Mt4,5-15 ir Lk4,2-13 rašoma, kad velnias gundo Jėzų, už pagarbinimą žadėdamas visas pasaulio karalystes. "Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju". Kaip tai galima būtų paaiškinti? Velnias žada visas pasaulio karalystes ... Kodėl pareiškiama, kad "jos man atiduotos..." Jei iš tikro atiduotos, tai kieno? Ar galima gundyti tuom ko neturi iš tikro? Dėkoju.
Ir šioje vietoje šėtonas yra teisus ...
"šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan" (Jn 12,31)
,,šio pasaulio kunigaikštis" netrukus ateis" (Jn 14, 30)
"šio pasaulio kunigaikštis jau pasmerktas" (Jn 16, 11)
,,šio pasaulio dievaitis" (2 Kor 4, 4)
Šėtonas buvo nutrenktas į žemę ir su juo jo angelai (plg. Apr 12, 9—12)
Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
Atiduota ... galima keisti leista veikti
Atsiverčiau ir pataikiau: "Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis piktojo pavergtas" 1 Jn 5,14-21
Ar reikia visą materialų pasaulį suvokti, kaip antikristo? "Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje." 1 Jn 2, 14-18. Ar sąvoką "pasaulis" reikia suprasti kaip geismus ir nuodėmes? Dėkoju.
Kodėl Viešpats nutrenkė Šėtoną ir jo angelus į žemę? Kodėl jis mums, visai žmonijai, juos siuntė? Ar, kad mes jojo suvylioti būtume amžinai pasmerkti degti pragare? Milijonai mūsų, kurie neatsilaikė? Kam toks išbandymas iš Viešpaties išvis reikalingas? Koks to tikslas?
Juk pasak mūsų religijos, į dangų eina tik šventieji ir vaikai. Juk Dievas žinojo, koks likimas mūsų laukia, jei Šėtonas užvaldys žemę... Niekaip nerandu logikos tame... ::) :no-no: :-\
Šitam straipsnyje (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-04-tomas-viluckas-nemylimas-pasaulis/84929) Povilas turėtų rasti atsakymą, bet nežinau ar rasi tu, Augucka. Nes į tavo "kodėl" galima atsakyti tik guodžiančiais žodžiais: nebijok, vien tikėk...
Šėtonas žemės neužvaldys.
http://www.youtube.com/watch?v=wn1WqAy6sUs&list=RD02KUQlXlTpl8o (http://www.youtube.com/watch?v=wn1WqAy6sUs&list=RD02KUQlXlTpl8o)
Povilai,
tikėjimo išpažinime sakome "regimosios ir neregimosios visatos", pasaulis ir yra ta regimoji visata
ir reikėtų sakyti šėtonui yra leista veikti joje, bet tai nėra jo, tik leista veikti,
geismas ir nuodėmė yra skirtingi dalykai. Nuodėmė - prasilenkimas su Dievo valia. Geismas ir nuodėmė priklauso
žmogui - ne pasauliui. Pasaulis pažeistas nuodėmės, kuri atėjo per žmogų.
Auguste,
tas klausimas kodėl ... kamuoja jis mus visus, kamuoja nuolat ...
bet tame įžvelgčiau tikėjimo žygdarbį, tikėti tuo ko nesuvoki ...
Klausimai natūralu, dvejonės taip pat, juk Jėzus apaštalo Tomo nepasmerkė
ir pasiuntė kur nors :) bet tarė ateik ir įsitikink, taip ir mums ieškokit,
belskite ir bus atidaryta ;)
Dabar prieš akis stovi kun. Benoit Domergue pasakyta mintis, kuomet jis kalbėjo apie
angelologiją: Jėzus niekur nepaaiškina blogio paslapties, tik pasako, kad yra demonai,
kurie kaip žvėris tyko žmogaus ir nuo kurių reikia laikytis per atstumą,
taigi mes kartais nežinome kodėl, bet žinome ką daryti.
O pagaliau ...
(Iz 55, 8-9)
Mano mintys – ne jūsų mintys, ir jūsų keliai – ne mano keliai,– Viešpaties žodis.
Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius, ir mano mintys – jūsų mintis.
Jėzuitai sako, kai iškyla neaiškumas, pirma paklausk savęs - kiek tai naudinga mano išganymui ? :-\
ir kartais klausimas kodėl nublanksta ...
kartais mums reikia padaryti žygdarbį, tikėjimo žygdarbį
Daina labai graži, Silvija, ypač žodžiai :thumbup:
Yra daug neatsakytų klausimų... Gal kas žino atsakymus? Gal kas gali pateikti kokias nuorodas į Šventą raštą, kurios atsakytų, kodėl mes visi turime būti šitaip išbandyti? Juk akivaizdu, kad neatsilaikysim ir pasmerksim save... Atsilaikančių piktojo gundymams vienetai. Pagal mano supratimą Rojus turėtų būti apytuštis, o pragaras sausakimšas :D
P.S. ačiū, kad man duodate tokį gražų vardą - Augustė. Norėčiau, deja tėvai man išrinko ne tokį gražų, tačiau solidų vardą - (pamaniau, kad geriau neskelbsiu. Norisi išlaikyti ir man šiokį tokį privatumą). Galėtumėte ir jūs prisistatyti forumo susipažinimo skyrelyje.
Auguste,
atsakymus žino Jėzus, bet atsako tik klausiančiam, tai ir klausk :)
ir palik erdvę atsakymui, nes kartais būna taip ... kad net prisėdi iš netikėtumo,
tik reikia patikėti Jo atsakymais
man labai patikusi šv. Teresėlės malda: jei Tu Jėzau davei šitą svajonę, uždegei
šį troškimą manyje, tai Tu privalai padaryti, kad taip būti ir būtinai ...
tad jei yra klausimas, tai ir turi man atsakyti, Jėzau ... būtinai :)
Tiek daug klausimų ... gal pradžiai tik vienas ...
kodėl aš apskritai atsiradau šiam pasaulyje
P. S. pasitaiko visko ... ir vardus sumaišom ... turiu vilties dar šią savaitę apsilankyti
skyrelyje susipažinkime
Citata iš: Augucka spalio 16, 2013, 11:03:49
Kodėl Viešpats nutrenkė Šėtoną ir jo angelus į žemę? Kodėl jis mums, visai žmonijai, juos siuntė? Ar, kad mes jojo suvylioti būtume amžinai pasmerkti degti pragare? Milijonai mūsų, kurie neatsilaikė? Kam toks išbandymas iš Viešpaties išvis reikalingas? Koks to tikslas?
Juk pasak mūsų religijos, į dangų eina tik šventieji ir vaikai. Juk Dievas žinojo, koks likimas mūsų laukia, jei Šėtonas užvaldys žemę... Niekaip nerandu logikos tame... ::) :no-no: :-\
Šiap jau Šėtono Dievas nenutrenkė į žemę. Į žemę Šėtoną mes patys pasikvietėme ir dabar skiname karčius to pakvietimo vaisius. O Šėtonas eina ten, kur jam lieka laisvos vietos (o tą laisvą vietą žemėje, deja, palikome mes patys). Jei pamatė tą laisvą vietą esant žemėje, tai ir atėjo į ją. O atėjęs pridarė visokių šunybių. Tad dėl to, kad Šėtonas yra žemėje, atsakingi esame mes, o ne Dievas. Su Dievo pagalba turėtumėm tiesiog neįsileisti Šėtono gundymų į širdį ir protą, ir Šėtonui paprasčiausiai neliks vietos ir žemėje. Tai va tiek tegaliu paguosti Augucką ir kitus, kuriems kyla panašūs klausimai.
P.S. Pasimelsiu už Tave, Augucka, jei nori.
Pagalvojau, kad šėtonas, tikrąja žodžio prasme, maitinasi mūsų nuodėmėmis, kurios savo ruožtu gimsta iš žmogaus geismų (troškimų). Taigi, per nuodėmes (vėlgi per besaikius troškimus) mes kuriame materialų šėtono pasaulį, kurį ir galima sunaikinti siekiant krikščionško tobulumo.
Šėtonas niekuo nesimaitina ;) jis prieštarauja ir priešinasi Dievo nustatytai tvarkai,
todėl ir gundo žmogų nepaklusti, :'( žmogus suviliotas šėtono melu nevykdo jam Dievo
paskirtos misijos ir savo galią kurti nukreipia ne ta linkme, šėtonas kurti negali.
Aš visiškai pritariu Pilgrim pasisakymui :thumbup: Man tai skamba racionaliai. Esu susipažinusi su angelologija šiek tiek.
Povilo ir Augusto nuskambėjo ezoteriškai. Kažkas kažkuo maitinasi ir t.t. - taip kalbama ezoterikoje, kai mintama visokiomis energijomis ir pan.
Be to Apr. Jonui rašoma:
Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
Klausimas kyla, kas jį išmetė? Ar patsai Dievas? Kodėl? ::)
Kodėl ? ... Atsakymo nėra. Yra tik nuomonės ir manymai.
Skaityti mistikų ir didžiųjų Bažnyčios Tėvų raštus :read:
Toks Dievo planas ...
(Iz 55, 8-9)
Mano mintys – ne jūsų mintys, ir jūsų keliai – ne mano keliai,– Viešpaties žodis.
Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius, ir mano mintys – jūsų mintis.
Sakyčiau žiaurus planas, matant kaip Šėtonas mus visus naikina ir drąsko į gabalus.
Bet aš neturiu teisės abejoti Dievu. Tai nuodėmė prieš Šv. Dvasią.
Turėti klausimų yra naturalu žmogaus prigimčiai. Taip ieškome ir mokomės. Tam ir gimėme, kad mokytumėmės.
Teks pasidomėti šiuo klausimu plačiau, pasiteirauti pas kokį teologą. ::)
Nenoriu sutikti :no-no: nes mes turime viltį,
tik todėl, kad prisidirbome Dievas realizavo
nuostabų mūsų išgelbėjimo planą, tik
todėl Jis pasilenkė prie mūsų ...
Man šioje vietoje visada kyla mintis -
kas tu esi žmogau, kad Dievas atėjo dėl tavęs numirti,
kas tu per kūrinys, kad Kūrėjas tave taip išskiria,
ne dėl bezdžionės, šuniuko, kačiuko ar kito gyvūno, ne dėl angelų bet dėl tavęs ...
ir čia nuščiūvi, nes negali to suvokti, aprėpti ...
tik krenti ant kelių, nutyli ... nes nieko visiškai nieko negali
Gundymo klausimas, šėtono vaidmuo tame, nuodėmės ir troškimai radosi, kaip noras paaiškinti tai kas vyksta mano gyvenime... Gavosi taip, kad tuo metu , kaip čia pasakyti tiksliau, ... kai pradėjau grįžimą į katalikybę, atgijo kažkokie tamsūs gaivalai manyje. Švelniausi iš jų buvo pyktis, pavydas, puikybė ... Seniai jau buvau juos primiršęs ... Buvo ir taip, mąstau apie Dievą, o kažkas manyje tokį epitetą drebia ... Sapnuose visokios gąšlios moterys ... Gal tai per daug asmeniška, bet čia kaip anónimas galiu sau tai leisti ... Kuo stipriau meldžiausi tuo stpriau , tai reiškėsi ... Dabar lyg aprimo ... Su lengvu džiaugsmu kąsdien laukiu maldos valandos :)
Jėzaus gundymas vyko prieš prasidedant Jo viešajai veiklai. O per ką ėjo Jis, per tą turės eiti ir kiekvienas mokinys. Atsivertimo pradžią ir kasdienį gyvenimą pagal Evangeliją manau galima būtų tapatinti su mokinystės pradžia. Šitaip mes imame atpažįnti Kelią.
Ne visiems turbūt vienodai lengvai (ar sunkiai) sekasi tuo Keliu eit. Man atrodo, kad tai priklauso nuo paveldo, kurį gavom iš tėvų ir prosenelių (gero arba blogo), nuo mūsų pačių valios pastangų ir aišku daugiausia nuo malonės, nuo Dievo plano mums, už kurią/kurį turim labai Jam dėkoti. Kai suvoki, kokia didelė laimė yra būti pašauktam į šitą tarnystę, įgauni daugiau jėgų, ateina džiaugsmas :happy:
Taip ir aš dabar labai džiaugiuos dėl tavęs, Povilai :) Visad smagiau yra keliauti kartu ;)
Parašiau, bet teisia mane mano pačios žodžiai... tokia aš ir mokinė :ashamed:
Norėjau ištrint, bet tegul lieka.
Citata iš: Povilas spalio 18, 2013, 13:52:46
... kai pradėjau grįžimą į katalikybę, atgijo kažkokie tamsūs gaivalai manyje...
Kaip kun. Arnoldas Valkauskas yra pasakęs, kad gyvenai "normaliai", nebuvo ir tų nuodėmių, o pradėjai gyventi tikėjimo gyvenimą, žiūrėk ir nuodėmės prasidėjo :-\
Matomai kai blogis mato mus autopilotu į apačią besiritančius, tai jis per daug mūsų ir nelaužia, vis tiek į tą pusę važiuojame, o kai jau pasisuki į priešingą kryptį, į Dievą, tai tada imasi aktyviau "mokyti" sukilusį prieš pasaulį.
Kaip tik vakar skaičiau sesers Faustinos dienoraščio vietą, kuomet ji buvo mėginama ir gundoma piktojo, Dievui leidus. Įdomi vieta. Gaila, negaliu pakopijuoti jums paskaitymui ::)
Matyt taip ir yra, kaip sakai, Tomai ... Dėl autopiloto :) Nors pirma proto reakcija buvo kuo greičiau grįžti į "normalų" gyvenimą. Kas tai per kelias į Dievą, jei prarandi ramybę... ? Bet priėmiau tai, kaip iššūkį ... Nusprendžiau nepasiduoti . Supratau, kad kito kelio paprasčiausiai nėra ... Ir atgal nebe...
Augucka, o kaip ir kur rasti sesers Faustinos dienorašti? Būtų įdomu paskaityti.
Aš turiu PDF knygą anglų kalba. Lietuvių kalba neradau. Jei norėtumei, galėsiu kur nors įkelti parsisiuntimui, bet manau Google galima lengvai rasti, nes aš būtent ten ir radau.
Kur apie gundymus rašoma, paragrafas pažymėtas nr. 77
Vienu metu, Dievas seseriai Faustinai buvo davęs sunkų išbandymų jos sielai. Buvo metas, kai ji negalėjo nei melstis, nei galvoti apie Dievą, nei Mišiose išbūti. Jos širdis buvo kieta kaip akmuo. Ji nejautė Jam meilės nė trupinio. Širdyje ji jautė tuštumą ir niekuo negalėjo tos tuštumos užpildyti. Ji jautė alkį Dievui, bet niekas negelbėjo. Ji bandė skatyti ir mediduoti apie Jį, tačiau negalėdavo suprasti nė žodelio. Jautė gundymus ir antipatiją šventiems sakramentams. Mintyse sukosi Dievą niekinančios mintys ir veržėsi pro lūpas. Jai rodės, kad iš jų vistiek jokios naudos. Palengvėdavo tik besiartinant prie išpažinties būdelės. Po išpažinties, tos dvasinės kančios vėl sugrįždavo...
Ji rašo: Kartą, kai jau galutinai buvau sugniuždyta šių baisių kančių, nuėjau į koplyčią ir iš savo sielos gelmių pasakiau:
,,O Jėzau, daryk su manimi ką tik nori, aš vistiek Tave dievinsiu visame kame. Te Tavo valia išsipildo manyje, o mano Viešpatie, mano Dieve, ir aš girsiu Tavo begalinį gailestingumą". Po šio, savęs visiško atsidavimo akto, šios baisios kančios paliko mane.
Dievas kartais leidžia piktai dvasiai mūmyse veikti tam, kad išsipildytų Jo Valia ir numatytas planas. (Teko apie tai girdėti). Gal kas žino plačiau apie tai, prašau pakomentuokite.
Citata iš: Augucka spalio 17, 2013, 18:22:29
Aš visiškai pritariu Pilgrim pasisakymui :thumbup: Man tai skamba racionaliai.
Aš taip pat pritariu Pilgrim'o pasakymui. :thumbup:
CitataEsu susipažinusi su angelologija šiek tiek.
Povilo ir Augusto nuskambėjo ezoteriškai. Kažkas kažkuo maitinasi ir t.t. - taip kalbama ezoterikoje, kai mintama visokiomis energijomis ir pan.
Ar tik nesuklydai kartu su Povilu paminėdama ir Augustą? :) Apie maitinimąsį nuodėmėmis rašė tik Povilas. Be abejo, šiame konkrečiame kontekste tiek "vieta", tiek Povilo minėtasis "maitinimasis" yra tik dvasinės, o ne fizinės kategorijos, nes Šėtonas yra dvasia, o ne fizinis kūnas. O mintį apie tai, kad Šėtonas yra ten, kur jam yra laisvos vietos (dvasine prasme), aš pasiskolinau iš dominikono M.D.Philippe'o. Tik dabar jau nepamenu, kurioje knygoje taip parašyta - ar "Sekti paskui Avinėlį?", ar "Meilės gelmėse". :ashamed: Bet jei labai nori, galiu pasižiūrėti ir tikslią citatą parašyti.
CitataBe to Apr. Jonui rašoma:
Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
Klausimas kyla, kas jį išmetė? Ar patsai Dievas? Kodėl? ::)
Apreiškime Jonui rašoma tik tiek, kad Šėtonas su savo angelais dabar yra žemėje. Kodėl jisai yra žemėje (o ne Pragare), mes tegalime spėlioti. Viena iš versijų sako, kad mes jį patys čia pasikvietėm. Atseit, Danguje yra per daug meilės, todėl Šėtonui vietos Danguje nėra. O žemėje meilės buvo ir yra daug mažiau, todėl jisai ir atrado ten vietą savo skaldytojiškai veiklai. (Čia savais žodžiais perpasakoju M.D.Philippe'ą.)
P.S.
Citata iš: Povilas spalio 19, 2013, 08:00:48
Augucka, o kaip ir kur rasti sesers Faustinos dienorašti? Būtų įdomu paskaityti.
Yra knyga išleista. Žiūr.:
http://www.gailestingumas.lt/
Leidiniai
Ačiū, Augucka, bet su anglų kalba sunkiai :) Įdomi ištrauka, būtinai susirasiu ... Pamėginsiu pasinaudoti Augusto nuoroda. Augustai, dėkui .
Augustai, atsiprašau, kad neteisingai paminėjau tave.
Tavo nuorodoje deja, nerandu Šv. Faustinos dienoraščio knygos. Gal dar tik planuoja ją įdėti? :-\
Radau idomios informacijos Bernardinai.lt
Nors Kristus mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimu iš numirusių tikrai įveikė šėtoną ir sugriovė jo karaliją, tačiau jo paties nesunaikino. Net ir mūsų Mokytoją piktasis drįso puldinėti, tad ką kalbėti apie Jo sekėjus. Dievas anksčiau ar vėliau mus visus leis ir leidžia netyrajai dvasiai gundyti, kad paaiškėtų, koks brandus yra tikrasis dabartinis mūsų vidinis gyvenimas. Juk kuo labiau pasitikime Viešpačiu ir meldžiame Jo pagalbos bei Marijos užtarimo, tuo tvirčiau priešinamės pagundoms ir visu gyvenimu savo priešui demonui sakome ,,ne", o dieviškajam klusnumui, kurį spinduliavo nuolat Tėvo valią vykdęs Jėzus, stengiamės tarti tik ,,taip".
Tam tikra prasme visi esame piktosios dvasios ,,aukos", nes ji nuolat taikosi kaip gyvatė be gailesčio įšvirkšti nuodų į silpniausias mūsų charakterio bei dvasinio gyvenimo sritis. Tačiau Dievas ypač uolius krikščionis apdovanoja plika akimi nematomais šarvais, kurie juos saugo nuo piktojo strėlių, tad, nors jie retsykiais ir palūžta po nuodėmės našta, Sutaikinimo sakramento maudyklėje jų kalčių purvas tuoj pat numazgojamas. Paskui susivienijimas su eucharistiniu Jėzumi juos dar labiau paskatina gyventi veidu atsigręžus į Jį, idant nuolat atsukta nugara šėtonui reikštų, jog visos piktojo pastangos mus nuo Jėzaus atitraukti yra bergždžios.
Tad nenusiminkime, jei kartais patiriame stiprias demoniškas atakas. Priešingai, Viešpats Jėzus per įvairius persekiojimus mus moko pagrįsčiau džiaugtis. Kodėl? Dėl neabejotinai augančio mums skirto dieviško atlygio danguje (plg. Mt 5, 12) ir dėl to, kad Dievas jau dabar veda mus Kristaus pergalės eisenoje (plg. 2 Kor 2, 14). Jis tai daro išmėgindamas mūsų tikėjimo tvirtumą ir grūdindamas mūsų ištvermę (plg. Jok 1, 2–3).
Povilai
Faustinos dienorascio paieskok cia, gal bus suprantama
http://www.corazones.org/santos/faustina.htm
http://www.santafaustina.org/
http://webcatolicodejavier.org/DiarioDeSorFaustinaKowalska.html
http://www.santafaustina.info/
Ačiū, Piligrim. Ne visas nuorodas leído atidaryti antivirusinė, bet dienoraštis atsidaro. Dėkoju.
Žiūrėjau tortų receptus rusų kalboj ir radau vieną sakinį: "... ir kaip žinoma, šėtonas maitinasi maitinasi mūsų nuodėmėm". Čia apie torto skanumą :D. Padariau "copiar" į google.ru ir radau medžiagą iš Jurijaus Popovo pamokslo (atsiprašau, kad neišverčiau):
"Сатана ненавидит. Знаете, чем питается дьявол? Дьявол питается грехом - ненавистью, злобой, непрощением, обидами. Если на зло мы отвечаем злом, это только укрепляет дьявола и дает ему власть еще больше идти против нас. Когда же мы благословляем, желаем добра, дьявол шокирован, трепещет и ему нужно отступать. Простить и благословить людей - это не признак слабости.Это - благо для нас. Подставить вторую щеку, когда тебя бьют по другой - это признак силы. Очень просто обидеться, плюнуть, ответить злом на зло. И здесь не нужно прикладывать усилий - это естественная реакция нашей испорченной природы. А попробуй простить, отпусти это. Здесь нужна сила. И слава Богу, что у нас есть Дух Святой, который помогает нам это сделать. Поэтому, если вам сложно отпустить обиды из вашего сердца - молитесь за обижающих вас и благословляйте проклинающих вас. Непрощение будет отступать. Этот грех уйдет. Полностью. И сатана будет видеть, что бесполезно искать лазейки в вашем сердце."
maitinasi ... yra teologų minčių :-\ apie tai, tai daugiau perkeltine, simboline prasme skamba toks pasakymas ... yra J. Ratzingerio mintis, pamąstymai ta tema ... turiu užsirašęs, tik reikia užrašus susirasti ... ji labai tinka kalbant apie blogį ...
Jei pavyks surasti, gal galėsi pasidalinti ... Įdomu.
Povilui.
Noro skaityti turite matau, tai ir laiko rasite:
http://www.pnb.lt/pnb_lt/content.php?page=skaitykla%2Fmakarijus_didysis%2Findex#3
Čia šiek tiek senųjų "tėvų" raštų lietuviškai, kuriuos kažkuriame iš postų minėjo Pilgrimas.
Homo Viator,
ačiū už nuorodą, bet aplinkybės taip sutapo, kad radau šį tinklalapį jau prieš dvi savaites. Atsitiktinai. Skaitau. Širdis dainuoja, kartais verkia ... Lyg sugrįžus namo ... :) Ačiū.
Tiksliai neatmenu zodziu bet biblijoje yra parasyta kad tas kuris myles pasauly nemyles Viespaties Dievo ir Jezaus Kristaus, manau tai susieja. Visgi sis gyvenimas tik menka stotele ir visas turtas toks bereiksmis todel Dievas nenori kad mes jy pamiltume ar dziaugtumemes kazkokiais turtais.