TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Klubų diskusijos => Porų ir šeimos klubas => Temą pradėjo: Ginta lapkričio 30, 2012, 15:21:00

Antraštė: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Ginta lapkričio 30, 2012, 15:21:00
Labai smagu girdet,kad ta Naprotechnologija pades poroms pastoti. Zinau ta jausma,kai nelauki menesiniu,o jos vis ateina... Negaliu isivaizduoti moters busenos,jei tai trunka ne vienerius metus... Tada jau atrodo lieka ar tik issiparduoti ir daryt,bet ka,kad tik turetum ta savo svajone rankose...

As cia puikiai suprantu,kad visi esam katalikai ir apie joki dirbtini apvaisinima nera kalbos. Dar suprantu ir zinau,kas tas yra kai kelintas menuo iseiles tos nelauktos menesines vel cia...:( O tu jau nelauki labiau uz viska pasaulyje.

Mane tik paskutiniu metu kamavo mintys apie tuos paliktus vaikus ir nevaisinguma. Tiksliai  yra zinoma,kad ir moteru ir vyru,turinciu problemu del seimos pagausejimo skaicius  auga.  Tad as ne visai i tema noriu jus paklaust ar jums neatrodo keista, kad ir pamestinuku ,ar is tevu atimtu vaiku skaicius auga.

Nezinau man kazkaip atrodo,kad cia yra rysys. Ir gi nera paslaptis,kad yra krastu,kur pamestinuku vaiku ar vaiku namu nera.

Visas nevaisingumo priezasti, kurias vardina mokslas: uzterstumas, silpna sveikata, stresai ir t.t.... as zinau. Bet man rodos,kad Viespats nori neziurint DNR paveldimumo,kad tie vaikai augtu seimose.

As asmeniskai labai norejau isivaikint. Bet tuos zodzius vien tik istarus susilaukiau ir vyro ir mamos kontraargumentu...

Man idomu,kaip jus manote is dvasines puses kodel dideja ta problema.  Man tie zodziai "vaiku namai" taip ziauriai skamba... Argi gali buti toks dalykas tikinciam kraste?

O del visu siu nauju metodu nuosirdziai dziaugiuosi.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: sparnai gruodžio 01, 2012, 14:13:43
Manau, kad esam ant slidzios ribos, naudodami terminus "dvasines priezastys''. Taip ir kvepia "karmos diagnostika", bent jau man.

Tikrai nepretenduoju i kazkoki teisinga atsakyma, tik pasidalinsiu savo isivazdavimu. Manau, kad Dievas tikrai kuria seima, ir linki, kad zmoguciai augtu seimose.Bet kartais gi, matome kaip mirsta kudikeliai, mirsta nuo vezio ar dar nuo ko nors mamytes vos keliu menesiu kudikius palikdamos..Stai mano aplinkoj sia vasara mire jauna mama, paliko 4 mazamecius, vyriausiajai dar 5 metuku nera... Moteriai tiesiog sustojo sirdis. Taigi aisku kad Viespaties mintys ir keliai virsija musiskius neisivaizduojamai, todel manau visad turesim likti atviri Dievo valiai.

Tai kad daugeja ir nevaisingu poru ir apleistu vaiku, mano galva rodo ne Dievo plana, o zmoniu gyvenimuose tiek asmeniniam tiek visuomeniniam lygyje didejancia netvarka, vertybines sistemos issigimima, ko rezultatai kerta per pacias gyvenimo saknis - seimu griuvimus, sveikatos prastejima. Juk zmones ne tik su vaisingumu problemu turi, o ir bendrai yra gerokai ligotesni. Zinoma, tyrimo siuo klausimu neatlikau, bet man rodos sios tendencijos labai aiskiai matomos ir jauciamos.

Del vaiku namu...Mane irgi labai jaudina vaiku skausmas. Bet ka tiksliai zinau tai kad negalima skubeti isivaikinti, patiriant nevaisinguma. Tai turi buti sprendimas priimtas su teisinga intencija, o ne siekiant kazka kompensuoti.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 01, 2012, 15:18:40
Aš taip pat linkęs manyti, kad motinystė (tėvystė) ir įsivaikinimas yra du labai panašūs, tačiau skirtingi pašaukimai. Kai kurie žmonės turi vieną jų, o kiti net abu kartu.

Per vieną kelionę esu susipažinęs su labai jauna ortodoksų šeima, kuri turėjo du savo vaikelius ir du įsivaikino iš Afrikos. Gražu buvo pažiūrėti į juos - jauni, išsilavinę, gražūs ir tokie dvasingi. Tačiau jų situacija skirtinga, nes jų ortodoksų parapija juos labai remia (ko gaila pas katalikus neteko matyti tokiame lygyje). Ta parapija turi savo vaikų darželį, kur jų vaikučius daboja, kai jie darbe, o kartais juos išleidžia net atostogų savaitei, kad galėtų kaip pora kartu pabūti ir pailsėti. Taip pat vyras yra mokytojas, kas yra labai svarbu, o kodėl - skaitykite apačioje.

Priimti naują gyvybę į savo šeimos ratą yra natūralus dalykas, todėl net vaikų niekada neturėję žmonės gali sėkmingai susitvarkyti su tuo - Dievas davė, Dievas ir padės tą pareigą atlikti.

Su įsivaikinimu yra kiek kitaip. Gana dažnai vaikeliai įsivaikinami kiek paūgėję ir ateina į naują šeimą jau su "bagažu". Gaila, bet dažnai tas bagažas yra labai neigiamas ir sunkus (asociali šeima, traumuojanti vaikų namų įtaka, gyvenimas gatvėje ir pan.). Kartais tas bagažas yra genetinis... Tokiu būdu, nepasiruošę tam žmonės būna labai stipriai išbandomi ir šiuo atveju jie jau neturi tos atspirties "tai mano kraujas, aš pakentėsiu". Kartais jie pradeda galvoti "aš tokios sunkios naštos nenusipelniau ir negaliu ilgiau nešti". Taip vaikelis gražinamas, ko pasekoje gali būti netgi dar labiau traumuojamas.

Esu klausęs labai įdomų interviu su ilgametę patirtį turinčia pedagoge, kuri įsivaikino vaiką iš Rumunijos vaikų namų. Ji praėjo tikrąja to žodžio prasme "vandenį ir ugnį" ir net kai kuriais momentais bijojo, kad jau paaugęs jos augintinis gali ją nužudyti. Praeities traumos labai paveikia jaunus protus ir be specialaus paruošimo žmonės ne tik nesugeba tokių vaikų gerai išauklėti, bet gali juos net dar labiau sugadinti.

Tai akis atveriantis interviu apie besąlygišką meilę ir kaip meilė gali pakeisti net labiausiai traumuotus likimus. Suprantantiems anglų k. galite interviu klausyti čia (spauskite ikoną su rodykle į dešinę): http://www.thisamericanlife.org/radio-archives/episode/317/unconditional-love?act=1

O čia interviu tekstas: http://www.thisamericanlife.org/radio-archives/episode/317/transcript
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Ginta gruodžio 01, 2012, 15:38:56
Labas,

As nekalbu apie dvasines priezastis ir karmos diagnostikas,kas manau yra Setono ismislas...  Gyvenk sau,kaip nori-kitam gyvenime pasitaisysi-totalus melas.

As tik galvoju apie tuos vaiku namus...Na ju mano nuomone tikrai neturi buti. Suprantu,kad reikia pereiti ir ugni ir vandeni, bet kiek zmoniu augina savo vaikus ir eina ta ugni ir vandeni...Na ar ne taip?

Man rodos,kad Baznycia,o tai yra mes kazkaip turetu suraeguoti i vaiku namu egzistavima katalikiskam kraste. As zinau daug atveju,kai zmones pasiima vaikeli ir tada buna Dievo apdovanoti savu. Man tai labai patiko ideja,kad pasigimdai vaikeli ir pasiimi panasaus amziaus isivaikint ar globai... Auga du mazi angeliukai. Aisku tas nera aktualu daugiavaikems seimoms. Suprantu,kad ta diskusija turetu buti gal ne sitoj temoj. Gal jei daug kam tai aktualu,atidarytum Tomai nauja tema: Ar gali katalikiskam kraste egzistuoti vaiku namai?

Na man tai cia kazkaip galai nesueina ir zmoniu nuomone ir istatymai kazkokie keisti. Istatymai tokie,kad atrodo sukurti sukliudyti isivaikint,o ne skatinti...As seniai tuo domejausi, gal dabar kas pasikeite :-\
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Ginta gruodžio 02, 2012, 11:40:23
Nustebau,kad cia taip tylu...

Man tai yra labai baisu, kai as pagalvoju apie seneliu namus ir vaiku namus... Seneliu namuose teko buti ir as asmeniskai nenoreciau juose atsidurti. Na,bet tema ne apie seneliu namus.

Puikiai suprantu,kad greit tos problemos neissipresi, neuzdarysi visu vaiku namu. Daug vaikeliu yra ir su ivariom negaliom...O augint vaika su negalia niekas nenori... Aplamai man nepatinka poziuris i  dar negimusi kudiki...  Ar tie testai apsigimimams nustatyt man atrodo neetiski... Tikintys zmones aisku i tai ziuri kitaip,bet,kad ju mazuma.

Tevystes man rodosi reiktu mokyt nuo mazumes. Dorove aisku irgi daug padetu... Tikejimas visas tas problemas issprestu,bet,kad tikejimas tai nera tik ejimas i Baznycia ir ispazintis kelis kartus per metus...

Ir ivaikinimo istatymai turetu buti ne tai,kad liberalesni,bet paprastesni... Gal kas zino,kaip siom dienom yra su ivaikinimu... Ir dar tas klausimas,kad daug tevu nera atimtos teises i vaikus ir ju niekas ivaikint negali...
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 02, 2012, 11:57:36
Kiekviena šeima yra pašaukta susilaukti savo vaikelio, todėl suprantama, kad visi pirmiausiai ir nori siekti tos misijos. Vėliau, jau turint savo atžalą ar negalint susilaukti, kai kurioms šeimoms kyla noras įsivaikinti. Dažnai tokia šeima turi būti finansiškai stabili, nes priklausomai nuo aplinkybių, įsivaikintas vaikelis gali pareikalauti ir papildomų gydymo, priežiūros išlaidų, jei yra medicininių ar psichologinių problemų.

Lietuvos ir kitų mažiau turtingų šalių atveju nepakankamas finansinis gerbūvis yra pastovi problema, todėl žmonės nesiima įsivaikinti, nes "saviems vos užtenka".

Taip pat teko girdėti nuomonę, kad kai lietuviai nori įsivaikinti, jie ieško "idealaus" vaiko, tuo tarpu, kai amerikiečiai nori įsivaikinti, jiems dažnai nebūna didelio skirtumo ar vaikas su negalia, iš kokios jis šeimos ir pan.

Tai yra labai lengva suprasti, nes per 50 sovietinių metų žmonės buvo įpratę matyti neįgaliuosius, kaip kažkokius raupsuotuosius ar nelaimingus, juk dvasinės laimės samprata tuo metu neegzistavo. Ką jau kalbėti apie vaikus iš alkoholikų šeimų ir pan. Tam prireiks tikriausiai dar ne vieno dešimtmečio, kad žmonės su negalia būtų traktuojami, kaip paprasti žmonės.

Gražu būtų įsteigti reklaminę kampaniją, kur būtų aprašomi įvaikintų žmonių likimai ir parodoma, kad genai, praeitis ar fizinė negalia nesukliudė tiems vaikams užaugti gerais ir dorais žmonėmis. Tuomet gal žmonės kiek palankiau žiūrėtų į įsivaikinimo galimybę.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Silvija gruodžio 02, 2012, 16:32:07
CitataAr gali katalikiskam kraste egzistuoti vaiku namai?

Geras klausimas, Ginta, manau kiekvienas save laikantis tikinčiu, turėtų apie tai gerai pagalvoti. Nes tikrai atsakymas "saviems vos užtenka" nėra tinkantis katalikui.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Nieko nežinau gruodžio 02, 2012, 18:02:17
Citata iš: Ginta  gruodžio 01, 2012, 15:38:56
Ar gali katalikiskam kraste egzistuoti vaiku namai?
Kokiam katalikiškam? ;] Ar kad žmonės pasikrikštija ir taip tampa katalikais, reiškia, kad kraštas yra katalikiškas? O koks realiai praktikuojančių procentas? 

Taigi...
Citata iš: Ginta  gruodžio 02, 2012, 11:40:23
zmones aisku i tai ziuri kitaip,bet,kad ju mazuma.
;)

Ir ar kožnas praktikuojantis turi turėti tą norą įsivaikint? Nes jei taip, tai nepriklauso nuo to ar turi biologinių vaikų ar ne. Kas turi motyvų įsivaikint, tie įsivaikina ir savo turėdami, o po to dar savo susilaukia. Žinau tokių pavyzdžių. Kas savo biologinio nesusilaukia - ar privalo atsisakyti ir nebesiekti svajonės jo susilaukt su savo išrinktuoju? Nesigydyt, kai tos priežastys gi būna dėl kažkokio "pastrigusio" mechanizmo ir "aukotis". Viskas ok, puiku jei pasuka tokiu keliu, bet ar beglobiai vaikai turi rūpėt tik negalintiems susilaukti? Nereikėtų permetinėti moralinės "pareigos" tiems, kurie vienoje srityje turi sunkumų. Ten kur tu neturi. Užtat tu gi esi bais jautrus ir matai, kad kitas tau tą "širdį drąskančią problemą" galėtų išspręst tau pačiam nė piršto nepajudinus. Visada paprasčiau kai tuo "oi man taip skaudu" tarsi stumtelt  kitą, lengvai morališkai paspaudžiant, nes kaip  ir "privalėtų" kiti, čia jų kelias ir t.t. Namelių pavadinimas "vaikų namai" man gražus. Visi namai šeimose kaip ir turėtų būti vaikų, vaikams ir pan. Tik tas reiškinys, įstaiga toli gražu ne. Toliau "visi esam katalikai ir apie joki dirbtini apvaisinima nera kalbos". Ir čia ne visai tiesa. Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai: in vivo (moters kūne) ir in vitro (mėgintuvėlyje). Taigi moraliai visiškai nepriimtinas yra tik "in vitro". Iš esmės dėl perteklinių užšaldytų embrionų dilemos, ko nėra "in vivo" atveju.
Kas čia dar... ai grįžtant prie "tikinčio" krašto. Tokio dalyko iš esmės negali būti ten, kur yra labai daug žmogiškumo.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Nieko nežinau gruodžio 02, 2012, 18:14:36
Citata iš: Ginta  gruodžio 02, 2012, 11:40:23
Ar tie testai apsigimimams nustatyt man atrodo neetiski... Tikintys zmones aisku i tai ziuri kitaip,bet,kad ju mazuma.
Vėlgi - priklauso nuo intencijos. Būna atvejų kai negimusiam vaikeliui galima padėti. Pvz. koks transfuzijos sindromas, kurio atveju galima chirurginė pagalba realiai galinti padėti. Šioje vietoje su etika viskas net labai tvarkoje, nes daroma norint padėti.
Jei tam, kad - apsispręst gimdyti ar ne - tada neetiška.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 02, 2012, 18:19:30
Tikriausiai čia didele dalimi yra ne tikėjimo, bet kultūros reikalas. Nepamenu Armėnijoje ar Gruzijoje, ten nėra tokių vaikų namų, jei kas atsitinka, giminės vaikelį priglaudžia, nes kitu atveju - negarbė ir gėda visai giminei, kad nesirūpina savais.

O kai lietuviams savi = vos ne priešai ar konkurentai, tai ko tikėtis  :-\

O dėl dirbtinio apvaisinimo In-Vivo, tai didelė problema, nes Bažnyčia iki šiol nesugebėjusi tiksliai pasakyti, kur gerai, o kur ne... yra tokia kaip ir "pilkoji" zona, kurioje šiuo metu teologai savo ietis vieni į kitus mėto ir skirtingai aiškina, o poroms ką daryti??? Bet čia aišku truputį kita jau tema.
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 03, 2012, 12:41:58
Diskusijos apie nevaisingumo gydymą pagal Bažnyčios mokymą ir dirbtinio apvaisinimo problemą:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,226.0.html
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Silvija balandžio 19, 2013, 14:05:22
Citata iš: Tomas M.  gruodžio 02, 2012, 18:19:30
Tikriausiai čia didele dalimi yra ne tikėjimo, bet kultūros reikalas. Nepamenu Armėnijoje ar Gruzijoje, ten nėra tokių vaikų namų, jei kas atsitinka, giminės vaikelį priglaudžia, nes kitu atveju - negarbė ir gėda visai giminei, kad nesirūpina savais.

Čia (http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=32588) kaip tik radijo laida apie tai - "Ar įmanoma Lietuva be vaikų namų?" Laidos vedėjas, vysk. Kęstutis Kėvalas klausia vienos iš laidos dalyvių, trijų įvaikintų vaikučių mamos Galinos, kaip ji galėtų padrąsinti lietuvius tokiam žingsniui - įsivaikinti?

Moteris atsako: "Aš pati neturiu drąsos, kaipgi aš galėčiau drąsinti kitus? Aš visada pasikliauju Dievu. Pirmoj eilėj, aišku, turi būti apsisprendimas. Bet toks apsisprendimas, kad ne: bus kaip bus, o - kas bebūtų."
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Silvija gegužės 19, 2013, 11:23:36
Į mūsų būrį įsijungė Augucka, be dviejų savo vaikučių auginanti trečią, savo sūnėną.

Įdomu, su kokiais iššūkiais susiduri? Ar vaikai žino tiesą apie jo tėvus ir kaip pavyksta visiems trims padalintis savo meilę? Galbūt sūnėnui reikia kompensuoti tą dalį, kurios jis netekęs ir skirti net daugiau dėmesio nei saviems?
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Augucka gegužės 19, 2013, 11:58:13
Dėkui Silvija, kad pakalbinote :)

Savo sesers, jaunesnės 5 metais sūnų, pasiėmiau iš Jonavos vaikų namų, kai jam buvo 4 metukai (dabar jau jam 10). Jis mane mama pradėjo vadinti, kai tik pamatė pirmą kartą, kai atvažiavau jo iš Kauno aplankyti. Nuo tada kitaip ir nevadina, nors jis jau nuo mažiukų žinojo, kad aš esu jo tetutė. Viską žino apie tėvus, apie tikrą mamą ir tėtį. Gink Dieve, niekada vaikui nesakiau, kad jo tėvai šiokie ar anokie, stengiausi vaikui neskiepyti jokios neapykantos tikrų tėvų atžvilgiu. Per Facebook suradau jo giminaičius iš jo tėčio pusės, susirašėm su jo tetom, pasikeitėm nuotraukom. Norėjau, kad vaikas žinotų savo pusbrolius ir pusseseres iš tėčio pusės.

Pradžioje žinoma buvo sunku, reikėjo apsiprasti visiems su situacija ir dar vienu šeimos nariu, bet praėjom tą adaptacinį laikotarpį ir jau dabar kitaip ir neįsivaizduoju savo šeimos. Jis man mano vaikas. Be galo geros širdies ir mielas berniukas. Auginu ir auklėju kaip savo, visko gauna po lygiai, niekad neskiriu nuo kitų vaikų. Stengiuosi būti teisinga visiems, kad vaikas nesijaustų kitoks ar nereikalingas.

Teko čia Anglijoje ir su mokyklos psichologe pasikalbėti, nes jam reikia papildomų pamokų, nes sunku sukoncentruoti dėmesį į mokomą dalyką, tai jis lanko pamokėles su psichologe. Norėjau kad ji su juo pabendrautų ir pasikalbėtų, galbūt pasakytų tai, ko man nedrįsta pasakyti. Lyg ir didelių bėdų neturime kol kas.  :celebrate: Tikiuosi vaikas užaugs ir bus geras žmogus, nes jau dabar matau, kad jis yra nepaprastai jautrios sielos. Tai tiek ;)
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Silvija gegužės 20, 2013, 02:34:45
Jau kelintą kartą skaitau šį tavo pasidalijimą. Norisi dėkoti už tai, ką padarei dėl to vaiko, nors tikiu, kad šitaip susiklosčius situacijai šeimoje, ne vienas iš mūsų pasielgtume taip pat. Tik... kiek daug dar aplink mane išskaičiavimo, savanaudiškumo, lindėjimo tik savo šeimų, savo patogumų šiltnamiuose...

Vakar Sekminių pamoksle Kaišiadorių vyskupas sakė, kad mes ne teoriškai, o iš tiesų esam broliai ir seserys, tad jei ir į kitų žmonių pamestus vaikus žiūrėtume kaip į savo, problemos neliktų. Galų gale, priimdami tokį sprendimą, mes bandom išlyginti kalniuką, užpiltą silpnesniųjų brolių/seserų ir trukdantį kitiems regėti Dievą, tarsi išperkam kitų kaltes. O tai yra tikras bendradarbiavimas su Jėzumi šiame nuodėmingame pasaulyje. Kalbu šį "pamoksliuką", o širdyje klausimas sau pačiai: o ką tu pati padarei dėl šito?

Aš sveikinu tave ir tegul nepalieka Dievo malonė jūsų šeimos!  [-O<
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Augucka gegužės 20, 2013, 04:05:01
Nuoširdžiai dėkoju už palinkėjimus, jūsų šeimai to paties  [-o<

Kažką padaryti galime kievienas. Aš kai lankydavau sūnėną vaikų namuose, nuveždavau maišelį saldainių ir padalydavau visiems mažiukams, pabendraudavau. Jie būdavo mane apspitę, pasakodavo visokias istorijas :) Juk kiekvienas gali padaryti kažką panašaus. O kad jūs žinotumėte, kaip tie vaikučiai laukia, kad kas pas juos ateitų.... Tiesiog širdį skauda prisiminus. Gaila, kad gyvenu emigracijoje, o taip norėčiau kažką padaryti, jaučiuosi kaip surištomis rankomis :'(

Neseniai žiūrėjau dokumentinį filmą, kaip mokslas įrodė, kad visa žmonija iš tiesų kilę iš vieno tėvo ir vienos motinos. Buvo daroma daug genetinių tyrimų ir jie atvedė, kad Adomas ir Ieva gyveno Afrikoje prie rytų pakrantės. Mūsų pirmieji tėvai buvo tamsaus gymio. Mes visi iš tiesų esame broliai ir seserys! Aleliuja!  :celebrate:
Antraštė: Re: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 21, 2013, 02:33:38
Tikrai labai graži istorija, žinau kai kurie žmonės net ryžtasi už kiekvieną jiems gimusį vaikelį, paimti į globą vieną iš vaikų namų. Bet kaip jau anksčiau diskutavome, tai turi būti pašaukimas, nes kitu atveju gali vaikeliai ir nebūti tokie laimingi naujoje šeimoje.

Norėjau taip pat Auguckos paklausti nuomonės susijusia tema - kaip katalikiškai auklėti vaikus šalyse, kur visa sistema nukreipta prieš dorovę ir tradicinį auklėjimą: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,369.0.html
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: romis rugsėjo 01, 2016, 16:00:15
Nežinau ar gerai, bet širdis sako reikia pasidalinti džiaugsmu. Šiandien teismo spręndimu tapau....tėvu, ĮSIVAIKINAU...  :celebrate: Nuo šiandien mūsų šeimoje įteisintas naujas gyventojas, 4 metų berniukas,biologiniams tėvams nereikalingas. Alkoholis brangiau nei 4 jų vaikai. Ir štai vieną iš jų jau įsipareigojome dorai užauginti. Aš,kaip katalikas pasiryžęs už jį daug melstis, paaukoti Dievo valiai ir t.t Aš svajoju viską daryti, kaip šv.Augustino mama už savo sūnų.
Nuo šiandien jau gyvensiu ne vien tik dėl savęs...... Reikia galvoti apie krikštynas, surasti krikšto tėvus (kai aplink mus supa abejingi tikėjimui). Malonu girdėti tariamus vaikučio žodžius: tetis, mama, apsikabina ir nuoširdžiai iki ašarų džiaugiasi radęs....tėvus. Jis nesuvokia kokie čia tėvai, bet matydamas jį  tokį laimingą, pačiam darosi gera gyventi dėl kito laimės. Nežinau kaip bus toliau, bet jau beveik du mėnesiai pas mus jis laimingas. Nesvarbu mano amžius (vis gi 56 metai), bet gyvensiu dėl jo, noriu matyti jį laimingą, jau gyja pragaro kuriame gyveno išgyventi baisumai. Tik jis ir žino ką išgyveno su savo tėvais, nes naktim dar košmarai kankina.... Tebūnie Tavo Viešpatie valia, ir ačiū kad teiki stiprybės įsivaikinimo procese...
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. rugsėjo 01, 2016, 18:27:33
Sveikinu! Džiaugsminga žinia!  :D

O ar teisybė, kad nėra taip paprasta vaikelį įsivaikinti ir kad tai kainuoja nemažai pinigų? Nes kaip suprantu dėl to įsivaikinimas ir nėra labai populiarus lietuvių tarpe, o gal aš klystu?  :-\
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Kaštonas rugsėjo 02, 2016, 04:52:56
Jėga.:)
Džiaugsminga žinia. Užpavydėjau.
Viliuosi ir į mano kiemą pasibels.

SVEIKINU!!!

Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 02, 2016, 06:53:30
Sveikinu, Romi.
Pati irgi turėjau tokių minčių, todėl gal galėtum pasidalint daugiau, kodėl įsivaikinot, kodėl taip vėlai (turiu galvoje tavo amžių), su kokiais sunkumais ar džiaugsmais susidūrėt..
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Eugenijus rugsėjo 02, 2016, 15:39:28
Kiek teko keliauti po musulmonų kraštus, tai ten vaikų namų išvis nėra. Mirus ar žuvus tėvams, giminės laiko didžiausia garbe ir pareiga pasiimti vaikus ir auginti kaip savus. O jeigu kokia moteriškė sugalvotų pamesti vaikus ir imti kekšauti (kas įprasta krikščionių kraštuose), tai tokia moteriškė tuojau pat būtų atstumta visuomenės ir greitai galą gautų, galbūt net būtų užmėtyta akmenimis.Tad šiuo atžvilgiu musulmonų kultūra yra pranašesnė už krikščioniškąją.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Giedrė rugsėjo 03, 2016, 11:26:21
Sveikinu. Įsivaikinimas - rimtas žingsnis. Tegu Dievas ir aplinkiniai padeda ...
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Sigitas rugsėjo 03, 2016, 13:16:57
Citata iš: Eugenijus  rugsėjo 02, 2016, 15:39:28
Kiek teko keliauti po musulmonų kraštus, tai ten vaikų namų išvis nėra. Mirus ar žuvus tėvams, giminės laiko didžiausia garbe ir pareiga pasiimti vaikus ir auginti kaip savus. O jeigu kokia moteriškė sugalvotų pamesti vaikus ir imti kekšauti (kas įprasta krikščionių kraštuose), tai tokia moteriškė tuojau pat būtų atstumta visuomenės ir greitai galą gautų, galbūt net būtų užmėtyta akmenimis.Tad šiuo atžvilgiu musulmonų kultūra yra pranašesnė už krikščioniškąją.
Na taip, musulmonų kultūra pranašesnė už krikščioniškąją, ypač žinant, jog doram musulmonui galima turėti keletą žmonų ir dar priedo keletą kekšių, sugulovių ir meilužių, o dar priedo bet kada panorėjus prievartauti svetimtikes moteris...
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Eugenijus rugsėjo 03, 2016, 16:31:42
Jūs nepažįstate musulmonų kultūros.Tai, ką pateikia žiniasklaida ir propaganda, labai skiriasi nuo realybės. Musulmonai turi tik po vieną žmoną. Išvis, ar musulmonui turėti žmoną, ar ne, sprendžia bendruomenė. Bendruomenė nusprendžia, ar vyras galės išlaikyti žmoną ir išmaitinti vaikus ir leidžia arba neleidžia vesti. Koranas leidžia turėti iki keturių žmonų, bet tai yra labai reta išimtis, ne vieną žmoną gali turėti tik didžiausi turtuoliai, kurie gali jas išlaikyti ir išmaitinti pulką vaikų. O jei bendruomenė nusprendžia, kad nepajėgsi išlaikyti žmonos ir išmaitinti vaikų, tai ir išvis neturėsi teisės vesti. Daugpatystė pas musulmonus yra labai reta išimtis, o ne taisyklė. Be to, stebina musulmonų rodoma pagarba moteriai - motinai. Motinos žodis šeimoje yra šventas ir galutinis. Mūsiškiai, prisiskaitę stereotipų, galvoja, kad musulmonų moterys yra labai užguitos. O musulmonų moterys kalba atvirkščiai - kad tai vakarų, krikščionių moterys yra užguitos - turi dirbti , pametę vaikus, šeimą, turi girtuokliauti ir kekšauti. Dirbanti moteris musulmonų pasaulyje - šeimos gėda. Moteris turi būti namų saugotoja, vaikų augintoja, visiškai išlaikoma vyro. Skyrybos yra leidžiamos, bet tai irgi sprendžia bendruomenė, o ne tas, kam užeina ant seilės. Skyrybų leidžiama priežastis - moters nevaisingumas. Tokią moterų, nevaisingą, reikia gražinti atgal tėvams.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 03, 2016, 18:06:41
Panašius gražius atsiliepimus apie musulmonų šeimas girdėjau ir aš iš bičiulių katalikų.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Sigitas rugsėjo 04, 2016, 02:35:47
Mano tėvų kaimynai (gyvena tame pat penkaiaukštyje, kitoje kraštinėje laiptinėje) musulmonai. Vienas musulmonas buvo pamėgęs labai anksti rytą (gal kokią 03:30 ) eit ant gretimais esančio dirbtinio kalno ir garsiai šūkaut savo maldas. Kaimynai tą pastebėjo, o policija pamokė kad nevalia trukdyti kitų ramybę.  :D

Dėl vaikų įsivaikinimo - reikia žiūrėti kaip atsirado vaikų namai, priežastis, o ne pasekmes, kaip dabar. Gi būtent krikščionys rūpinasi vaikų teisėmis, todėl beglobiams vaikams, gatvės vagiliams, buvo suteikiama galimybė išmokti amato ir pragyventi doru darbu. Iš kur žmonės apskritai sužinojo, jog turi teises? Tai kyla tik krikščioniškoje terpėje, iš krikščionybės. O tai, jog dabartinės krikščionių moterys dirba - taip pat yra pasekmė to, jog moteris turi tokias pat krikščionių Dievo suteiktas teises į savarankišką uždarbį ir gali būti šeimos išlaikytojos, lygiai kaip ir vyrai. Musulmonų religijoje moteris nėra lygi vyrui, todėl ji negali dirbti to paties darbo kaip kad jos sutuoktinis.

Beje, kas dėl forumo temos: "Savas vaikelis ar įsivaikintas?" Aš niekada neskirsčiau vaikų į savus ir svetimus. Įsiviaikinti tolygu prisijaukinti, pasak įžymaus rašytojo Santuano de Sent Egziuperi, prisijaukinti reiškia būti kartu, įsipareigoti viens kitam, jaustis reikalingu. ... Taip su kiekvienu žmogumi yra, nesvarbu kokiu keliu jis atsiranda tavo artimiausioje aplinkoje - ar parvežamas iš gimdymo namų naujagimiu, ar parvežamas iš vaikų namų jau nebe kūdikiu, ar ateina ir apsigyvena tavo namuose savarankiškai, ar parvežamas iš kaimo jau senyvo amžiaus - reikia prisijaukinti, įsipareigoti ir pajausti, jog esi reikalingas. ABIPUSIAI!  :thumbup:
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: romis rugsėjo 06, 2016, 03:59:20
Sveiki. Pasidalinsiu patirtimi.
Įvaikinimas nemokamas, bet žiniasklaidoje skelbiami siūlymai įsivaikinti visiškai neatitinka tikrovės. Mes vaikelio norėjome nuo 3m iki 6m., laukėme beveik pusantrų metų ir tik po aktyvių savarankiškų paieškų, (po "blatų") ir tik ypač gerų žmonių, kurių yra tik vienetai dėka, ir tik Dievo pagalba gavome ko norime. Tikėtis,kad atitinkamos įstaigos tuo pasirūpins yra beprasmiška. Taip ir liko nežinomi tamsūs labirintai, bet tokie ryškiai matėsi. Negaliu atvirai viską teigti kaip ten viskas vyksta, bet kad kažkas negerai vyksta galiu drąsiai patvirtinti.Bet pasikartosiu: visam tam procesui reikia pasikliauti tik Dievo valia. Tuo dar kartą įsitikinau ir mano tikėjimas dar labiau sustiprėjo, nes ryškiai matėsi JO veikimas.
  Kodėl tai vėlai, pagal amžių?Tai mano antra santuoka, žmona 11 metų jaunesnė. Iš ankstesnės santuokos turiu du suaugusius vaikus.Pagal ištirtą pašaukimą, įsitikinau, kad visa širdimi galiu pasiaukoti ir auginti svetimą vaiką. Ir ko gero tai dar bus ne paskutinis........
   Kiek sugebu ir kaip sugebu stengiuosiu įsiklausyti į širdies balsą. Nežinau ar gerai, bet kol kas taip gyvenu...
    Ačių už sveikinimus ir nuomones. Esame kol kas visi laimingi.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Sigitas rugsėjo 06, 2016, 08:48:49
Aleliuja! Dievui garbė! Džiaugiuosi! Ramybės ir stiprybės pašaukimo vykdyme!  :thumbup:

P.S. Atsiprašysiu už offtopiką, netyčia radau nuorodą apie labai gražią musulmonų šeimynėlę (http://www.harmonio.net/draugiska-prancuzu-seima-5-zmonos-ir-14-vaiku/), visi bedarbiai, valstybės išlaikytiniai (5 žmonos, 14 vaikų).
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 06, 2016, 15:03:22
Tikrai aleliuja!  :) ačiū kad pasidalinai, Romi, tokie liudijimai kaip tavo - gali tapti tikru įkvėpimu abejojantiems ir padėti apsispręsti. Kaip sakė šv. Pilypas Neris: būkite geri jei galite.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Eugenijus rugsėjo 07, 2016, 15:20:39
Citata iš: Sigitas  rugsėjo 06, 2016, 08:48:49
Aleliuja! Dievui garbė! Džiaugiuosi! Ramybės ir stiprybės pašaukimo vykdyme!  :thumbup:

P.S. Atsiprašysiu už offtopiką, netyčia radau nuorodą apie labai gražią musulmonų šeimynėlę (http://www.harmonio.net/draugiska-prancuzu-seima-5-zmonos-ir-14-vaiku/), visi bedarbiai, valstybės išlaikytiniai (5 žmonos, 14 vaikų).
Kiek nuorodų (ne mažiau tūkstančio) rastumėt apie prasigėrusias lietuvių "šeimynėles", kurios gimdo vaikus tik tam, kad už juos gautų pašalpą, kurią galėtų pragerti. Arba tokios "šeimynėlės" tėvai gautą labdarą maistu ir drabužiais neša turgun, kad prasimanytų pinigų išgėrimui. Arba apie "šeimynėles".marinančias vaikus badu ir šalčiu. Arba, kaip išprotėję nuo alkoholio, skandina vaikus šulinyje.
   Musulmonų pasaulis turi vieną didelį pranašumą - yra laisvas nuo alkoholizmo.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Kaštonas rugsėjo 07, 2016, 16:28:15
Anie geri, o šitie blogi.
Arba pradėk nuo savęs, Eugenijau.
Pilnas internetas kliedinčių kokie blogi anie   .... , tikintys ir bažnyčia.
Neradau "ant greičio" "užrašuose" kada atleidimo rekolekcijos bet radau šį skelbimą:

"Sielovados bendruomenė ,,Gailestingumo versmė"  kviečia į renginius:
Vidinio išgydymo pamaldas su misionieriumi Marcin Zieliński (Lenkija):
Rugsėjo  9 d., Šilinių atlaiduose, Šiluvoje, 18.00-21.00.
Rugsėjo 10 d., Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje, Klaipėdoje, 17.45-20.00.
http://www.juozaponamai.lt/media/VID._GYD.pdf


Vidinio išgydymo programą ,,Pradžioje..."
Programa prasidės 2016 m. spalio 5 d.
Arkivyskupijos katechetikos centro salėje, Kaune, A. Jakšto g. 4.
Būtina registracija iki rugsėjo 23 d. el. paštu: gversme@gmail.com
http://www.gailestingumoversme.lt/programos.html

Atvirus vidinio išgydymo vakarus ,,Pasinerk į Gailestingumą"
Vakarai vyks 2016 m. spalio 21 d. ir lapkričio 25 d., Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, Kaune, 18.00-21.00.
Ugdymo seminarus ,,Gailestingumo mokiniai"
Seminarai vyks 2016 m. spalio 22 d. ir lapkričio 26 d., 10.00-18.00.
Kolpingo kolegijos salėje, Kaune, A. Jakšto g. 6.
Daugiau informacijos telefonu 8 621 11674."

LEISK VAIKUI UŽAUGTI SVEIKAM.
Žmonės negimsta alkoholikais.
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. spalio 24, 2016, 11:40:18
Dar apie musulmonų situaciją:

Britanijos baronienė: poligamija yra ,,įprastas reiškinys" šalies musulmonų bendruomenėse (http://www.propatria.lt/2016/10/britanijos-baroniene-poligamija-yra.html)
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Kaštonas spalio 24, 2016, 12:15:04
tiesiog, be jokių preliudijų:


"В России ситуация очень неоднородна. Огромное количество мужей-алкоголиков, неработающих, бьющих своих жен, которые... не уходят от них! А с другой стороны – куча приличных, непьющих, образованных мужчин – представителей среднего класса и выше, испытавших на себе все прелести развода.

В нынешнем мире брак мужчине невыгоден брак, женщины, отношения 
Оставшиеся без жилья, без детей, без четверти зарплаты, на съемной хате (еще ползарплаты долой!), с истрепанными нервами, долгами по чужим кредитам и перспективой весь остаток жизни вкалывать, чтобы заново заработать на квартиру...



... Но посмотрите на такой нюанс: где самая высокая рождаемость? О, ужас! В тех странах, где о правах женщин и слыхом не слыхивали. Где женщина – скорее домашнее животное без права на мычание. А вот каждое очередное «торжество равенства полов» почему-то заметно снижает рождаемость. Парадокс?

http://fishki.net/2114554-v-nyneshnem-mire-brak-muzhchine-nevygoden.html
Antraštė: Ats: Savas vaikelis ar įsivaikintas?
Parašė: Diak. Tomas M. gruodžio 25, 2016, 17:47:24
Startavo labai graži nauja iniciatyva. Budinti globa Kaune startavo šiemet. (http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/12/25/zmones/jauna-budinciu-globeju-seima-is-kauno-afrika-yra-cia-pat-sanciuose/)

CitataUž budinčių globėjų veiklą atsakingo vaikų gerovės centro ,,Pastogė" direktorius Ričardas Kukauskas pasakojo, kad budinti globa Kaune startavo šiemet, šiuo metu yra 8-9 budinčių globėjų šeimos. Jis pastebėjo, kad kauniečiai ir apskritai šalies gyventojai nėra aktyvūs vaikų globai, o poreikis nemažas.

Kandidatai turi pereiti atranką, lankyti mokymus, o profesionaliai paruošus – vienas iš tėvų yra įdarbinimas. Globojami nuo gimimo iki 10 metų amžiaus vaikai.

Tai laikina globa susiklosčius netikėtoms situacijoms, kai šeima bet kuriuo paros metus gali priimti vaiką, kad jo nereiktų vežti į Krizių centrą ar vaikų namus, kur vaikas patiria didesnį šoką, negu paimamas į kitą šeimą. Globos terminas nuo 3 iki 6 mėnesių. Šis globos stilius naudojamas dešimtmečiais, daug kur užsienyje, populiarus Vokietijoje.

,,Budinčiais globėjais tampa atsakingi, altruistiški, vaikus mylintys asmenys, pasitaiko ir jau užauginusių savo vaikus ir jaučiančių ištuštėjusių namų sindromą, taip pat ryžtasi esantieji vaiko auginimo atostogose: kartu savo užaugins ir kitam pagelbės", – sakė R. Kukauskas.