Mūsų bendruomenė jau nuėjo kartu nemažą kelio galą. Visko buvo diskusijose, visko dar ir bus, kaip toje dainoje :D
Tačiau pastaruoju metu diskusijose pastebėjau pasirodant nemažai žinučių, kurios darosi panašios ne į pokalbį, bet į plepėjimą. Ta proga siūlau visiems dirbti bendra linkme, kad forumas netaptu delfio lygio ir kad pati diskusija būtų įdomi ir vertinga ne tik mums patiems, bet ir visiems skaitytojams dabar ir ateityje.
Prieš neriant į pokalbį, prisiminkime, kad nėra būtina atsakyti į kiekvieną naują temą ar žinutę. Ypač nėra būtina to daryti, jei nelabai turime ką vertingo pasakyti. Šiuo atveju yra naudinga susivaldyti, praktikuojant tylą (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,439.0.html). Mes tikrai nežaidžiame lenktynių, kas daugiau žinučių parašys... be to, susilaikydami nuo nereikalingų komentarų, mes gerbiame savo ir kitų skaitytojų laiką, kurio mes turime labai ribotus išteklius.
Jei pokalbio tema mus labai užkabino ir norime pasidalinti savo nuomone, prisiminkime keletą dalykų:
- Net jei diskusija ilga, reikia susipažinti su praėjusiomis žinutėmis, nes gali būti, kad mūsų klausimas jau buvo atsakytas anksčiau.
- Atsakydami į kito nario žinutę, dėmesingai ją perskaitykime, pabandykime suvokti, ką žmogus nori ja pasakyti, kodėl jam tai yra svarbu/brangu, kokie yra jo argumentai.
- Jei mūsų mintis nukrypsta nuo pagrindinės temos, sukurkime naują temą - geriau turėti daugiau temų, kurios nuodugniai nagrinėja vieną klausimą, nei kelias milžiniškas temas, kur sunku suprasti, kas ką bando įrodyti.
Taigi, mes tikrai norime vertingai prisidėti prie pokalbio, bet kaip tą padaryti? Tikėjimas yra labai asmeninis dalykas ir kartu labai svarbus, todėl jei darome teiginius, pateikime ir priežastis/šaltinius, kodėl taip manome. Keletas idėjų pamąstymui:
- Aš manau, kad... Ką reiškia "aš manau"? Tai sako Šv. Raštas, Bažnyčios mokymas, Bažnyčios tėvai? Būkime konkretūs.
- Aš žinau... Kur mes tai sužinojome? Perskaitėme knygą, straipsnį? Pateikime autoriaus informaciją, jei įmanoma, nuorodą į šaltinius.
- Aš tikiu, kad... Net ir tikėjimas negali kabėti ore, t.y. jis dažniausiai remiasi tam tikru mokymu, priežastimis, potyriais - pasidalinkime tuo.
- Kalbėkime ne tik protu, bet ir širdimi. Net jei ir nesutinkame su tam tikra išsakyta nuomone, komentuokime su meile ir pagarba. Tiesą galima įrodyti ramiu ir gražiu būdu, nebūtina elgtis grubiai ir nepagarbiai. Pabandykime įsivaizduoti, kaip diskutuotų Jėzus ar Švč. Mergelė Marija.
- Argumentuokime. "Plikas" savo nuomonės pateikimas neduoda diskusijai naudos. Visuomet stenkimės pagrįsti savo nuomonę. Prieš tai išvardinti patarimai turėtų padėti.
- Įvertinkime mūsų pateiktos informacijos padarinius. Šį forumą skaito žmonės, turintys įvairią patirtį tikėjime - vieni didesnę, kiti mažesnę. Pagalvokime, ar mūsų mintys, pasiūlymai ir t.t. negali suklaidinti kitų, kurie galbūt tik pradeda savo tikėjimo kelionę. Prisiminkime, kad prieš Dievą atsakysime tiesiogiai už kiekvieną sielą, kuri dėl mūsų kaltės galėjo pasukti nuo Kelio!
- Įvertinkime atsitraukimo kelius. Šv. Pranciškus Salezietis išmintingai moko - jei per keletą kartų nepavyksta įtikinti pašnekovo, be didelės įtampos pakeiskite pokalbio temą ;)
Kokiu požiūriu turime dalyvauti diskusijose apie tikėjimą? Labai gražiai (ir kaip visuomet - labai tiesmukai :thumbup: ) atsako Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos kleb. Erastas Murauskas (esmė maždaug nuo 3:00 min., bet visa laida labai gera):
Katechezė - tikiu šventųjų bendravimą (http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/pokalbiai/30546-2013-02-12-09-00-katechez%C4%97.html)
Ačiū.
Bet aš, Tomai, pastebėjau, kad tu kartais sureaguoji emociškai ir sukritikuoji žmones, jų pilnai nesuprasdamas.
Gali būti. Bet tam ir yra forumas, kad galime klausti, perklausti, patikslinti, pasitaisyti ir t.t. ir pan. Svarbiausiai, kad viskas būtų daroma su meile ir pagarba, o kad aiškinantis tikėjimo klausimus sukyla emocijos, tai manęs nestebina, juk tai yra giliai mumyse ir užkliudo giliausius dalykus.
Šiaip padarant tokią pastabą, ji turėtų būti toje vietoje, kur aš taip pasielgiau, nes dabar ji nenuveikia pusės savo darbo.
Emocijų išfiltravimas yra sunkus darbas ir ne visada pavyksta rašyti visiškame emociniame štilyje. Ar esi visiškai valdantis emocijas? Ar tik iš kitų to reikalauji?
Beje, pastabėlė ir tau - tu labai dažnai rašai ne į temą, taip kad taisytis visiems yra kur ;)
P.S. šita pastaba yra būtent toje vietoje, kur tai vyksta.
Toks pastebėjimas ar patarimas, nežinau kaip čia :)
Dienos bėgyje diskutuojant forume pastebėjau, kaip mūsų temos ir komentarai ima ir atveria kokią nors nepažintą tiesą, kartais dvi ar trys lygiagrečiai einančios temos, ją sustiprina ir papildo. Todėl skaitantiems komentarus patartina būtų skaityti viską iš eilės ir bent jau tos dienos - šitaip bus didesnė tikimybė "pagauti mintį" ;)
Pavyzdys: šiandien šnekėjomės apie architektūros teologiją, o lygiagrečiai buvo pajudinta muzikos sakralumo tema. Tai man sustiprino mintį apie kūrėjo ir Kūrėjo santykį čia, žemėje, apie tobulumo siekimą kūryboje :)