Pavadinimas: Kryžiaus kelias (Kreuzweg)
Režisierius: Dietrich Brüggemann
Šalis: Vokietija
Metai: 2014
Žanras: religinė drama.
Vaidina: Lea van Acken, Lucie Aron, Anna Brüggemann, Michael Kamp, Franziska Weisz.
Apdovanojimai: ....
Apie kino filmą ,,Kryžiaus kelias" kalbasi režisierius Audrius Stonys ir Bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas.
A. Navickas. Įdomu, kodėl pasirinkote šį filmą aptarimui? Apie jį pirmą kartą išgirdau iš Jūsų, nesu tikras, ar jį kada nors įsigis kino filmų platintojai Lietuvoje. Nelabai įsivaizduoju, kokią žiūrovų reakciją jis sukeltų.
A. Stonys. Mane suintrigavo pirmiausia tai, kad pažįstamas kino kritikas, peržiūrėjęs filmą Berlyno tarptautiniame kino festivalyje, pareiškė, kad tai labai stiprus antireliginis darbas. Aš šį filmą peržiūrėjau kaip galingą religinį kiną. Paradoksalu, bet man atrodo, kad mes abu esame teisūs ir tai unikali šios kino juostos savybė. Šis filmas turi radikaliai priešingus, visiškai savarankiškai egzistuojančius vertinimus. Vertinimas priklauso ne nuo žiūrovo išprusimo, bet nuo pasirinkto žiūros taško.
Netikintis žmogus jame matys vienus dalykus, tikintis – kitus; tėvai matys vienas dilemas, dvasininkai – visai kitas. Ir visi būs teisūs. Nerandu jokio kito analogo kino istorijoje, kai kino filmas gali kelti tokius prieštaringus vertinimus, kad režisierius taip sugebėtų neprimesti žiūrovui savo pozicijos.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-03-27-pokalbis-apie-sekima-kristumi-kuris-yra-issukis-ar-net-papiktinimas-aptariant-filma-kryziaus-kelias/128883
Dietricho Brüggemannas ,,Kryžiaus kelias" (LRT kultūra, 27 d. 21.30) – antiklierikalinis filmas. Kitaip nei daugumoje šiuolaikinių filmų, religiniai fanatikai čia ne musulmonai. Prieš metus apdovanotas Berlyno kino festivalio prizu ,,Sidabrinis lokys" už geriausią scenarijų, filmas rodo religingą vokiečių katalikų šeimą, kurioje auganti mergaitė Marija atsidūrė tarp dviejų pasaulių. Mokykloje gabios ir smalsios Marijos teisių niekas nevaržo, bet šiame pasaulyje ji vis dėlto jaučiasi svetima, nes bijo nusidėti ar kitaip nusikalsti Dievui. Kitą mergaitės pasaulį valdo religinė fanatikė Marijos mama. Ji nuolat kritikuoja paauglę dukterį, o kai ši suserga, net priešinasi gydytojams. Bet fanatikė yra ir Marija – ji įsitikinusi, kad jos liga ir mirtis sukurs stebuklą – mažasis broliukas pagaliau pradės kalbėti.
Istorija paprasta ir jai stinga gilesnių psichologinių personažų motyvų, nors gal religingiems žmonėms psichologija ir nesvarbi, juk tikėjimas pirmiausia reikalauja paklusnumo. Tačiau ...
http://www.7md.lt/kinas/2015-05-22/Kalibano-veidas
Nežinau, ar filmas aktualus lietuviams, nes mūsų šalyje katalikų religija vis labiau pasiduoda folklorizacijai, todėl kartais atrodo, kad švenčiame ne Kalėdas ar Velykas, o dalyvaujame nesibaigiančioje folkloro šventėje ar Kaziuko mugėje. Tikėjimas nebėra pasirinkimas, moralinis klausimas, bandymas pasiekti savęs ir pasaulio suvokimo gelmes, greičiau tik ritualas. Kadaise pastangas tikėjimą užgožti kaimiškais ar pagoniškais papročiais skatino nuosekliai ateistinė komunistų valdžia. Dabar – vis galingesnė masinė kultūra, kurios pirmosiomis aukomis tapo žiniasklaidos kažkodėl pamėgti vienuoliai, kartais pliurpiantys tokius niekus, kad sunku įžvelgti skirtumą tarp jų ir visokių apsišaukėlių kerėtojų bei aiškiaregių.
Todėl manau, kad lietuvių žiūrovus labiau sudomins amerikiečio Stepheno Bridgewaterio televizijos filmas ,,Kler" (LRT, 23 d. 01.30). Tai pasakojimas apie našlę Kler, kuri turi aiškiaregės sugebėjimų. Po vyro mirties ji suprato, kad jos nuojautos – ne keisti sapnai. Kai paslaptingos žmogžudystės tęsiasi, Kler pradeda suprasti, kad jų priežastis – kadaise mieste įvykusi tragedija.
TV3 (šįvakar, 22 d. 23.20) parodys naujausią Stepheno Kingo ,,Kerės" ekranizaciją, 2013 m. sukurtą Kimberly Peirce (ji išgarsėjo filmu ,,Vaikinai neverkia").
Penktadienį teko peržiūrėti šį filmą. Įspūdis nevienareikšmiškas - iš pradžių atrodė grynai anti religinis, propagandinis filmas.
Tačiau vėliau, ramiai pagalvojęs supratau, kad pačioje filmo pabaigoje viskas apsiverčia. Tai kas atrodė beprasmiška įgauna prasmę, tik ta prasmė ne taip greitai suvokiama (bent jau man). Pats filmas vizualine prasme geresnis nei plačioms masėms skirta Holivudo produkcija, tačiau iki Tarkovskio toli kaip iki mėnulio.