Po 2014 eurovizijos rytų ukrainiečiai galutinai nusprendė nestoti į Europos Sąjungą, kadangi įstojus į ES, visoms moterims reiks išmokti auginti barzdas. ;)
Dar vieną gerą girdėjau vakar šia tema:
"Sūnau, eik skustis, nes daraisi panašus į mergą!" :D
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu! :'(
Gaila, šiame forume nėra juodojo jumoro skilties. Gaila tos žmogystos, laimėjusios eurovizijos konkursą. :hug:
Šėtono įrankis. :'(
Dvi blondinės apžiūrinėja mašinos ratą.
Viena sako:
-Padangą nuleido?
Atsako:
-Taip.
-Visą nuleido?
-Ne, tik iš apačios.
Prajuokino ;D
Ar matei savo protą?
Viename lietuvių mitinge, jaunas socialistėlis, apsimesdamas dideliu mokslininku, šaukė žmonėms: ,,Žmonės, nebūkit kvaili: ko nematoma, ta ir nėra. Aš nieko nepripažįstu, ko mano akys nemato. Žmogaus sielos niekas nematė, nors gydytojai ir anatomistai piaustė visą žmogaus kūną,— sielos nerado. O toliau, kas iš jūsų matė Dievą?— niekas. Taigi nei sielos, nei Dievo nėra, nes jų niekas nematė..."
Tik taip kalbėtojui filosofui besikarščiuojant, pasigirdo bobelkos balsas: ,,Na jau tai pasakė., ar Tamsta matei savo protą?"
Pakilo juokas. Vyrai, kartodami klausimą, šaukė: ,,Ar matei savo protą?..." Prispaustas ,,mokslininkas" turėjo prisipažinti: ,,Tiesa, aš proto10
nemačiau, bet..." ,,Šalin beprotį", suriko minia... ,,Jis savo proto nematė, todėl jo neturi... Šalin beprotį..."
Bobos pradėjo grūstis. Mokslininkas, matydamas pavojų savo ,,mokslui", spruko nuo bačkos ir dingo, lydimas riksmo ir švilpimų. (Prie tos progos pasirodė, kad ir bobos mokančios švilpti).
Ištrauka iš "Į priekaištus atsakyk taip" pagal Šilų Jonuką 1927m.
Nu jo .. su bobom menki kuokai ... ;D
P.S.
Darbas vasarą:
(https://lh6.googleusercontent.com/-olJC-YnzRxI/U5gxITfJdiI/AAAAAAAAAH0/AzOkc-lP6yE/w530-h354-no/prie_juros.jpg)
norėjau parašyti "juokai" ... sakau, čia pas mane su klava kažkas ne taip :P
Tipo būkit atsargūs su kompais: https://www.facebook.com/photo.php?v=317784065057363&set=vb.275165069319263&type=2&theater
Šiandien Kaišiadorių Kristaus atsimainymo Katedroje atlaidai, žmonių daug, visi vasariškai gražūs :) Iš kunigo išgirdome taip reikalingus pamokslo žodžius... bet pabaigoje, po palaiminimo ir prieš kviečiant visus į klebonijos kiemelį agapei, kunigas dar kartą priėjo prie mikrofono ir matyt dėl to, kad susirinkusiųjų veidai nebuvo itin džiugūs, jis linkėdamas džiaugsmo papasakojo štai tokį nutikimą:
Buvo toks vienas jaunas kunigėlis, kuris nemokėjo sakyti pamokslų. Jis skaudžiai išgyveno tai, kad žmonės jų metu nuobodžiaudami žiovaudavo. Kartą pasitaikius progai jis paprašė patarimo vieno "kieto" homiletiko ir pamokslų sakytojo. Šis jam taip patarė: prieš pradėdamas kalbėti, pasakyk ką nors intriguojančio, kad žmonės suklustų, o po to jau gali šnekėti taip kaip išeina - jie klausys. Jaunasis kunigas dar pasitikslino: O kas tai galėtų būti? Pamokslininkas davė pavyzdį: Na, pavyzdžiui sakyk, kad vyskupas laimingai gyvena su moterim, o kai visi suklus, pridurk: Jos vardas - Mergelė Marija.
Kunigas taip ir padarė. Atėjus laikui sakyti pamokslą, jis nuo to ir pradėjo; ištarus pirmą frazę, kad vyskupas gyvena su moterim, žmonės sujudo ir ėmė klausinėti koks jos vardas, bet jaunasis kunigas moters vardą pasakyti jau buvo pamiršęs...
Papildymas
Vis dėlto tas "juokas", kurį užrašiau čia sekmadienį, po kiek laiko man pasirodė visai ne juokingas. Keista, kad perpasakojus tą istoriją, jis įgavo visai kitą atspalvį (vienaip skambėjo iš kunigo lūpų ir kitaip - iš manęs). Tikiuos nesupyksite, kad šiek tiek paredagavau ir patį įrašą.
Dar noriu ta proga įkelti ilgoką Karl'o Rahner'io citatą iš jo "Pastabų apie juoko teologiją" (radau vienoje mstudija.lt radijo laidoje):
Kasdienybės ratas sukdamasis atneša ne tik rimtų darbų, bet tikėkimės kartais ir juoko. Pats juokas turi ir rimtąją pusę – dažnai jis mus atskleidžia geriau negu žodžiai. Sakydami juokas, turime omeny sveiką, normalų juoką, o ne kvailių ir nusidėjėlių juoką, apie kurį ST užsimena išmintingasis Siracidas, ir kurio, kaip pažadėjo Viešpats, laukia liūdnas galas.
Juokas, apie kurį kalbame, yra tas spontaniškas juokas, trykštantis iš džiugios ir nekaltos širdies. Toks juokas kyla tik tam, kuris myli žmonių giminę ir jaučia nuolatinį ko ne simpatijos jausmą visiems jos atstovams, tiek pavieniui, tiek visiems kartu. Toks asmuo veikiausiai yra išsiugdęs sveiką požiūrį į aplinkybes bei situacijas ir atitinkamai į jas reaguoja. Didelius dalykus jis traktuos nepaprastai, tuo tarpu mažus dalykus – labai lengvai. Rimtus dalykus jis priims rimtai, o iš juokingų - mokės pasijuokti. Nes visi šie dalykai nutinka taip, kaip norėjo Dievas, tad taip juos reikia ir priimti. O ten, kur jie pakutena mūsų humoro jausmą, atsiranda tinkama dingstis juokui.
Tačiau ne visi yra apdovanoti tikru humoro jausmu. Humoras skatina altruistiškai atsiriboti nuo savęs ir pajusti slėpiningą simpatiją kitiems, kuri juntama dar prieš jiems praveriant burną. Tik tas žmogus, kuris turi prieraišumo dovaną, gali pasižymėti ir tikru humoro jausmu. Geras juokas yra meilės ženklas. Jis, galima sakyti, leidžia mums probėgšmais išvysti arba išmokti pirmąją pamoką tos Meilės, kurią Dievas jaučia kiekvienam iš mūsų. Tačiau šis naivus, nekaltas Dievo vaikų juokas yra daugiau negu tiktai. Jis yra ir kitų dalykų atvaizdas.
Šventas Raštas mini tokią analogiją: galime visai teisėtai tikėtis, kad šis mažytis kūrinys, vadinamas juoku, įžengęs į amžinąsias Dangaus menes, staiga panirs į tylą ir nebūtį. Biblija ištaiso tokį požiūrį. Tiesą sakant, juoką ji pavečia Dievo jausmu tam, kas vyksta apačioje paveikslu ir panašumu. Tikrai stulbinamas pareiškimas. Bet Biblija sako, kad Dievas danguje juokiasi nerūpestingųjų juoku, juoku tų, kurie yra saugūs, kuriems negresia jokie pavojai, juoku dieviškos viršenybės prieš visą tą žiaurią, krauju suteptą, kankinančią beprotišką netvarką, kuria pasižymi pasaulio istorija. Biblija teigia, kad Dievas ir toliau juokiasi. Ir be jokio nerimo, net galima sakyti nesijaudindamas, atlaidžiai žvelgia žemyn į apačioje pasklidusį apgailėtiną reginį...
Negi Jis neturi teisės taip elgtis? Argi Jo paties Amžinasis Žodis nerauda su mumis ir nekenčia viso vargo, kurį kenčia žmogus, kai Dievas jį apleidžia? Dievas juokiasi, sako Biblija.
Kai paskutinė žmogaus kvailybės apraiška sukels paskutinį žmogiško juoko protrūkį, skardžiai ir aiškiai nuaidėsiantį pasmerktame pasaulyje, negi bus per drąsu įsivaizduoti, kad tas paskutinis juokas panėšės į Dievo juoką, šlovingą ir triumfuojantį, tarsi sakantį, kad nepaisant nieko, viskas yra gerai.
Pamenu, kad Šv. Tėvas Pijus labai mėgdavo pasakoti juokus, gal iš jo galima būtų išmokti ko nors? :)
Kita vertus, man saugiausias juokas - juokas iš savęs, nes pasijuokdami/pasišaipydami iš savęs, mes ir puikybę nugename šalin, kartais "iškrauname" įtemptą situaciją, o kartais ir kitus pralinksminame :D
O kas prisimenate :) humoristus tapusius sventaisiais :D arba sventuosius humoristus
Kad prisiminčiau, turėčiau prieš tai būti žinojęs, o taip nėra ::)
Kartais viešas pajuokavimas gan greitai stuktelia juokautojui kitu lazdos galu. Panašiai atsitiko ir vienam MR darbuotojui kunigui, kurio pacituotas populiarus filmukas turėjo didelį atgarsį bernardinų.lt komentatorių tarpe. Manau, kad vienas iš jų ir pareiškė pastabą tiesiai į MR. Tačiau visi mes klystantys žmonės ir minėtas kunigas viešai atsiprašė (http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=52081) už šį mažytį incidentą prisiimdamas dalį savo atsakomybės.
Va taip tad gražiai vieni kitus pataisydami juda Tiesos link tikintys žmonės :thumbup:
Tarp kitko, įdomi MR laida - apie vaikų mušimą :o
Kažkada užtikau labai linksmą rusišką video. Ir nors teks praleisti pro ausis keletą "triaukščių žodelių", kurių statybininkų darbe labai dažnai pasitaiko, pati situacija tiek iškalbinga ir simboliška, kad tikrai verta pasižiūrėti. Niekam asmeniškai netaikant, geriau prisitaikant sau, po sunkios darbo dienos pasijuokime :):
http://www.youtube.com/watch?v=HWC-tjuQF4c (http://www.youtube.com/watch?v=HWC-tjuQF4c)
Žvėrių karalius kartą tarė: "Tegul žvėrys pasiskirsto: protingi eina į vieną grupę, gražūs - į kitą." Visi žvėrys išsiskirstė į dvi grupes, tik beždžionė bėgioja nuo vienos grupės prie kitos. Karalius jos klausia:
- Kodėl bėgioji, kodėl nesustoji vienoje grupėje?
Beždžionė sako:
- Kad aš ir protinga ir graži - negaliu apsispręsti į kurią grupę eiti.
Mokytoja veda pradinukams pamokas. Pakabino ant popieriaus nupieštą katę ir klausia vaikų:
- Kas čia?
Vaikai šaukia:
- Katė! Katė!
- Ne, vaikai, tai ne katė, tai - katės paveikslas.
Tada mokytoja pakabina ant popieriaus nupiešta pelę, ir klausia:
- Kas čia?
Vaikai jau ne be taip drasiai:
- Gal pelė? Pelė ...
- Ne, vaikai, tai ne pelė, tai - pelės paveikslas.
Tada mokytoja paima ir pakabina paveikslą, kur nupiešta, kaip katė pagauna pelę. Klausia:
- Kas čia?
Klasė tyli.. tik Petriukas pakelia ranką ir sako:
- Čia katės paveikslas pagauna pelės paveikslą.
Aha, taip ir mes kartais atrodome Jėzaus mokykloje, gerai dar, kad nebijome į save pasižiūrėti kritiškai :)
Man tai anekdotas labiau suprantamas kaip mokytoja bando išaiškinti abstrakčius dalykus vaikams, kurie dar nesubrendę iki abstraktaus mąstymo.
Tai aš ir sakau: mes atrodom kartais kaip ta mokytoja ir mokiniai, nerasdami bendros kalbos :)
Važiuoja dvi vienuolės automobiliu ir baigiasi degalai. Eina jos į netoliese ūkininko sodybą pagalbos. Tik tas žmogus neturi taros į ką įpilti. Galiausiai įpila benzo į naktinį puodą.
Važiuoja pro šalį žmogus, žiūri - dvi vienuolės iš naktipuodžio kažką į kuro baką pila. Sustoja ir sako: "Aš irgi tikiu Dievą, bet jūsų, sesės, tikėjimas mane pribloškė". :)
Kataliko malda
Kartais taip būna ;).
Atėjo žmogus pas gydytoją psichologą ir sako:
- Gydytojau, manęs gyvenime niekas nedžiugina, o viskas tik liūdina. Visi tie gyvenimo sunkumai ...
Gydytojas išrašė receptą vaistams ir dar pasiūlė pacientui:
- Pas mus atvyko garsus klounas; sako pas jį labai juokingi pasirodymai, gal nueikite į jo pasirodymą gal jis pralinksmins jus?
Pacientas atsisuko ir tarė:
- Gydytojau, aš ir esu tas klounas.
Į temą...
Man tas dešinys viršutinis paveikslėlis kažkoks mielas: mama liepia vaikui tyliai netrukdyti tėčiui, nes jis susikaupęs mąsto :D
Gražus paveikslėlis ir su mintimi :)
Anekdotas, kurį pasakodavo Šv. Pijus :)
Pirmąkart susiruošęs važiuoti traukiniu valstietis stotyje pirko bilietą. Prie langelio stovėjo ir kunigas, kuris jo paklausė:
- Kur važiuojate?
- Ne jūsų reikalas! – atšovė valstietis.
Kunigas nepasidavė:
- Ar pirksite ir atgalinį bilietą?
- Manau, kad jūs labai įkyrus.
Bet štai važiuojant traukinys įlindo į tunelį. Valstietis labai išsigando ir šūktelėjo netoliese sėdinčiam kunigui:
- Kur važiuojame?
- Į pragarą! – atkirto šis.
Tik valstietis ir dabar nepasimetė:
- Aš nebijau, juk pirkau atgalinį bilietą! :D
Senyva krikščionė garsėjo savo tikėjimu. Ji galėjo stovėti prie savo namų ir visiems praeinantiems sakyti: "Telaimina jus Kristus".
Greta jos gyveno ateistas, kuriam taip buvo įgrisę senės palaiminimai, kad jis šaukdavo: "Dievo nėra!"
Moteriškei užėjo sunkūs laikai ir ji garsiai naktimis meldė, kad Dievas atsiųstų truputį maisto.
Ateistas, girdėdamas tas jos maldas, nusprendė pasijuokti iš jos.
Vieną rytą moteris prie durų rado didelę pintinę su maistu. Ji pakėlė į dangų rankas ir sušuko: "Telaimina mus Kristus!"
Kaimynas iššoko iš už krūmo ir tarė:
- Aha! Sakiau gi, kad nėra dievo. Aš nupirkau šį maistą, o ne Dievas.
Senyva moteris nusijuokė, suplojo rankomis ir tarė:
- Tebūna palaimintas Kristus! Jis ne tik pasiuntė man maisto, bet ir privertė velnią už jį sumokėti.
***
(http://t0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcTbAvKaITvHdfiU3s74tbDIFM086muqAYXuhuS4Ji-3Xmepz2mR)
***
Prašo mama sūnų, kad šis nueitų ir nupirktų vainiką.
- Tegul užrašo, - sako ji, - "Ilsėkis ramybėje" ant abiejų šonų, o jeigu liks vietos "Susitiksim danguje".
Grįžta sūnus su dideliu vainiku, ant kurio juostų parašyta: "Ilsėkis ramybėje ant abiejų šonų, o jeigu liks vietos, susitiksim danguje"
***
Prieš mirtį vienas žmogelis paprašė, kad pakviestų jo gydytoją ir advokatą, ir kad jie atsistotų iš abiejų jo lovos pusių.
Gydytojas neišvėrė ir klausia:
– O kodėl tu mus čia pasistatei?
– Aš noriu mirti kaip Jėzus Kristus, tarp dviejų plėšikų.
***
Užrašas antkapyje:
"Čia guli ateistas...Gražiai aprengtas, bet eiti nėra kur".
Neblogi, neblogi :)
Klausyti seselių išpažinčių yra tas pats, kaip būti negyvai užmėtytam kukurūzų spragėsiais. Ark. Fulton J. Sheen
Paklausiau aš katino mirusio, kuo silkė nuo dviračio skiriasi,
Tai buvo vienintelis šansas, atspėt kas yra diližansas:
https://www.youtube.com/watch?v=5sy1MDHZ27M
Juokingai skamba: http://www.kurpaest.lv/
Rimtesnė tema: kuo skiriasi džiaugsmas nuo juokų?
Gal juokai yra būdas, kaip pasijusti panašiai, kaip džiaugiantis, kai nėra priežasties (ar nusiteikimo, noro) džiaugtis? :-\
Norit pažaist?
Aš benediktinė :o :D
http://en.catholic-link.com/2015/05/06/quiz-what-religious-order-would-you-belong-to-if-you-lived-in-the-medieval-times/
Mane į benediktus įrašė ;)
Kaip pažiūrėti kokie dar buvo galimi variantai?
Nežinau, kukuli. Tu šioje srityje protingesnis ;)
Ai tave irgi į benediktines įrašė :)
Kaži daugiau variantų pas mus yra?
Aš pusės klausimų nesupratau (tingejau į vertėją eit), tai tapau pranciškone :) Reiks dar kada pakartoti.
Kartą doras žmogus kalbėjosi su Dievu:
– Dieve, norėčiau sužinoti kas yra Rojus ir kas yra Pragaras.
– Parodysiu tau Pragarą, – tarė Viešpats ir nusivedė žmogų į kambarį, kuriame stovėjo didelis apskritas stalas. Aplink jį sėdintys žmonės buvo išbadėję ir nelaimingi. Stalo viduryje stovėjo milžiniškas troškinio puodas, iš kurio sklido toks gardus kvapas, kad net tįso seilė. Visi žmonės, sėdintys aplink stalą, turėjo po labai ilgą šaukštą. Tais šaukštais jie pasiekdavo puodą, tačiau rankenos buvo pernelyg ilgos, kad maistas galėtų pasiekti burną. Žmogų sukrėtė šis nelaimėlių vaizdas.
Dievas tarė:
– Tu išvydai Pragarą.
Tada jie priėjo kitą kambarį ir Dievas atvėrė duris:
– Dabar parodysiu tau Dangų, – tarė Viešpats, ir jie įėjo į kitą, lygiai tokį patį kambarį, kaip ir pirmasis. Jame stovėjo toks pat apskritas stalas, toks pat troškinio puodas. Žmonės turėjo tokius pat ilgus šaukštus, tačiau visi buvo sotūs ir laimingi, jie juokėsi šnekučiuodamiesi tarpusavyje.
Žmogus nusistebėjo:
– Kaip tai įmanoma? Aš nesuprantu...
– Tai paprasta, – atsakė Viešpats. – Tiesiog jie išmoko pamaitinti vienas kitą.
Tikros moteriškos draugystės nebūna. Tai visiems žinomas faktas. Draugystės tarp moters ir vyro taip pat. Klausimas: su kuo draugauti moteriai?
Na nežinau .. pas mergaites visad būna "geriausia draugė". Tuo tarpu pas berniukus yra "draugai". :)
Vaikų pasaulis žymiai paprestesnis nei suaugusių :)
Beto ir juokuose dalis tiesos yra.
Amūras ir Timūras. https://www.youtube.com/watch?v=fM5LmBFtMug
Tigras draugauja su ožiu :)
Šv. Tomas Moras meldė Dievo suteikti jumoro jausmą ir net prieš pat mirtį juokavo (nuoroda iš Giedrės pasiūlytos rusiškos svetainės, atsiprašau, kad ištraukos neišversiu):
http://promo.icatholic.ru/2015/04/humor.html
Покровитель юмора
"Добродетель" юмора у святых достигала такой степени героичности, что сияла даже перед лицом страданий и смерти. Фома Мор был святым человеком, но всего лишь человеком, подверженным, как все мы, различным страхам, которые порождает наша психофизическая природа, страхам, которых не лишен ни один человек, от которых был не свободен даже наш Спаситель. Св. Фома, несомненно, очень боялся четвертования и всех тех пыток, которыми ему угрожали. Позднее пытки заменили отсечением головы. Уже перед самым эшафотом к нему подошел сын, рыдая и прося благословения. Атмосфера была очень серьезная, почти непереносимая. Было необходимо религиозное вмешательство юмора. Тогда Фома Мор обратился к офицеру, распоряжавшемуся казнью, и тоже смертельно серьезному: ,,Господин поручник, помоги мне, пожалуйста, подняться наверх, обратно я уж как-нибудь сам справлюсь". Такая вот, полная юмора, улыбка перед лицом собственной смерти.
Король Генрих VIII запретил ему говорить - известно, что может сделать с людьми человек, которого чувство юмора не покидает даже перед лицом смерти, какая это сила. Ведь человека с подлинным чувством религиозного юмора боится даже сатана, что уж говорить о Генрихе VIII. Итак, приговоренный опустился на колени без каких бы то ни было речей, помолился и с ясным лицом обратился к палачу: ,,Соберись с духом и смело исполни свою обязанность. У меня очень короткая шея, смотри же, не сруби криво, чтобы не повредить своей репутации" (В.Ропер, ,,Житие Томаса Мора", 65)
Paieškos rezultatai "Dievo svarstyklės"
Šito ieškojau: https://www.youtube.com/watch?v=RNLhEPuTrII
O likusieji rezultatai pirmame puslapyje apie horoskopus. Antram puslapyje 100% horoskopai. Trečiame pusiau horoskopai, pusiau kažkokios pievos apie būrėjus :D
Provoslavai turi ,, atsiprašymo sekmadienį'. Paskambino žmogelis į banką , kad ,, atleistų'' kreditą. Neatleido bedieviai.
Paklibinsiu senus komentarus.
Citata iš: Pilgrim rugpjūčio 07, 2014, 16:42:49
O kas prisimenate :) humoristus tapusius sventaisiais :D arba sventuosius humoristus
Nehumoristai, bet...
Mozei Dievas prisistatė kaip Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas. O Izaokas vardo reikšmė yra juokas. Aš žiūrėjau filmą apie Mozę, tai Jam grįžus atgal pas žydus ir pasisakius, kad kalbėjo su Dievu visi klausė Mozės - ką Jis Tau sakė? Jis sakė, kad "Aš Esu Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas" - tame filme visi kvatotis pradėjo ir klausti - ką dar Jis tau sakė... Iš tikro reikia pažiūrėt ir galbūt humoro jausmą turėt...
Yra juokingų vietų tikrai. Man patinka, kur Dievas lankosi pas Abraoma ir Sara juokiasi...
Šito tiksliai neatmenu, bet buvau matęs apie Abraomą ir Sarą, kai karalius Saros iš rūmų neišleido. Tai beskaitant Bibliją apie Izaoka ir Isabelę (berods toks vardas) - kai tas pats karalius juos sutiko ir sužinojo, kad čia Abraomo sūnus - išleido įstatymą, kad kas "nužiūrėtų" (ar kaip ten Biblijoje parašyta) - gresia mirties bausmė... Ties ta vieta kvatojausi iš Širdies...
Kaip ir minėjau - Izaokas - juokas...
Čia gal labiau pamąstymai, o ne juokai...
Atsiprašiukas - Izaoko žmonos vardas Rebeka...
Izaokas, (hebrajų k. "Icchak') iš tiesų yra tos pačios šaknies kaip žodis juokas, hebrajiškai 'cchok' (צחוק). Tačiau vardas Izaokas reiškia 'jis juoksis'. Žydų kabalistinėjė tradicijoje šis vardas reiškia gebėjimą pakilti aukščiau virš materialaus pasaulio ir netgi jį kontroliuoti. Kad ir ką tai reikštų.. Bet čia jau rimtai, o ne juokai :)
O ar pats Izaokas juokėsi? Nepamenu ar Biblijoje apie tai rašoma :-\
Pasiskaičiau :bible:, niekur nerašoma apie Izaoką kaip besijuokiantį, panašiau, kad jis tokį vardą gavo, nes:
Abraomas parpuolė veidu žemėn ir juokėsi, širdyje galvodamas: ,,Argi gali kūdikis gimti šimtamečiui seniui? Argi gali Sara, būdama devyniasdešimties metų, gimdyti? (Pr 17, 17)
ir:
Sara tad juokėsi sau, sakydama: ,,Tada, kai nuvytau, negi patirsiu malonumo – mano vyras toks senas?" (Pr 18, 12)
Arba... tai yra būtent tai, ką ir sakei, Keliauninke, - Izaokas iš savo tėvų paveldėjo gebėjimą (malonę) "pakilti aukščiau virš materialaus pasaulio ir netgi jį kontroliuoti".
Izaokas arba Itzhakas - hebr. יִצְחָק ,,lai Dievas juoksis".
:thumbup:
O Sara sakė:
,,Dievas iškrėtė man juoką;
kas tik apie tai išgirs,
juoksis su manimi". (Pr 21, 6)
Aha, po truputį einam pirmyn.. ir dabar laikas pradėti galvoti :)
Kodėl Sara juokėsi? Ar iš džiaugsmo? O gal ji juokėsi sarkastiškai, kaip juokiasi žmogus išgirdęs visišką absurdą ir nesamonę.. ar gali 90 metų senutė pastoti? Ar ne todėl jai Dievas priekaištavo už tą juoką, ir kodėl tada ji neigė, kad juokėsi?
Juokas gali būti visoks. Beje hebrajiškai juokas 'cchok' - nereiškia džiaugsmingo juoko, bet atvirkščiai - reiškia greičiau šūksnį, riksmą, kitaip sakant juoką iš nesupratimo.
Abraomas todėl ir vadinamas tikėjimo tėvu, kad patikėjo absurišku pažadu, tuo kas visiškai materialiame pasaulyje neįmanoma.
Wikipedijoje šito nerasite, skaičiau pas žydus puslapyje. Tie rabinai kasasi giliau nei galima įsivaizduoti :)
Viena Biblija yra sunku remtis. Namie turiu seną be skyrių, internete jau išskirstyta viskas. O pavyzdžiui filmuose dar kitaip remiasi, gal kiek savaip interpretuoja, arba gal net iš Korano ima - gal ten dar kitaip?
Pavyzdžiui filme Sarai susijuokus kitaip sako - dar priduria - "tu pagimdysi Jam sūnų ir Jo vardas bus Izaokas - kas reiškia juokas".
O kalbėdamas, kad ten susijuokiau ties Izaoku - tai gal man tiesiog juokinga pasirodė. Aš dažnai pasikuojiu "su Dievu"...
Apie Izaoką labai mažai parašyta, bet filmas ne trumpas :D
Asmeniškai man Pradžios knyga apie Abraomą - viena įdomiausių. Juk Dievas lankosi pas Jį namuose - svečiuojasi ir valgo prie vieno stalo... Visos Biblijos nesu skaitęs, bet jei nklįstu tai bene vienintėlis atvejis, kai Dievas lankosi pas kažką svečiuose?
CitataAsmeniškai man Pradžios knyga apie Abraomą - viena įdomiausių. Juk Dievas lankosi pas Jį namuose - svečiuojasi ir valgo prie vieno stalo... Visos Biblijos nesu skaitęs, bet jei nklįstu tai bene vienintėlis atvejis, kai Dievas lankosi pas kažką svečiuose?
Na, jei Jėzus yra ir Dievas, o ne vien žmogus, tai visa Evangelija yra viena vientisa istorija, kai Dievas Jėzaus asmenyje apsilanko pas kažką namuose. :)
Beabejo. Bet... Tokį pastebėjimą norėjau pasakyti, kad Abraomas labai suartintas su Dievu Biblijoje. Jis su Angelais svečiuojasi pas Jį, valgo, Abraomas atneša vandens kojoms (filme Jis pats plauna kojas Dievui). Jis pasako, kad Sara pagimdys sūnų. O toliau veiksmas rutuliojasi link Sodomos ir Gomoros. Čia vėl - tik dėl Abraomo Jis siunčia Angelus pas Lotą... Ir mažą ką Jie dar ten aptarė ar šnekėjosi...
Tokius pastebėjimus norėjau išsakyti :happy:
Citata iš: Varlė keliauninkė gegužės 24, 2016, 05:37:14
Aha, po truputį einam pirmyn.. ir dabar laikas pradėti galvoti :)
Aš tai suprantu paprastai :) Dievas turi jumoro jausmą ir mėgsta šposyt :) Žmonėms kartais ir visai juokas neima, nes jie bijo netikėtumų (pamenate vėtrą, valtį ežere ir miegantį Kristų?), atsiranda abejonės ir nepasitikėjimas. O Dievas nori, kad mes irgi žaistume Jo siūlomą gyvenimo žaidimą pasitikėdami Juo.
"O pavyzdžiui filmuose dar kitaip remiasi, gal kiek savaip interpretuoja, arba gal net iš Korano ima - gal ten dar kitaip?"
Iš tavo prisistatymo šiame forume taip pat išeitu poros valandų filmas. O juk į filmą visai galėtu "tilpti" tavo gyvenimas.
Jei filmas būtų religinio formato tai pamąstymas apie Koraną būtų solidus pagrindas nusijuokti.
" Visos Biblijos nesu skaitęs, bet jei nklįstu tai bene vienintėlis atvejis, kai Dievas lankosi pas kažką svečiuose?"
nu ne.
Gal net ir dabar kažkam "kojas mazgoja". O visa tai, gali tęstis dešimtmečius.
žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. :)
Na va - atėjau pasiteirauti Maldų datos - bet bandėt atkalbėt melstis, sakydami, kad čia kažkokie seni papročiai ir niekas taip nedaro.
Vėl gi noriu pasidalinti tuo, kas galbūt man "virpiną Širdį" - Jūs vėl išvedžiojate ir ironizuojate.
Atėjau ieškot temų ir jungtis jose su Jumis į "pamąstymus" apie Dievą, bet Jūs iš komentarų išverčiate temas į/apie mane...
Be to yra skirtumas kai kojas mazgoja Abraomas ir kai kojas mazgoja nusidėjelis... Nusidėjelis žinojo, kad Jis ten bus, o Abraomas Širdim pajuto ir išbėgo Jų pasitikti...
Dabar ne į temą O:-)
Citata iš: Tikintysis gegužės 24, 2016, 07:18:39
...Jūs vėl išvedžiojate ir ironizuojate.
Atėjau ieškot temų ir jungtis jose su Jumis į "pamąstymus" apie Dievą, bet Jūs iš komentarų išverčiate temas į/apie mane...
Su kiekvienu naujai prisiregistravusiu ir kalbančiu forume keičiasi mikroklimatas. Taip ir pasaulyje - nuo vieno žmogaus indėlio gali daug pasikeisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Be to,
Jūs, Tikinti, galima pakeisti į
Mes ;)
Va - ir pasijuokėm :thumbup:
Vienoje bažnyčioje pamėgo rinktis karveliai. Kad ir kaip žmonės juos bandė išvaikyti, jie vis sugrįždavo. Tada kunigas pasiūlė - duokime jiems pirmą Komuniją ir jų labai ilgai čia nematysime ....
Jaučiu, karveliai, skirtingai nei žmonės, pulkais rinktųsi ir negalėtų atsitraukti nuo To Gėrio :) Nes jiems Dievas nedavė laisvos valios rinktis.
Citata iš: Donatas gegužės 28, 2016, 03:04:15
Vienoje bažnyčioje pamėgo rinktis karveliai. Kad ir kaip žmonės juos bandė išvaikyti, jie vis sugrįždavo. Tada kunigas pasiūlė - duokime jiems pirmą Komuniją ir jų labai ilgai čia nematysime ....
Ten iš Bruno Ferrero istorijos apie tuos karvelius. Visa istorija skamba šitaip:
,,Linksmas ir nepasotinamas karvelių būrys įsikūrė sau vienos bažnyčios šventoriuje. Po santuokų grindinio plyšiai pribyrėdavo ryžių grūdelių, tai labai džiugindavo paukščius. Kartais grūdeliai nuriedėdavo net į bažnyčios prieangį, ir apimti entuziazmo karveliai įskrisdavo į pačią bažnyčią.
Kai kurie pasilikdavo viduje netgi per sekmadienio pamaldas ir skraidydami blaškė tikinčiuosius. Ką ir kalbėti apie gėdingai apdergtas šventųjų statulas.
Įerzintas klebonas sušaukė specialų pastoracinės tarybos posėdį, į darbotvarkę įtraukdamas ir šį sunkumą.
– Turime ką nors daryti, kad karveliai nelėktų į bažnyčią!
Prabilo pirmasis patarėjas, turbūt Erodo palikuonis. Jis sakė:
– Paberkime užnuodytų ryžių, ir karveliai išdvės. Pranciškoniškų sielų patarėjai tam karštai pasipriešino:
– Niekada! Sugaudykime juos ir išgabenkime į kaimą. Gyvens laimingi ir draugėje.
Bet ir šis sprendimas atrodė neįgyvendinamas. Lygiai taip buvo atmestas pasiūlymas įsigyti plėšrų paukštį, įpratusį medžioti karvelius, kaip ir sunkiais tinklais aptraukti bažnyčios langus ir duris. Galiausiai, kai jau pradėjo spengti nejauki tyla, seniausias iš patarėjų paklausė:
– Taigi, jūs norite, kad karveliai daugiau nebeatskristų į bažnyčią?
– Taip! – choru sušuko patarėjai.
– Tikrai nebenorite jų daugiau matyti?
– Taip! – netekę kantrybės sustūgo patarėjai.
– Tada labai lengva tai pasiekti, – tarstelėjo senukas. – Darykite taip: pakrikštykite juos, parenkite Pirmajai komunijai, suteikite Sutvirtinimo sakramentą, ir bažnyčioje jų daugiau nebematysite..."
Cituota iš -> http://mintys.lt/pamokymai/ir-baznycioje-ju-daugiau-nebematysite
Šeip tai yra labai liūdna istorija. ::)
Viena mama sako:
mano dukra panaši į Mariją, o sūnus į Jėzų.
Kodėl taip manai - klausia jos.
Kai pamato mano vaikus visi sako : o Jėzau, Marija.
Geras šitas :thumbup:
Yra vienas toks man labai patikęs senas anekdotas, turbūt jau visi žinot, bet, nu, parašysiu, gal ką prajuokinsiu:
Vienas pasiligojęs milijonierius, sužinojęs, jog artėja paskutinioji, savo žmonai liepia pakviesti prie jo lovos advokatą ir gydytoją.
Kai jie atėjo, ligonis liepė vienam atsistoti iš kairės, o kitam iš dešinės jo lovos pusės.
Šie padarė kaip buvo prašomi ir klausia,
- kam to reikia?
Ligonis: - noriu mirti kaip Jėzus, tarp dviejų plėšikų!
Ką daryti, kad atgaila būtų gera? - Pirmiausia reikia nusidėti.
O kad atgaila būtų gera, tai ir nusidėti reikia gerai. ;D
Man tai prie šito anekdoto geriausia dera tas eilėraštis kurį įkėlė Keliauninkė "kaltas tas kuris nekaltas, o nekaltas tas, kuris nors truputį kaltas" ar kažkaip panašiai ;)
:)
Tai jiems ir baro nelabai reikia ;)
Susitinka du angelai. Vienas blaškosi, puldinėja. Kitas ramus kaip ,, belgas''.
Pirmasis angelas klausia antrojo - ko tu toks ramus? Šis savo ruožtu klausia - o ko tu taip blaškaisi?
Pirmasis angelas sako : aš nešu žmonių maldavimus, prašymus Dievui,o tu ką veiki?
Antrasis angelas atsako : aš padėkas nešu...
Šitas tai iš juodojo jumoro srities. Kaip ir anas su balandžiais iš Bruno Ferrero knygos - suteik sakramentus ir jų nebematysi bažnyčioj... :'(
Čia iš šachmatininkų gyvenimo, kaip vaikiukas žaidė prieš buvusį šachmatų čempioną A. Karpovą: https://www.youtube.com/watch?v=hTSfq9V3rZw
Karpovui net ašarą išspaudė :D
—Mieli parapijiečiai, — kreipėsi kunigėlis bažnyčioje į žmones, — per kitas pamaldas norėčiau su jumis pasikalbėti apie melą. O kad jums būtų lengviau viską suprasti, parėję namo paskaitykite Evangelijos pagal Matą septynioliktą skyrių.
Per kitas pamaldas kunigėlis klausia parapijiečių:
— Kas perskaitė septynioliktą skyrių, apie kurį kalbėjau praėjusį kartą.
Beveik visi žmonės pakėlė rankas.
— Taigi, su jumis aš ir norėčiau pakalbėti apie melą, nes Evangelijoje pagal Matą nėra septyniolikto skyriaus.
Per vieną vakarėlį girtas žmogelis įkyriai lenda:
— Pašokim su manim, ponia.
— Kiek kartų jums aiškinti, kad aš nešoku!
— Nešoksit su manim?! Aš juk šio miesto meras!
— O aš — šio miesto vyskupas!
Po gražiu plakatu "Dievas myli tave!" ranka prirašyta: "...o visi kiti mano, kad esi tikras nevykėlis."
Geri anekdotai, bet labai rimti :thumbup: , todėl iki kvatojimo nepriveda ;)