Gal būtų noro pasidalinti ką šiame Advente pasižadėjome Dievui?
Aš kaip visad - nežaisti prie kompo.
Labai stengiuosi neteisti kitų žmonių, nors tas dažniausiai nesigauna.
Šiaip jau aš tokių konkrečių įžadų neduodu (galvoju, kad taip gal išpildau Jėzaus patarimą neprisiekinėti? :-\).
Vieno susikaupimo vakaro metu gavau aiškų adventinį ženklą - Moterį su kūdikiu - tai stengiuosi būti kuo geresnė mama ir močiutė :)
As Dievui taip pat nieko nebezadu. Esu tai dariusi, bet isteseti nepavyko.. Pasizadu tik sau. Siemet nusprendziau pabandyti nesigincyt su vadovybe - oi kaip sunku buti nuolankiai..
Aš bandau prisiminti pasninką, kuris senais laikais Advento metu buvo panašus į Gavėnios meto pasninką. Pasirodo net žodis "karnavalas" yra su tuo susijęs, jis reiškia panašiai "mėsa, ate" :D Mat anksčiau karnavalu prasidėdavo pasninko laikas, panašiai tikriausiai, kaip Užgavėnės.
Pirmas žingsnelis, bandau nekrimsti visokių "pakramtukų" tarpuose tarp tikrų valgymų.
Tik neperlenk lazdos, ir taip kūdas esi ;)
Juokdariai jūs. Pasninkauti paprasta ir nesunku. Mano vaikai jau suaugę, bet su džiaugsmu prisimena vaikystę ir laukia tos dienos, kada prasidės adventas. Tą dieną, jeigu yra likę šaldytuve mėsos ir pieno, viskas išmetama šuniui ir prasideda vegetariškas gyvenimas su silke iki Kalėdų.Užtt kokia skani būna Kalėdų žąsis po pasninko. Tas pats ir per Gavėnią - pelenų dienoje mėsa ir pienas išmetamas šuniui, ir septynios savaitės vegetarystės iki Velykų.
Nuo Kalėdų iki Pelenų dienos yra laikotarpis, vadinamas Mėsėdžiu. Mėsėdžio metu valgoma gausiai ir riebiai mėsos, penktadieniais tačiau taip pat prisilaikant pasninko.
Bažnyčia apsileido ir išglebo, nebeteikdama reikšmės pasninkui. Pasninkas turėtų būti bekompromisinis.
Kadangi pasninkas paniekintas ir išjuoktas, vietoj jo žmonija išsigalvojo visokias "stebulingas" dietas - tai vegetarystę, tai veganystę, tai žaliavalgystę, tai dar kokią durnavalgystę. Nereikia išradinėti iš naujo to, kas patikrinta per šimtmečius. "Tik pasninkas juodas ilgą amžių duoda" -lioaudies išmintis.
Iš vaikystės prisiminimų. Nebuvo jokių triukšmingų karnavalų nei užgavėnių. Vaikystės kaime buvo savotiška apeiga prieš pasninką - advento pradžioj ir prieš Pelenų dieną moteriškės plaudavo krosnį, keptuves, puodus, žarsteklius. Tais laikais dujinių nei elektrinių viryklių nebuvo, virdavo valgį krosnyje. O krosnį, puodus ir žarsteklius plaudavo tam, kad nuplautų taukų likučius, kad tik koks lašelis taukų pasninko metu neužtikštų ant valgių. Šitaip ruošdavosi pasninkui. Kaimynės susitikusios viena kitai girdavosi, kad štai jau išmazgojo krosnį ir puodus - pasiruošė pasninkui.
Paklausus kokį senosios, ne dabartinės išglebusios, kartos žmogų, ar sunku būdavo pasninkauti - tik nusijuokdavo - et, paaukodavau viską Dievo garbei ir pasninkaudavau, visiškai nesunku.
Tikrai taip, Eugenijau. Su vyru esam isbande gavenios bemesi pasninka ir buvo visai nesunku, tik pritrukau fantazijos pasninkiniams valgiams :-)
Na, protinis darbas turi savų niuansų .. ;)
Gali nedavalgęs griovį kasti, bet kažką išmąstyti, spręsti problemas nevalgius ... sunkiai ... sunkiai ...
Nepavyksta laikytis pasninkų. Kaip ir Silvijai, man neišeina ko nors pasižadėti Dievui ir ištesėti. Tad dabar nieko nebežadu. Nėra prasmės.
Duok Dieve, nepamiršti penktadienio pasninko. Visiškai bedžiaugsmis man šis Adventas. Būtų mano valia - nedaryčiau nieko .
Dėl Mamos pastačiau Adventinį vainiką, na dar prisiversiu eglutę jai pastatyti, Kūčias paruošti. Bet anksčiau tie dalykai visada keldavo itin didelį džiaugsmą ir laukimą, o šiuo metu - 0 emocijų. Kadangi ateis giminių, tai teks stalą dengti ir t.t. Bet šiaip - šiemet šv. Kalėdos man bus eilinė diena kalendoriuje.
Visad yra prasmė, net ir tada kai bandai ir nesigauna :thumbup:
Lengvas pasninkas - velniui į naudą!
Kuo pasninkas skiriasi nuo kokios nors ten iškrovos dienos ar tiesiog susilaikymo, tarkim norint sulieknėti ar šeip neturint ko valgyti?
Kas pasninke yra svarbiausia? Ar nevalgymas? Ar nedarymas? Yra tokia piktoji dvasia, kuri prie žmogaus prikimba ir žmogus gali parų paras nenorėti nei valgyti, nei kompiuteriu žaisti, nei ten linksmintis nei ten kvaišalus kokius vartoti. Sėdi ar guli ir žiūri į vieną tašką paskendęs kažkokiame svajonių pasaulyje, arba vaikšto ir daro tai, kas yra būtina padaryti, bet tarsi būdamas ne čia. Ir be jokio vargo gali būti nevalgęs ir negėręs nė vandens nė duonos kandęs nei tėliką žiūrėjęs nei kompą įsijungęs...
Ar mes pasninkaujame tam, kad tenkintume piktąją kurią nors dvasią?
Manau, jog - NE!
Todėl jeigu jums/man pasninkas yra lengvas, reikia susimąąstyti ar tikrai viskas su manimi yra gerai?
Nes tikras pasninkas visados lydimas piktosios dvasios trukdymų, apsunkinimų ir puolimų.
Tikras pasninkas, tai ne kai šuniui išmeti mėsą ir prie jos neprisilieti mėnesį, bet kai eini į parduotuvę, nusiperki geros dešros ir ją atiduodi kuriam nors bomželiui ar kaimynui, stokojančiam. Nebūtinai penktadienį. :thumbup:
Nenorėjau moralizuoti, atsiprašau.
Kas yra tikras pasninkas, galite pasiskaityti bet kurioje maldaknygėj ar liturginiame maldyne ar katalikų interneto puslapyje.
Šios dienos bernardinai.lt adventinė meditacija iš pop. Pranciškaus ,,MISERICORDIAE VULTUS"
PASNINKAS PAGAL DIEVĄ
Išvien su pranašu Michėju galime ir mes sakyti: Tu, Viešpatie, esi Dievas, kuris atleidžia kaltę ir dovanoja nusižengimą. Tavo pyktis netveria amžinai, nes tau malonu būti gailestingam. Tu, Viešpatie, vėl mūsų pasigailėsi ir kojomis sutrypsi mūsų kaltes. Taip, tu įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes (plg. Mch 7, 18–19).
Šiuo laiku galima dar konkrečiau apmąstyti pranašo Izaijo knygos puslapius: ,,Pasninkas, kokio aš noriu, tai – nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, pavergtiesiems duoti laisvę, sulaužyt bet kokį jungą. Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems.
Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, tavoji žaizda bus greitai užgydyta. Tavasis teisumas žengs pirma tavęs, o Viešpaties šlovė palydės iš paskos. Tada šauksies, ir Viešpats atsilieps, kai pagalbos prašysi, jis tars: Aš čia! Kai tarp savųjų pašalini priespaudą, nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi, paduodi alkstančiam duonos, palengvini varguolio gyvenimą, tada tavoji šviesa užtekės tamsoje, – tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis.
Viešpats visuomet bus tau vadovas, sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, – būsi tu nelyginant laistomas sodas, kaip niekad neišsenkantis šaltinis" (Iz 58, 6–11).
...neatsukti nugaros saviesiems... :-\
Oh, sese Silvija! Dėkoju Dievui už tave! [-o<
Pirmesnį pasisakymą parašiau momentinės nuotaikos apimtas ir, truputį nurimęs, pavalgęs vėlyvus pietus, pagalvojau, jog iš tiesų paskubėjau ir, gal būt, ką nors įskaudinau savo tokiu radikalesniu, fariziejišku pasisakymu. :ashamed:
Tada nusprendžiau grįžti ir parašyti kažką dar, o čia va sesės Kristuje Jėzuje toks nuostabus post'as, kad net apsiverkiau beskaitydamas. AČIŪ!
Dar visgi pridėsiu.
Apie tylą.
Ne savo sugalvojimus, bet iš knygos, labai senos ir senai skaitytos.
Bet radau ją, noriu pacituoti:
,,tuoj po mano įšventinimo į kunigus, buvau pasiųstas prieš Kalėdas į senelių namus. Tenai gyveno sena ledi, kuri, po pirmųjų pamaldų, užėjusi pas mane, pasakė: ,,Tėve, aš norėčiau kokio nors patarimo apie maldą. Visus praėjusius metus aš klausinėjau žmones, išgarsėjusius mokslu apie maldą, ir jie niekada nedavė man aiškaus atsakymo. Todėl pagalvojau, jeigu jūs nieko nežinote, tai galite atsitiktinai papasakoti nesąmonę". Tai buvo gana drąsinanti situacija! Paklausiau ją: ,,kokia yra jūsų problema?" Senoji ledi atsakė: ,,keturiolika metų aš kalbėjau Jėzaus maldą beveik nepaliaujamai ir niekada nepajutau Dievo akivaizdos". Jai atsakiau: ,,Jeigu kalbi visą laiką, tai neduodi Dievui progos įterpti žodį". Ji paklausė: ,,Ką turiu daryti?" Atsakiau: ,,Eik į savo kambarį, po pusryčių susitvarkyk jį, pastatyk fotelį tokioje padėtyje, kad užnugaryje liktų visi tamsieji kampeliai, kurių visada yra senų ledi kambariuose ir į kuriuos jos suslepia nereikalingiausius daiktus, uždek lemputę prieš ikoną ir pirmiausia peržvelk visus daiktus savo kambaryje. Sėdėk ir žvalgykis aplinkui. Stenkis pamatyti kur gyveni, nes esu tikras, jog jeigu ištisai meldeisi per šiuos 14 metų, tai jau seniai kaip reikiant nesi apžiūrėjusi savo kambario. Paskui paimk mezginį ir 15 minučių megzk Dievo akivaizdoje. Tačiau draudžiu tau ištarti nors vieną maldos žodį. Tik megzk ir stenkis pasidžiaugti kambario ramybe". Ledi negalvojo, kad tai galėtų būti pamaldus patarimas, tačiau jį įvykdė.
Po kiek laiko ji vėl atėjo pas mane ir tarė: ,,Žinai, tai padeda". Paklausiau jos: ,,Kas padeda, kas atsitiko?" Man buvo įdomu sužinoti, kaip veikia mano patarimai. Ji paaiškino: ,,Dariau tik tai, ką jūs man patarėte. Rytą atsikeldavau, nusiprausdavau, susitvarkydavau savo kambarį, pavalgydavau pusryčius, sugrįždavau atgal, pasižiūrėdavau ar nėra nieko, kas galėtų man sutrukdyti, tada atsisėsdavau į fotelį ir galvodavau: ,,O kaip gera turėti 15 minučių, kurių metu galiu nieko nedaryti niekam nenusikalsdama. Po daugelio metų apsižvalgiusi aplinkui pagalvojau: ,,Dieve, kokiame puikiame kambaryje aš gyvenu - langas išeina į sodą, gražiai suprojektuotas butas, pakankamai vietos man ir daiktams, kurių susirinkau per metų metus". Ir ji tęsė: ,,Jaučiau didelę ramybę, nes kambaryje buvo tylu. Tikseno laikrodis, bet jis netrikdė ramybės. Tiksenimas tik pabrėžė visuotinę tylą. Po kiek laiko prisiminiau privalanti megzti Dievo akivaizdoje ir pradėjau megzti. Ir vis labiau ir labiau įsisamoninau tylą. Virbalai švelniai lietė fotelio atramas. Man nereikėjo jokio įsitempimo, ir tada supratau, kad ši ramybė nebuvo vien triukšmo nebuvimas, ta ramybė turėjo esmę. Tai nebuvo kažko nebuvimas, o kažko buvimas. Tyla turėjo tankumą, buvo turininga ir ji pradėjo skverbtis į mane. Aplinkos tyla atėjo ir sutiko tylą manyje". Baigusi kalbėti ji pasakė kažką labai gražaus, ką aš vėliau radau prancūzų rašytojo Georges Bernanos raštuose. Ji pasakė: ,,Ir staiga aš supratau, kad tyla yra buvimas. Tylos viduje buvo Tas, kuris yra visų tyluma, visa ramybė, visas svoris".
Tai nereiškia, kad ji liovėsi melstis. Ji tik galėjo palaikyti šią kontempliatyvią tylą kurį laiką. Po to jos mintys pradėdavo virpėti ir nukrypdavo į žodinę maldą, kol jos protas nurimdavo. Tada ji vėl gėrėdavosi tyla. Labai dažnai tai galėtų būti ir su mumis.
Skaitome atsitikimą iš prancūzų katalikų kunigo Arso klebono Jono Marija Vianėjaus gyvenimo. Pasakojama apie valstietį, kuris buvo pratęs praleisti ištisas valandas bažnyčioje nejudėdamas, nieko nedarydamas. Kunigas pasakė jam: ,,Ką jūs veikiate visas tas valandas?" Senasis valstietis atsakė: ,,Aš žvelgiu į Jį. Jis žvelgia į mane, ir mes esame laimingi".
To galime pasiekti, jeigu išmoksime tylėti. Pradėk nuo lūpų tylos, emocijų tylos, proto tylos, kūno tylos. Tačiau klystume manydami, galį tai pradėti nuo aukščiausio taško - nuo širdies bei proto tylos. Turime pradėti nutildydami savo lūpas, nutildydami savo kūną, kad išmoktume būti tylūs, pašalintume įtampą, nepasiduotume svajonėms bei suglebimui. Pagal vieno rusų šventojo mintį, turime būti kaip smuiko styga: įtempta taip, kad iš jos išgautume tikras gaidas, įtempta ne per stipriai iki trūkimo, ir ne per mažai, nes tada girdėtume tik zvimbesį. Ir tik tokioje būsenoje privalome mokytis tylos, būti absoliučiai ramūs. Tuomet dažniau, negu įsivaizduojame suprasime prasmę šių apreiškimo žodžių: ,,Aš stoviu prie jūsų durų ir beldžiuosi"."
Antonijus Bliūmas (A. Bloom pravoslavų metropolitas D. Britanijoje) ,,Maldos Mokykla" (49-52 psl.).
Ačiū, Sigitai :)
Panašiai manau mąstė ir Šv. Pranciškus Salezas, kiek pamenu, jam dvasios ramybė buvo viena didžiausių vertybių jo gyvenime. Jis niekur neskubėjo, kaip suprantu specialiai. Mano interpretacija buvo tokia, kad jis būtų geriau kažkur pavėlavęs, bet ramiai atėjęs, nei verstųsi per galvą ir prarastų tuo momentu Dievo ramybę, na aišku, nebandau tuo pateisinti punktualumo nebuvimą, bet tik idėja :)
Beje, Eugenijau, o jūs žuvį ir pieno produktus valgote? Nes mano benediktinai, tai kaip suprantu ne tik šių, bet ir augalinio aliejaus atsisako... :o
viską valgome, kas tik duota valgyti, ir mėsas, ir pienus ir visa kita, kas tik galima valgyti.Tačiau per pasninkus - šventa - jokių mėsų nei pienų, kaip kad mūsų tėvai ir seneliai darydavo. Gaila, kad atsisakę pasninkų, žmonės leidosi suvedžiojami visokių vegetarų bei žaliavalgių sektų.
Eugenijau, gal galėtum dar praplėsti tą mintį dėl vegetarų ir žaliavalgių sektų?
T.y. tapęs žaliavalgiu žmogus praranda galimybę pasninkauti per Adventą, nes jam kiauri metai kaip pasninkas?
tokios minties aš neturėjau. Tik norėjau pasakyti, kad ir vegetarai,ir žaliavalgiai yra liguistos psichikos žmonės, užsidarę savame pasaulyje ir norintys primesti savas nesveikas idėjas kitiems. Fiziologiniu požiūriu ir vegetarystė, ir žaliavalgystė yra nepilnavertė mityba. Dar pusė bėdos, jei suaugę vegetarai atsisako mėsos, tai jų reikalas, bet kai jie prievartauja savo vaikus su nepilnaverte mityba - tai jau yra negerai.
Krikščioniškas pasninkas yra tik LAIKINAS atsisakymas mėsos, ir tai fiziologiniu požiūriu tik į naudą. Reikalas tas, kad šimtmečius žmonija kentėjo dėl maisto trūkumo, o šių laikų žmonija kenčia nuo persivalgymo. Nutukimas ir persivalgymo ligos plinta kaip epidemija. Štai čia pasninkas būtų kaip tik. Ir valią žmogaus ugdytų, ir nuo apsivalgymo saugotų. Kokia viena iš didžiųjų septynių nuodėmių - persivalgymas.
Citata iš: Giedrė gruodžio 15, 2015, 02:52:18
Nepavyksta laikytis pasninkų. Kaip ir Silvijai, man neišeina ko nors pasižadėti Dievui ir ištesėti. Tad dabar nieko nebežadu. Nėra prasmės.
Duok Dieve, nepamiršti penktadienio pasninko. Visiškai bedžiaugsmis man šis Adventas. Būtų mano valia - nedaryčiau nieko .
Dėl Mamos pastačiau Adventinį vainiką, na dar prisiversiu eglutę jai pastatyti, Kūčias paruošti. Bet anksčiau tie dalykai visada keldavo itin didelį džiaugsmą ir laukimą, o šiuo metu - 0 emocijų. Kadangi ateis giminių, tai teks stalą dengti ir t.t. Bet šiaip - šiemet šv. Kalėdos man bus eilinė diena kalendoriuje.
Kokie dar giminės per Kūčias? Per Kūčias ir Kalėdas tik vaikai gali aplankyti tėvus, nes tai - šeimos šventė, ir jokių svečių. Svečiai gali lankytis tik antrą Kalėdų dieną. "Per Pasqua o per Natale nessun lascia il suo casale"- itališka patarlė, sakanti, kad nei per Kalėdas, nei per Velykas niekas nepalieka savo namų.
Vadinasi vegetarams ir žaliavalgiams per pasninką reiktų nevalgyti daržovių, o vien mėsą ;D
Na .. toks pasninkas jų būtų :P
Matai, vegetarai yra klaidatikiai, kitaip -sektantai. Jie užsiciklinę savo klaidatikystėje ir jokie argumentai jų neveikia.
Mėsa yra būtina žmogaus mitybai, žmogus nėra žolėdis. Daugiausia vitaminų ir visokių aminorūgščių žmogus gauna būtent iš mėsos. Tačiau, kaip gerai žinote, mėsa yra ir kancerogenas. Besaikis mėsos valgymas gali sąlygoti ir vėžio atsiradimą. Taigi, turi būti pusiausvyra tarp mėsos valgymo ir nevalgymo. Labai puikia šią pusiausvyrą buvo nustatęs per šimtmečius krikščioniškas pasninkas - tik pasninko dėka žmogus gaudavo mėsos nei per daug, nei per mažai - tiek, kiek reikia.
Dabar pasninkas paniekintas, tačiau vietoj jo žmonija metėsi į kraštutinumus - vieni į besaikį valgymą; o kiti - į priešingą kraštutinumą, galvodami, kad ėsdami vien žolę, išspręs visas kūno ir dvasios bėdas.
Jaunesnės kartos žmonės galbūt jau nėra girdėję apie sovietinį "pasninką", Brežnevo pasninku dar vadintą. Vyresni gerai jį atsimena. Sovietinio rojaus metais propaganda skelbė apie greitą ir visišką religijų išnaikinimą, kai nebebūsią jokių pasninkų ir žmonės gyvensią tarsi rojuje, viskuo pertekę. Bet, matyt, Dievas sovietų valdžiai pagrasė pirštu, ir vietoj pertekliaus pasidarė visur nepritekliai. Nuolat trūko maisto, o ypač - mėsos. Norėdama tą trūkumą kaip nors nuslėpti, sovietų valdžia įvedė ketvirtadieniais "žuvies dieną". Ketvirtadieniais visose be išimties valgyklose buvo uždrausta pardavinėti mėsą - būdavo tik žuvis. Žmonės tuojau pavadino "Brežnevo pasninku". Kodėl ketvirtadienį, o ne penktadienį? Todėl, kad tik, šiukštu nesutaptų su krikščionišku pasninku. Oficiali sovietų propaganda skelbė, kad žuvies diena įvesta ne dėl maisto trūkumo šalyje, o rūpinantis darbo žmonių sveikata, kad šie perdaug nevalgytų mėsos, o retkarčiais ir žuvies paragautų.
Visgi advente svarbiausia ne pasninkas. (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-12-07-joana-chitister-adventas/8872)
Citata iš: Eugenijus gruodžio 17, 2015, 05:19:27
Matai, vegetarai yra klaidatikiai, kitaip -sektantai. Jie užsiciklinę savo klaidatikystėje ir jokie argumentai jų neveikia.
Na kaip .. yra ir katalikiškų vienuolijų, kur vienuoliai nevalgo mėsos apskritai.
Kai vienuoliai nevalgo mėsos, tai jie ne vegetarai, jie taip pasninkauja. Čia visiškai kas kita. ;)
Tipo viso gyvenimo pasninkas? :o :D
Gal nea,
manau, vegetaras visą gyvenimą
Kaip nepavadinsi, taip nepagadinsi ;)
Ką Eugenijus prieš tai minėjo, kad nevalgyti mėsos gali suaugęs žmogus, nes jis jau išsivystė, tuo tarpu vaikams tai kenksminga.
Daug šventųjų nevalgė visiškai mėsos, bet tai buvo dėl krikščioniško mąstymo (nežudyk!) arba kaip pasninkas - auka Dievui.
Visiškai nesutinku. Jeigu vienuoliai nevalgė mėsos dėl pasninko, tada juos suprantu. Tačiau, jei nevalgė dėl įsakymo "nežudyk", tai jau yra štiš. Gyvulių papjovimas maistui nėra joks žudymas. Gyvuliai tam ir yra skirti, kad juos suvalgytum.
Galbūt gyvulių beprasmis kankinimas dėl pramogos yra nuodėmė, tačiau gyvulio papjovimas maistui yra visiškai normalus dalykas. Pavyzdžiui, suprantama, kai žmogus gaudo žuvį, paskui ją išsikepa ir suvalgo. Tačiau, kai gaudo žuvį nežinia kam, dėl tuštybės; pirma ją pagauna, paskui ją paleidžia (išdraskyta gerkle), tai jau yra pasileidimas, gal ir tuštybės nuodėmė. Arba medžioja žvėris visaip juos vaikydami ir kankindami iš tuštybės, o ne tam, kad juos suvalgytų.
Vegetarai nuolat pabrėžia, norėdami įrodyti savo teiginius, kad jie esą daug dvasingesni, mat nevalgo "nužudytų" gyvūnų mėsos. Esą žudymo agresija persiduodanti per mėsą žmogui. Kurgi ne. Adolfas Hitleris buvo griežtas vegetaras. Jis visiškai nevalgė mėsos. Jis buvo ypač "dvasingas" - nudvasino vieną kitą milijoną....
Šitas kalendorius labai gerai parodo, kaip katalikai išlepo :)
Ortodoksų pasninkai 2016 m. (http://www.ortodoksas.lt/2015/12/ortodoksu-pasninkai-2016-m.html)
Na ir diskusija čia pernai vyko! :D
Užmaišiau sližikus (galvoju išsikepti iš anksto), palikau orkaitėj pakilti ir, pamaniau, paskaitinėsiu :)
Pravoslavų šventikai juokiasi iš katalikų susilaikymų, o gerbiamas Osipovas tiesiog atviru tekstu šaiposi iš katalikų pasninkų (tikras pasninkas pas katalikus tik dvi dienas per 365 metų dienas - pelenų trečiadienį ir didįjį penktadienį, kai privaloma ne tik, jog susilaikyti nuo mėsiškų valgių, bet sočiai pavalgyti tik kartą dienoje, kitus kartus tik užkąsti, tarkim juodos duonos). Manau, jog jie yra teisūs. Tačiau kokia nauda iš tų privalomų pasninkų? Pas protestantus iš viso nėra privalomų pasninkų, tačiau tai nereiškia, jog jie nepasninkauja. Daug metų buvau protestantas ir iš jų išmokau pasninkauti, susilaikyti ne tik nuo maisto kokio nors bet ir apskritai ką reiškia pasninkas. Vieną sesę pažinojau kuri pasninkavo tris mėnesius iš eilės dėl labai rimto apsisprendimo kasdien valgydama vieną kartą vien juodos duonos keletą riekelių ir gryno vandens kelias stiklines. Buvo brolis, kuris pasninkavo tris paras iš eilės be jokio valgio ir be jokio gėrimo. Asmeninis pasninkas yra kur kas Dievui mielesnis nei bile tik neėdu mėsos ligi soties.
Adventas jau baigės, nepamirškime, jog Dievas davė įsakymą ŠVENTES ŠVĘSTI! Įdomu kaip sekasi švęsti? Ar mokame švęsti šventes?
P.S. dėl to įsakymo "nežudyk". Esu tikras, tai liečia tik žmogų nuo jo pradėjimo iki mirties. Vienuoliai, o ypač pravoslavų, labai papratę pasninkauti visą savo likusį gyvenimą nevalgydami saldamokų, mėsos ir kitokių gėrybių. Tai yra jų apsisprendimo ir gyvenimo būdo reikalas, šito nepainiokime.
Nesveikas maistas mus žudo, bet Biblijoje, o ypač Senajame Testamente, yra labai daug vietų (jei kam reik pajieškosiu asmeniškai), kur rašoma, jog kai žmogus norės valgyti gali pjauti galviją ir jo mėsą tinkamai paruošęs valgyti. Dievui svarbiau ne mūsų skrandžio reikalai, bet širdies, o ir Jėzus Kristus labai aiškiai pasakė, jog žmogų suteršia ne tai, ką šis suvalgo, o tai, ką pasako ir padaro. ;)
toks klausimas atėjo į mintį -
kiek padidėja Dievo meilė man, priklausomai nuo pasninkavimo dienų ir rūšies ?
Gal svarbiau kiek mano meilė Dievui padidėja?
Retorinis klausimas - o kaip mano meilė padidėja pasninkaujant ? Apskritai ar yra toks pavyzdys kai pasninkaujant didėja meilė ?
O apskritai kada didėja mano meilė ?
Pirmadienis, šuo ateina prie dubens, jame – grikiai. Džiaugsmingai sako:
- GRIKIAI!!!!.
Antradienis. Vėl grikiai. Su kiek mažiau džiaugsmo balse:
- GRIKIAI.
Trečiadienis. Džiaugsmo dar mažiau:
- Grikiai!
Ketvirtadienis:
- Grikiai.
Penktadienis:
- Grikiai...
Šeštadienis:
- Ech... grikiai...
Sekmadienį dubuo tuščias. Pirmadienį:
- GRIKIAI!!!!!
Tai.. Panašiai. :D
"O apskritai kada didėja mano meilė ?" nebent už save galiu atsakyti. Tai pagal temą. Kai pamatau koks maloningas Viešpats.
Gražiai pasninko prasmę apibūdino kun. Artūras Kazlauskas: Kūčių dieną pagal seną tradiciją nevalgome mėsos. Apribodami maisto įvairovę taip prisimename, kad ir Dievas save apriboja tapdamas žmogumi.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-24-kucios-kristaus-gimimo-isvakares/92659
Noriu jau šiandien ir aš kunigo žodžiais palinkėti visiems susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo. Šitaip parodyti, kad mes atsiliepiame į Kristaus trokštą ir dovanotą santarvę ir vienybę tarp žmonių ir Dievo.
Gražių švenčių! :)
Citata iš: Pilgrim gruodžio 22, 2016, 14:20:09
toks klausimas atėjo į mintį -
kiek padidėja Dievo meilė man, priklausomai nuo pasninkavimo dienų ir rūšies ?
Manau brolio Kristuje Jėzuje, Kaštono iliustracija čia labai gerai perteikia sesės Kristuje Jėzuje, Silvijos cituotą mintį apie susilaikymą. Žmogui ir netgi gyvuliui yra labai gera bent kokį trumpą laiką, bent priverstinai susilaikyti nuo gėrybių, kad pradėt vertint tai, ką turi, ką gauni iš Dievo kasdien, nelaikyti to savaime suprantamu dalyku. Mūsų meilė ir ne vien Dievui taip va nepastebimai ir mažėja, kai nesusilaikome, nebevertiname, nebepastebime, nebemylime.
Dievas gi susilaikė - susimažino iki žmogiškojo trapumo ir silpnumo, kodėl mums nepabūti trumpą laiką silpnesniais, nedaėdžiusiais, nedagėrusiais, nedasilksčiusiais ir visko nesužinojusiais, neprisifeisbusinėjusiais ir napalaikinusiais, nedasišarinusiais.... jeigu Dievas iš begalinės meilės man tapo kūdikiu, visiškai priklausomu nuo kitų!
"bent priverstinai susilaikyti nuo gėrybių,"
Šiuo komentaru neprieštarauju, o kiek praplėsiu.
Viena "priverstinai" ir kita išties neturėti ką valgyti.
Viena galvoti, kad neturi namų ir kita, išties jų neturėti.
..... turėti draugus ir visai kas kita, pamatyti ar juos turi.
Vienokia ramybė kai sąskaita banke ir kitokia ramybė dykumoje.
..... . *
Viena yra pratybomis simuliuoti ir kita, kai ateina laikas.
O Dievo meilė man ... ne žmogaus, ne mano ?
CitataMūsų meilė ... va nepastebimai ir mažėja, kai ... nebemylime.
tikra tiesa
pasninkas dėl to, kad pradėti vertinti. galbūt.
o kur pasninkas iš meilės ?
o kas yra meilė?
Citata iš: Kaštonas gruodžio 23, 2016, 05:27:26
Viena yra pratybomis simuliuoti ir kita, kai ateina laikas.
"Sunku pratybose, lengva kare." ;)
Citata iš: Sigitas gruodžio 22, 2016, 10:33:36
Adventas jau baigės, nepamirškime, jog Dievas davė įsakymą ŠVENTES ŠVĘSTI! Įdomu kaip sekasi švęsti? Ar mokame švęsti šventes?
Geras kampas. Kaip tik viename pamoksle girdėjau vieną citatą, kad tie, kas nemoka pasninkauti, nemoka ir švęsti, nes tik tuomet kai moki atsisakyti ir pakentėti, gali įvertinti ir patirti tikrą džiaugsmą. Šunėko pavyzdys tą ir parodė :)
Citata iš: Sigitas gruodžio 22, 2016, 10:33:36
Tačiau kokia nauda iš tų privalomų pasninkų?
Kokia nauda iš sakramentalijų, iš religinių paveikslėlių ant sienos? Jie primena.
Štai JAV panaikino penktadieninį susilaikymą nuo mėsos (tipo mėsa nustojo būti prabangos dalyku), leisdami žmonėms pasirinkti bet kokią kitą susilaikymo formą (pvz. atsisakyti mėgstamos TV laidos...). Kas gavosi? Žmonės visai pamiršo penktadienį, nes neliko aiškios pareigos... Penktadienis netgi tapo savaitgalio pradžia - daug žmonių vakare eina į barus, restoranus, klubus, nes tipo kai anksti pradedi linksmintis, savaitgalis atrodo ilgesnis...
Iš patirties galiu pasakyti, kad kai mes namuose pradėjome susilaikyti nuo mėsos, nėra taip lengva. Reikia paplanuoti, reikia prisiminti, reikia pasistengti... Vadinasi reikia pagalvoti apie Dievą, štai ir nauda.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 22, 2016, 14:20:09
toks klausimas atėjo į mintį - kiek padidėja Dievo meilė man, priklausomai nuo pasninkavimo dienų ir rūšies?
Jei ant tavo galvos išpils kibirą (begalinio dydžio) vandens, bet tavo burna bus užčiaupta, ar yra skirtumas kiek vandens bus išpilta, jei tu vis tiek liksi ištroškęs?
Tad ką mes darome, kad kuo plačiau atverti burną, kad kuo daugiau to vandens galėtume išgerti?
CitataPs 81,11 (http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Ps_81,11) Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Atverk plačiai savo burną, aš ją pripildysiu".
Pradėkime nuo pradžių ;)
Citata1434 Vidinė krikščionio atgaila gali būti išreikšta labai įvairiai. Šventasis Raštas ir Bažnyčios tėvai ypač pabrėžia tris formas: pasninką, maldą, šalpą, kurios išreiškia atsivertimą savęs, Dievo ir kitų žmonių atžvilgiu.
Citata1734 Būdamas laisvas, žmogus yra atsakingas už savo veiksmus tiek, kiek jie yra valingi. Dorybių puoselėjimas, gėrio pažinimas ir askezė stiprina valios galią žmogaus veiksmams.
Va taip paskui ir nesusišnekame ...
Klausimas ne apie mane, kitą žmogų, bet
apie Dievą ir Jo meilę man - kiek padidėja Dievo
meilė man ?
Pilgrim, juk nerašiau tarp eilučių - Dievo meilė yra begalinė, kaip begalybė dar gali padidėti? ;D
Tad čia pagrindinis klausimas, kiek mes galime pasisemti iš tos begalybės.
Tomai,
mano klausimas buvo apie Dievo meilę
ir nė žodžio apie tai kaip pasisemti, ir kodėl
tada tu nusprendei, jog tai pagrindinis klausimas
juk mano klausime apie tai nė pėdsako,
bet ... galim pratęsti
kuom galiu nusipelnyti Dievo meilę ?
Citata iš: Pilgrim gruodžio 26, 2016, 06:35:59
Tomai,
<...>
kuom galiu nusipelnyti Dievo meilę ?
Taikliai čia, Pilgrim'e. :thumbup: Laukiam Tomo atsakymo. :)
Kaip tik šiandien švenčiame Šv. Joną Apaštalą, kurį Kristus mylėjo labiausiai iš mokinių, tad gal mums reikia jo paklausti? ;)
palikim tai vėliau ... ;)
Bet juk negalima taip va iš niekur nieko imti ir pradėti mylėti!
Dvasia pučia ten kur ji nori.
Vi dėl to tie, kurie pasiekė tos meilės, sake, kad meilė - tai visų dorybių junginys.
CitataBet juk negalima taip va iš niekur nieko imti ir pradėti mylėti!
na žinoma, juk mylėti reikia už kažką, anea.
Ne, netaip supratai.
Čia panašiai, kaip einu einu - matau ant kelio guli 100 eurų. Rytoj eisiu ir vėl rasiu 100 eurų.
Arba galima eiti į darbą ir užsidirbti tą 100 eurų.
Tas pats ir su meile. Galima įsijausti ir įsivaizduoti kad labai smarkiai kažką myli (pvz. Dievą) ir tada sakyti kad pasninkauju su didele meile. Bet tai bus netiesa. Tiesa ta, kad reikia daryti meilės darbus, o jausmas ateis jau po to.
pavardink tuos meilės darbus.
ir ... ar pasakytum pasninko iš meilės pavyzdį ?
Išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, keleivį priimti , mirusį palaidoti, ligonį slaugyti, kalinį aplankyti; nemokanį pamokyti, abejojančiam patarti, pikta darantį sudrausti, nuliūdusį paguosti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, mesltis už gyvus ir mirusius.
Nurašiau nuo atviruko, kurį gavau iš klebono :D
Kaip pasninkauti iš meilės nežinau ...
Manau kad atvirkščiai gaunasi: kai pasninkauji, pradedi eiti meilės keliu po truputį .. kažkas tokio.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 27, 2016, 16:30:54
pasninko iš meilės pavyzdį ?
pvz yra tokia rusų pasaka apie Ivanušką durnelį, kurį matuška pasiuntė į turgų maisto, o tas durnelis už maistpinigius nupirko kankinamą katinėlį. Štai ir pasninkas iš meilės (ar iš durnumo). Ir kaip priklauso pasakose, taip pasielgė tris kartus, o poto jau matyt buvo badas ir matuška pati nuėjo į turgų.
Citata iš: kukulis gruodžio 27, 2016, 16:50:24
Išalkusį pavalgydinti...
Dažnai straipsniuose rašo, kad pasninkaujant sutaupytus pinigus ar maistą galima paaukoti vargšams.
tai kas nurašyta nuo atviruko vadinasi - gailestingumo darbai kūnui ir sielai, taigi o kur meilės darbai ?
nori labiau mylėti žmoną ar vyrą - pasninkauji, nori labiau mylėti vaikus - pasninkauji ... ar taip ?
dėl ko paprastus dalykus padarom sudėtingais ... o dėl įdomumo tai gyvenime kiekvienas esame pasninkavę iš meilės,
ar prisimename tai ?
į šitą Pilgrim pastabėjimą, Jėzus šitaip atsako Mt 5, 46- :
CitataJei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?!
:)
Keliauninke, čia truputį kitas kampas ... bet neišmokęs mylėti per tuos kurie tave myli ... nepereisi į kitą level'į
"bet neišmokęs mylėti per tuos kurie tave myli ." Kokis platus kampas. Ironija.
Mt 10
37 Kas myli[i7] tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs
7 Mt 10,37: Čia meilei pavadinti evangelistas vartoja ne gr. žodį agapan, kuriuo apibūdina artimo ir Dievo meilę (5,43; 19,19), bet philein – kitose evangelijos vietose juo nusakomas savanaudiškas prisirišimas (6,5; 23,6 – liet. mėgti).
O meile agape ar galima kitą mylėti labiau nei Kristų? :)
Pilgrim, toks mastymas vadinamas linijiniu: pirmas levelis, antras, ..ir toliau.
Berods, Č. Kavaliausko yra knygutė "Linijinis Jėzus"
kai kūdikis mokosi vaikščioti yra tam tikra seka:
ropojimas, bandymai atsistoti ir pirmieji žingsniai ...
ir berods yra :) Karl Frielingsdorf knyga "Demoniški Dievo įvaizdžiai".
"O meile agape ar galima kitą mylėti labiau nei Kristų?"
Manau, kad "gali".
Plg. Vakar įsijungiau TV. Prabėgus pro kanalus, žiūriu "Moterys meluoja geriau" :D
Scena. Vyras barasi su moterimi, tokis ale šeimyninis barnis. Moteris meta tokią repliką "tu man visa kraują išgėrei, o aš tau visa gyvenimą atidaviau".
Atrodo atvirkščiai, kad "su žiburiu reik ieškoti", kad kas mylėtų (dovanotų save) Jėzų dėl jo paties.
Pilgrim, tavo argumentas apie kūdikio mokymasį vaikščioti atmestas, nes tai daugiau instinkto reikalas. Tai daro visi gyviai, nes Dievulis jiems tą instinktą įdėjo.
O tai kaip vis dėl to iš meilės reiktų pasninkauti?
Keliauninke,
aš ne apie instinktą, bet apie raidą.
galima pakeisti žodžius ir nevartoti level'io,
bet esmė ta pati yra tam tikri raidos etapai.
CitataĮdomius pastebėjimus pateikia jėzuitas Karl Frielingsdorf knygoje "Demoniški Dievo įvaizdžiai". Jis ištyrė 591 katalikų tikėjimo žmogų (kunigus, vienuoles ir kitus bažnyčios veikloje aktyvius žmones). Pasirodo, tiek krikštas vaikystėje, tiek kiti sakramentai suaugusiame amžiuje, netgi teologijos studijos neužtikrina, kad į žmogaus gyvenimą visiškai įsilietų išganingas Dievo veikimas. Šie žmonės būdami įvairaus amžiaus kreipėsi su pagalbos prašymu dėl savo gyvenimo problemų.
Tyrimo autorius atrado, kad daugelis problemų kyla dėl vaikystėje susiformavusių neteisingų esminių nuostatų, kurių susiformavimui didžiausią įtaką paprastai turėjo vaiko tėvai, ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, taip pat ir motinos nėštumo laikotarpiu. Karl Frielingsdorf nesustoja ties neteisingų nuostatų į save ir aplinką atskleidimų, o siekia atskleisti, kaip šios nuostatos užsifiksavo ir žmogui susidarant Dievo įvaizdį. Šie tirti žmonės proto lygyje lyg ir pakankamai žinojo apie apreikštą Biblijinį Dievą ir patys kitiems žodžiais skelbė apie Dievą kaip Gerąjį Ganytoją ir mylintį Tėvą. Tačiau jų viduje (pasąmonėje) buvo užfiksuotas visai kitoks Dievo įvaizdis, kuris žlugdė jų gyvenimus.
http://neformalai.blogspot.lt/2006/01/demoniki-dievo-vaizdiai-i.html
Kukuli,
o tu prisimink savo gyvenimo pavyzdžius kai pasninkavai iš meilės.
Esu tikras, kad jų buvo ir ne kartą. ;)
O kodėl instinktas netinka? Mylėti savo gentainius, šeimą - taip pat instinktas.
Stalinas, Hitleris [...] savo šeimą irgi labai mylėjo, puoselėjo švelnius jausmus, bet tai nesutrukdė jam išžudyti milijonus kitų žmonių.
Citata iš: Kaštonas gruodžio 29, 2016, 04:37:48
"O meile agape ar galima kitą mylėti labiau nei Kristų?"
Manau, kad "gali".
Plg. Vakar įsijungiau TV. Prabėgus pro kanalus, žiūriu "Moterys meluoja geriau" :D
Scena. Vyras barasi su moterimi, tokis ale šeimyninis barnis. Moteris meta tokią repliką "tu man visa kraują išgėrei, o aš tau visa gyvenimą atidaviau".
Atrodo atvirkščiai, kad "su žiburiu reik ieškoti", kad kas mylėtų (dovanotų save) Jėzų dėl jo paties.
Su žiburiu nereikia, va, Džordža sako, kad taip myli... ir pasninką iš meilės ji galėtų paaiškinti :-\ ;)
https://youtu.be/PvDsXUl1nA8
Keliauninke,
ar nors vienoje vietoje pasakiau, kad instinktas netinka ;)
tik tai, kad aš kalbu ne apie instinktą,
o apie procesą, raidą
Ten juokavau, bet jei rimtai, tai bus proga greit papasninkauti iš meilės (galima bus pasitikrinti ir ar ne iš baimės O:-)):
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-21-visu-religiju-ispazineju-malda-ir-pasninkas-idant-2017-ieji-butu-taikos-metai/153083
Dar niekad gyvenime Piligrim'as nieko nėra atsakęs tiesiai šviesiai.
Kada aš gyvenime pasninkavau iš meilės? Gal kai nemiegojau naktimis dėl to kad reikėjo supti pabudusius vaikus? O dėl valgymo .. irgi nežinau. Gal irgi su vaikais susiję ...
Kukuli,
va ir atsakei apie pasninką ... bet tai ir yra tikras pasninkas iš meilės ... lygiai taip pat kai dalį savo maisto atiduodi vaikams atimdamas iš savęs arba skanesnį saldainį ir pagaliau nešiesi torto gabaliuką pasidalinti su namiškiais ... ką tu iš esmės darai ... pasninkauji
ir pasinnkas todėl, kad jie tau yra brangūs todėl kad juos myli
o ar prisimename daugiau atvejų ?
Mjo.
"o ar prisimename daugiau atvejų ?" prisimenu.
Kalbu bendra forma.
anuo, visi darboholikai ypač dideli pasninkautojai. Visi vaikai užauginti kaip daržovės "pasninko"ir "didžios meilės" vaisius.
Lk:5:35 Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus".
" yra brangūs todėl kad": nuosavas, ... , !!!
Keliauninke. Ieškau tos pasakos. Užvesk ant kelio. Nerandu. AČIŪ.
"Nors Šventajame Rašte pasninkas suprantamas beveik visada kaip susilaikymas nuo maisto, tačiau yra įvairių pasninkavimo būdų, pavyzdžiui, susilaikyti nuo rūkymo, kai kurių pramogų, televizijos... Kiekvienas dalykas, kurį tu gali laikinai nutraukti dėl to, kad geriau susitelktum į Dievą, gali būti laikoma pasninku (plg. 1 Kor 7,1–5).................
Pasninkas turėtų tęstis nustatytą ribotą laiką, ypač jeigu tai susiję su maistu. Per ilgas susilaikymas nuo maisto kenkia sveikatai. Pasninko tikslas nėra bausti žmogaus kūną, bet sutelkti į Dievą. Pasninkas taip pat neturėtų būti laikomas dar viena ,,dieta". Pasninkaujame ne tam, kad sublogtume, bet kad atsivertume gilesnei bendrystei su Dievu."
Nukreipdami savo žvilgsnį nuo šio pasaulio dalykų, galim geriau susitelkti prie Kristaus. Pasninakas nėra būdas privesrti Dievą padaryti tai, ko norime mes. Pasninkas išties keičia mus, o ne Dievą.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-04-ka-reiskia-kriksioniskas-pasninkas/106469
Man atrodo, kad Pilgrim kažkaip per daug viską suplaka į vieną vietą. Yra asketizmas, asketinės praktikos - bendrinis dalykas, yra susilaikymas (dalis asketizmo), kurį galima įgyvendinti įvairiais būdais, kaip Pilgrim ir minėjo.
Bet pasninkas yra skirtas labai aiškiam tikslui - marinti kūną per skrandį (prisimename, kad apsivalgymas ar rajumas yra kūno nuodėmių "karalienė"). Ir tai yra svarbu, nes visi Dykumo tėvai laikė tai svarbia asketizmo dalimi.
Tuo tarpu, kas atsitiko XXa. viduryje ir ką galima matyti dabar - kūno marinimas tarsi ištirpsta kitose praktikose ir dingsta, dar geriau - pakeičiamas TV serialo praleidimu... Bet juk kūną marindavo šventieji ne šiaip sau. Įvairūs susilaikymai yra gerai ir jie lavina įvairias dorybes, bet pasninkas, marindamas kūną turi savo darbą, kurį kiti susilaikymai nebūtinai atlieka. Čia galime prisiminti ir Jėzaus žodžius apie dvasias, išvaromas tik malda ir pasninku. Ir kaip galima manyti, Jėzus turėjo omenyje pasninką taip, kaip jį suprato to meto žydai.
Tad praktikuokime įvairius susilaikymus, bet nepamirškite ir pasninko ;)
P.S. teko girdėti tokį pasakymą, kad štai, darbas labdaros tikslais yra tolygus maldai. Mano dvasios tėvas tiesiai pasakė, kad niekas negali pakeisti maldos. Ką galima pastebėti ir Motinos Teresės seserų gyvenime, kur jos visą dieną darbuojasi Dievo garbei, bet grįžusios namo ne krenta paslikos į lovą, bet eina melstis ir adoruoti - tam tikri dalykai negali būti pakeisti kitais, net ir labai gerais dalykais.
CitataMan atrodo, kad Pilgrim kažkaip per daug viską suplaka į vieną vietą. Yra asketizmas, asketinės praktikos - bendrinis dalykas, yra susilaikymas (dalis asketizmo), kurį galima įgyvendinti įvairiais būdais, kaip Pilgrim ir minėjo.
Nieko nesupratau, jei būtų galima aiškiau ...
1. apie pasninką apskritai ...
pagal Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukciją dėl atgailos ir pasninko dienų (2006 12 12)
CitataSusilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.
Pasninko įstatymas. Leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252).
paaiškinimas
CitataSusilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.
Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.
2. Niekur nekalbu apie asketines praktikas, susilaikymą ir apie pasninką apskritai. O konkretų atvejį pasninkas dėl meilės.
CitataVisiems svarbu gerai suprasti, jog fizinis kūno apmarinimas nėra tikslas
pasninkas nėra tikslas, reikalingas motyvas, intencija ir paimta šiuo atveju intencija - meilė.
CitataJėzaus žodžius apie dvasias, išvaromas tik malda ir pasninku
kitas pasninko atvejis, kuris nenagrinėtas
Tikriausia kitokio pasninko, ne iš meilės, ir nebūna, ane? Kitaip jis vadintųsi dieta. Man tik įdomu ar bado akcija protesto vardan prieš valdžios represijas ar neteisybę (pvz ukrainietė pilotė Savčenko) irgi įeina į pasninko vardan meilės (Tėvynės, Tiesos meilės) kategoriją?
Kaštonai, ten buvo senas multikas rusų pasakos motyvais https://www.youtube.com/watch?v=-LqD-W9kzYw
Dar kart ačiū :thumbup:
Keliauninke,
pasninkas būna ne tik iš meilės.
Bado akciją irgi galima priskirti prie pasninko kategorijos.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 30, 2016, 15:18:34
CitataMan atrodo, kad Pilgrim kažkaip per daug viską suplaka į vieną vietą. Yra asketizmas, asketinės praktikos - bendrinis dalykas, yra susilaikymas (dalis asketizmo), kurį galima įgyvendinti įvairiais būdais, kaip Pilgrim ir minėjo.
Nieko nesupratau, jei būtų galima aiškiau ...
Pilgrim, tu tikrai nesupratai manęs, nes tu tarsi suredukuoji pasninkp praktiką į vieną privalomo pasninko instanciją, kuri yra viso labo minimumas, rekomenduojamas katalikams... tam skirtos ir taisyklės, kad žmonėms būtų aišku, ko iš jų reikalauja Bažnyčia. O aš kalbu apie pasninką, kurį praktikuoji visą gyvenimą ir apie to prasmę, kaip tai perteikia dykumos tėvai, vienuoliai ir pan.
Man atrodo, kad pasninkas iš meilės, apie kurį kalbėjo Pilgrim, yra tas pats visą gyvenimą praktikuojamas pasninkas ir tokia turi būti tikroji pasninko prasmė. Tai - gyvenimo būdas, kai nuolat "daduri" ten, kur trūksta, atimdamas nuo savęs, kai nelaukdamas, kol kiti padarys nemalonius darbus, tu juos padarai pats, kai nukenti nuoskaudas neatsakydamas tuo pačiu ir t.t. Tai - ta pati senolių mokyta askezė, tik tai daroma iš meilės, o ne kaip kūno treniravimas. Bažnyčios instrukcija kaip minimumas telpa tame.
Judviejų ginčas, manau, yra paprasčiausias nenoras susikalbėti. Nėjimas į susitikimą, moderniai tariant ;)
Pilgrim išryškina vieną pasninko intenciją, kuri yra be abejo gera, gal net ir pati geriausia, bet nėra vienintelė.
Citata iš: Silvija sausio 01, 2017, 22:57:38
Tai - ta pati senolių mokyta askezė, tik tai daroma iš meilės, o ne kaip kūno treniravimas.
Ne kūno treniravimas, bet valios ir susilaikymo, saikingumo dorybių. Ir mes tikriausiai galime sakyti, kad ne tik pasninkas ar askezė, bet visas mūsų gyvenimas turi būti atliekamas, kaip meilės aktas Kūrėjui ir Atpirkėjui.
Be abejo, Bažnyčios instrukcijos tame telpa.
Bado akcija, tai tipo kai žmogus viešai miršta iš bado dėl kokios nors reikalo? ;)
Ar bent jau patenka į ligoninę. Nes kai patenki į ligoninę, o tuo labiau numiršti, tai tada apie tave parašo laikraščiai ir apie tavo reikalą prie to paties. Kartais net per televizorių parodo...
Bet jeigu nei tas nei anas, tai ta bado akcija niekuo nesiskiria nuo paprasto piketo.
pasirodė, kad visai dera prie mūsų dialogo apie pasninką ...
CitataPopiežius priminė vieno senųjų laikų šventojo, labai pamaldaus žmogaus, Šventojo Rašto tyrinėtojo, istoriją. ,,Šventasis, kalbėdamasis su Viešpačiu, sako: ,,Ar esi patenkintas, Viešpatie?" ,,Ne? Bet aš juk viską tau atidaviau! Ko gi trūksta?". Ir šis dievobaimingas žmogus toliau pasninkavo, meldėsi ir po to vėl sakė: ,,Štai, Viešpatie, dar ir šias aukas tau skyriau. Ar dabar jau gana? Ne? Tad ko gi trūksta?". ,,Trūksta tavo nuodėmių. Atiduok man savo nuodėmes". Štai ko Viešpats šiandien prašo, ,,Drąsos! Atiduok man savo nuodėmes ir aš tave sukursiu nauju žmogumi". Viešpats tesuteikia mums malonę tuo tikėti", - sakė Pranciškus.
http://lt.radiovaticana.va/news/2016/12/05/popie%C5%BEiaus_homilija_leiskime_j%C4%97zui_mus_atnaujinti/1276982
Jei neklystu, tas senukas yra Šv. Jeronimas ir ta istorija atsitiko jam lankantis Betliejaus oloje, kur gimė Jėzus. Tik aš supratau, kad istorijos moralas kiek kitoks buvo... mano istorijos variante Šv. Jeronimas norėjo Šv. Kalėdų proga padaryti Dievui dovaną. Todėl sakydamas "ar esi patenkintas", jis turėjo omenyje savo dovaną. Tuo tarpu Jėzus norėjo, kad Šv. Jeronimas Jam "padovanotų" visas savo nuodėmes, tad taip jau gavosi, kad Šv. Jeronimas norėjo padovanoti, bet pats, kartu su visa žmonija buvo apdovanotas :)
O kalbant apie pasninką, ištrauka iš knygelės, skirtos naujajai evangelizacijai "Go forth with hearts on fire":
CitataJėzus pirmiausiai kvietė visus atsiversti širdyje. Kad padėti pasekėjams palaikyti dvasinį augimą ir nuolatinį atsivertimą, pasninkas ir apsimarinimas (ar pasiaukojimas) tarnavo per visą Bažnyčios istoriją kaip dvasinė pagalba, priartinanti mus arčiau Viešpaties ir Jo valios.