nuostabi, kadaise buvusi baznycia, tarnauja kaip "Music Hall" kur vyksta visokie klasikiniai koncertai, pasisedejimai su kavute ir t.t., itariu, kad tam tikru laiku ten vyksta anglikoniskosios pamaldos. Sakiau kada reiks apsilankyti, nes man klasikine muzika patinka, bet is kitos puses kazkaip atrodo sventvagiska... Turbut nederetu man prisideti prie ju to daromo cirko is Dievo namu...
Rajone salimais baznycia, nuostabi architektura, senovine, kurios vienam gale veikia kavine. Vasara netoliese buvau, tai ten viduj kazkas matyt svente gimtadieni, o muzikos trankumas is ten sklido  :o ir kad ta muzika butu kaip muzika, o ten kazkoks repas-hiphopas. Kazkaip tuo metu pasidare labai liudna, kad Viespats turbut verkia is skausmo, matydamas tokias sventvagystes. Nes juk Jezus isvarte prekybvietes is savo Tevo namu ir baisiai pasipiktino, net isiuto!
Pas anglikonus tai normalu. Jie kazkaip tas eilutes is NT praleido...
Aciu Dievui, kataliku baznyciose cia nevyksta tokie cirkai ir slove Viespaciui, kad Dievas dave proto islikti katalikei :pentecostal:
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis lapkričio 10, 2014, 03:25:18
Turi jautrią širdį, o kitiems gal kaip tik mišiose nuobodu, ir jiems labiau patinka muzikos vakarai ir kavutės pagėrimai ::) 
Kiekvienas renkasi pagal save ..
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija lapkričio 10, 2014, 04:41:51
Katalikų radijo Mažosios Studijos laidoje "Septintoji diena" pradėtas skaityti anglų teologo jėzuito Philip Sheldrake tekstas apie didžiųjų Europos gotikinių katedrų likimą, apie tai, ar jų sakralumas nėra sumažėjęs, o galbūt ir visai dingęs dėl turizmo ir kt. pasaulietinių dalykų. Pirmą dalį nepatingėjau sukonspektuot ;):

Krikščionybė pačiose savo ištakose nebuvo kulto pastatų religija. Graikiškas žodis eklèzija [gr. ekklēsia] reiškė tikinčiųjų susirinkimą dar gerokai iki tada, kai taip imta vadinti pastatą. Lemiamos reikšmės laikotarpiu tapo IV amžius, kada krikščionybė buvo oficialiai pripažinta kaip religija. Bažnyčiai įgijus viešąjį veidą, radosi ir viešosios architektūros poreikis. Kartu su krikščionybės įteisinimu, imperatoriaus Konstantino valdymo metais, ėmė kilti bazilikos, plėtėsi viešoji liturgija, augo meninė puošyba. Didžiųjų bažnyčių vietos dažnai būdavo siejamos su šventų žmonių kapais. Bažnyčios visų pirma buvo statomos apeigoms, tokioms kaip Krikštas ir Eucharistija. Kulto pastatų sakralumo negalima atskirti nuo jų vaidmens, padedančio įvykti sąjungai tarp krikščionio ir Jėzaus Kristaus.

Pagrindinis krikščioniškų pastatų, kaip dvasinių tekstų bruožas yra tas, kad jie yra fizinės Kristaus Kūno Bažnyčios indai. Bažnyčios pastatas iš esmės nėra skirtas būti nei teatru, nei mokyklos klase. Tradiciškai Bažnyčios visada buvo orientuotos į Rytus, į tekančią saulę, simbolizuojančią dieviškąjį Dievo Sūnų, pašlovintąjį Kristų. Didysis Altorius rytiniame bažnyčios gale traukė bendruomenės žvilgsnį į Kristų, sėdintį Dievo dešinėje. Toks vietos parinkimas skatino tikinčiuosius leistis į kelionę ir sekti Kristų tampant Jo mokiniais.

Viduramžių miesto katedroje simboliškai sužadinamas Dangaus pojūtis: įžengti į tokią šventovę reiškia dar žemėje būti perkeltam į Dangų. Tokį įspūdį žadino milžiniška erdvė, laipsniškas sienų išnykimas stiklo ir šviesos srautų pagalba ir nuolat vis įmantresnės liturgijos. Bažnytiniai pastatai privalėjo daryti didesnį įspūdį negu kiti miesto statiniai. Brangenybės turėjo sužadinti Dangaus grožio įspūdį, o dvasininkai, mėgdžiodami palaimintuosius danguje, vadovaudavo liturgijai vilkėdami šilku ir auksu.

Jei norima, kad vieta būtų sakrali, ji privalo teikti žmonių sakralumą ir žmogišką imlumą transcendencijai. Ankstesnysis katedrų amžius, nepaisant visų savo trūkumų, atliko tą funkciją vakarų miestuose. Dievo Atvaizdas ir miestiečių idealų simbolis tuo pat metu įsikūrė pačioje miesto širdyje. Katedros, skatinusios daugiau negu dvimatį statišką miesto žemėlapį, kuriame atsiranda bendrystė su Tuo, kas glūdi giliau, nei tvarkingo viešo gyvenimo poreikis. Katedra sykiu ir išreiškia ir giliosios žmogiškosios patirties istoriją, ir peržengia lengvojo supratimo ribas. Net ir šiandien įžengti į tokį pastatą reiškia užmegzti kontaktą su ištisomis kartomis žmogiško skausmo, pasiekimų ir idealų. Šie atminties rūmai yra nuolatinis priminimas, kad pats savaime atminimas yra gyvybiškai svarbus norint išsaugoti sveiką tapatybės jausmą. Vienoje knygoje apie katedrų vaidmenį šiuolaikinėje Anglijos visuomenėje su atjauta minimi atsitiktiniai, keisti ar nuskriausti žmonės, kurie reguliariai užklysta į katedras iš miesto gatvių ieškodami fizinės šilumos arba dvasinės paguodos.

Nors dauguma žmonių, užeinančių į katedras mūsų laikais iš tiesų mažai tenutuokia apie pirminę šių pastatų reikšmę, tai nebūtinai reiškia visišką nebažnytinės daugumos atsisakymą laikyti katedras tam tikrais dvasiniais tekstais. Esama daugybės įrodymų, jog katedros sulaukia daugiau dėmesio, negu muziejai ar lankytojų centrai. Sakralumo pojūčio likutis ne tik traukia lankytojus į tokius pastatus, bet ir sukelia nesmagumo jausmą, kai norėdamas patekti į šventovės vidų turi mokėti pinigus.

Vadinamoji ,,ikimoderniųjų laikų visuomenė" daug geriau priėmė dialektinį gyvenimo vaizdą. Anuomet šventumas ir nuodėmingumas, šviesa ir tamsa, laisvai sutilpo vienoje erdvėje: bažnyčios navoje būta turgaus, o gatvėje – šventovės. Vėliau įvykusi sakraliosios ir pasaulietinės srities poliarizacija vedė į sakralumo pasitraukimą iš viešosios erdvės ir vis labiau sekuliarizuoto gyvenimo į išgrynintas religinių pastatų talpas bei privatumą. Ankstesniais laikais aiškiai būta didesnio sakralios erdvės ir išorės tarpusavio pralaidumo. Vadinamasis profaniškumas išsiliedavo šventojoje erdvėje elgetų, gyvulių, turgaus ar kitokių susibūrimų pavidalais.

Nepaisant viso šiuolaikinio susižavėjimo šventomis vietomis ir piligrimyste, pasigirsta ir alternatyvių balsų, įtaigiai kalbančių apie sakralumo persikėlimą anapus religinių pastatų sienų, apie sakralumo išsklaidymą, o ne apsaugą. Toks požiūris turėtų išlaikyti kūrybišką įtampą šalia įsitikinimo, jog katedra yra sakrali erdvė. Kulto pastatai galiausiai turi prasmę tik juose susibūrusios žmonių bendruomenės atžvilgiu. Bažnytinė erdvė tam tikra prasme ir paneigia save. Viltis, kurią Kristus davė Bažnyčiai, negali būti sutalpinta jokiame ribotame geografiniame taške. Geroji Naujiena veda mus už visų ribų, Kristaus Asmens šventumas yra pasidalinimas, išreiškiamas konkrečia forma ir perduodamas. Krikščionybė yra religija, neturinti ribų erdvėje. Sakramentinei teologijai reikalingi tokie materialūs simboliai kaip katedra. Tačiau jie neapsaugos sakralumo, nuo profaniško ,,ten". Katedros atitinka savo tikrąją paskirtį tada, kai palengvina pavojų kupiną išėjimo už ribų ir judėjimą pirmyn iš naujo ieškoti sakralumo net ir gatvių dviprasmybėse.

(išvertė Rūta Tumėnaitė http://www.mstudija.lt/klausykites.html).
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis lapkričio 10, 2014, 05:02:33
Ačiū, kad nepatingėjai :)

Dar pagalvojau: kuo vertingas auksas? Nes šiaip tai jis minkštas metalas, nelabai tinka įrankių ar ginklų gamybai, o vis dėl to buvo visada vertingas. Taip, dabar žinome, kad jis labai geras elektros laidininkas, be to nesioksiduoja, todėl labai tinka mikrosluoksniu dengti mikroschemų kontaktus ir t.t. Bet šitų jo privalumų senovėje niekas nežinojo. Tai koks gi jo privalumas senovėje galėjo būti?

Taip pamąsčius, ateina viena išvada: vienintelis aukso privalumas - estetinis jo grožis.

Todėl ir bažnyčiose brangūs paveikslai ir kiti išpuošimai brangūs yra dėl to, kad jie gražūs. Nors kai kurios protestantų šakos atsisako išpuošimų dėl to kad tai yra prabanga, bet čia, manyčiau pametama mintis: kodėl tai yra prabanga; nes prabanga tai yra dėl to, kad tai yra grožis, o ne dėl to kad daug kainuoja.

Iš tiesų, visuomenėje yra dažnai supainiojamos grožio ir vertės sąvokos. Dažnai žmonės kolekcionuoja paveikslus ne dėl to, kad jie gražūs, o tik dėl to, kad jie vertingi, arba yra vertingų paveikslų reprodukcijos. T.y. dėl aistringo žmogaus prisirišimo prie vertės ir prie pinigų, jam sąmonėje automatiškai tampa gražu tai, kad yra vertinga. Nors pradinė ir teisinga vertinimo seka būtų tokia: pirma grožis, o po to vertė.

Manau, kad būtent dėl tų supainiotų kriterijų dažnai siūloma atsisakyti puošybos bažnyčiose. Nors pvz. būtų įdomu pasižiūrėti tų, žmonių, pasisakančių už supaprastinimus, komfortą jų pačių namuose ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija lapkričio 10, 2014, 05:20:02
Citata iš: kukulis  lapkričio 10, 2014, 05:02:33
Nors pradinė ir teisinga vertinimo seka būtų tokia: pirma grožis, o po to vertė.

Na čia irgi didelis klausimas, nuo ko priklauso vertė ir kas pirmas :) Seniau pati stebėjausi, kodėl mūsų bažnyčiose tiek daug liaudies meno (dažnai kičinio), taip pat įvairių "štampovkių" - skulptūrų, pasikartojančių daugelyje bažnyčių, o neseniai pati nusipirkau dvi senienas. Tiesa, sulaukiau dėl to didelės kritikos. Bet už viso to, manau, turėtume įžiūrėti gausių maldų, kuriomis šie dalykai apgaubti, antstatą, taip pat svarbi ir praeities kartų, besimeldusių prie šių skulptūrų/paveikslų atmintis.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim lapkričio 10, 2014, 15:38:25
Šalia visų diskusijų apie bažnyčios architektūrą, tokia mintis "perskrodė smegenų vingius"  :-\ teisingiau, prisiminiau Tikėjimo metus ir Benedikto XVI kvietimą grįžti prie ištakų. Kalbame, kad bažnyčios ... pirma šį žodį norisi pakeisti kitu - šventykla. Taigi. sakome, kad šventykla mūsų visuomenėje ir dabartiniame laike praranda sakralumą, jos erdvė tampa cirku, sale ir pan. Tačiau sekant paskui kilusią mintį, grįžkime prie ištakų ... kaip atrodė Krikščionių šventykla ankstyvaisiais amžiais, savo ištakose. O paskui kokie skirtumai sakykim tarp ankstyvųjų amžių krikščionių šventyklos ir viduramžių krikščionių šventyklos arba tarp ankstyvųjų laikų ir mūsų laikų.

P.S. kukuli, aukso privalumas visai kitur. Auksas pirmiausia žmonijai yra simbolis ir jis kalba ne kaip gražus ar naudingas daiktas, bet kaip simbolis.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis lapkričio 11, 2014, 05:12:20
Koks dar simbolis?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija lapkričio 12, 2014, 09:52:11
Mažoji studija kasdien skaito Philip Sheldrake SJ teksto apie viduramžių katedras gabaliukus. Tai toks pastebėjimas buvo:

Brangenybės turėjo sužadinti Dangaus grožio įspūdį, o dvasininkai, mėgdžiodami palaimintuosius danguje, vadovavo liturgijai vilkėdami šilku ir auksu. Viduramžių katedrų architektūra  buvo siekiama pavaizduoti, prminti ir sužadinti taikią vienybę tarp Kūrėjo ir kūrinijos. Tai buvo utopinė erdvė, kurioje idealizuota dangiškoji harmonija, pirma laiko įvykdavusi čia ir dabar. Kaip teigia vienas viduramžių žinovas, būtų klaida manyti, kad XIII amžius turėjo spinduliuojantį karūnuotos Mergelės ar besišypsančių angelų veidus. Laikai buvo sunkūs, labai įtempti ir nuožmūs. Ir yra svarbu, kad pripažintume su visais jų audringais ir žeidžiančiais bruožais. Socialinė katedrų simbolika taip pat būdavusi dviprasmiška. Nors jos vaizdavo dieviškumo-žmogiškumo vienybę, bet kartu išreiškė ir šio pasaulio socialinių hierarchijų bei vertybių tikrovę(...)

Kartais teigiama, jog viduramžių katedra buvusi tam tikras miesto ekologijos vadovas, kaip kontrastas moderniojo miesto monotonijai. Todėl ji padėdavusi perkeisti miestą ir iš vietos, kur asmens žmogiškumas yra nuolatiniame pavojuje, paversti jį vieta, kur žmoniškumo nuolat siekiama ir jis gali būti plėtojamas. (...) Deja, šiuolaikiniams miestams pernelyg dažnai trūksta tokio ypatingo centro, nes juose mes nepastatėme nieko, kas mums būtų brangu. Nieko keista laikyti modernųjį miestą grynai funkcine terpe. Vis dėlto net ir funkcija apima daugiau negu vien praktinį organizavimą. Erdvės klausimas yra daugiau negu beasmenė inžinerijos problema. Miesto erdvės klausimas labai susijęs su savivokos raida. Aukštuminis bjurų pastatas nėra toks pat pakylėjantis moralinis bei dvasinis dalykas kaip katedra. Katedra - tai tam tikra paradigma. Ji nurodo, kad idealiu atveju mūsų vietos pojūtis yra sakralumo pojūtis, kreipiantis į tai, kas yra šventa sau pačiam, miesto bendruomenei, šventa aukštesnės dalykų tvarkos atžvilgiu, kad ir kaip tai būtų suprantama.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija lapkričio 12, 2014, 10:08:02
Citata iš: Pilgrim  lapkričio 10, 2014, 15:38:25
Taigi. sakome, kad šventykla mūsų visuomenėje ir dabartiniame laike praranda sakralumą, jos erdvė tampa cirku, sale ir pan. Tačiau sekant paskui kilusią mintį, grįžkime prie ištakų ... kaip atrodė Krikščionių šventykla ankstyvaisiais amžiais, savo ištakose. O paskui kokie skirtumai sakykim tarp ankstyvųjų amžių krikščionių šventyklos ir viduramžių krikščionių šventyklos arba tarp ankstyvųjų laikų ir mūsų laikų.

Toks įspūdis, kad žmonija pametė tą tikrumą, kurį turėjo pirmojo amžiaus krikščionys ir vis dar nuolat jo ieško. Tai atsispindi ir viduramžių katedrose, kur būta daug iliuzinių dalykų. Vėliau, po kilusio protestantizmo bangos mūsų šventyklos ištuštėjo galbūt siekiant, kaip sakiau, tikrumo (maždaug, nepadės jokia puošyba, jei nepažinsime Gyvojo Dievo), bet su tuo gavome per galvą antru lazdos galu - profaniškumas ir nepažinimas išleido savo nagus, Dievo namai daugeliui žmonių patapo vos ne tuo pačiu kas prekybos ir pramogų centrai, kur ateinama praleisti laiko (kaip į teatrą).

Matyt, kaip Jėzus supyko anuomet, taip Dievas leidžia ir šiandien, kad mūsų šventykla, kurioje nebesimeldžiama, o nežinia kas daroma, sugriūtų :(
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim lapkričio 12, 2014, 10:22:47
Aukso simbolika
Auksas – simbolizuoja amžinumą, tobulumą, pastovumą ir viską, kas turi didžiausią vertę ar ką sunkiausia pasiekti. Taip pat įžvalgumo ir proto simbolis.
Krikščionybėje
AUKSAS – daugiau negu spalva, reiškia dieviškumą, nes nesikeičia – nerūdija, yra ilgaamžis. Šviečia savo paties spalva (neatspindi). Jei auksas dedamas ikonų fone, jis pavaizduotus asmenis iškelia iš laiko ir vietos erdvės, patalpina į dievišką erdvę.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Sigitas lapkričio 16, 2014, 10:26:39
Citata iš: Pilgrim  lapkričio 10, 2014, 15:38:25... grįžkime prie ištakų ... kaip atrodė Krikščionių šventykla ankstyvaisiais amžiais, savo ištakose...
tai kad krikščionys neturėjo iš viso jokios atskiros šventovės! ,,Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi" (Apd.2,46). Čia rašoma apie Jeruzalės šventyklą, ne krikščionių. Prasidėjus persekiojimams dėl tikėjimo krikščionys slėpdavosi urvuose, vadinamuosiose katakombose, kur laidodavo savo užmuštuosius brolius Kristuje Jėzuje ir aukojo Mišias ant kurio nors kankinio karsto.
Tik žymiai vėliau, Imperatoriui Konstantinui legalizavus krikščionių tikėjimą, buvo "pastatyta" pirmoji krikščionių bažnyčia (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-09-laterano-bazilikos-pasventinimas/90275), kurios pašventinimo šventę palei liturginį kalendorių neseniai paminėjo Romos Katalikų Bažnyčia.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim lapkričio 16, 2014, 17:05:58
Krikščionių šventyklos atsiranda jau ir pirmaisiais krikščionybės amžiais. Apie tai pasako archeologijos mokslas. Taigi nėra taip, kad nebuvo  ;) Sigitai, tavo nuoroda į Laterano baziliką yra kalba apie kitą dalyką, apie katedrą. Šventykla ir katedra abi yra šventovės, tačiau turinčios šiek tiek skirtingas simbolikas. Apie rašo Benediktas XVI knygoje "Liturgijos dvasia".
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. lapkričio 17, 2014, 00:43:24
Net ir katakombose bažnyčia turėjo labai pažįstamus elementus: http://imgarcade.com/1/catacomb-of-commodilla/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija lapkričio 17, 2014, 12:42:39
Praeitą šeštadienį Mažoji studija mažais gabaliukais baigė skaityti puikų Philip Sheldrake SJ straipsnį ,,Apie Viduramžių katedras ir jų nešamą žinią". Dabar jau galima atsisiųsti (https://www.dropbox.com/sh/8upbc2j5mksvxkj/AACx3cuo1AZOXhSFyt7ESWLGa/11_Lapkritis/Dievo%20%C5%BDodis.%20Kasdieniai%20skaitymai?dl=0) šias laidas iš archyvo (nuo pirmadienio, 2014-11-10 iki šeštadienio 2014-11-15). Bet kas įdomu, kad paskutinėje laidelėje išgirdau ir visai neseniai mūsų diskutuoto ,,tuščio kapo" (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,977.msg11462.html#msg11462) motyvą :):

Sakrali erdvė yra erdvė, priklausanti Dievo klajokliams. Keliavimas yra svarbi savybė tų, kurie ieško Dievo, kurie yra Dievo tautos nariai. Neignoruodamas bažnytinių pastatų sakramentinio simboliškumo ir neneigdamas jų neretai pasitaikančios galios formuoti kontempliatyvias bendruomenes, vyskupas pažymi, kad pradedant nuo tuščio kapo, Kristaus vieta nuo šiol yra Jo Kūnas – tai, kur artimo meilė įgyja matomą pavidalą. Dėl šios priežasties kulto pastatai galiausiai turi prasmę tik dėl juose susibūrusios žmonių bendruomenės.

O katakombos juk ir yra tie "tušti kapai".
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. lapkričio 17, 2014, 17:16:28
Bet tuo metu,  ten buvo "susibūrusios žmonių bendruomenės." :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija lapkričio 17, 2014, 18:00:23
O man tai kita asociacija kilo: mūsų bažnyčios - tai "tuščio Kristaus kapo" simboliai  :o Ir ten mes, Kristaus Kūnas, susirenkame minėti didžiausio pasaulyje Įvykio!
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas gruodžio 05, 2014, 03:47:21
Jūsų teismui:
http://www.dezeen.com/2014/12/01/reiulf-ramstad-arkitekter-community-church-knarvik-norway-timber-spire/?utm_medium=email&utm_campaign=Dezeen+Mail+231&utm_content=Dezeen+Mail+231+CID_daa381df7fb88d2988026bb0c4e87479&utm_source=Dezeen%20Mail
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Augucka gruodžio 05, 2014, 03:56:48
Į katalikišką bažnyčią visai nepanašu.  :no-no: Greičiau protestantiška.
Nei Marijos, nei kryžiaus su Kristaus kančia  :o
Man panašu į konferencijų salę, bet ne į bažnyčią.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas gruodžio 05, 2014, 11:03:00
O tai gražu ar negražu? Net jei ne katalikiška.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 05, 2014, 12:18:03
Man keistas jausmas žiūrint į šią bažnyčią: gražu (iš priekio primena gulbę), bet tokios nenorėčiau.
Tokia "Ledo karalienės" pasakos stiliuje - per daug aštrios duriančios formos, daug šviesos.. apdaila tiesa smagi ir šilta, medis mat; bet man prie širdies labiau bizantiški "apvalumai" ir "tamsus kambarėlis" :)

Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Augucka gruodžio 05, 2014, 12:20:05
Citata iš: Gubijaus vilkas  gruodžio 05, 2014, 11:03:00
Citata iš: Augucka  gruodžio 05, 2014, 03:56:48
Į katalikišką bažnyčią visai nepanašu.  :no-no: Greičiau protestantiška.
Nei Marijos, nei kryžiaus su Kristaus kančia  :o
Man panašu į konferencijų salę, bet ne į bažnyčią.

O tai gražu ar negražu? Net jei ne katalikiška.

Kaip konferenciju sale - grazu. Grazu todel, kad nauja, sviesi, erdi patalpa, kur galima sutalpinti nemazai zmoniu.
Kaip baznycia, ir dar katalikiska - negrazu  :no-no:

Siaip, sako, baznycia yra zmones, o ne pastatas. Taciau jei baznycia imsime kaip patalpa rinktis katalikams, aukoti misias, melstis, tai pastatas turi tarnauti kaip irankis zmogui susikaupti rimciai, maldai, meditacijai (kontempliacijai). Atsiprasau, bet sitam pastate man to nepavyktu padaryti, nes ji tuscia ir nyki. Joje nera sventumo ir musu kataliku tikejimo jausmo, pojucio. Ji visiskai blanki, sakau, konferenciju sale ir tiek  ::)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 05, 2014, 17:01:35
Nuostabios advento pasninko mintys  :thumbup:

Citata
.... nera sventumo ir musu kataliku tikejimo jausmo, pojucio.

kas padaro baznycia sventa ?
koks tai yra kataliku tikejimo jausmas ir kaip ji atskirti ?
kas yra man tikejimas ?

ir tegul musu izvalgas, patirti, mintis palydi -
http://youtu.be/tJbVj1gOIRc
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Augucka gruodžio 06, 2014, 04:30:05
Pilgrim kaip visada su filosofiniais klausimais.  :D
Atsakymai paprasti ir kiekvienam zinomi.
1. Visuma.
2. Ta jausma turi savyje kiekvienas katalikas. Gali buti labai individualiai suvokiamas ir patiriamas. Atskirti turi pats zmogus
3. Visuma
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 06, 2014, 05:32:37
prisiminkime Marijos nuostata, laike savo sirdyje. klausimus tiesiog nesiokime per adventa savo sirdyje. atsakymus izvalgas jei jausis kvietimas galima ir dalintis, bet nebutina.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Sigitas gruodžio 07, 2014, 08:02:33
Citata iš: Gubijaus vilkas  gruodžio 05, 2014, 03:47:21
Jūsų teismui:
http://www.dezeen.com/2014/12/01/reiulf-ramstad-arkitekter-community-church-knarvik-norway-timber-spire/?utm_medium=email&utm_campaign=Dezeen+Mail+231&utm_content=Dezeen+Mail+231+CID_daa381df7fb88d2988026bb0c4e87479&utm_source=Dezeen%20Mail
Tas pastatas sakyčiau labai jau universalus, arba, tiksliau sakant, mėginta daryti jį universaliu - ir žydiška dovydo žvaigždė ir katalikiškumo trupinėlis ir kryžius ant stogo smailumos... bet tikrai nekas gavosi ten jiems... medienos daug, tas suminkština. Tačiau, jei tokia būtų mano parapijos bažnytėlė, eičiau į ją, nes vis tiek joje per Mišias gimsta  tai, kas kataliką daro kataliku. Tiek to tie pastatai.  :-\
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Augucka gruodžio 07, 2014, 11:02:19
Jei pratesti minti apie vietos, vietoves, pastato sventuma, tai labai geras dokumentinis rusu filmas apie vienuolyna Ukrainoje Forposte.
Labai kvieciu paziureti:
http://youtu.be/BFxmnS3Byz8

Stai kur tikra sventa vieta.
Vienam epizode pasakoja jaunuolis, kuris labai ruke, ir kuomet atvaziavo i si vienuolyna, apsistojo jame, sekancia diena, jis suprato, kad jis jau neberuko. Be jokiu pastangu. Ta vieta, kaip jis sako, sventa. Toje vietoje tiek daug Dievo meiles ir paties Dievo, kad piktoji dvasia ne is tolo nesiartina prie jos, todel ir zmogui rukalu nebereikejo. Nes rukymas yra tiesiogiai piktojo itakoje.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas sausio 22, 2015, 10:23:08
http://www.dezeen.com/2015/01/21/emc-arquitectura-cardedeu-skewed-concrete-chapel-el-salvador-mountainside/?utm_medium=email&utm_campaign=Daily+Dezeen+Digest&utm_content=Daily+Dezeen+Digest+CID_45d90c4e967c462579c87ba2936d5edc&utm_source=Dezeen+Mail

Šitoj koplyčioj man malda eitųsi. O jums?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija sausio 22, 2015, 10:45:26
Kas ten žino  :-\ argi nuo arch. stiliaus priklauso ar malda einasi?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis sausio 22, 2015, 11:11:09
Aišku, aplinka įtakoja susikaupimą ir nusiteikimą. Bet pvz. man namuose aplinka kaip ir nekinta, bet vieną dieną einasi, o kitą ne ... vadinasi ne vien aplinka :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas sausio 23, 2015, 04:24:32
Citata iš: Silvija  sausio 22, 2015, 10:45:26
Kas ten žino  :-\ argi nuo arch. stiliaus priklauso ar malda einasi?

Nuo stiliaus gal nelabai, va nuo kokybės tai tikrai. Juk tikrai yra viečikių, kur širdis ima melstis vos ne automatiškai.
Visgi tai labai individualu, priklauso nuo išsilavinimo, skonio, nusiteikimo o ir maldos patirties.
Va ir architektūros teologija. Mane gąsdina tik tai, kad jei čia pasakom žodį "katalikiška" ,tai turim omeny vestuvinio torto estetiką, na, geriausiu atveju A. Gaudi...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim sausio 23, 2015, 04:59:45
Man kai pasakoma "katalikiška" tai prie akis visada iškyla viduramžių gotikinė katedra. Jų tiek daug visoje Vakarų Europoje.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija sausio 23, 2015, 11:29:30
Citata iš: Gubijaus vilkas  sausio 23, 2015, 04:24:32
Visgi tai labai individualu, priklauso nuo išsilavinimo, skonio, nusiteikimo o ir maldos patirties.

Taigi... O kaip įtikti visiems? Ir ar reikia įtikti? Ar išsilavinimas negali tapti žmogaus priešu?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija vasario 18, 2015, 09:49:04
Netradicinės erdvės pritaikymas tikėjimo reikalams ir pavyzdys, kaip šiuolaikinė Bažnyčia "eina į žmonės". Taip pat - mano pagarba dominikonams, kurie pasirūpino, kad Edinburgo universito rajone, viename iš gyvenamų daugiabučių kiemų, būtų pastatyta koplyčia. Nuotraukose eilės tvarka:

1. Vaizdas iš gatvės: įprastai pro dureles tvoroje patenkama į atskiro daugiabučio kiemą, kuris dažniausiai būna tvarkomas kaip mažas sodelis. Pro šiuos vartelius nueisime į tokiame kieme įrengtą koplyčią.
2. Štai ji. Mažutė iš išorės, bet talpi iš vidaus.
3. Įėjimas
4. Vargoneliai
6. Vidinė erdvė
7. Gražiai "žaidžiantys" šešėliai
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija vasario 18, 2015, 09:50:51
Ir dar pora:
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim vasario 18, 2015, 10:42:03
O čia Lietuva  :o nors ne katalikiška, bet vis tiek krikščioniška
Visaginas jei ką  :)

(http://www.visaginas.lt/visagi/m/m_images/wfiles/i06keh2026.jpg)

(http://mw2.google.com/mw-panoramio/photos/medium/11280011.jpg)

(http://mw2.google.com/mw-panoramio/photos/medium/101947052.jpg)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. vasario 19, 2015, 00:38:34
Įdomiai ta cerkvė, tarsi "įsispraudė" tarp daugiaaukščių :)

O aš irgi suradau gražų pavyzdį. Dažnai žmonės mano, kad sakralu - perkrauta puošybos ir pan. Labai gražus pavyzdys, kaip galima kukliai ir skoningai gražinti sakralumą bažnyčiai.

Kaip tik šiandien masčiau, kad keliose modernaus tikėjimo (nebūtinai architektūros) parapijose yra bendri keli elementai:

1. Nėra klausyklų bažnyčioje. Kas be abejo sumažina išpažinčių, nes "kai niekas nebado akių", tai galima labai patogiai pamiršti. Kita vertus, jei jau nori, šalia mano namų išpažintys klausomos šeštadieniais ryte, na ir dar tikriausiai galima privačiai susitarti... O tradicinėje bažnyčioje įeini, pamatai žalią lemputės šviesą, reiškiančią kad klausykla tuščia ir pagalvoji, ką negero buvai padaręs pastarosiomis dienomis  :ashamed:

2. Šventųjų statulos yra viso labo dekoracija, niekas prie jų nesimeldžia, nes tiesą sakant ir nėra kaip melstis, jos tiesiog kur nors sienoje pritaisytos, nei klauptų nei aplinkos maldai... Tas matoma ir įdėtame rekonstrukcijos pavyzdyje.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis vasario 19, 2015, 02:31:02
Man tas antras gražesnis.

Beje, pas mus tai nėr jokių žalių lempučių. Pažiūri ar yra kunigas ir eini. O kartais būna taip: ateina kunigas, pasižiūri kad kažkas laukia prie klausyklos, tada persirengia ir eina į klausyklą.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija vasario 19, 2015, 07:26:41
Itariu, kad šiame pavyzdyje "After" yra kažkada buvęs "Before", nes pati pastato architektūra (pažvelkim į skliautus) buvo numatyta tradiciniam interjerui. Tai arba to interjero nespėjo įrengti pagal projektą ir bažnyčios vidus buvo sutvarkytas ne specialistų, o poto ji buvo pertvarkyta išmanančių žmonių, arba galima būtų rasti dar vieną "Before", kuris buvo vėliau atkurtas :-\

Bet, kaip jau kalbėjome, erdvės sakralumą kuria ten esanti Dievo Dvasia, jis nepasiekiamas vien techniškai įrengus vieną ar kitą stilių.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. vasario 19, 2015, 23:36:53
Silvija, :D

Matomai toje vietoje, kažkuriuo metu buvo praūžusi ikonoklastų dvasia...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija vasario 20, 2015, 06:04:00
Kalbant apie tai, kilo dar ir tokia mintis: ar ne panašus brutalumas būtų "perdarinėti" šiuolaikinių architektų kurtus modernių bažnyčių interjerus, norint juose įkurdinti tradicinius altorius, paveikslus ir kt. religinius simbolius, kurių daugelis žmonių jau tiesiog nebesupranta? :-\

Ar priversi gatvės vaiką, neturintį gyvenimo patirties tradicinėje šeimoje, elgtis ir atrodyti kaip karališkosios šeimos atsovai kad elgiasi? Šiuolaikinės kartos turbūt pagrindinis bruožas yra tas, kad ji nesilanksto autoritetams. Ir tai - nebūtinai blogai, jei autoritetai - tik žmonės riboti. Galbūt išsigryninimas tiesoje, kuris vyksta visose srityse, mus atves prie Žodžio, kuris yra simbolių Simbolis, ikonų Ikona?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. vasario 25, 2015, 03:11:35
Pasirodo viduramžių bažnyčios nebuvo tokios pilkos, kokias mes įsivaizdavome:

http://www.churchpop.com/2015/02/23/medieval-cathedrals-color/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis vasario 25, 2015, 04:18:42
Šiaip jau terminas "tamsieji viduramžiai", regis, yra dirbtinai sukurtas mitas. Atrodo baisiausi amžiai buvo taip vadinami renesanso ir apšvietos amžiai.

Bet čia tik tezės, o įrodymai ir diskusijos pagal šias tezes yra ne naujiena :)

P.S.
Mano dukra, kuri lanko dailės mokyklą, sakė per pamokas pasakojo, kad kai prasidėjo renesanso amžiai, pradėjo labai naudoti horizontalius durų ir langų perdengimus, nors prieš tai buvo arba arkiniai arba smailėjantys / trikampinės formos perdengimai (kaip kad įdėti į šią temą paveikslėliai ). Viso to idėja, kaip kad pasakė per pamokas, kad to laikmečio žmonės tarsi atmetė tai, kad žmogui reikia veržtis į Dievą, o žmogus yra vertingas toks koks jis yra. (Vietoj vertikalės pradėjo dominuoti horizontalė ).
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė vasario 25, 2015, 10:36:28
CitataKardinolas Ravasi - Popiežiškosios Kultūros tarybos pirmininkas - pažymėjo, kad pastaruoju metu vis daugiau naujų bažnyčių yra suprojektuota turint tiksla vien siekiant laimėti prestižinius apdovanojimus architekturoje, o neturint tikslo projektuojant, kad tie statiniai turi tarnauti Dievo šlovei ir Jo garbinimui - Kultui.
Vatikane vis didėja opozicija ultra - modernistinių šventovių plitimui, kurios iškilo Italijoje ir visame pasaulyje, ir jos yra vertinamos, tarsi būtų projektai visiškai pasaulietinių statinių, kurie yra suprojektuoti visiškai atitrūkusių architektų.
Kaip teigia Vatikano muziejų šefas Antonio Paolucci : - Geriausiu atveju, jos primena muziejus, arba yra tokios erdves, kurios žmogaus neskatina nei maldai, nei meditacijai.
http://www.pch24.pl/kard--ravasi--koscioly-nie-sa-budowany-z-mysla-o-bogu-,15302,i.html#ixzz2Y7TPElBt
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas vasario 27, 2015, 02:47:02
Citata iš: Varlė keliauninkė  vasario 25, 2015, 10:36:28
CitataKardinolas Ravasi - Popiežiškosios Kultūros tarybos pirmininkas - pažymėjo, kad pastaruoju metu vis daugiau naujų bažnyčių yra suprojektuota turint tiksla vien siekiant laimėti prestižinius apdovanojimus architekturoje, o neturint tikslo projektuojant, kad tie statiniai turi tarnauti Dievo šlovei ir Jo garbinimui - Kultui.
Vatikane vis didėja opozicija ultra - modernistinių šventovių plitimui, kurios iškilo Italijoje ir visame pasaulyje, ir jos yra vertinamos, tarsi būtų projektai visiškai pasaulietinių statinių, kurie yra suprojektuoti visiškai atitrūkusių architektų.
Kaip teigia Vatikano muziejų šefas Antonio Paolucci : - Geriausiu atveju, jos primena muziejus, arba yra tokios erdves, kurios žmogaus neskatina nei maldai, nei meditacijai.
http://www.pch24.pl/kard--ravasi--koscioly-nie-sa-budowany-z-mysla-o-bogu-,15302,i.html#ixzz2Y7TPElBt

Kaip suprantu čia kardinolas apie šitą pursloja:
http://www.arcspace.com/features/massimiliano-fuksas/parish-church-and-complex/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis vasario 27, 2015, 04:34:22
Ką reiškia žodis "pursloja" ?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. vasario 27, 2015, 20:28:25
Manai, kukuli, kaip mūsų technikų kalbos žodynas sumenko... per mažai grožinės lietuvių literatūros skaitėme... :D

O tas neaiškios paskirties kompleksas primeną kažką tai iš fantastinių filmų apie "ateivius"...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas kovo 02, 2015, 06:37:20
Kažkodėl manau, kad kukulis puikiai žino, ką tas žodis reiškia, ne bent jau su jo išsilavinimu tikrai nesunku nuspėt etimologiškai :)
O va, Fukso bažnyčia klaiki pasirodė. Bent jau man. Labai aišku pasidaro, ką turi  omeny ta straipsniuky kardinolas. Masimiliano Fuksas, jei tik neklystu, turi šaknų Lietuvoj ir yra puikus architektas ir urbanistas. Beeeeet...

Visgi sakralinė architektūra yra labai išskirtinė.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 02, 2015, 07:52:44
Pursloti - kalbėti tykštant seilėms? :D

Na, truputį paniekinantis žodis pasirodė, todėl nesupratau ar vilkas už tokią architektūrą ar prieš. :D Po antro posto supratau kad prieš ... bet tai žinai ... ta forumo terpė neparodo visų išsireiškimo niuaunsų, kaip būna, kai su gyvu žmogum kalbi :D
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. kovo 06, 2015, 05:08:11
Spalvas išlaikė ir Rytai  :thumbup: Kaip Silvija kažkur rašė, ikonos pasakoja istorijas tiems, kurie nemoka/negali skaityti, ir tų istorijų čia tikrai apstu :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 06, 2015, 12:20:00
Įspūdinga :thumbup:
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 08, 2015, 05:10:13
Bet paradoksas!

Žiūrint į tuos spalvotus interjerus galima drąsiai teigt - tai jausminga, sotu spalvų ir formų, netgi moteriškai temperamentinga (rytai) - žodžiu jokios askezės :D Moderni architektūra - tiek interjeras, tiek eksterjeras - priešingai, labai asketiškas, tarytum atsiradęs pildantis šiai pranašystei:  Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. (Lk 5, 35) Ar alkis šiuo atveju negali paskatinti Dievo ieškoti? :-\
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. kovo 08, 2015, 05:39:37
Gali, nueini, išalksti ir eini ten, kur daugiau spalvų :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim kovo 08, 2015, 06:46:28
Tema skamba Katalikiškos architektūros teologija, būtent teologija
ir į spalvotus ar ne spalvotus interjerus reikėtų žiūrėti ne per prizmę jausminga, spalvinga, formos
bet kokia teologija ten parašyta.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė kovo 08, 2015, 07:19:00
Amm.. ar tik šiuolaikinė minimalistinė architektūra nebus žmogaus nutolimo nuo Dievo, drungnumo ir abejingumo išraiška? Minimalizmas neišplaukia iš askezės.. Asketas atsisakydamas savęs ir pasaulio dalykų, nori nenori atras Dievo turtingumą, spalvas ir įvairovę. Ir ne tik architektūroje - pvz kapinaitės Rumunijoje dar kažką išsaugojo :
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 08, 2015, 09:48:53
Citata iš: Varlė keliauninkė  kovo 08, 2015, 07:19:00
Amm.. ar tik šiuolaikinė minimalistinė architektūra nebus žmogaus nutolimo nuo Dievo, drungnumo ir abejingumo išraiška? Minimalizmas neišplaukia iš askezės..

Norėjau pasakyti priešingai, kad minimalizmas galėjo išplaukti iš persisotinimo. Žmonės ieškojo Dievo įvairiais laikotarpiais ir įvairiom meninėmis priemonėm bandė apie Jį kalbėti, bet Jis kaip buvo Slėpinys, taip ir liko.

Šiandien prie bažnyčios sutikau pažįstamą, kuris sakėsi laukiąs dukros. Klausiu, ko neini į vidų? Atsakymas buvo: aš ten jau viską girdėjau. Tikėjimas ne pastate, o gyvenime pasireiškia.

Paskui, kai išgirdau Evangeliją, net širdį suėmė. Pasijutau kalta kartu su visais tais, dėl kurių netikėjimo žmonės nusigręžė nuo Bažnyčios. Mums duotas Ženklas ir nebus jau kito... Ar apkrautoje simboliais bažnyčioje ar modernioje su vieninteliu Krucifiksu - jokio skirtumo. Svarbu, kad Jį nešiotumės su savim visur ir visada.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Sigitas kovo 08, 2015, 11:08:09
Citata iš: Silvija  kovo 08, 2015, 09:48:53... , kai išgirdau Evangeliją, net širdį suėmė. Pasijutau kalta kartu su visais tais, dėl kurių netikėjimo žmonės nusigręžė nuo Bažnyčios. Mums duotas Ženklas ir nebus jau kito... Ar apkrautoje simboliais bažnyčioje ar modernioje su vieninteliu Krucifiksu - jokio skirtumo. Svarbu, kad Jį nešiotumės su savim visur ir visada.
Absoliučiai sutinku su sesės Kristuje Jėzuje Silvijos išsakyta mintimi!  :thumbup:
Ir nors pasisakymas nėra linksminantis, tačiau tikrai realistiškas, teisingas.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė kovo 08, 2015, 15:59:51
Na aš tik replikavau į tai, kas buvo pasakyta,o ne į tai kas norėta. Bet visai neblogai išsisukai  :P
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 08, 2015, 16:15:57
Aš neišsisukinėjau, neturiu tokios mados. Noriu, kad perskaitytum dar kartą:

Citata iš: Silvija  kovo 08, 2015, 05:10:13
Bet paradoksas!

Žiūrint į tuos spalvotus interjerus galima drąsiai teigt - tai jausminga, sotu spalvų ir formų, netgi moteriškai temperamentinga (rytai) - žodžiu jokios askezės :D Moderni architektūra - tiek interjeras, tiek eksterjeras - priešingai, labai asketiškas, tarytum atsiradęs pildantis šiai pranašystei:  Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus. (Lk 5, 35) Ar alkis šiuo atveju negali paskatinti Dievo ieškoti? :-\
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė kovo 08, 2015, 16:38:17
Mano smegenų vingis tikriausia ne ton pusėn pasisukęs kaip taviškis - skaitau dar kartą ir vis ta askezė užakcentuota.. atsiprašau, tikrai nerandu jokios 'persisotinimo' užuominos, gal per giliai paslėpei?  ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 08, 2015, 16:50:32
Tai aš atsiprašau, kad neaiškiai dėstau mintis. Raktinė eilutė būtų iš Biblijos, ji kalba apie tai, kad  pasninkauti pradedama, kai jaunikis prarandamas. Jei askezė, t.y. minimalizmas atsirado to pasekoje, reiškia jaunikis buvo atimtas dar sočiu metu.

Nežinau ar bus aiškiau, jau gailiuos, kad pradėjau šitas filosofijas  :ashamed:
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 09, 2015, 04:06:00
Bet ar askezė yra tai, kad neišpuošta bažnyčia?

Aš tai visad labiau siedavau su žmogumi. Kiek traukia mano supratimas, tai pomėgis rengtis puošniais, o kitu atveju ne tiek puošniais, kiek išsiskiriančiais drabužiais, yra žmogaus noras būti pastebėtam, būti pagirtam. Tai tam tikros puikybės atmainos, vadinamos tuščiagarbiškumu, požymis.

Tuščiagarbiškumas, tai yra tuščios garbės, gaunamos iš aplinkinių, troškimas. Kodėl ji tuščia? Todėl kad tai praeinanti garbė. Kita vertus, garbės ieškoti pirma laiko nėra geras dvasios požymis. Pirmiau reiktų išvalyti savo širdį ir siekti kitų dorybių, tokių kaip nuolankumas, romumas ar atjauta... bet tai jau kita tema :)

Šventieji rašo, kad jeigu gauname garbę iš Dievo, tai jos jau niekad neprarasim. Ir jeigu garbę teiksime Dievui, tai taip pat nepraeis veltui.

Todėl manau, kad bažnyčios puošimas niekaip nesusijęs su tuščiagarbiškumu. Logiškai seka, kad neišpuošta bažnyčia niekaip nesusijusi su askeze.

Nes puošdami bažnyčią neieškome garbės sau, o tik norime jos daugiau teikti Dievui.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 09, 2015, 04:22:37
Na va, akivaizdu, kad būsiu jus supainiojus su savo filosofijom :( atsiprašau. Matyt yra kaip Pilgrim sakė:

Citata iš: Pilgrim  kovo 08, 2015, 06:46:28
Tema skamba Katalikiškos architektūros teologija, būtent teologija
ir į spalvotus ar ne spalvotus interjerus reikėtų žiūrėti ne per prizmę jausminga, spalvinga, formos
bet kokia teologija ten parašyta.

Tik aš galvojau, kad ir teologijos (žinių) galima persisotinti. O kai žinojimas neatsispindi realiam žmonių gyvenime, gaunasi antievangelizacija. Taip kilo ir protestantizmas.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 09, 2015, 04:47:07
Protestantai atsirado tuo laikotarpiu, kai buvo pardavinėjamos indulgencijos, o Bažnyčios tarnai skendėjo prabangoje. Ir jie tikrai turėjo teisę ar bent jau pagrindą prieš tai protestuoti.

Tačiau ar visur ir visada tai yra tiesa?

Štai nuvyko į vienuolyną svečias ir pamatė prabangią jų bažnyčią. Tačiau kai nuėjo apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, pamatė kad ten viskas skurdu ir paprasta iki ribos.

Protestantai, protestuodami prieš Bažnyčios tarnų prabangą, perlenkė lazdą ir nuskurdino ne vien bažnyčias, bet ir liturgiją bei žmogaus šventumo siekimo doktriną, sakydami, kad užtenka vien tikėjimo...

Kas dėl to žmogaus, kuris nėjo į bažnyčią, tai juk jis pasipiktinęs buvo ne bažnyčios puošnumu! Negi jame užgimė tas pyktis po to, kai jis atėjęs į vidų pamatė išpuoštus paveikslus ar kitas dekoracijas? Visiškai ne!
Labiau tikėtina, nors irgi abejotina, kad jame tas pyktis užgimė pamačius kokio nors kunigo gyvenamųjų patalpų prabangą; tačiau tai abejotina, nes labai abejoju, kad jis ėjo žiūrėti kaip gyvena koks nors kunigas.
Labiausiai tikėtina, kad apie tą prabangą perskaitė laikraščiuose ir kaip "kunigai išnaudoja žmones, siurbdami jų kraują".

Dabar grįžkim prie protestantų. Jie, nors ir kalba apie paprastumą, ima iš savo "avių" dešimtinę, kai tuo tarpu katalikų Bažnyčioje niekas nedaro atskirų žmonių aukų apskaitos.

Taip kad, atskirkime pelus nuo grūdų, ir mažiau žiūrėkime kas ką sako atsistojęs prie bažnyčios durų ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 09, 2015, 05:03:24
Aš neiškeliu protestantizmo ir puikiai suprantu, kad yra ir kitų to žmogaus pasipiktinimo Bažnyčia priežasčių. Mano mintis labiau buvo apie tai, kad žmogui reikia nuoseklumo Dievo pažinime. Neišmanantis simbolių ir teologinės kalbos tradicinėse bažnyčiose gali pasijusti nejaukiai, maždaug, aš čia nieko nesuprantu ir nesuprasiu. O tuščioje erdvėje su vienu stipriai kalbančiu simboliu, jis gali būti užkabintas.

Aš tik svarstau, kukuli. Bet kaip tu esi sakęs, argi žmogus gali pasverti?  :-\ Mes būsim kiekvienas pasverti Dievo, laikui atėjus.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas kovo 09, 2015, 05:04:21
Citata iš: Tomas M.  kovo 06, 2015, 05:08:11
Spalvas išlaikė ir Rytai  :thumbup: Kaip Silvija kažkur rašė, ikonos pasakoja istorijas tiems, kurie nemoka/negali skaityti, ir tų istorijų čia tikrai apstu :)

Čia Tomas kažką labai giliai užkabino su tom spalvom.
Ir ne interjerus ar eksterjerus čia kalba. Senobėje polichromija buvo totali. Spėju gal net ir tiesiog kuo margiau ir intensyviau tuo gražiau ir didingiau, įskaitant subtiliąją baltai marmurinę antiką. Palandžiokit po senąsias bažnyčias. Lietuvoje, tiesa labai nedaug autentikos likę, bet visai netoli tarkim kokioj Krokuvoj, puikiai atrestauruotų, ypač gotikinių inerjerų polichromija tiesiog pritrenkia. Fasadų gi spalvas tiesiog sunaikino saulė.

Ortadosai ,dėl to ir ortadoksai kad išlaikė tradicijas. Tiksliau stengiasi laikytis. Estetikoje irgi pasirodo, t.y. vizualinėje teologijoje irgi. Nuostabu.

Spėju kad mes spalvas pradėjome praradinėti įtakojami reformacijos. Dar galėjo prie to prisidėti renesansas ir gerokai vėliau klasicizmas, kai imta imituoti antikos proporcijas neatsižvelgiant į tai, kad ryškiąsias ar natūralistines spalvas suėdė laikas. Galų gale modernizmai, funkcionalizmai visokie... Paskui antrasis Vatikano susirinkimas... Ir turim tai ką turim.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 09, 2015, 05:30:56
Dar norėjau pridurti šiek tiek prie savo komentaro. Ši tema - apie teologiją, t.y. mokslą apie Dievą, ir kaip gi architektūra galėtų įtikinamiau apie Jį kalbėti.

Esu užrašuose pasižymėjusi tokią mintį, tik nežinau jos autoriaus: Žinoti apie Dievą yra ne tas pats, kas pažinoti Dievą. Išmokyti tikėjimo tiesų, bet neišmokyti pažinti Dievo, tai tas pats, kas "plauti smegenis", bet neventiliuoti sielos.

Tai, kas vyksta bažnyčioje kaip pastate, turi išeiti ir būti matoma išorėje.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 09, 2015, 05:41:08
Citata iš: Silvija  kovo 09, 2015, 05:03:24
Aš neiškeliu protestantizmo ir puikiai suprantu, kad yra ir kitų to žmogaus pasipiktinimo Bažnyčia priežasčių. Mano mintis labiau buvo apie tai, kad žmogui reikia nuoseklumo Dievo pažinime. Neišmanantis simbolių ir teologinės kalbos tradicinėse bažnyčiose gali pasijusti nejaukiai, maždaug, aš čia nieko nesuprantu ir nesuprasiu. O tuščioje erdvėje su vienu stipriai kalbančiu simboliu, jis gali būti užkabintas.

Aš tik svarstau, kukuli. Bet kaip tu esi sakęs, argi žmogus gali pasverti?  :-\ Mes būsim kiekvienas pasverti Dievo, laikui atėjus.

Aš suprantu kad neiškeli protestantizmo. Tačiau, mano nuomone, yra toks dalykas kaip protestantizmo dvasia. Beje, daugelis krikščioniškų sektų save laiko reformatais, nors tokios ir nėra. Reformatai kilo 16 amžiuje ir dabar turime Liuteronus, Kalvinistus ..

Baptistai jau ne reformatai, pradine šio žodžio prasme.

Todėl kai kalbu apie protestantizmo dvasią, tai turiu omenį ne reformatų bažnyčias, o norą prieštarauti/protestuoti.

Pamenu vienas žmogus iš Tikėjimo Žodžio pasakė, kad jis yra reformatas, o katalikai sugalvojo žodį "protestantas" ir tuo žodžiu juos pravardžiuoja. Tačiau vėl, juk jis iš tiesų ir nėra reformatas, nes ne visi, kurie atskyla nuo katalikų Bažnyčios turėtų būti laikomi reformatais.

Protestantizmo dvasia, labai gerai nusakyta Šventųjų Bažnyčios tėvų raštuose. Tai prieštaravimo dvasia, kylanti iš puikybės. Taip kaip  vienas iš puikybės aistros vaisių yra erezijos ir skilimai, taip ir protestantizmo dvasią laikyčiau viena iš puikybės dvasios atšakų.

Gal būt galima ją pavadinti kitu žodžiu, nei protestantizmo, kad neįžeisti brolių protestantų, kurie šiuo žodžiu apibūdina savo denominaciją. Tačiau jeigu tikėjimo pagrindas ne Dievas, o kito tikėjimo puolimas, tuomet puikybės ir skaldymo dvasios apibūdinimas, labai puikiai atitinka šį apibrėžimą.

Manau, kad prie durų stovėjęs žmogus protestavo. Gal jo proteste ir buvo kažkas teigiamo/teisėto, tačiau iš vieno jo sakinio negalima daryti gilių išvadų, o tuo labiau nešiotis savo širdyje kaltės dėl to, kad jis neįėjo į bažnyčią. Tuo labiau kenksminga iš to toliau rutulioti kokią nors teologiją, nes ant prasto pamato bus ir prastas namas. Jeigu būtų galimybė su tokiu žmogumi pakalbėti daugiau ir jį suprasti, gal tuomet pamatytume, kad ne bažnyčios puošnumas ar kokia nors asketika buvo jo protesto pagrindas, o kažkokie kiti jo širdyje nusėdę dalykai.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 09, 2015, 06:05:54
Tas vaizdelis su žmogum buvo tik tarp kitko.

O tu niekada nepasijunti Bažnyčios dalimi ir nejauti kaltės už tai, kad Ji ne viską padarė? Sakai, neturėtume jaustis kalti  :-\ Aš manau, kad turėtume, tik tai turėtų būti tas tobulas gailestis. Nes visi esame skolingi vieni kitiems Kristaus meilę. O kuo labiau pikto dvasios (protestavimo - taip pat) varginamas žmogus yra, tuo jis labiau vargšas.

Bet mes jau krypstame nuo temos ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 09, 2015, 06:14:02
Negaliu jaustis kaltas dėl to ką Bažnyčia padarė ar nepadarė. Jeigu taip, tai čia, mano nuomonė, bus mano puikybės atmaina. Argi galiu jaustis teisesnis nei Kristus, kurio mistinis kūnas ir yra Bažnyčia?

Kadangi Bažnyčia sudaryta iš nuodėmingų narių, tai galiu jausti kaltę dėl atskiro jos nario poelgio, bet dėl Bažnyčios apskritai... niekada. :no-no:

Net ir kryžiaus žygius linkęs esu pateisinti, neskaitant to, kad kryžiaus žygių nariai ne visad elgėsi humaniškai. Tačiau patys kryžiaus žygiai buvo tinkamas atkirtis musulmonų plitimui, kurie savo religiją, deje, nešė kalaviju ir ugnimi.

Analogiškai ir su deginimu ant laužų. Pvz. tos mergaitės kurios savo klasiokę supjaustė gabalais ir išmėtė po pievą, buvo paskatintos kažkokio satanistinio judėjimo, kurio lyderis, anais laikais, greičiausiai būtų sudegintas ant laužo. Labai atsiprašau, bet man jo nebūtų gaila  :ashamed:

Ne, jaustis kaltu dėl Bažnyčios veiksmų, man per didelė prabanga ...
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim kovo 09, 2015, 07:19:47
... Ir turim tai ką turim ...
o gal ne ... gal, turim tai kuo esam.
Prisimenate kai skaitome  Šv. Raštą sakoma, kad turime atsižvelgti į to laikmečio
kultūrą, kalbą, papročius ir pan.
Bažnyčios interjeras yra kalba tos kultūros, kurioje čia ir dabar esame ir būname,
renesansas kalbėjo to laikotarpio kultūros kalba, modernizmas vėl savo laikmečio
kalba, dabar irgi į bažnyčios interjerą perkeliame šių dienų kultūros kalbą, kuri reiškiasi
architektūroje, tiek buitinėje, tiek bažnytinėje.
Tai kas šiandien yra man svarbu aš perkeliu į mane supančią aplinką, tam kad tai kalbėtų.
tarkim į savo piniginę, kortelių dėklą įsidedu šeimos, vaikų sutuoktinio nuotrauką, šventojo paveikslėlį, taip pat ir bažnyčios interjeras savo kalba pasako apie tas tikėjimo tiesas kurios išryškinamos būtent šiuo laikotarpiu. Bet ir taip buvo istorijoje, gotika - architektūroje atsispindėjo
to laikmečio teologija, tos tikėjimo tiesos kurios tada buvo išryškinamos, šviečiamasis amžius
jis taip pat kalbėjo savo laikmečio kalba ir apie savo laikmetį.
Ortodoksai ... jie turi savo kultūros kalbą, kuri mums menkai pažįstama. Ar daugelis užėję į cerkvę ir joje apsidairę galėtume pasakyti, cerkvės pastatymo metus, šventojo globėjo titulą, pamaldumo tradiciją vienam ar kitam išganymo įvykiui, pačią pamaldumo tradiciją. ir visai tai yra pasakyta spalvų, formų, piešinių pagalba.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 12, 2015, 11:06:24
Apie meną ( anglų kalba ) https://www.youtube.com/watch?v=lNI07egoefc

Manau tinka šiai teimai šiek tiek :)

Kalba apie tai, kad modernaus meno paskirtis ne įkvėpti žiūrovus ar pateikti grožį, bet tik šokiruoti ir menininkui "išreikšti save".
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 12, 2015, 15:54:12
Visokio to modernaus meno būna. Kaip ir modernių žmonių :) Juk mes visi - modernūs žmonės, ta prasme, šiuolaikiniai. Ir kas patikrins kiek mūsų veiksmuose autentiškumo, o kiek noro "išreikšti save"?

Čia vėlgi tie terminai. Kartais galvoju net, kad ta kova prieš modernizmą gali būti ir velnio darbas, nes per sąvoką kaltais gali tapti bile kas, jam gi svarbu tik, kad būtume supriešinti.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. kovo 13, 2015, 01:13:46
Dar vienas prieš ir po :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas kovo 13, 2015, 11:25:39
Vokietija. Atstatyta sena parapijinė bažnyčia (metų dizaino prizas už apšvietimą):
http://bcove.me/upzta5dk
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 16, 2015, 09:48:09
O kodėl tradiciškai bažnyčiose vyrų klauptai dešinėje pusėje, o moterų - kairėje? Kažkas čia žadėjo paaiškinti šitą reikalą  O:-)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 16, 2015, 13:44:40
Karmelitų bažnyčioje atvirkščiai, sako buvo dešinėj moterų, o kairėj vyrų.

Pusė nesvarbi.

Atskyrimas svarbus, kad nesiblaškytų gal žmonės.

Kažkaip čia viskas man paprasta ir aišku, nematau problemos :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 16, 2015, 15:24:56
Gal ir taip, o gal yra ir platesnė simbolika? :-\

Dar vienas elementas - sakykla. Ką simbolizuoja jų iškėlimas virš žmonių ir kodėl šiandien pamokslautojai beveik niekad į jas neužlipa?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 17, 2015, 03:37:20
Simbolizuoja tai, kad seniau nebuvo elektroninės įgarsinimo technikos, o dabar yra.

O ką simbolizuoja, kad žmogaus širdis yra kairėje pusėje, o kepenys dešinėje? Arba ką simbolizuoja, kad saulė pateka rytuose ir nusileidžia vakaruose? Arba ką simbolizuoja, kad dangus mėlynas, o žolė žalia? :D
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim kovo 17, 2015, 04:05:14
Kukuli,
        atsiprašau, bet tavo atsakymas gerai iliustruoja, kodėl bažnyčios vidus praranda savo interjerą, nes jis tiesiog nustoja kalbėti. Mes prarandame sakramentinį, liturginį arba tiesiog sveiką krikščionišką mąstymą ir pajautą.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 17, 2015, 04:22:45
Architektūra nėra pirmaeilis dalykas.
Kai buvo Kristus gyvas, nebuvo žemėje nei vienos bažnyčios ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim kovo 17, 2015, 05:07:04
Sutinku termino bažnyčia nebuvo, tačiau šventykla (šventovė) buvo  ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 17, 2015, 06:11:18
Šiaip ar taip, Senajame Testamente nėra minima nei sakykla nei suolų eilės moterims ir vyrams :D

Nepavadinčiau Šventyklos ( rašau iš didžiosios raidės, nes tebuvo viena vienintelė Šventykla ) bažnyčia, nes funkcionaliai viskas ten skyrėsi.

(
O žodį "bažnyčia" rašiau pastato prasme, nes jei būčiau rašęs organizacijos ar mistinio Kūno prasme, tai būčiau rašęs iš didžiosios raidės :)
)

Tai reziumuojant nepriskirčiau nei sakyklai, nei skirstymui į kairę ir dešinę kokios nors simbolinės prasmės. Yra kiti daug svarbesni simboliai, daug labiau susiję su tikėjimu, nei kad sakykla ar bažnyčios suolai.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 17, 2015, 06:53:07
Kukuli, tu klysti, nes kalbi nepasigilinęs. Tradicinėse bažnyčiose viskas iki detalių buvo simboliška ir svarbu, dėl to ir klausiu labiau išmanančių.

Dėl sakyklos tai manau tą simbolį atpažįstu - katalikų kunigas yra ,,alter Christus" (kitas Kristus) ir seniau, būdavo, lipant į tą "kalną", nuo kurio bus mokoma, minia jį pagerbdavo atsistojimu. Sakykla, mano supratimu, simbolizuoja kalną.

Pamenu dar gyvą, bet jau ligotą kun. Česlovą Kavaliauską, jis pūškuodamas lipdavo į sakyklą, nors buvo gan modernus kunigas... :-\
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 17, 2015, 07:29:16
Gerai, jei simbolika duoda supratimą ir ramybę. Bet tai vis tiek, tai yra antraeilis dalykas.

Tuo labiau kad jeigu kapstantis tarp smulkmenų ateina neramybė ir pasipiktinimas ( na tipo moterys kairėj tai jau čia joms labai blogai ) tai ar tikrai verta tose smulkmenose kapstytis? Na, gal aš be reikalo čia rašau, bet man tai atrodo tokia smulkmena kad tikrai neverta dėl tokių dalykų nervuotis.

Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija kovo 17, 2015, 08:17:53
Nebuvo ten jokio pasipiktinimo.. Šitose mūsų diskusijose nuolat yra rizika, kad nepilnai būsi suprastas. Atsiprašineti dėl to, ko nepadarei, irgi nesinori, tai lieka tik tikėtis, kad nebūsim perdaug kritiški ar kerštingi ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim kovo 17, 2015, 10:33:03
deja  :( simboliai traukiasi iš mūsų gyvenimo. Simbolis tarsi ledkalnis: matome tai kas yra virš vandens, bet didelė dalis į ką rodo simbolis lieka paslėpta po vandeniu. Eucharistija ... per regimą ženklą, duoną ir vyną, prisiliečiame prie to kas yra nematoma. Simbolis/ženklas leidžia prisiliesti ir išgyventi kitokią tikrovę. Bažnyčia kaip pastatas, savo simbolika kalba ir rodo į tą nematomą "po vandeniu" esančią dalį, atmesdami simbolį atmetame daug daugiau, atmetame tai į ką jis rodo. Visas gyvenimas, viskas ką darome, visi įgimti ir prigimtiniai dalykai rodo į būsimąją Karalystę, rodo į tai kas ten bus. Bažnyčia kaip pastatas yra liturgijos dalis, o liturgija ... nėra antraeilis dalykas. Sutinku yra ir perlenkimų, tipo čia tik moterų pusė ir vyrams negalima.
Bažnyčia atkartoja Šventyklą jeigu ką  ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. kovo 17, 2015, 11:18:36
Taip, tradicinė bažnyčių architektūra ne tik, kad nėra nutolusi, bet labai tiksliai atkartoja tos vienintelės Šventyklos architektūrą, tik aišku kai kam reiktų pirmiau pasidomėti prieš daug malkų priskaldant...

Jei nuvertinsi simbolius, tai po to galėsi kaip protestantai sakyti: "ir kodėl mes tokių bažnyčių negalime turėti, kaip katalikai" (frazė iš prof. Peter Kreeft atsivertimo istorijos).
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. kovo 17, 2015, 11:46:45
Bet ir sutapimas! Radau naujienų pranešimą, kad prieš kelias dienas buvo baigtas atstatyti Jeruzalės Šventyklos altorius ir jis iš esmės parengtas naudojimui... įdomu ar ir vėl bus pradėtos aukoti gyvulių aukos?  :-\

http://www.breakingisraelnews.com/32009/altar-jewish-holy-temple-rebuilt-jewish-world/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 17, 2015, 12:36:58
Žiūrėjau per History kanalą, tai ten žydai dabar kovoja, kad Šventykla būtų lygiai toj pačioj vietoj. O toj vietoj dabar yra musulmonų mečetė ... taip kad ... dar kol kas nestatys :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Gubijaus vilkas kovo 24, 2015, 03:43:38
Britų dvasingumas:
http://www.archdaily.com/611186/bishop-edward-king-chapel-niall-mclaughlin-architects/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis kovo 24, 2015, 05:10:51
Primena stonhendžą :D
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 09, 2015, 17:51:50
Galima palyginti su vakarietiškais statiniais - moderni ortodoksų cerkvė (ar koplyčia?) Rumunijoje http://arhitectura-1906.ro/2014/01/arca-noetica-de-la-alba-iulia/. Pagal formos paprastumą sakyčiau koplyčia :) Visai kitas matymas ir mąstymas..Bet labiausiai pribloškia ikonų grožis ir mastelis viduje.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija gegužės 10, 2015, 02:01:55
Toks jausmas, lyg "mirktum" ikonose viduje būdamas..
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 10, 2015, 02:51:33
Toks jausmas pas ortodoksus modernumas daugiau pasireiškia išorėje, o viduje bandoma išlaikyti viską tradiciškai.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 10, 2015, 15:39:37
Taip, ortodoksai išlaikė pirmųjų krikščionių tradiciją - sienų tapybą. Pravoslavai taip pat - pas juos cerkvėse ikonostasas. Priklausomai nuo vietos sąlygų - Palestinoje, Egipte medienos trūko, tai ištapydavo sienas; rusai turtingi mediena, tai tapė ant medžio. Italijoje pačiose seniausiose bažnyčiose irgi yra išlikusi sienų tapyba ir mozaika, kad ir ta pati San Vitalė ar Galla Placida Ravenoje. Tačiau pas katalikus kažkada kažkurioje vietoje tradicijos grandinė sutrūko ir visas tas grožis buvo prarastas :( gal todėl mes taip dairomės į rytus, nes jaučiam, kad jie išlaikė tai, ką patys esam praradę..
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 10, 2015, 16:22:41
 oi,  :o žiauriai daug klausimų  :swoon: kodėl buvo sienų tapyba ? kas yra ikonostazas ? ar tikrai grandinė trūko ... kada ... kodėl ? kodėl dairomės į šiuos rytus ?  :-\ ar tikrai katalikai prarado ? ar tikrai ortodoksai išlaikė ? reikia  dar :read:
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 10, 2015, 17:13:34
Is visu tavo klausimu esminis tik vienas - trecias. Kiti arba jau turi savo atsakymus, arba priklauso nuo sio. Bet kazi ar yra kas siandien atsakytui ji.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 10, 2015, 17:23:41
Visi jie susiję tarpusavyje ir ... yra atsakyti, tačiau atsakymai nėra lengvi ir jie peržengia offline rėžimo ribas
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 10, 2015, 17:26:32
As nezinau kas yra 'offline' rezimas.
Ir kaip yra su ta grandine?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gegužės 10, 2015, 17:49:31
Sakykim kitaip, tai peržengia forumo ribas. Reikalinga perteikti suvokimą, o tam reikia gyvo bendravimo , akis į akį.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 11, 2015, 11:23:03
Su tavim, Pilgrim? :) Visada mielai :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė birželio 24, 2015, 14:34:17
Čia įkeliu suprantantiems anglų, ką kalba profesionalai apie katalikiškos architektūros teologiją. Kad nepasimestų. Nes pati kaži ar paklausysiu, bikoz mai lisn ingliš is bed :)
https://www.youtube.com/watch?v=2PDWXMMgy9c&app=desktop
https://www.youtube.com/watch?v=oEqRlE8m3DI
https://www.youtube.com/watch?v=jqodCpzTNrE
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. birželio 27, 2015, 01:02:56
Irgi, kad nepasimestų :)

Įvairios knygos internete apie meną ir architektūrą:

https://catholicebooks.wordpress.com/subject/art-and-architecture/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė rugpjūčio 23, 2015, 15:55:04
Nors kiekvienas senas miestas turi savotiškumų ir išskirtinumų iš kitų miestų, bet Kaunas yra ypatingas miestas. Man pusę amžiaus pragyvenusiai Vilniuje ir tiek pat Kaune, čia atradimų netrūksta, netgi namų pašonėje
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lenartavi%C4%8Di%C5%B3_koplyt%C4%97l%C4%97
Pro mažytį durų langelį kryžiaus centre pavyko nufotografuoti ir vidų.

Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: kukulis rugpjūčio 23, 2015, 16:26:53
Oho, čia beveik detektyvas :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugpjūčio 24, 2015, 19:49:08
Gerą perliuką suradai!
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė rugpjūčio 25, 2015, 02:48:04
Aha, vyras parodė - kažkurį savaitgalį nusprendėm pasivaikščioti pėsčiomis po miestą :)
Man gražu, kad koplyčia tarsi ir privati, bet kartu ir vieša, skirta ne vien asmeniniams poreikiams.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. lapkričio 08, 2015, 22:38:46
Manhattan, Our Saviour Church bažnyčios istorija. Tradicinis kunigas paskirtas į parapiją, pasamdė talentingą dailininką, kuris išdabino sienas ikonomis, laimėjusiomis apdovanojimus. Buvo aukojamos ir Ekstraordinarinės Šv. Mišios Lotynų kalba. Kunigas buvo vėliau iškeltas į kitą parapiją, o jo vieton paskirtas kitas, kuris įgyvendino ikonoklazmą (http://www.nationalreview.com/article/421601/our-saviour-church-icons-george-rutler-tradition) žr. nuotraukas.

Įdomu tai, kad ikonoklazmas yra tarsi ligos simptomas, o ligos išdavos štai čia:

https://www.youtube.com/watch?v=TyVEHn3-bCE

Kai kurie žmonės komentaruose kalbėjo, kad po tokio išniekinimo bažnyčia veikiausiai turėtų būti per naują konsekruota.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 06, 2015, 07:51:00
Pamaniau, įdėsiu rastus internete Jėzaus laikų Jeruzalės Šventyklos planą ir vaizdus kaip viskas atrodė. Tikiuosi,kad skaitant Šventraštį bus lengviau įsivaizduoti ;)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 06, 2015, 07:51:46
Ir kaip Šventyklos vieta atrodo dabar.
Pasak interneto šaltinių, Šventykla stovi ant Morijos kalno, kur Abraomas turėjo paaukoti savo sūnų Izaoką. Ir sako, kad tas aukuro akmuo buvo (ar tebėra nežinau) dar Erodo Antipos atstatytos Šventyklos aukuro pamatas.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija gruodžio 06, 2015, 08:54:20
Ta proga daugiau informacijos apie Jeruzalės Šventyklą iš archyvinės svetainės (http://archive-lt.com/page/1782831/2013-04-01/http://kvjk.lt/tekstai/zodyno/zodis/sventykla-jeruzales-sventykla):

Tiesą sakant - jos buvo dvi. Visuotinai priimta jas vadinti Pirmoji Šventykla ir Antroji Šventykla. Abi jos stovėjo Jeruzalėje, daugmaž toje pačioje vietoje.

Pirmoji Šventykla prasideda su Dovydu. Jis tapęs karaliumi padaro Jeruzalę savo - karaliaus - miestu. Tai labai svarbus žingsnis, nes Jeruzalė tampa pagrindiniu Izraelio miestu. Būtent Dovydas ir norėjo statyti Šventyklą Jeruzalėje (žr. 2 Samuelio knygą, 7 skyrių nuo pradžių tolyn), šitas jo planas baigėsi Viešpaties pažadu (2Sam 7,12-13), kuris tiek judaizme, tiek krikščionybėje laikomas Mesijo pažadu - jog Mesijas ateis būtent iš Dovydo giminės.

Šventyklą pastatė karalius Saliamonas (Dovydo sūnus, gimęs iš jo nuodėmės su Batšeba - 2Sam 11-12 skyriai; kai meldžiamės 51 psalme, tai būtent dėl šios nuodėmės atgailauja Dovydas) kuris valdė 970-930 m.pr.Kr.  Šis žingsnis yra tokios pat svarbos, kaip Dovydo pasirinkimas padaryti Jeruzalę karaliaus miestu. Iki tol Izraelyje buvo daugybė šventovių, kuriose izraelitai melsdavosi. Pastačius Šventyklą, vienintelis "legalus" ir "Dievui priimtinas" kultas buvo čia, Jeruzalėje. Todėl ne tik pati Šventykla, bet ir Jeruzalės miestas tapo vieta, kurią Dievas pasirinko gyventi.

Pirmoji Šventykla buvo sugriauta kai babiloniečiai užkariavo Izraelį ir ištrėmė izraelitus į Babiloniją (586 m.pr.Kr.)

Antrosios Šventyklos statyba prasideda visai neužilgo - persams nugalėjus Babiloniją, Persijos karalius Kyras 538 m.pr.Kr. išleidžia ediktą, kuriuo leidžia tremtiniams grįžti į savo tėvynę ir netgi pradėti Šventyklos statybą! Apie tai pasakoja Ezros ir Nehemijo knygos.

Statyba užsitęsė. Žydams šaipantis iš Jėzaus (Jn 2,20) girdime, kad Šventykla buvo pastatyta per keturiasdešimt šešerius metus. Iš tiesų Antroji Šventykla buvo pradėta statyti 537 ir pašventinta 515 m.pr.Kr. Karalius Erodas Didysis iš pagrindų ją atnaujino apie 20 m.pr.Kr. - po penkių šimtų metų nuo jos pastatymo. Kalva ant kurio stovėjo Šventykla buvo apjuostas galinga siena, kalvos viršūnė nukasta ir šiomis žemėmis užpildyta tuščia erdvė tarp kalvos šlaitų ir sienų iš vidaus. Taip buvo suformuota didžiulė platforma, kurios plotas prilygsta 23 futbolo aikščių plotui. Ant šios platformos buvo pastatytas ištisas pastatų kompleksas, kuriame svarbiausia ir didingiausia, žinoma, buvo pati Šventykla.

Antrąją Šventyklą sugriovė romėnai 70 mūsų eros metais, po antrojo žydų sukilimo. Šventyklos komplekso platforma yra išlikusi iki dabar, Šventyklos vietoje stovi musulmonų mečetė. Žydams leidžiama melstis prie vakarinės Šventyklos kalvos sienos, kuri dar vadinama Raudų siena.

Sunku tiksliai nusakyti Šventyklos reikšmę tiek izraelitams, tik krikščionims. Izraelyje Šventyklos sugriovimo diena (keistu būdu abiejų Šventyklų sugriovimo data skiriasi vos keliolika dienų) yra didžiausio liūdesio metas. Tai, kad nebeliko Šventyklos, kuri buvo Tautos bendravimo su Dievu vieta, visiems laikams pakeitė judaizmą. Bendravimo su Dievu "vieta" tapo nebe konkretus pastatas ar Šventykla; bendravimas su Dievu persikėlė į laiko plotmę. Todėl žydams po Antrosios Šventyklos sugriovimo vienintelis būdas savo aukomis garbinti Viešpatį yra elgimasis pagal Jo nuostatus kasdienybėje. Gražu :)

Kai Jėzus kalba apie Šventyklos sugriovimą, bei atstatymą (savo kūne!), tai, ko gero, kalba apie Šventyklos kaip tikrovės pasikeitimą. Ne išnykimą, bet perėjimą į kažkokį naują būdą būti. Reikia žinoti ir tai, jog Šventyklos idėja, bent jau pradžioje, Izraelyje buvo aiškiai smerkiama, nes Dievą izraelitai pažino kaip Išgelbėtoją, kuris eina (žr. apie Velykas ir Išėjimą). Dievas "gyveno" skrynioje, kuri turėjo rankenas, kad ją būtų galima nešioti! Ir Šventyklos, kaip vietos, kurioje Dievas "pririšamas" ir jau nebe Jis ateina, bet pas Jį ateinama - gana aiškiai skyrėsi nuo šios pirmosios - keliaujančio, lydinčio ir kelyje globojančio Dievo-Piligrimo patirties.





O šioje svetainėje yra virtualus turas po miestą: http://www.cityofdavid.org.il/ru
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 06, 2015, 12:47:17
palyginimui šis planas
http://www.simvol-veri.ru/commodity/uslugi/jerusalem.shtm

Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 06, 2015, 16:39:24
Man kompas neinstaliuoja flashplejerio, tai negaliu palygint.
Užtat pasiindomausiu, kadangi nėra kūno ar gali būti kapas? :-\ Turiu galvoje pavadinimą Šventojo kapo bažnyčia.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 06, 2015, 16:45:17
tuščias kapas yra prisikėlimo ženklas. Moterims ir mokiniams tai pirmas Jėzaus
prisikėlimo ženklas. Mylimas mokinys įėjęs į vidų ir pamatęs tuščią kapą bei paliktas drobules, ,,pamatė ir
įtikėjo"(Jn 24,9). Jonas pabrėžia, kad tuščias kapas ir drobulės leido jam įtikėti prisikėlimu.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 06, 2015, 16:46:25
aš ne to klausiau. Kaipsuprantu, kapas yra vieta, kur kūnas dar laukia prisikėlimo. T. y. jei  yra kapas, jame turi būti kūnas. Na kūnas gali būti pavogtas, bet jis yra. O Kristaus kūno žemėje nėra
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 06, 2015, 16:48:20
kadangi tai ženklas, todėl kuo blogas tas pavadinimas, kuo jis netinka. Jėzus jame juk buvo.
Aha, gal norėtum papildyti  ;) tuščio kapo ?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 06, 2015, 16:51:52
Šiaip man tas pats, bet visgi tai netikslu :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 06, 2015, 16:56:08
kažkur forume jau kalbėjome apie kapo simboliką ... radau
http://tavorankose.org/forumas/index.php?topic=977.25
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 06, 2015, 17:17:24
Tada pavadinčiau Riboženklio bažnyčia. Būtų labai modernu ir šiuolaikiška :)
Bet ir vėl pastebiu, kad ironizuoju.. Atleiskit bičiuliai, matyt laikas man užsičiaupti.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 06, 2015, 17:42:13
Keliauninke,
cykiau, nekalbėk nesąmonių,
bet labai geras, super taiklus pastebėjimas,
riboženklis  :thumbup:
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 08, 2015, 12:19:10
Kviečiu pažiūrėti labai fainą video apie.. aukso taisyklę, kuri įrodo koks nuostabus yra mūsų ir šio pasaulio kūrėjas.

Kaip žydai sako - viskas yra JAU sukurta ir viskas yra šiame pasaulyje, tik reikia žmogaus, kuris įsižiūrėtų ir tai pamatytų, kaip pamatė da Vinčis. Pamatytų, o ne "atrastų" :) Na o bežiūrint, pasiklausysit ir fantastiškos Pachabelio muzikos.

https://www.youtube.com/watch?v=VkHiV2SvATk
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. vasario 15, 2016, 03:40:30
Kaip vienas katalikų kunigas rašo (http://wdtprs.com/blog/2016/02/astonishing-new-church-in-russia/): "Bažnyčios architektūra atspindi ją stačiusių žmonių tikėjimą". Šios naujos Maskvos cerkvės grožis pritrenkia...

http://www.orthodoxartsjournal.org/a-miracle-of-liturgical-art-the-church-of-the-protection-of-the-mother-of-god-at-yasenevo/
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Varlė keliauninkė kovo 01, 2016, 03:15:13
Savaitgalį teko būti Rygoje. Keletas pastabėjimų iš ten.

Daugumas lankomų bažnyčių, jų tarpe ir katalikiškos, turi kasas, kuriose parduodami bilietai turistams apsilankyti jose ne Mišių ar pamaldų metu. Šalia katalikų šv. Jokubo bažnyčios visą parą veikianti nedidukė adoracijos koplytėlė. Patiko, kad įėjimas iš gatvės ir atvira visiems norintiems pagarbinti Kristų. Aš ten ten penkias minutes gerai pailsėjau (žr. foto1 ir 2).
Na, o kitas nuotraukas pakomentuokite patys..  :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. balandžio 26, 2016, 18:17:23
Šitas Altorius Mechiko miesto katedroje nelabai nusileidžia ir Rytų Bažnyčios šedevrams :)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Sigitas balandžio 27, 2016, 04:48:02
Kam tokio monstro reikia?
Esu įsitikinęs, jog genialumas slypi paprastume.
Kam visas tas "ikonostazas" jei gana vienos solidžios ikonos, va kaip Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje:
(http://lzinios.lt/lzinios/priedai/000202/864/TMP_001.jpg)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 29, 2016, 01:29:40
Katalikų bažnyčios pastatui būdingos savybės (http://www.vievioparapija.eu/skaitiniai/kataliku-baznycios-pastatui-budingos-savybes)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. liepos 09, 2016, 16:30:28
Dabartinių mini lėktuvėlių (https://vimeo.com/164605195) pagalba galima žvilgsniu paskraidyti bizantiškoje bažnyčioje:

Byzantine - BigFly (https://vimeo.com/167532429)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 25, 2016, 03:21:55
Sakoma, kad jei yra noras, atsiranda ir galimybės :) Dvi Altoriaus transformacijos, kad galima būtų laikyti Ekstraordinarinės formos Šv. Mišias. Įdomu, kaip iškart pakeičia visą vaizdą:

Altar-ation (https://youtu.be/oUNfbgRJOe8?t=4m57s)

Metamorfosis del altar (https://www.youtube.com/watch?v=6C3Wcfp2EJQ)

Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 25, 2016, 13:21:40
Tomai,
atsirado klausimas, gal tiesiog įdomu pasidarė,
kas tau pačiam pasikeičia kai įvyksta tokios altoriaus transformacijos,
kai matai pakeitimus.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 25, 2016, 16:46:23
Kaip ir visos tradicinės bažnytinės architektūros tikslas, taip ir tradicinio Altoriaus - nukreipti akis ir sielą "į viršų", į Dangų.

Pirmame pavyzdyje matome dar vieną svarbų aspektą - Eucharistinis Jėzus (Tabernakulis) sugrąžinamas į Jam deramą vietą - centrą.

Trečias aspektas - sugrąžinamas grožis ir Altoriaus objektai, kurie taip pat yra ir simboliai.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 26, 2016, 02:48:04
dar pora klausimų  :-\
koks netradicinio altoriaus tikslas ?
kas tie altoriaus objektai ?
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 26, 2016, 16:11:44
Daug atsakymų rasi čia ;)

Čibiras "Liturgika" (https://app.box.com/shared/sge2zczxkj) žr. 8. ALTORIUS
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim rugsėjo 26, 2016, 18:55:41
Savu laiku ši knyga buvo vienas iš vadovėlių.

Bet ten atsakymų į mano klausimus nėra.
nei apie netradicinį altorių, nei apie objektus.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 28, 2016, 02:14:45
Gražūs pavyzdžiai, kaip sakralumas atgaivina bažnyčias:

Before & After: 13 Beautiful Sanctuary Renovations Worth Celebrating (http://www.thechristianreview.com/before-after-13-beautiful-sanctuary-renovations-worth-celebrating/)
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2016, 04:51:10
Tomai, ar grožis, puošyba = sakralumas?

O čia - kunigo Artūro Kazlausko katechezė su rekomendacijomis architektams :) taip pat ties 19:10 kalbama apie tai, kas sukuria bažnyčių sakralumą:

http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/72167-2016-12-27-09-00-katecheze.html
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 28, 2016, 18:23:55
Ar grožis nėra vienas iš Dievo atributų, kartu su gėriu, meile ir kitais? Kun. Kazlauskas juk viską ten paaiškina ;)

Grožis ir puošyba vardan Ko ir į ką nurodo? Kodėl Sandoros Skrynią Dievas liepė padaryti taip, o ne kitaip? Ką išreiškia auksinis Tabernakulis bažnyčioje, kurią pastatė savo rankomis neturtingi darbininkai?

Citata iš: Pilgrim  rugsėjo 26, 2016, 02:48:04
dar pora klausimų  :-\
koks netradicinio altoriaus tikslas ?
kas tie altoriaus objektai ?

Beje, Pilgrim, ten (nuo 19 min.) kalbama ir apie pseudo Altorius.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija gruodžio 29, 2016, 00:48:53
Grožis svarbu, bet kunigas nekalba apie tai, kad visus modernios architektūros altorius turime vėl padaryti lotyniškos tradicijos altoriais. Kunigas kalba apie tai, kad  bažnyčių sakralumą sudaro grožis, gėris ir tiesa. Paradoksas,  bet tradicionalistai dabar stoja prieš tradicišką nuostatą nuolankiai klausytis Bažnyčios hierarchų. Tai kažkoks naujas protestantizmas Bažnyčioje - neleisti erdvės formuoti pagal Vatikano II viziją (kad Dievo tauta susirenka aplink, o ne stovi veidu į nugarą). Mano supratimu, tai kitų dviejų iš tavo vadinamų atributų - gėrio ir tiesos - trūkumas.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 29, 2016, 03:29:25
Tomai,
kun. A. Kazlausko mintis žinau,
tačiau klausiau tavo minčių,
o ne kažkieno kito.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 29, 2016, 15:21:45
Pilgrim, tu linksti į individualizmą, man tai nėra aktualu.

Mes visi turime savo minčių, bet tuomet sutinkame Dievą ir pažįstame Jo mokymą. Tuomet mes atsisakome savo valios, savo minčių, kad mes visa esybe būtume performuoti. Todėl jei kun. Kazlauskas ar bet koks kitas kunigas moko tai, ko moko Bažnyčia, aš pasirenku, kad tai būtų ir mano mintys.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 29, 2016, 16:40:19
Citata iš: Silvija  gruodžio 29, 2016, 00:48:53
Grožis svarbu, bet kunigas nekalba apie tai, kad visus modernios architektūros altorius turime vėl padaryti lotyniškos tradicijos altoriais. Kunigas kalba apie tai, kad  bažnyčių sakralumą sudaro grožis, gėris ir tiesa. Paradoksas,  bet tradicionalistai dabar stoja prieš tradicišką nuostatą nuolankiai klausytis Bažnyčios hierarchų. Tai kažkoks naujas protestantizmas Bažnyčioje - neleisti erdvės formuoti pagal Vatikano II viziją (kad Dievo tauta susirenka aplink, o ne stovi veidu į nugarą). Mano supratimu, tai kitų dviejų iš tavo vadinamų atributų - gėrio ir tiesos - trūkumas.

Silvija, norėjau pasitikslinti, ar čia turėjai omenyje, kad žmonės stovi veidu į kunigo nugarą?

Nes jei taip, tai tik norėjau pabrėžti, kad niekur II Vatikano nutarimuose nebuvo kalbama apie kunigo poziciją, ji buvo suprantama, kaip įprasta - ad orientem (į Rytus). Šv. Mišių aukojimas, atsisukus į Rytus buvo bendra Bažnyčios (Rytų ir Vakarų) praktika prieš II Vatikaną, Susirinkimo metu ir po Susirinkimo. Taip pat niekada nebuvo išleistas autoritetingas liturginių normų pakeitimą reglamentuojantis ar skatinantis dokumentas.

Na, o geras būdas tam patikrinti - reikia paskaityti šiuo metu naudojamą Mišiolą, kur ne tik, kad leidžiama Šv. Mišias aukoti atsisukus į Rytus, bet netgi priimama, kad tai yra universali praktika, pvz. yra nurodyta, kad kunigas turi "atsisukti į žmones", prieš sakydamas (nepamenu tikslios formuluotės) "Melskitės, kad Viešpats priimtų mano ir jūsų auką".

Nežinau ar yra internete lietuviškas vertimas, čia ištrauka 1966 m. angliško Mišiolo:

Citata29. Afterwards he kisses the altar and turns to the people.

Extending and joining his hands, he says in an appropriate tone of voice:

Brethren, pray that my sacrifice and yours may be acceptable to God the Father almighty.

Tad vėl grįžtame prie liūdnai pagarsėjusios II Vatikano dvasios ir mitų, pasklidusių įvairiais būdais tarp tikinčiųjų ir kaip Pilgrim anksčiau minėtas pavyzdys rodo, net dabar skleidžiamų per įvairias paskaitas.

"tradicionalistai dabar stoja prieš tradicišką nuostatą nuolankiai klausytis Bažnyčios hierarchų" - neturiu nieko prieš nuolankumą ir paklusnumą, bet pirma reikia išsiaiškinti, kokie hierarchai ir ko jie moko - ar to, kas buvo nutarta Bažnyčios II Vatikano Susirinkime ar išrado kažkokį savo asmeninį mokymą? Nes jei ne, tai tuomet turime kelti sudėtingus, bet svarbius klausimus ir ieškoti atsakymus į juos, kas matomai ir yra mūsų laikų tikinčiųjų išbandymas ir kartu kryžius.

Tad broliai ir sesės, nesiskaldykime, bet eikime prie pirminio šaltinio - šiuo atveju II Vatikano nutarimo dokumentų ;)

P.S. Jei jums būtų įdomu pratęsti šią diskusiją, tikrai yra senovinių Romos bažnyčių su versus populum Altoriais (t.y. atsuktais į tikinčiųjų kongregaciją), bet turi būti išpildytos tam tikros architektūrinės sąlygos, naudoti tokiems Altoriams.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija gruodžio 30, 2016, 03:34:18
Citata iš: Tomas M.  gruodžio 29, 2016, 16:40:19
Tad vėl grįžtame prie liūdnai pagarsėjusios II Vatikano dvasios ir mitų, pasklidusių įvairiais būdais tarp tikinčiųjų ir kaip Pilgrim anksčiau minėtas pavyzdys rodo, net dabar skleidžiamų per įvairias paskaitas.

Čia turi omeny Pilgrim vestą paskaitą Kaune pas kukulį?

Daugelis atsakymų į tavo klausimus, Tomai, yra straipsnyje (Vievio parapijos svetainė), kuriame minimas "Vyskupų pareiškimas apie aplinką bažnyčioje" ir kurio nuorodą, pats buvai įkėlęs anksčiau. Aš taip gerai nepaaiškinsiu, taigi trumpa ištraukėlė:

CitataDar vienas svarbus kelionės po katalikų bažnyčias momentas yra statulos ir piešiniai altoriaus užnugaryje su nuostabiai bei kruopščiai išraižytais papuošimais. Šie altoriaus išplėtimai su statulomis ir yra tai, ką paprastai katalikai supranta kaip altorių (nes jiems altorius yra ne vien tik aukos ir dieviškosios puotos stalas). Tokie altoriai visuomet buvo nepaprastai gražūs: jie buvo pagrindinė tikinčiųjų Susirinkimo dėmesio vieta ir parapijos pasididžiavimas. Šiandien pastatytose bažnyčiose mes jau nebepamatysime tokių altorių. O senose bažnyčiose, kurios šiandien yra permodeliuotos, statulų ir 'aukštojo' altoriaus panaikinimas susilaukė daug daugiau tikinčiųjų pasipriešinimo, negu tabernakulio vietos pakeitimas. Suprantama, kad šių pakeitimų priežastys turėtų būti labai svarbios, nes kitaip būtų nevertos tokio skausmo. Ankstyvaisiais Viduramžiais liturgijoje didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į šv. Mišių šventimą ir kitų tikėjimo paslapčių pabrėžimą. Tuomet Šventąją Komuniją priimdavo tik kunigai. Palaipsniui altorius buvo traukiamas nuo tikinčiųjų susirinkimo į choro pusę, kol galiausiai buvo padėtas priešais galinę bažnyčios sieną. Taip ir pati galinė siena pradėjo įgauti ypatingos reikšmės. Jau nuo seniausių laikų ši siena dažniausiai buvo puošiama kryžiaus ženklu, Dievo Avinėliu, Geruoju Ganytoju arba Kristumi garbėje. Šiuos piešinius buvo pradėta statyti ant paties altoriaus, o altorius buvo pratęsiamas į galą ir taip susiformuodavo plataus meninio vaizdo sakrali scena. Vėliau ant išplėsto altoriaus buvo pradėtos dėti ir statulos: pirmasis būdavo dedamas krucifiksas, po to, dažniausiai, kankinių statulos, kurių relikvijos būdavo įdedamos į altorių arba kiti šventieji, kurių globai būdavo pavestos tos bažnyčios. Vėliau buvo imta statyti ir kitų šventųjų statulos. Šventųjų statulos ir paveikslai buvo dedami tikinčiųjų pamaldumui žadinti tuomet, kai aktyvus dalyvavimas liturgijoje buvo paliktas tik kunigams. Statulos mus vienydavo su kitų laikų ir vietų krikščionimis didvyriais. Šventieji buvo tam tikrų malonių ir palaiminimų tarpininkai. Refomacijos metu dauguma protestantų bažnyčių pašalino šiuos pagražinimus, kad Dievo Žodis būtų aiškiau girdimas, o pati garbinimo erdvė mažiau išblaškytų tikinčiuosius. Mat imta manyti, kad perdėta puošyba kliudo veiksmingai pamokslauti. Žymus teatro režisierius, amerikietis Thornton Wilder apie minimalias savo scenų dekoracijas taip rašė: 'Jei akys mato per daug, ausys gerai nesiklauso'. Kadangi liturgija buvo tokia kalba, kurios dauguma nesuprato, katalikai nesistengė klausytis, o maitino savo sielą gėrėdamiesi religiniu menu. Visa pasikeitė, tuomet, kai Vatikano II susirinkimas leido švęsti liturgiją gimtąja kalba. Nuo tada jau galime klausytis Šventojo Rašto, suprasti maldas, išpažinti tikėjimą giesmėmis ir atsiliepimais savo gimtąja kalba. Šiandien katalikai ieško pusiausvyros tarp regėjimo, klausymo ir veikimo liturginio šventimo metu. Vienas geras mūsų įsiklausymo į tikinčiuosius ženklas yra tas, kad kunigai vis labiau rūpinasi, kad pamokslai ir homilijos būtų geros kokybės. Tačiau mums sunku bus įsiklausyti į Dievo Žodį, jei akys klajos! Todėl nėra čia kokio nors specialaus įpareigojimo nuimti statulas ir pagražinimus nuo altoriaus ar kitų bažnyčios vietų vien tam, kad bažnyčios liktų tuščios ir plikos. Priešingai. Vyskupų pareiškime apie aplinką bažnyčioje kalbama, kad 'pasaulyje, kuriame dominuoja mokslas ir technologijos, yra būtina, kad liturgija būtų graži – tai jos įnašas į žmogaus gyvenimo pilnatvę ir pusiausvyrą' (Environment, 34). Todėl Dievo garbinime visuomet išliks svarbios statulos ir nuostabūs meno kūriniai, procesijų vėliavos ir gėlės. O ankstesniaisiais amžiais viena iš vitražų bažnyčiose istorinių funkcijų, greta to, kad susirinkimo vietai suteiktų nuostabios šviesos, buvo ir siekimas papasakoti Biblijos istorijas nepažįstantiems rašto ir negalintiems įsigyti brangių Biblijos rankraščių žmonėms. (Vienoje XII amžiaus bažnyčioje Paryžiuje vitražuose pavaizduotos net 1134 scenos iš Biblijos!) Tačiau vitražai ne vien moko tikėjimo, taip pat jie nėra ir vien paprastos biblinės istorijos pamokos. Jų meninis grožis atskleidžia Dievo grožį ir tai, ko Dievas tikisi iš mūsų. Taip liturginis atsinaujinimas padeda sąmoningiau suvokti bažnyčios funkciją bendrame Dievo garbinime. Todėl visi su tuo nesusiję objektai čia neturi būti toleruojami. Vaizdai piešiniuose ar skulptūroje 'turi atitikti atnaujintą požiūrį į susirinkimo veiksmą. Jei, vietoje to, kad tam veiksmui tarnauti ir padėti, jie jam prieštarauja ar trukdo, tuomet jie yra netinkami... Daugumoje religinės praktikos sričių tai reiškia pirminių simbolių supaprastinimą ir kitonišką jų atskleidimą. Pastatuose tai turi atsispindėti asketiškesniame interjere, kuomet tėra tik keletas objektų ant sienų ir kampuose' (Environment, 98 – 99). Šių dienų bažnyčioje pagrindinis 'papuošimas' ir 'brangiausias turtas' yra garbinanti tikinčiųjų bendruomenė. Šventųjų veidai visuomet padėdavo mums garbinti Dievą, todėl ir toliau gerbiame visų amžių savo seseris ir brolius Kristuje. Tačiau šiandien mes siekiame, kad tikinčiųjų susirinkimų vieta padėtų mums liturgijos metu kuo aiškiau pamatyti kitus mūsų susirinkimo narius. Mes taip pat norime padrąsinimo iš gyvųjų šventųjų veidų – moterų ir vyrų didvyrių, kurie neša Eucharistijos žinią mūsų pasauliui ir mūsų laikams dabar. Kelionei baigiantis, mes galime dar apkeliauti ir daugybę skirtingų katalikų bažnyčių: daugybėje jų yra daug statulų; kitose jų visai nėra; yra bažnyčių, kuriose yra paauksuoti altoriai ir lubos, ir yra bažnyčių su mediniais altoriais ir tinkuotom lubom. Tačiau kaip ir mano bičiulių namuose, kurie turi daugiau pinigų nei kiti ir, ko gero, brangesnius papuošimus bei baldus negu aš, dar yra kažkas svarbiau, negu baldų kaina. Aš, apsilankydamas jų namuose pirmiausia iš jų tikiuosi šilumos, svetingumo ir draugystės. Esminis katalikų Bažnyčios grožis yra tikinčiųjų susirinkimo svetingumas ir tas uolumas, su kuriuo jie klausosi Dievo Žodžio, tas pamaldumas, su kuriuo jie dalyvauja šventoje Eucharistijoje ir ta žemę perkeičianti jų meilė.


Šis tekstas yra paimtas iš Vievio šv. Onos parapijos puslapio. Kopijuojant šį tekstą būtina nurodyti kaip šaltinį ,,Vievio šv. Onos parapija" su nuoroda: http://www.vievioparapija.eu/skaitiniai/kataliku-baznycios-pastatui-budingos-savybes
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Pilgrim gruodžio 30, 2016, 16:53:35
CitataMes visi turime savo minčių, bet tuomet sutinkame Dievą ir pažįstame Jo mokymą. Tuomet mes atsisakome savo valios, savo minčių
ar Dievas nori, kad būtume bevaliai, būtume tarsi tampomos marionetės ? neturėtume minčių ?
šv. Pranciškaus malda, padaryk mane pasiuntiniu ... kad neščiau ...
kad būčiau pagalba ... bet tuomet Dievui reikia mano minčių, tokio koks esu,
klystantis, nesuprantantis bet neuždarantis savyje Jo įkvėptų įžvalgų,
kuriomis galiu pasitarnauti.

toliau Liturgija ... gal pavyks vienu prisėdimu  :)
Citataniekur II Vatikano nutarimuose nebuvo kalbama apie kunigo poziciją
taip, nes jie buvo bendresni ir nustatė bendrojo pobūdžio nuostatas.
II Vatikano nutarimai davė impulsą peržvelgti visą Mišių eigą.
Konstitucija apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium (1963 12 04)
Citata50. Mišių tvarka tebūnie taip peržiūrėta, kad labiau išryškėtų atskirų dalių savita prasmė bei tarpusavio sąsaja ir būtų palengvinta tikintiesiems maldingai ir aktyviai jose dalyvauti.
Todėl apeigos, deramai išlaikant jų esmę, tepasidaro paprastesnės. Tebūnie išleisti ilgainiui atsiradę pakartojimai arba mažiau reikalingi priedai. O kai kurie dalykai, dingę dėl istorijos negandų, kai atrodo gera arba reikalinga, tebus atstatyti pagal šventųjų Tėvų nuostatas.

Argi ?
CitataTaip pat niekada nebuvo išleistas autoritetingas liturginių normų pakeitimą reglamentuojantis ar skatinantis dokumentas.
1969 m. balandžio 3 d. popiežius Paulius VI pasirašė apaštalinę Konstituciją ,,Missale Romanum", kuri įvedė Vatikano II susirinkimo nutarimu reformuotą Romos mišiolą. Šis dokumentas pateikė naują Ordo missae (naują šv. Mišių liturgijos tvarką) kartu su labai išsamiu įvadu.
2000 m. sausio 11 d. popiežius Jonas Paulius II aprobavo prieš 20 metų pradėtą rengti trečiąją Romos mišiolo laidą (editio typica tertia), o Šventoji Dievo kulto ir sakramentų teikimo kongregacija tų pačių metų balandžio 20 d. (Didįjį ketvirtadienį) jį paskelbė pavyzdiniu visai Katalikų Bažnyčiai. Pirmoji Romos mišiolo laida išėjo 1970 m., antroji – 1975 m.

taigi  :(
Citataištrauka 1966 m. angliško Mišiolo

o dar kiti dokumentai, tiksliau keletas:
Pontificale Romanum. Ordo dedicationis ecclesiae et altaris (1977 05 29), Dievo kulto ir sakramentų teikimo kongregacijos  instrukcija apie kai kurias Eucharistijos slėpinio kulto normas  Inaestimabile donum (1980 04 03), Codex Iuris Canonici (1983 01 25), Variationes in libros liturgicos introducendae (1983 09 12), Rituale Romanum. De Benedictionibus (1984 05 31), Caeremoniale episcoporum (1984 09 14), Pontificale Romanum. De ordinatione episcopi, presbyterorum et diaconorum (editio typica altera, 1989 06 29), Instrukcija Ecclesiae de Mysterio dėl tikinčiųjų pasauliečių bendradarbiavimo kunigų tarnyboje kai kurių klausimų (1997 08 15), Jono Pauliaus II apaštališkieji laiškai Vicesimus quintus annus (1988 12 04) bei Dies Domini (1998 05 31), ketvirtoji instrukcija dėl Liturginės konstitucijos įgyvendinimo (1994 03 29), De Liturgia Romana et inculturatione (1994 01 25) ir kt

konkrečiai kas tai yra
CitataII Vatikano dvasios ir mitų, pasklidusių įvairiais būdais tarp tikinčiųjų

Citataeikime prie pirminio šaltinio - šiuo atveju II Vatikano nutarimo dokumentų
tikrai taip Konstitucija apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium
Citata21. Maldingoji Motina Bažnyčia, idant krikščionių tauta liturgijoje garantuotai gautų gausių malonių, trokšta uoliai pasirūpinti bendru pačios liturgijos atnaujinimu. Mat liturgija susideda iš nekintamosios liturgijos dalies, nes ši įsteigta Dievo, ir kintamųjų dalių, kurios, laiko būvyje gali ar net turi kisti, jei į jas prasismelkia tai, kas mažiau dera su pačia liturgijos vidine prigimtimi arba kas pasidaro mažiau tinkama.
Antraštė: Ats: Katalikiškos architektūros teologija
Parašė: Silvija sausio 01, 2017, 10:08:56
Kun. Artūro Kazlausko ankstesnė paskaita (I d.) apie bažnyčios Altorių:

http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/71636-2016-12-20-09-00-katecheze.html