Viename internetiniame tinklapyje radau įspūdingą (ne tas žodis!) liudijimą moters, dukart išgyvenusios klinikinę mirtį. Svetainėje Vydija (http://www.vydija.lt/straipsniai/knygos/G_Polo.htm) yra apibendrinantis įvadas prieš skaitant šią istoriją. O dabar siūlau paskaityti Glorijos Polo liudijimo pradžią ir, jei susidomėsite, visą ją rasite čia (http://gediminask.blogas.lt/gloria-polo-liudijimas-3.html).
CitataBroliai ir seserys! Kaip nuostabu yra dalintis su jumis dovana, kurią Viešpats man suteikė daugiau kaip prieš 10 metų, kai dar lankiau Kolumbijos Nacionalinį Universitetą Bogotoje. Tuo metu buvau paskutiniame kurse, kartu su savo sūnėnu, kuris taip pat buvo stomatologas. Mano vyras buvo su mumis tą dieną.
Penktadienio popietę turėjome pasiimti knygas iš Stomatologijos Mokyklos. Tuo metu labai smarkiai lijo ir mes su sūnėnu slėpėmės po nedideliu lietsargiu. Mano vyras vilkėjo neperšlampantį lietpaltį ir prie Pagrindinės Bibliotekos prisiartino nuo sienos pusės. Tuo tarpu mes su sūnėnu šokinėdami per balas bėgom pro medžius. Tuo metu kai kaip tik ruošėmės šokti per didelę balą, mus nutrenkė žaibas. Abu smarkiai apdegėm. Mano sūnėnas mirė vietoje. Nepaisant jauno amžiaus jis buvo atsidavęs Viešpačiui ir ypač mylėjo Kūdikėlį Jėzų. Jis visada nešiojo pasikabinęs Kūdikėlio Jėzaus atvaizdą kvarcinio krištolo gabalėlyje. Teismo medicinos eksperto išvadose buvo parašyta, kad žaibas į jo kūna pateko per Kūdikėlio atvaizdą kvarce, pervėrė širdį, sudegino vidaus organus ir išėjo per koją. Tačiau iš išorės jo kūnas visiškai neapdegė.
Mano atveju žaibas perėjo tokiu būdu, kad siaubingai apdegino ne tik viduje, bet ir išorėje. Šis kūnas, kurį matote, yra atstatytas per mūsų Viešpaties malonę.
[...]