Jei kas esate buvę, gal galite pasidalinti apie šv. Ignaco Lojolos pratybas. Lyg ir norėtųsi sudalyvauti, šiek tiek skaičiau apie šv. Ignaco metodus, bet visgi būtų įdomu sužinoti, kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis jos vyksta, žvelgiant jau dalyvavusio akimis. Kaip viskas atliekama praktiškai? Ar verta dalyvauti? Labai lauksiu patarimų ... :)
Yra knyga:
http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=292 (http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=292)
Ir čia daug aprašoma apie tas pratybas:
http://vienuoliai.w.interia.pl/ignacopratybos.html (http://vienuoliai.w.interia.pl/ignacopratybos.html)
Geros Augustės nuorodos - ten viskas labai profesionaliai aprašyta - aš taip neparašysiu.
Pradėsiu nuo 'techninių sąlygų' :-) :
vieta - bendruomenė;
dvasios vadas - jėzuitas;
trukmė - 33 savaitės;
susitikimai, pasidalinimai bendruomenėje + klausimai vadovui - 1/sav.
Teko prisikaupti pasiryžimo, o vėliau - ištikimybės, nes kasdien reikėjo rasti laiko, nueiti paskaityti Dievo žodį ir pasimelsti. Dirbančiam ir turinčiam nemažą šeimą žmogui, t.y. man, tai rodės sudėtinga. Bendradarbiams atrodžiau mažų mažiausiai paslaptingai - nutraukiau bendrus pavalgymus per pietų pertrauką, ir dingdavau 1,5 val. Negaliu sakyti, kad atidaviau visą save toms pratyboms, greičiau įkritau į jas kaip muselė į išrūgas - nebuvau pasiruošus. Kad jos buvo tokios ištęstos lėtos ir ilgos buvo tik į naudą. Žmogus iš prigimties tinginys, aš ne išimtis, o čia kasdien metodiškai skaityti ir melstis :-) Po pratybų gal metus kasdien prisiversdavau skaityti šventraštį.. Susitikę kartą per savaitę dalindavomės įžvalgomis, patirtimis ir tuo, kaip Jėzus keičia asmenininį gyvenimą.
Pasidalinsiu geros draugės liudijimu, kuris labiau atspindės šitas pratybas.
Ji buvo atsivertus prieš kelis mėnesius. Ankstesnis jos gyvenimas - bohemiškos kompanijos, laisvė, alkoholis, trys vaikai, abortai, gresiančios skyrybos ir darbas darbas.. Atsivertusi liudijo, kad viskas apsisuko 180 laipsniu kampu, vyras nustojo gerti, šeimos gyvenimas ėmė tvarkytis. Ji net ėmė lauktis vaikelio, ir iš laimės neturėjo kur dėtis. Tuo metu pratybose prasidėjo naujas etapas "Apsispręsti už Jėzų". Kitaip sakant, sekti Juo. na ir tada ji sužinojo, kad laukiamas vaikutis gims nesveikas, su patologija, greičiausia Dauno sindromu.. Teko apsispręsti - daryti abortą ar ne. Šeima tai nepasiturinti - švaistūnai menininkai, gyventi tai nemoka.. gyveno susigrūdę - močiutė, šunys, katės, trys vaikai, pajamos nekokios.. Tuo metu buvo gaila į ją žiūrėti - vaikščiojo pajuodusi.. kiek žinau, apsisprendė gimdyti, nors buvo tikra, kad dirbti jau nebegalės, turės paaukoti savo laisvę, savo norus ir troškimus (ruošėsi vėl imtis tapybos ar grafikos), kiek suprantu, tai apsisprendė už Jėzų ir viską Jam paaukojo. Finale tas vaikelis mirė įsčiose gal 4-5 mėn. dėl labai didelio apsigimimo.. Pasakiau jai, kad man tai panašu į Abraomo auką..
Dabar taip pagalvojau: apsispręsti ko nors imtis, pvz. dvasinių pratybų, tai reiškia kaskart įsipareigoti, o tuo pačiu ir būti pasiruošusiam iššūkiams. Nes veltui niekas nieko nedalina, kiekviena patirtis kažko pareikalaus. Kartais mes net lengvabūdiškai įsiveliam į tikėjimo "nuotykį", kuris vėliau pasirodo besąs labai dvasiškai naudingas ir reikalingas mums patiems. Ir taip mylintiems Dievą viskas išeina į gera, svarbiausia - nebūti drungniem ir abejingiem :)
Ačiū už pasidalinimus. Maldos ir skaitymai, tai nieko - ištveriama ir normalu. Bet tik ar tai tikrai tos pratybos dvasią kelia ir keičia į gera - va, kur didis klausimas. Nes visgi aukoti mėnesį laiko turi prasmingai, o ne taip, kad susitinkam ir paplepam, apie tai, ką perskaitėm (taip man buvo GTI Dvasingumo kurse - gavau sertifikatą, praplėčiau akiratį, bet nieko gilesnio). O kuris jėzuitas gerai gali tas pratybas pravesti? Kur renkamos grupės?
Labai sukrėtė liudijimas apie Jūsų draugę. Tokie dalykai - baisūs. Nemanau, kad čia iš Dievo jai tokios kančios, greičiau bohemos pasekmės, bet tikrai labai graudu dėl tokių moters kentėjimų. Išprotėti galima... Vargšė. Gal dar Dievas jai dar siųs kokį vaikutį paguodai... Dieve, duok.
Miela Giedre, atsiprasau, jeigu isgasdinau siurkscia istorija.. Taciau pasaulyje buvo ir yra zymiai baisesniu dalyku.. Del drauges manau, kad viskas jai isejo i gera :-) o stai siandien visai netycia radau labai gera teksta apie pratybas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-12-jacques-fedry-sj-ismokti-apsispresti/62630
GTI programu geram draugui niekada nerekomenduociau. Dauguma ju veda ne dvasininkai, o ir kaina komercine. Galbut butu imanoma tiesiog asmeniskai susitarti su kuriuo is jezuitu del medziagos ir vadovavimo. Jei labai noreciau, ryzciausi tokiai avantiurai ;-)
Žinoma pasaulyje yra daug kraupių dalykų. Bet tokie su motinyste susiję dalykai - itin skaudūs kiekvienai moteriai. Visada, kai susiduriu su sunkiais dalykais, tai savęs paklausiu: "O jeigu man taip nutiktų?" Tai padeda jautriau priimti kito skausmą ir nesurambėti. Nors kartais man artimieji sako, kad galėčiau būti "šaltesnė". Bet nemoku tokia būti. Ačiū už tekstą ir nuorodas.
Homo viator, gal turit kokius kontaktus rimtesnių Pratybų rengėjų ir galit pasidalinti?
Turiu kun. Aldono Gudaičio kontaktus. Tik nežinau ar turiu teisę juos viešinti, o prie Tavo asmeninės informacijos nėra el. pašto simbolio, kaip pas Tomą. Jei gali, parašyk čia - atsiųsiu.
Sveiki mielieji,
na ir pridiskutavote, net sunku ir minti beatsekti :)
Giedre, neuzmaciau ar buvo Ignaciskam dvasingumui isskirta temute. I savo klausima ar sulaukei kokio atsakymo taip pat nezinau. Pasidalinsiu trumpai apie savo rekolekciju patirti. Jei kas ne taip, Tomas paskui perkels :D Ania? :)
Esu iki siol atlikusi 3 is 5-iu. t.y. pradzia ir pagrinda, I ir II savaites. Ach taip, dar esu atlikusi rekolekcijas kasdienybeje, 33 savaiciu kursa :)
I pradzia ir pagrinda isvaziavau labai netrukus po vestuviu - taigi vos apsiplunksnavus atsivertele :) . Jokio teologinio issilavinimo (isskyrus suzadetiniu kursus :) ) as neturejau, taigi jauciausi labai nepasiruosus ir labai ziopla. Tai visiska nesamone, bet as taip jauciausi. Mano palydetojas tuomet pasake, kad santykyje su Dievu "profesionalu nera". Visi mes vienoj baloj sedim. :) Po kiek laiko supratau apie ka jis :)
Rekolekcijos vyksta gana intensyviai. Tai tylos rekolekcijos, jei tokiose esi buvus, zinai kokia tai nuostabi patirtis. Vaziavau tikedamasi pailseti, taigi gavau tikrai ne tai ko tikejausi :D Kasdiena reikia keltis apie 7 ryto ir iki pusryciu jau buti atlikus viena mastyma 30-50 minuciu trukmes. Jam "punktus" gauni is vakaro. Paskui per diena dar trys tokie mastymai, pokalbis su palydetoju, vakare misios ir adoracija. Va taip vat. Nera labai kada varnas saudyt.
Kaip ir sakiau anksciau, kadangi man Ignaciskas dvasingumas priimtinas, man ir sios rekolekcijos yra didziule Dievo dovana. II savaitej is Viespaties gautos dovanos mane palaiko, gelbsti ir augina jau visus metus.
Neapsiimu raginti tik is zinuciu internete pazistamo zmogaus butinai vykti i Ignaco dvasines pratybas, tam reiketu gal norinciajam pasikonsultuoti su labiau apsisvietusiais zmonemis. Bet savo pazistamiems ir artimiesiems is tikro drasiai siulau. Mano vyras ir brolis isvaziave buvo, mama buvo, teta apskritai yra mano vedlys taigi ji tose rekolekcijose ir palydi, todel mano patirtis bent tokia kokia turiu, sako, kad nei vienas is rekolekciju negrizta tusciomis.
Susijusi tema, kur kalbama apie jausmingumą, vaizduotę maldoje, kas yra labai svarbi Šv. Ignaco Lojolos maldos pratybų dalis:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,470.0.html
Atgaivinu temą, nes atrodo, kad Ignaco pratybos vyksta keliais metodais. Pop. Pijaus X kunigų brolijos kvietime rašoma:
"kviečiame į šv. Ignaco Lojolos rekolekcijas pagal nedaug kur išsaugotą tradicinį šv. Ignaco metodą"
Tai leidžia daryti išvadą, kad nors Ignaco pratybos vyksta daug kur, ne visur jos vedamos pagal tradicinį paties Ignaco paliktą metodą.
Jei kas dalyvavę skirtingose pratybose, būtų įdomu išgirsti metodų palyginimą.
Kvietimas yra pakankamai klaidinantis.
Ignaciškos pratybos vyksta pakankamai nedaug kur ir vedančiųjų nėra daug.
Lyginti gali tik kompetetingi žmonės.
Pas mane parapijoj vyksta kažkas panašaus. Reiks pasidomėti ::)
Na, jau vien skirtingais metodais galima gal pavadinti tai, kad Ignaco pratybos vyksta:
1. Visos vienu kartu
2. Paskirstant po savaite metams ar didesniais tarpais (priklauso nuo rekolektanto keliones)
3. Kasdienybeje, pvz. pgl. knygele "Eik i savo kambareli".
Taigi jos visos gaunasi labai skirtingos.
Kad 'nepasimautume" sąvokose, pradžiai kas yra metodas.
Metodas tai žingsnių seka, padedanti pasiekti tikslą.
Skirtinga žingsnių seka ir bus, mūsų atveju, skirtingas metodas.
Kitas klausimas kas yra Dvasinės pratybos. Apibendrintai ir trumpai.
Dvasinės pratybos yra būdas atnaujinti savo santykį su Dievu.
Skirtingų dvasingumų tradicijos tai daro skirtingai, kitaip sakant renkasi skirtingus būdus, priemones kaip atnaujinti savo santykį su Dievu.
Ignaciškose dvasinėse pratybose pateikiamos šios priemonės, būdai ir tvarka:
* kaip melstis su Šventuoju Raštu,
* dvasių skyrimas,
* sąžinės tyrimo būdai,
* meditacinė ir kontempliatyvioji malda.
Ignaciškų pratybų turinį sudaro šios dalys:
* Pradžia ir pagrindas
jį sudaro įvadas ir visų Pratybų santrauka
* Pirmoji savaitė
nuodėmių apsvarstymas ir kontempliacija,
Dievo atleidimo atradimas
* Antroji savaitė
Jėzaus Kristaus gyvenimas iki Verbų sekmadienio,
savo pašaukimo pažinimas
* Trečioji savaitė
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, kančia,
skausmo ir kančios apmąstymas
* Ketvirtoji savaitė
Jėzaus prisikėlimas ir įžengimas į dangų,
atpažinti Dievo veikimą net paprasčiausiuose kasdienos dalykuose ir įvykiuose
Ir turinio išdėstymui gali būti pasirinkti skirtingi metodai, nors nelabai pavadinčiau tai metodu, greičiau būdu:
* 30 dienų rekolekcijos
kuomet visa Dvasinių pratybų medžiaga nenutrūkstamai išdėstoma per mėnesį.
* 5 savaitinių rekolekcijų ciklas
visas Pratybų turinys išdėstomas per 5 savaites darant tarp atskirų rekolekcijų savaičių pertraukas. Jos gali būti iki 3 metų. Rekolekcijų savaitė trunka 7-8 dienas. Tuomet visos Dvasinės pratybos išeinamos per kelis metus.
* 33 savaičių ciklas. Dar kartais vadinama Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime.
Visas pratybų turinys išdalintas į 33 savaites, vyksta kassavaitiniai susitikimai ir toliau visą savaitę gyveni su paskirtomis užduotimis.
Taip pat dar būna rekolekcijos, kurios naudoja atskirus Ignaciškų Dvasinių pratybų elementus ar priemones. Tačiau tai rekolekcijos besiremiančios ignaciškuoju dvasingu, bet ne pačios Dvasinės pratybos. Kartais toks susimaišymas atsitinka.
Galbūt ši knyga padės atsakyti į kai kuriuos klausimus. Prisegu
,,Eik į savo kambarėlį" – šv. Ignaco Lojolos mokymu pagrįstos Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime, skirtos atrasti/sutvirtinti ryšį su Dievu, pažinti labiau save.
"Kaip vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos, taip meditacija, kontempliacija ir kiti maldos būdai, kurie parengia ir nuteikia sielą, yra vadinami ,,dvasinėmis pratybomis", - sako Šv. Ignacas Lojola.
Susitikimai vyks kartą per savaitę vakarais, po 18.00 val. Šv. Mišių. Susitikimų savaitės dieną nustatysime per pirmą užsiėmimą (kad visiems/daugumai būtų tinkama diena).
Pirmas susitikimas įvyks 2015 m. rugsėjo 29 d.
Facebook nuoroda (https://m.facebook.com/events/407213636145409?acontext=%7B"ref"%3A98%2C"action_history"%3A"null"%7D&aref=98&refid=17&__tn__=H)
Kaune taip pat vyksta, ne tik Šiauliuose :)
http://kjb.lt/
Ir Vilniuje, šv. Kazimiero bažnyčioje:
►ŠV. IGNACO PRATYBOS – programa, trokštantiems gilinti asmeninį ryšį su Dievu, ieškoti Jo kasdienybėje, pasiryžusiems kasdien skirti maldai laiko ir kartą per savaitę susitikus dalintis maldos patirtimi su bendražygiais. Programa vyks nuo rugsėjo paskutinės savaitės, pirmadieniais po 17.30 šv. Mišių. (Apie 18:15) Veda ses.Marija SJE marozaiteieva@gmail.com
Eik į savo kambarėlį" – šv. Ignaco Lojolos mokymu pagrįstos Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime, skirtos atrasti/sutvirtinti ryšį su Dievu, pažinti labiau save.
"Kaip vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos, taip meditacija, kontempliacija ir kiti maldos būdai, kurie parengia ir nuteikia sielą, yra vadinami ,,dvasinėmis pratybomis", - sako Šv. Ignacas Lojola.
Daugiau:
https://www.facebook.com/events/1028835510570472/
Radau citatą: "Pirmoji pratyba atliekama vidurnaktį; antroji tuoj atsikėlus iš ryto; trečioji prieš ar po Mišių, bet iki pietų; ketvirtoji Vakarinės metu; penktoji – valanda prieš vakarienę.
Daugiau ar mažiau tokios valandų sekos reikia laikytis per visas keturias savaites, priklausomai nuo to, ar pratybas atliekančio žmogaus amžius, nusiteikimas ir temperamentas padeda jam atlikti penkias ar mažiau pratybų".
Kas galėtų man paaiškinti, kaip visa tai turėtų atrodyti kasdieniame žmogaus dienoje, ypač jei žmogus dirbantis arba gyvenimo ritmas nepastovus? Ar įmanomos šios dvasinės praktikos, neperkant knygos ir nedalyvaujant grupiniuose užsiėmimuose? Kiek laiko trunka atskira pratyba, ar vidurnaktis tikrai reiškia 00:00 val., kada skaitomi raštai ir t.t.?
Ačiū.
Ignacas Lojola sako :
"Kaip vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos, taip meditacija, kontempliacija ir kiti maldos būdai, kurie parengia ir nuteikia sielą, yra vadinami ,,dvasinėmis pratybomis".
šv. Ignaco Lojolos mokymu pagrįstos Dvasinės pratybos yra skirtos pagilinti atrasti iš naujo savo santykį su Dievu, taip pat labiau pažinti save.
Šios Dvasinės pratybos gali būti atliekamos keliais būdais (priklausomai nuo laiko):
1. per mėnesį. Visas tas 30 dienų vyksta šios Pratybos ir nieko daugiau. paprastai yra atsiskiriama iš kasdieninės aplinkos, kad nebūtų trukdoma Pratyboms. Apie tai byloja, Sandra, tavo pateikta citata.
2. per 4 savaites. Pratybos yra suskaidytos į 4 savaites. Pirma savaitė, antra savaitė, trečia ir ketvirta. Praktiškai ištisa savaitė skiriama pratyboms. Ši savaitė kaip ir mėnesio atveju vyksta "pabėgant" iš įprastos kasdieninės aplinkos. Tarp savaičių galima ilgesni ar trumpesni kaip paprastai kelių mėnesių tarpai.
3. per 33 savaites. Šiuo atveju Pratybos vyksta kasdieninėje aplinkoje. Per dieną surandant bent 30 min. atlikti tam tikroms užduotims. Pasirenkama individualiai.
Ir kiekvieną savaitę susirenkant grupėje pasidalinti patirtimi, įžvalgomis.
Ar įmanoma ... pabandyčiau atsakyti ar įmanoma išmokti užsienio kalbą be kito žmogaus, be vadovėlio, be užduočių ...
Rekomenduojama, bent turėti dvasinį palydėtoją.
Tačiau labai labai rekomenduotina ir grupė.
O kaip dėl minimalaus bendravimo su artimiausiais žmonėmis, per tas 30 d.? T.y., po vakarienės? Šiuo metu neturiu jokios galimybės dalyvauti nei grupėse, nei bažnyčioje ir pan., nes laikinai gyvenu užsienyje, o kalba minimali. Ar per tas 30 d., žmogus visiškai izoliuojasi nuo aplinkos ir visų žmonių: tik užsiima dvasinėmis pratybomis, valgo ir miega? Juk lieka ir laisvo laiko, ar ne?
paprastai 30 d. (mėnesio) ar 7 d. (savaitės) rekolekcijų metu
yra išvykstama iš įprastos aplinkos (namų)
ir apsigyvenama ten kur vyksta rekolekcijos (vienuolyne, rekolekcijų namuose ar pan.)
kontaktai su išoriniu pasauliu būna labai riboti.
Dar galima paskaityti čia -
http://www.jesuit.lt/dvasines-pratybos-32/articles/apie-dvasines-pratybas-placiau
Ačiū už suteiktą informaciją ;)