Citata iš: Silvija liepos 06, 2013, 10:21:58
Gal galėtum, Augustai, tuo užsiimti ir mus informuoti? ;)
Pamėginsiu. :)
Čia Protestantų leidinio "Prizmė" ištrauka:
http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=195
O čia jau artimesnė RKB kunigų versija:
http://www.klauskkunigo.lt/1608/pikt%C5%BEod%C5%BEiavimo-%C5%A1ventajai-atleista-esamame-b%C5%ABsimame-gyvenime
Ir va dar vienas katalikiškas tekstas:
http://kvjk.lt/tekstai/zodyno/zodis/piktzodziavimas
Na, manau, kad visgi teisingiausias atsakymas būtų tas, kad nuodėmė prieš Šventąją Dvasią yra piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią. Tai yra sąmoningas gėrio atmetimas aiškiai suvokiant, kad tai gėris, o ne blogis. Aišku, kad toks galutinis apsisprendimas bus galimas tik Paskutinio Teismo metu.
Skaitau katalikų kunigo atsakymą į tokį nelengvą klausimą ir stebiuos: nei nuorodų, nei nuodugnaus paaiškinimo... Tikrai po tokio atsakymo tenka pasiieškot kad ir pas protestantus :-\
Nors aš pastaruoju metu dažniausiai (ir visai sėkmingai :)) daugelį atsakymų randu KBK:
Citata1864 ,,Kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus atleistas" (Mt 12, 31).100 Dievo gailestingumui nėra ribų, bet kas sąmoningai neatgailaudamas atmeta Dievo gailestingumą, tas išsižada nuodėmių atleidimo ir Šventosios Dvasios dovanojamo išganymo.101 Toks užsispyrimas gali padaryti atgailą neįmanomą iki mirties ir nuvesti į amžiną pražūtį.
Dar geriau turbūt būtų pasiskaityt nuo pradžių, ką Katekizmas sako apie sunkias ir lengvas nuodėmes: http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N16D7D.html (http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N16D7D.html)
Sakoma, yra šešios pagrindinės nuodėmės prieš Šventąją Dvasią:
1. neviltis (vilties praradimas būti išgelbėtam per Jėzų kristų),
2. prielaidų darymas apie Dievo gailestingumą,
3. atsisakymas gailėtis dėl nuodėmių,
4. užsispyrimas (atkaklus buvimas nuodėmėje, besipriešinantis šventinančiai Šventosios Dvasios galiai),
5. tiesos nepriėmimas (atsisakymas klausytis ir priimti Žodį, ginčytis apie Dievo mokymą, oponuoti ir įrodinėti priešingai, burnoti, kitaip - įžeidinėti Šv. Dvasią)
6. dvasinio gerbūvio pavydas kitam asmeniui
Kai kurios iš jų yra lengviau atleidžiamos išskyrus vieną - atsisakymo gailėtis dėl nuodėmių. Ši yra neatleidžiama.
Iš knygos: Fr. Paul O'Sullivan, OP "The Holy Ghost Our Greatest Friend: He Who Loves Us Best"
© 1991 Tan Books and Publishers, Inc.
Daugiau galima pasiskaityti http://www.catholicdoors.com/faq/qu42.htm#answer2 (http://www.catholicdoors.com/faq/qu42.htm#answer2)
Labai įdomu, Augucka :thumbup:, bet va šito punkto -
Citata2. prielaidų darymas apie Dievo gailestingumą
- nelabai supratau :-\
Citata iš: Silvija liepos 09, 2013, 07:42:02
Labai įdomu, Augucka :thumbup:, bet va šito punkto - Citata2. prielaidų darymas apie Dievo gailestingumą
- nelabai supratau :-\
Yra du prielaidų darymo būdai:
1, Kai žmogus pervertina savo galimybes (tikisi, kad jis pats galės save išgelbėti be aukštybių pagalbos),
2, arba žmogus tikisi gauti kažkokį "savaiminį" Dievo atleidimą per Jo malonę ir gailestingumą pats nenorėdamas nei atsiversti nei atgailauti, žodžiu, nenorėdamas įdėti jokių pastangų ir tikėdamasis kažkokios nepelnytos pagarbos.
Dievo gailestingumui nėra ribų, tačiau tas, kuris sąmoningai atsisako priimti Jo gailestingumą atgailaujant, atmeta atleidimą už savo nuodėmes, siūlomą Šventosios Dvasios išsigelbėjimą,. Toks širdies kietumas gali nuvesti į visišką užsispyrimą ir amžiną pražūtį.
Jonas Paulius II
Sąrašas: