Kiekvienas žeme vaikščiojantis žmogus yra nuostabiai Dievo sukurtas ir savo gilumoje tai žino, todėl dažnai atsitinka, kad neretas ima manyti, jog ir apie jį supantį pasaulį nusimano geriausiai, jo tiesa - pati tikriausia, sprendimai - patys išmintingiausi, išmanymas - tikras ir jam nereikalingi mokytojai.
Tačiau mūsų tikėjime neveltui dažnai esame vadinami avelėmis, o Jėzus - Geruoju Ganytoju :) (šį palyginimą tradicija iš Viešpaties lūpų ir išsaugojo). Dažnai mums kalbėjęs palyginimais, Jėzus pastebėjo, kad tas nuostabusis Dievo kūrinys žmogus yra linkęs nuklysti, kaip lankose žolę rupšnojanti avis. Išeidamas pas Tėvą, Jėzus paliko atsakingus apaštalus, vieną jų - Petrą - paskyręs Bažnyčios galva, įpareigojo visus tikėjimo turtus išsaugoti mums.
Šitaip ir turime iš tradicijos gimusius tikėjimo šaltinius -
Šventąjį Raštą,
Katalikų Bažnyčios Katekizmą,
Vatikano II Susirinkimo dokumentus ir kt. Tad nepasivartyti jų laiks nuo laiko būtų didis praradimas.
Bernardinai.lt pasirūpino, kad mums tai būtų patogu ir lengva: pradedama straipsnių serija - pirmasis pasiūlymas (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-05-dariusz-kowalczyk-sj-kataliku-baznycios-katekizmas/90313), galima sakyti gidas, palydėsiantis mus
KBK (Katalikų Bažnyčios Katekizmo) puslapiais.
CitataBet ar mes tikrai trokštame Dievo? Katekizmas sako, kad šitą troškimą žmogus gali ,,pamiršti, jo neįvertinti ar net aiškiai jį atmesti". Vadinasi, galime neklausyti širdies balso. Viena tokios laikysenos priežasčių gali būti ,,maištas dėl blogio pasaulyje". Su mumis gali atsitikti kaip su tais grūdais, kurie pateko tarp erškėčių: pasaulio rūpesčiai arba turtai atitraukia mūsų dėmesį nuo svarbiausių dalykų. Kitos Katekizmo nurodomos Dievo troškimą slopinančios priežastys – tai tikinčiųjų rodomas blogas pavyzdys, tikėjimui priešiškos mąstymo srovės, o visų pirma žmogui nusidėjėliui būdingas polinkis slėptis nuo Dievo.
Tad imkime į rankas Katekizmą ir perskaitykime 27 straipsnį. Žmogus trokšta Dievo. Šis troškimas priklauso jo prigimčiai.
http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N10374.html (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N10374.html)
Citata iš: Silvija lapkričio 06, 2012, 03:50:36
Šitaip ir turime iš tradicijos gimusius tikėjimo šaltinius - Šventąjį Raštą, Katalikų Bažnyčios Katekizmą, Vatikano II Susirinkimo dokumentus ir kt. Tad nepasivartyti jų laiks nuo laiko būtų didis praradimas.
Ne tik praradimas, bet ir pareiga. Žmonės mėgsta sakyti: "aš tai padariau, nes nežinojau, kad taip negalima elgtis...". Tačiau kaip visi mes puikiai žinome, "įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės". Todėl po laiko teisintis jau bus beprasmiška :no-no:
Ką jau kalbėti apie tokias "katalikiškas" statistikas, kaip kad 80% manančių, kad kontracepcija yra "OK" ir pan.
Citata iš: Tomas M. lapkričio 06, 2012, 11:47:48
"įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės". Todėl po laiko teisintis jau bus beprasmiška :no-no:
Ką jau kalbėti apie tokias "katalikiškas" statistikas, kaip kad 80% manančių, kad kontracepcija yra "OK" ir pan.
Biski iššoksiu iš konteksto, bet moraliai vertinant veiksmus šitai vis tik svarbu. Kai vertinamas nuodėmės sunkumas, grubiai kalbant skiriami trys kriterijai:
1. Svarbus dalykas
2. Supratimas
3. Laisva valia
KBK - 1857 Kad nuodėmė būtų sunki, reikia drauge trijų sąlygų: ,,Sunki yra kiekviena nuodėmė, kurios objektas yra svarbus dalykas, ir kuri padaroma visiškai sąmoningai ir laisvai."
Taigi, jei supratimo trūksta, žmogus apie tai negirdėjęs, moraline prasme pakaltinamumas vis tik mažėja. Bažnytinė teisė kiek skiriasi nuo civilinės. Pvz. girtumas civilinėj yra sunkinanti aplinkybė, bažnytinėj - lengvinanti (dėl sąmonės neaiškumo), nors gali būt pakaltinamas dėl ko padauginai ten, kur žinojai, kad negalima. Ir nors padarytas blogis nepagerėja, žmogaus "pakaltinamumas" gali labai skirtis. Kaip ten sako - "Vergas, kuris suprato savo šeimininko valią, bet nepasiruošė ar jo valios nevykdė, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nesuprato ir dėl to padarė ką nors baustino kirčiais, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir iš to, kuriam daug patikėta, bus daugiau ir pareikalauta." ;]
Jei girdėjęs, žino, aiškiai supranta - kita kalba...
Sutinku, bet turime pripažinti, kad šiais laikais daug kas praktikuoja palaimingo nežinojimo "dorybę" ::)
Todėl dar manau bus žiūrima, ar dėjai pastangas, kad sužinoti savo šeimininko valią.
Citata iš: Tomas M. lapkričio 06, 2012, 15:44:30
Sutinku, bet turime pripažinti, kad šiais laikais daug kas praktikuoja palaimingo nežinojimo "dorybę" ::)
Na jei taip yra, šita "dorybė" senobiškai turbūt vadinas apsimetinėjimas, paprasčiau - melas. :)
Labai įdomu - straipsnų ciklas (http://www.tikejimometai.lt/w/?id=90) apie Vatikano II susirinkimą, jo dokumentus ir įsisąvinimą.
CitataKiekvienas tikras Bažnyčios atsinaujinimas reikalauja pusiausvyros tarp to, ką galima ir reikia keisti ir to, kas nekintama, tarp naujų dalykų ir tų, kuriuos reikia išsaugoti ir tęsti.
Congaras savajame tekste apie Bažnyčios atnaujinimą, peržiūrėtame ir pakartotinai iškleistame 1968 m., rašė: ,,reikia, kad Susirinkimu pradėtas atsinaujinimas [...] siektų visiško evangelinio radikalumo ir kad Bažnyčia sukurtų tokius gyvenimo ir skelbimo modelius, kurių dėka ji be jokių apribojimų galėtų atsidėti evangelinei tarnystei pasaulio labui".
Tad reformos esmė – ir taip ją suprato Susirinkimo tėvai – glūdi tikėjimo radikalume tarnaujant besikeičiančiam pasauliui.
Deja, kai kuriuose Bažnyčios sluoksniuose reforma buvo neteisingai suprasta, buvo apsiribota tik kai kurių dalykų supaprastinimu ir adaptavimu. Josephas Ratzinegris tai pavadino ,,tikėjimo atskiedimu". Tad jei grįžtame į Vatikano II Susirinkimo pradžią ir bandome suprasti ko siekta juo pradėta reforma, matome, jog tikslas nebuvo padaryti katalikybę patogesnę ir lengvesnę, bet pagilinti tikėjimą.
o čia Vatikano II dokumentai lietuviškai http://www.intratext.com/IXT/LIT0017
apie valandų liturgiją http://www.intratext.com/IXT/LIT0017/_PS.HTM
kad jau taip rimtai imatės... (šypsnis)
Ačiū, homo viator, pasižiūrėjau - nuostabūs dokumentai! Mūsų Seimo leidžiamiems - oi kaip toli iki šių.
CitataBernardinai.lt pasirūpino, kad mums tai būtų patogu ir lengva: pradedama straipsnių serija (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-05-dariusz-kowalczyk-sj-kataliku-baznycios-katekizmas/90313), galima sakyti - gidas, palydėsiantis mus KBK (katalikų Bažnyčios katekizmo) puslapiais.
Antrasis siūlymas (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-14-kataliku-baznycios-katekizmas-3-dievo-pazinimas/90763) - "Dievo pažinimas". Taigi, atsiverčiame Katekizmo 31 straipsnį:
http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N10374.html (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N10374.html)
Kaip nuostabiai pasakė šv. Augustinas: ,,Paklausk gražiosios žemės, paklausk gražiosios jūros, paklausk gražaus – plevenančio ir raibuliuojančio oro, paklausk gražaus dangaus [...], paklausk jų visų, ir visi tau atsakys: žiūrėk, kokie mes esame gražūs. Jų grožis – tai jų liudijimas (confessio). Kas gi tą kintamą grožį sukūrė, jei ne pats Grožis (Pulcher), kuris nekinta?''
Trečiasis siūlymas (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-21-kataliku-baznycios-katekizmas-3-mums-reikia-apreiskimo/91121).
CitataKrikščionių tikėjimas neatsirado vien iš žmogaus pastangų pažinti Dievą. Krikščionių tikėjimas – tai atsakymas Dievui, kuris pats panoro apsireikšti žmogui. Katekizmas taip pat moko, kad Apreiškimas nėra vien mums perduotų tikėjimo tiesų visuma, bet visų pirma asmeniškas susitikimas su Jėzumi Kristumi.
Skaitome KBK (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1049A.html) toliau.
Ketvirtoji dalis (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-28-kataliku-baznycios-katekizmas-4-apreiskimo-pakopos/91465), kurioje kalbama apie Dievo apsireiškimus istorijoje, kurie mums tarsi sakyte sako: Nojaus Dievas yra Tas Pats Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, kurio Sūnus, Jėzus Kristus, iš Šventosios Dvasios siųstas visiems žmonėms, yra ir mano Dievas!
Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 54-65 skyriai: http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1049A.html (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1049A.html)
O kaip vis dėlto yra su tais apreiškimais, pasibaigė jie su Kristumi ar ne?
Penktuoju siūlymu (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-05-kataliku-baznycios-katekizmas-5-apreiskimas-ir-privatus-apreiskimai/91797) kviečiame skaityti KBK 66, 67 skyrius:
http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1049A.html (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1049A.html)
Daugumoje tikinčiųjų galvelių nusistovėjęs supratimas, kad tikėjimą perduoti mums turi kunigai ir kiti dvasios tarnai. Bet ar ne laikas būtų pradėti ir patiems dėti pastangas, juolab kai tam yra visos galimybės?
Šeštasis pasiūlymas (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-12-kataliku-baznycios-katekizmas-6-apreiskimo-perdavimas-tradicija/92133) atsiversti KBK mums suteikia progą pasigilinti, kas ta Tradicija katalikų tikėjime.
CitataNuo Šventosios Tradicijos, perduotos apaštalų ir skelbiančios tai, ką jie gavo iš Kristaus, skiriasi pamaldumo ar drausminės ,,tradicijos", laikui bėgant atsiradusios vietinėse Bažnyčiose. Šiomis ,,mažosiomis" tradicijomis įvairiose vietose ir įvairiomis vietinių kultūrų sąlygomis išreiškiama didžioji Tradicija.
Skaitome KBK (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N105DE.html) toliau.
Katalikų Bažnyčios katekizmas (7). Šventasis Raštas (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-19-kataliku-baznycios-katekizmas-7-sventasis-rastas/92500)
CitataKatekizmas primena garsiuosius šv. Jeronimo žodžius: ,,Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Kristaus" (133).
Skaitome nuo 80 (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N105DE.html) str.
Tęsiant pažintį su KBK, toliau apžvelgiama tikėjimo paveldo aiškinimas (8 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-27-kataliku-baznycios-katekizmas-8-tikejimo-paveldo-aiskinimas/92792)) bei tikinčiųjų vaidmuo perduodant ir skelbiant tikėjimą (9 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-02-kataliku-baznycios-katekizmas-9-tikinciuju-vaidmuo-perduodant-ir-skelbiant-tikejima/93008)).
Ką iš tiesų reiškia žodis ,,tikėti"? 10 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-09-kataliku-baznycios-katekizmas-10-as-tikiu/93336) ir 11 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-16-kataliku-baznycios-katekizmas-11-kas-yra-tikejimas/93731) dalys.
CitataKatekizmas cituoja šv. Augustino posakį: ,,tikiu, kad suprasčiau, ir suprantu, kad geriau tikėčiau" (158) (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1094B.html). Šitie žodžiai tepaskatina mus atidžiai skaityti Katekizmą.
Labai gera MR laida iš serijos Katekizmo komentaras (http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=29186). Laidos vedėjas kun. Arnoldas Valkauskas kviečia dr. Valdą Mackelą atsakyti į klausimą, kas vyksta šiandien mūsų visuomenėje, kad atsirado šitiek daug neteisingo dvasingumo formų ir kad mūsų tikėjimo pažinimas tapo toks menkas?
Diskusijos pašnekovas prisiliečia prie laiko ženklų ir pasako vieną skandalingą dalyką: tai, kad mes nuolat tobulėjame, yra mitas. Tereikia paskaityti tekstus, parašytus prieš keletą šimtų ar tūkstantį metų, ir pamatysime, kad anuomet žmonės turėjo žymiai daugiau laiko mąstyti, troškimo ieškoti ir noro pažinti.
Visas pokalbis vyksta atsiremiant į KBK:
Citata2104 ,,Visi žmonės privalo ieškoti tiesos, ypač apie Dievą ir Jo Bažnyčią, o pažinę ją priimti ir jos laikytis."Ta pareiga kyla ,,iš pačios žmonių prigimties"; ji suderinama ir ,,su tikra pagarba" įvairioms religijoms, kurios ,,neretai esti visus žmones apšviečiančios Tiesos atspindys", ir su meilės įsakymu, raginančiu krikščionis ,,su meile, išmintingai ir kantriai elgtis su tais žmonėmis, kurie klysta tikėjimo dalykuose arba jo nepažįsta"
Taip pat apžvelgiame KBK skyrius apie tikėjimą bendruomenėje (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-23-kataliku-baznycios-katekizmas-12-tikejimas-bendruomeneje/94127) (12).
CitataKatekizmas pabrėžia, kad ,,visas Tikėjimo simbolis kalba apie Dievą, o apie žmogų ir pasaulį – tik siejant tai su Dievu" (199). Visos tikėjimo tiesos priklauso nuo šios pirmosios ir ją aiškina.
[...]
,,nors ir apsireikšdamas, Dievas lieka nesuvokiamas slėpinys" (230). Teisingai sako šv. Augustinas: ,,Jei tu Jį suprastum, Jis nebūtų Dievas". Tad jei mąstydami apie visa tai kas yra susiduriame su slėpiniu, mes iš tiesų susiduriame su tuo, kurį vadiname ,,Dievu".
Skaitome KBK poskyrį Tikiu Dievą Tėvą (http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N10D09.html) (13).
Seniai jau bedariau šią apžvalgą, todėl tiem, kas ieškos, įdedu nuorodą, kur rasti kitus skyrius:
http://www.bernardinai.lt/religija/religija_katecheze (http://www.bernardinai.lt/religija/religija_katecheze)
Bet norėčiau dar stabtelti šiandien ties 20-ta Katekizmo apžvalga - Sukūrimas. Vyras ir moteris. (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-22-kataliku-baznycios-katekizmas-20-sukurimas-vyras-ir-moteris/97784) Juk esam sukurti skirtingi, bet ne tam, kad skirtumėmės.
CitataKatekizmas pabrėžia, kad vyras ir moteris yra lygūs, bet skirtingi. Vyras ir moteris turi tą patį žmogaus asmens kilnumą, nes abu sukurti ,,pagal Dievo paveikslą". Tuo pat metu jie skirtingi, tačiau skirtingumas jų nesupriešina, o vienija ir leidžia vienam kitą papildyti. ,,Vyras ir moteris yra sukurti «vienas kitam»" (372). Dievas juos sujungia santuokoje, kad tapdami vienu kūnu, sukurtų tinkamą aplinką vaikų gimimui ir auginimui. Du vyrai arba dvi moterys negali sudaryti santuokos, nes jie vienas kito nepapildo santuokos prasme.
O čia - VDU Teologijos fakulteto paruoštas video, kur taip pat daug dėmesio skiriama vyro ir moters sukūrimui (prasideda 38:20):
Pasaulio atsiradimas, sukūrimas ir evoliucija (http://youtu.be/zKzkKwBc_fM?t=38m20s) ir tęsiasi čia:
http://www.youtube.com/watch?v=G-GiNH1-Iyc
http://www.youtube.com/watch?v=QUXC0FBS6TM
Marijos radijas išleido kun. A. Valkausko KBK komentarų, sakytų per MR, kompaktą. Tikriausiai Katalikų pasaulio knygynuose ar pačiame MR galima įsigyti. (//)
Aš tai rankiniu būdu tą archyvą kompiuteryje saugoju, nes tikrai kun. Arnoldo Valkausko mintys yra vertos būti klausomomis ir klausomomis :thumbup:
Bet CD galima gauti su A.V. parašu :-)
Radau įdomų tekstą, padedantį suprasti mūsų Bažnyčios kursą po II Vatikano susirinkimo.
Žinome, kad Jonas Paulius II iškėlė ,,bendrystės dvasingumą" kaip naujojo tūkstantmečio išskirtinį bruožą: ,,Padaryti Bažnyčią bendrystės namais ir mokykla – tai didelis iššūkis, kylantis mums prasidedančiame tūkstantmetyje... Pirma konkrečių iniciatyvų planavimo, būtina skatinti bendrystės dvasingumą". Tai palaipsniui Popiežiaus širdyje subrendusi pranašystė, kurios šaltinis – laiko ženklų atpažinimas. Būtų įdomu nužymėti tą kelią, kuris per pontifikato metus atvedė jį prie bendrystės dvasingumo paskelbimo trečiojo tūkstantmečio dvasingumu. Tačiau mano tikslas yra panagrinėti, kaip bendrystės dvasingumas iškilo platesnėje krikščioniškojo dvasingumo istorijos perspektyvoje. Šventoji Dvasia, Bažnyčios gyvenimo dinaminis principas, turi savo sumanymą, kaip laikų bėgyje atskleisti Evangelijos puslapių prasmę, kaip vesti vyrus ir moteris į ypatingas krikščioniškojo slėpinio patirtis, nuo kurių prasideda skirtingi dvasingumai. Kodėl būtent šiandien Šventoji Dvasia žadina šį naują dvasingumą? Koks jo santykis su iki šiol buvusiais dvasingumais? Kiek čia tęstinumo ir kiek naujumo?
Siūlau labai supaprastintą dviejų tūkstančių metų krikščioniškos patirties, galiausiai vedančios į bendrystės dvasingumą, peržvalgą.
http://www.vitaconsecrata.lt/triju-isakymu-palyginimas (http://www.vitaconsecrata.lt/triju-isakymu-palyginimas)
Off-topic pastebėjimas : "kaip vesti vyrus ir moteris į ypatingas krikščioniškojo slėpinio patirtis". Kodėl ne žmones? ;)
Įdomų paaiškinimą girdėjau, atseit kitose kalbose žodis "žmonės" tapatinasi su žodžiu "vyrai", o tai jau nepolitkorektiška ;)
Turbūt tos kalbos kokių nors patriarchalinių kraštų :)
Manau teisinga išskirti "vyrus ir moteris", nes ir Dievas žmogų sukūrė kaip vyrą ir moterį. O tas nuo amžių esantis nesusikalbėjimas yra nenatūralus. Du skirtingi, bet mylintys ir įsiklausantys, vienas kitam padedantys ir papildantys vienas kitą, tampa tuo tikruoju žmogumi. Bendrystėje tarp asmenų randasi Dievas, tikroji Tiesa.
O kaip vaikai? Juk jie dar nei vyrai nei moterys ... Be to būna ir senbernių su senmergėmis :P
Tu čia juokies ar rimtai kalbi? :)
Jei rimtai, tai juk nėra skirtumo, vaikai ar suaugę, tuos du pradus – vyrišką ir moterišką - randame visur, ne tik žmoguje, bet ir visoj kūrinijoj taip pat. Nes Dievas – taipogi vyriškas ir moteriškas, ir tai Jis įdėjo į savo kūrinius ir nepaliauja juos traukti prie savęs.
Ir kokią temą bepaliestume – ar pašaukimus, ar skaistumą, ar skirtingų denominacijų krikščionis – klausimai išsiriša kai suvokiame, kad pašaukti esame bendrystės džiaugsmui. Pašaukime – kai surandame tokią vietą, kur tarp brolių/seserų galime geriausiai tarnauti mylėdami Dievą; kalbant apie skaistumą – kai asmenų bendrystėje svarbiau ne kūno malonumai, ne turto kaupimas ar padėtis visuomenėje, o bendrystės džiaugsmas; Bažnyčios gyvenime – kai tarpusavio santykiuose atrandame Dievą, kai visi kartu galime venytis Komunijoje su Juo.
Beje, apie mažus vaikus prisiminiau :), kai mano dukra dar ėjo į darželį, ji jau turėjo pasisekimą tarp berniukų, vienas iš jų kartą atnešė ir padovanojo jai mamos lūpdažį, o kitas atžygiavo tiesiai į namus su didžiuliu raudonu amariliu (gėlė tokia) :D.
Poreikis dovanoti iš meilės jau ryškus nuo pat mažumės, tik labai greitai prasideda pavojai, priklausomai nuo to, kuom tuos vaikus užpildysim mes, suaugusieji.
Ne, čia tik manyje tupi prieštaravimo velnias ir liepia viskam prieštarauti ;)
Temos geras klausimas - ,,ar teisingai tikime?" O ką, jeigu neteisingai? Jei katalikų tikėjimas nėra teisingas? Ką, jeigu pravoslavų ortodoksų tikėjimas yra teisingesnis? Ar apie tai nesusimąstėte? Gal kaip tik broliai Kristuje Kalvinas ir Cvinglis buvo teisūs? :-\
Nereikia sukti per daug galvos, kokia religija ir kokia konfesija teisinga, o kokia ne. Visos religijos yra teisingos, kurios veda į Dievą.
Į religiją reikia žiūrėti tik kaip į įrankį priartėti prie Dievo ir pasiekti šventumą, o nepaversti religijos pačiu Dievu. Jei mes religiją paverčiame Dievu - tuomet esame patys primityviausi pagonys.
Nepamirškime: RELIGIJA NĖRA DIEVAS, RELIGIJA YRA ĮRANKIS, kuris mums yra labai reikalingas ir be kurio pagalbos mes neregėsime Dievo veido amžinybėje.
Reikia nepamiršti, kad Dievas nėra nei katalikas, nei musulmonas, nei induistas, nei budistas.
Teigti, kad mano religija yra teisingesnė ir vertesnė nei kitos yra paprasčiausiai nekorektiška.
Šv. Augustinas sakė, kad yra keturios pagrindinės dorybės:
1. Nuolankumas
2. Nuolankumas
3. Nuolankumas
4. Nuolankumas
:)
Mylėkim kitų religijų žmones, bet pirmiau mylėkime Kristų. Svarbiausia Jo neišduoti.
Citata iš: Augucka vasario 04, 2014, 04:47:55Nereikia sukti per daug galvos, kokia religija ir kokia konfesija teisinga, o kokia ne. Visos religijos yra teisingos, kurios veda į Dievą.
Į religiją reikia žiūrėti tik kaip į įrankį priartėti prie Dievo ir pasiekti šventumą, o nepaversti religijos pačiu Dievu. Jei mes religiją paverčiame Dievu - tuomet esame patys primityviausi pagonys.
Nepamirškime: RELIGIJA NĖRA DIEVAS, RELIGIJA YRA ĮRANKIS, kuris mums yra labai reikalingas ir be kurio pagalbos mes neregėsime Dievo veido amžinybėje.
Reikia nepamiršti, kad Dievas nėra nei katalikas, nei musulmonas, nei induistas, nei budistas.
Teigti, kad mano religija yra teisingesnė ir vertesnė nei kitos yra paprasčiausiai nekorektiška.
Kontraklausimai: kuri religija neveda link dievo? Link kurio dievo veda budizmas? Dievas ir neturi būti kurios tai religijos išpažinėju.
Iš tikrųjų yra labai svarbu žinoti, ar teisingai garbini Dievą. Dievas ieško tų, kurie garbina Jį teisingai. Kas yra teisingas Dievo garbinimas? Tai yra nuoširdumas ir visiškas atsidavimas visose gyvenimo srityse, bet kuriuo gyvenimo momentu: ,,ateis valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško" (Jn.4,23). Kas yra toji tiesa? Kiek gali būti tiesų?
Nemanau, jog Jėzui Kristui vienodai kuo tiki jo mokiniai. Antraip jis nebūtų rūpinęsis perduoti teisingą Gerąją Naujieną. Jeigu Jėzaus Kristaus įsteigtoji Eucharistija tėra tik simbolis, tai katalikai didelėje bėdoje, nes bereikalingai aukoja Mišias, o aukos liturgija tėra tik tuščias bliūdų pasibarškinimas. Jeigu karmos dėsniai veikia, tai Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus yra nulinės vertės. Jei žmogui reikia daugybę kartų reinkarnuotis, tai kokio galo Jėzus Kristus prikėlė savo draugą Lozorių ir pats po kančios Prisikėlė? Jeigu Dievui nesvarbu kuo tiki žmonės, tai kam tada skirtas Šventasis Raštas? :-\
Apie jokius karmos dėsnius ir reinkarnacijas nėra net jokios kalbos. Palikim tai "parapsichologams", burtininkams ir ezoterikams. :no-no:
Dievas Tėvas siuntė savo Sūnų, nuo kurio turėjo prasidėti visa krikščionybė. Toks Dievo planas. Žmonijos išgelbėjimo planas, kad nepražūtume.
Musulmonai tiki, kad Dievas siuntė pranašą Mahometą ir jie įsitikinę, kad jų religija pati teisingiausia.
Niekas negali pasakyti, kur ta tikroji tiesa slypi ir kas teisus, o kas klysta.
Mes esame katalikai, nes mūsų tėvai katalikai, nes mūsų protėviai katalikai, nes mūsų kraštas, iš kurio mes kilę, katalikiškas ir mums yra natūralus pasirinkimas - būti katalikais. Tie kurie gime Indijoje, jiems natūralus pasirinkimas - jų krašto religijos. Taip jau yra. Ar reiškia, kad tie, kurie Kristaus nepažįsta, yra blogi žmonės ir visi be išimties keliaus į pragarą? Tikrai ne, būtų naivu taip galvoti.
Citata iš: Augucka vasario 04, 2014, 04:47:55
Nereikia sukti per daug galvos, kokia religija ir kokia konfesija teisinga, o kokia ne.
Ir taip ... ir ne ...
O kuom tada šis įrankis (religija) skiriasi pas katalikus, stačiatikius, protestantus, judėjus ...
Mt 5, 17 ,,Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų"
Įstatymas arba kitaip taisyklių rinkinys gali būti pavadintas tuo įrankiu (religija).
Šiame Jėzaus pasakyme galima įžvelgti, Jo dedamą akcentą, kad religija svarbu.
Pagaliau Jėzus ėjo su mokiniais valgyti velykų vakarienės, kitaip sakant atlikti žydų religines apeigas
ir jų metu pasakė - Tai darykite mano atminimui.
Kai Jėzus atėjo krikštytis, Jonas suabejojo, ar jis gali krikštyti Jėzų ...
Bet Jėzus jam atsakė: ,,Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui".
Visas pasakojimas Mt 3, 13-17
Į pragarą keliaus tik tie, kurie patys tik ten ir tenori. Dievo gailestingumas yra toks beribis, kad ne mum išmatuoti. Matuokime savo pačių nuodėmių dydį ir skaičių.
CitataNiekas negali pasakyti, kur ta tikroji tiesa slypi ir kas teisus, o kas klysta.
Su šituo niekaip negaliu sutikti. Pats esu tikras, jog tikroji tiesa slypi Jėzaus Kristaus asmenyje. Vien tik jo vardo ir aukos dėka galime būti išgelbėti. Jėzus Kristus mums tiesą apreiškė. Šventasis Raštas ir Tradicija aiškiai nurodo kas teisus, o kas klysta.
Citata iš: nesvarbu vasario 04, 2014, 16:26:20
Į pragarą keliaus tik tie, kurie patys tik ten ir tenori.
Esmė turbūt tame, kad čia panašiai kaip su alkoholiku arba narkomanu, kuris supranta kad gerti blogai, bet kai ateina metas
nori gerti ir viskas. Vadinasi mes esame ne visai laisvi savo pasirinkimuose?
Turbūt panašiai bus ir su pragaru, bus kas renkasi pragarą, dėl to, kad ne jis pats nori, bet už jį nori jame esanti nuodėmė.
Viskas tarpusavy labai tampriai susiję. Pijokas ne per vieną dieną tampa pijoku. Organizmą prie alkoholio pratiname palaipsniui. Nežinau kaip ten su narkotikais, ypač tais, labai stipriais, kur fiziologinė priklausomybė išsivysto porą kartų pavartojus, bet prie šnapso pratinamasi mažais žingsneliais. Lygiai taip pat ir rūkymas ir nusikalstamumas - pradedama nuo mažų dalykėlių, retkarčiais. Taip pamažu pripratiname save prie blogų dalykų, kad vėliau susipainiojame ir nebesugebame atskirti kas yra kas, o tada jau, pamatę Dievo veidą, nebeištveriame ir sukamės šalin, bėgame, nes esame neverti ir t.t. ir pan. ... o velniai juokiasi, geria šampaną pergalės dienai atšvęsti! :'(