TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Bendros temos => Bendros diskusijos => Temą pradėjo: Varlė keliauninkė gegužės 13, 2014, 06:50:05

Antraštė: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 13, 2014, 06:50:05
Ilgai bandžiau sau apibūdinti kas yra ta "širdis" šventraštyje ir kitose dvasinėse knygose.. ir čia http://www.arche.lt/2014/05/gintaras-sungaila-kas-yra-sirdis.html radau aiškiausią apibūdinimą, kokį tik įmanoma išreikšti žodžiais.
Citata"Širdis" - tai simbolis, kuriuo išreiškiama dvasinė tikrovė. Akivaizdu, jog sakydami "širdis" neturime omenyje žmogaus kūno organo, turime omeny kažką kitą. Kiekvienas simbolis, kaip rašo šv. Augustinas, gali būti sudarytas iš ženklo, kuris nurodo į daiktą, arba iš ženklo, kuris nurodo į daiktą, kuris pats yra ženklas (nurodo į kitą daiktą)...

...Kelios pagrindinės žmogaus sielos, jo psichikos pagrindo, dalys yra nous, dianoia ir logos. Visi trys žodžiai gali būti verčiami į lietuvių kalbą kaip "protas". Dianoia - tai matematiniuose ir geometriniuose veiksmuose naudojamas protas. Logos - tai kalbinis protas. O nous - tai "dvasinės akys", kuriomis žmogus mato esmes. Jį dar galima būtų vadinti senu lietuvišku žodžiu "aumuo".
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis gegužės 13, 2014, 07:18:15
Na, aš kažkaip paprastai sau atsakiau į šį klausimą. Mano nuomone širdis - tai jausmų sritis sieloje. Apie tai kalba ir daugelis Bažnyčios tėvų.

Aišku, toliau gilinantis į žmogaus esmę, galime dar skaidyti tiek jausmų tiek proto sritis į dedamąsias. Iš tiesų, visai įdomi tema :)

Kitas klausimas - ar domėjimasis kažkokia sritimi yra smalsumo išraiška, o gal tai yra svarbūs klausimai, liečiantys mano būtį? Lygiai tas pats klausimas ir su šia tema. Tai va: toks meta-klausimas apie klausimą: kodėl man svarbus šios temos klausimas? :)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 13, 2014, 07:26:37
Atsakysiu trumpai, nes nlb turiu laiko.
Priėjau kažkokią ribą, kai pasidarė labai svarbu suprasti. iš to ir žydai, ir visi kiti klausimai, norisi konkretumo  :ashamed: žydiškas principas - amžino studento, vadinasi mokytis visą laiką, mokinystės laikysena. Man tai tinka :)

Bet tam straipsniuky aiškiai parašyta, kad širdis ne jausmų sritis..
pvz tas mistinis Marijos "svarstė dalykus savo širdyje"...
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Pilgrim gegužės 13, 2014, 07:58:03
Aš - esu tas kas turi save, širdis - tai kaip Dievas turi mane.
Ilgas klausimas ... Širdis greičiau jungties vieta. Kūno sandarą pažįstame pakankamai,
tuo tarpu sielos sandara dažnai lieka nežinoma. Netgi patikimų šaltinių atradimas yra sunkokas uždavinys.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Sigitas gegužės 16, 2014, 01:24:22
Visai neseniai (praėjusios gavėnios laikotarpiu) buvau viename seminare Kaune, kurį vedė Dievo vaikas Juozapas bastūnas iš Kelmės (Jozeph Bastin iš Belgijos). Jis kalbėjo apie giliąją širdį, kuri yra kiekvieno žmogaus bambos srityje, t.y. kiekvieno žmogaus centre. Labai trumpai išreiškiant jo mokymo esmę, krikščionis, kurio didelė galva, o širdis maža, išgyvena nuolatinį spaudimą ir vidinę kovą, o jeigu giliąja širdimi vadovauji protui, tada viskas gerai, viduje taika. ...  :thumbup:
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 19, 2014, 18:39:33
Kaip suprantu tas bastūnas katalikas, bet ar jo mokymas katalikiškas? Kažkaip tos bambos labai jau indiškai skamba :-\

Grįžtant prie temos, jei padarytume apytikslį palyginimą:

širdis = šerdis

manau tuomet būtų lengviau apibūdinti ir dvasinį širdies supratimą. Ši(e)rdis būtų tai, kas išreiškia žmogaus esmę, jo giliausius klodus, tai per ką prateka jo dvasiniai syvai - mintys, išgyvenimai ir tikriausiai jausmai. Tokiu būdų tai jį apsprendžia kaip žmogų.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 27, 2014, 17:19:33
Čia klausiau Auguckos įdėtą Osipovo paskaitą apie Jėzaus maldą ir paklausykite, ką jis pasakoja apie koncentravimąsi į "širdį" bambos srityje:

http://youtu.be/zrBKWB28erM?t=20m
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Pilgrim gegužės 27, 2014, 17:32:54
A. Osipovas šiuo atveju nėra visiškai tinkamas šaltinis. Svaresni yra rytų krikščionių atsiskyrėliai. Turint laiko galima parengti autentiškos medžiagos su senoliais.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Diak. Tomas M. gegužės 27, 2014, 18:03:26
Na šaltinis juk ne Osipovas, bet Brenčianinovas, kuris yra cituojamas.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis gegužės 28, 2014, 03:07:26
Kad nebūtų citavimo tai yra nuoroda: http://www.pravbeseda.ru/library/index.php?page=author&id=2//

Beje, tas Ignatius Brenčeninovas buvo pravoslavų vyskupas, o ne atsiskyrėlis ;)

Gal panašus būtų mūsiškis lietuvis Jurgis Matulaitis?
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Augucka gegužės 28, 2014, 03:09:02
Iš tikrųjų ten jis kalba labai teisingai, kas absoliučiai aktualu ir mums katalikams.
Jis aiškina kaip ir kada malda pasidaro jau nebe malda, kaip greit galima apsižavėti ir visai nukrypti nuo kurso, nors atrodo, kad viską darai teisingai. Nors aš nesu rusiškos medžiagos gerbėja ir manau, kad galima rasti daug ir savų ir gerų šaltinių, tačiau jo paskaitas kartais paklausau.
Žinote, man visa tai primena vieną knygą kurią pirkau, kai buvau parskridus į Lietuvą trumpam. Ji vadinasi "Širdys auksinės ir titnaginės". Ją išleido Marijonų tautininkų sąjunga. Joje pusė knygos labai gražiai ir įdomiai rašo apie pal. Jurgį Matulaitį, apie jo darbus, gyvenimą ir kodėl jis turėtų būti paskelbtas šventuoju. Būtent dėl to tą knygą ir pirkau. Kitą knygos dalį visai nusivažiuoja ir pradeda rašyti apie ateivius, parapsichologiją
Ir vos ne ezoteriką. Štai ir pavyzdys, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kad nugrybauti gali kiekvienas net ir atrodo patikimas šaltinis, o Osipovas tai ir bando paaiškinti savo paskaitoje.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis gegužės 28, 2014, 03:38:08
Aha,

bet prof. A. Osipovas ir pravoslavai apskritai yra įdomioje puikybės formoje, siekdami tobulybės ir nepakenčiantys bet kokio netobulumo religijos srityje.

Čia mano asmeninė nuomonė, todėl jei yra ne taip, tai atsiprašau :)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Augucka gegužės 28, 2014, 07:40:04
Na, nemanau, kad tu esi teisus. Geriau pažiūrėkim į savo daržo piktžoles, o ne į svetimo ;) Pas katalikus ne ką mažiau yra apsižavėjimų, netikrų pranašų, netikrų apreiškimų ir t.t. ir pan. Ortodoksai šiuo klausimu daug griežtesni.

O tobulumo turi siekti kiekvienas, kuris eina link Dievo.
Tobulumas einančiam dvasiniu keliu reiškia šventumas. Čia būtent ši tema ir apie tai kalba: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,288.0.html
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Perlas birželio 23, 2014, 09:56:00
Zmogus turi tris sirdis - kuno sirdi, sielos sirdi ir dvasios sirdi. Dazniausiai sv. Raste kalbama apie sielos sirdi.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija birželio 25, 2014, 03:10:16
CitataReikia teisingai suprasti, kad žodis širdis čia suprantamas pilna jo bibline prasme. Mūsų aplinkoje širdis suprantama kaip švelnumo ženklas, kaip vieta, kur glūdi šilti jausmai, supriešinant su šaltomis proto mintimis. Tačiau žodis širdis žydiškoje ir krikščioniškoje Tradicijoje yra kaip visų fizinių, emocinių, intelektualinių, valios ir moralinių jėgų šaltinis. Iš širdies kyla nesuprantami impulsai ir žinomi jausmai, norai. Širdyje glūdi pojūčių ir pažinimo pagrindas bei centras. Galiausiai širdis yra valios buveinė, kuri numato planus ir daro gerus pasiryžimus. Tai lyg mūsų asmens centras, kuriame ne tik Dievas gyvena, bet ir į kurį kėsinasi šėtonas. Tai maldos vieta.

http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:oQbFiqX-2wEJ:www.tiberiade.lt/index.php/lv/archyvas/doc/87/raw+&cd=5&hl=lt&ct=clnk&gl=lt (http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:oQbFiqX-2wEJ:www.tiberiade.lt/index.php/lv/archyvas/doc/87/raw+&cd=5&hl=lt&ct=clnk&gl=lt)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija spalio 26, 2014, 10:53:23
Kaip šeštas mūsų kūno pojūtis yra išskiriama širdis, gebanti reziumuoti visus kitus penkis (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,968.msg11279/topicseen.html#msg11279).

CitataŠirdis yra ta slėpininga vieta, ta keista laboratorija, kurioje formuojasi ir mus įkalinančios aistros, ir gerumo protrūkiai, praraja, iš kurios kyla ir nerimastingos mintys, ir paguodos žodžiai. Ji regi ir įsiklauso. ,,Suteik savo tarnui imlią širdį", prašo Saliamonas, kai Gibeone atnašavęs tūkstantį deginamųjų aukų, sapne išvydo Viešpatį (1 Kar 3, 9). Imli arba įsiklausanti širdis yra būtina sąlyga teisingai vadovauti tautai ir skirti gėrį nuo blogio. Ir Saliamonas bus išklausytas: ,,Iš tikrųjų suteikiu tau išmintingą ir įžvalgią širdį. Tokio kaip tu nebuvo prieš tave ir toks kaip tu nekils po tavęs" (1 Kar 3, 12).

Kartais širdis užkietėja, tampa akmeniu, kada žmonės seka melo ir neteisybės kelią. Ir štai tada aktuali pasidaro Ezechielio pranašystė: ,,Duosiu jiems kitą širdį ir įliesiu jiems naują dvasią, išimsiu iš jų kūno akmens širdį ir duosiu jiems jautrią" (Ez 11, 19). Visas pranašų skelbimas nuolat kartoja tą patį: atsivertimas širdies, kuri – kieta, atbukusi, atšiauri, stabais apgyvendinta (Ez 14, 3) – turi išsivaduoti iš melo ir bet kokio stabmeldiško gundymo, atsiverti teisingumui ir gailestingumui.

Nuo Senojo Testamento iki pirmųjų krikščioniškų raštų, nuo Dykumos Tėvų iki didžiųjų Viduramžių dvasingumo autorių, širdis yra centras bei kiekvieno autentiško ieškojimo ir dvasinio nerimo pradžia: ,,Nerami yra mano širdis, kol nesiilsi Tavyje", pasakys šv. Augustinas Išpažinimuose. O amžiams einant, širdies dvasingumas, kuris turės šiek tiek skirtingas kryptis Rytuose ir Vakaruose, formuojasi iki tikintiesiems brangaus religinio pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-01-29-piero-pisarra-pojuciai-ir-dvasingumas-pabaiga/8959 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-01-29-piero-pisarra-pojuciai-ir-dvasingumas-pabaiga/8959)

Šitam straipsnyje gan ilgam sustojama prie Rytų tradicijai būdingos Jėzaus maldos, kurią vis dažniau ima akcentuoti ir KB. Deja praeity sėkmingai praktikuotą pamaldumą į Švč. Jėzaus Širdį šiuo metu esame truputį nustūmę į šalį.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis spalio 27, 2014, 12:49:57
Pamenu Tomas kažkada minėjo, kad kunigai seminarijoje mokomi įvairių teologijos, filosofijos ir kitų mokslų, bet paties dvasingumo nėra, arba jis minimalus.
Tą žodį "dvasingumas" supratau kaip pamaldų gyvenimo būdą. Dvasingas/pamaldus gyvenimo būdas pagal Bažnyčios tėvų mokymą yra dėmesio koncentravimas maldos metu, bet taip pat ir jo nepraradimas kasdienybėje; taip pat ir būdai suvaldyti savo mintis ir jausmus.

Taigi vienas dalykas yra žinoti teologiją ir tikėjimo tiesas, o kitas - mokymas kaip tas tiesas pritaikyti kasdienybėje.

Štai perverčiau šios temos pranešimus. Čia varidijama, kad reikia daugiau pamaldumo į Jėzaus Širdį; kitur, kad reikia melstis Jėzaus malda ar kokia kita malda. Vėl skaitant tarsi matosi teorija, o apie praktiką nelabai.

Jėzuitai, turi savo dvasingumo mokyklą, į kurią įeina dvasių pažinimas, tiek metodai/technikos kaip pasinerti į maldos gylį panaudojant vaizduotę ir kitus būdus.
Marijonai, turi taip pat savo dvasingumo mokyklą, pagal kurią yra atsisakoma turėti kokį nors nuopelną sau, o visus nuopelnus skirti švč. Mergelei Marijai; šį dvasingumą pristatė toks Marija de Monfort, kuris apie jį parašė ir knygelę "tobulas pamaldumas švč. Mergelei Marijai".
Taip pat yra senųjų Bažnyčios tėvų pamaldumas, kuris remiasi daugeliu askezės metodų, ir taip pat įvairiomis "technikomis", skirtomis suvaldyti mintis ir jausmus.
Taip  pat yra ir šiuolaikinis charizmatinis metodas, taip pat gausiai besiremiantis jausmų atvėrimu, giesmėmis ir šlovinimu.

Dėl termino "technikos" atsiprašau, nes šis žodis yra gan vulgarus, ir labiau tinka šamanistinei praktikai, tiesiog dabar čia nesuradau kokį teisingą žodį pavartoti.

Štai čia vėl išvardijau pavadinimus, bet nieko neparašiau, apie tų krikščioniško dvasingumo krypčių turinį.

Taip ir šioje temoje skaitome pavadinimus, tačiau aš nematau, ar tie pavadinimai ką nors duoda. Nes yra pavadinimas ir įvardijimas, o yra turinys. Ir pavadinimas be turinio juk yra tuščias.  :-\

Manau renkantis dvasingumo kryptį, gera būtų susipažinti su visomis tomis kryptimis, įvertinti ar yra tarp jų kas bendro, ar neprieštarauja tarpusavy, o jeigu prieštarauja, ar tai nėra kažkurios krypties klaida, nes iš Dievo ateinantys dalykai negali tarpusavy prieštarauti; arba tas prieštaravimas gali būti iš tiesų ne prieštaravimas, o tiesiog mūsų nesupratimas apie tuos dalykus.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis spalio 27, 2014, 12:54:30
Taigi, ką pristato ši tema: ar bendrą dvasingumo kryptį, ar tik atskirą maldos būdą, ar tiesiog čia pažintinė tema, apie tai kad štai yra kažkoks toks pamaldumas ir viskas? :)
Ar galima būtų susižinoti, ką daro žmogus, kuris praktikuoja šį pamaldumą?
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija spalio 27, 2014, 14:28:44
Tai kad čia išvis ne apie pamaldumą :-\, manyčiau, kad mes bandėm išplėsti supratimą apskritai apie širdį, visom prasmėm. O jei klausi apie Vakarų Bažnyčios, t.y. KB praktikuojamą pamaldumą į Švč. Jėzaus Širdį, apie kurį tik trumpai užsiminta mano paskutinės nuorodos straipsnyje, tai iš tiesų tam verta skirti atskirą temą ir ne tik :)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis spalio 28, 2014, 04:08:40
Kas yra kontempliacija?
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija spalio 28, 2014, 04:17:50
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,138.0.html (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,138.0.html)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Varlė keliauninkė birželio 23, 2015, 14:54:15
oi koks senas kukulio klausimas ir be atsakymo.. bet yra sakoma, kad krikščionio gyvenimas tai klausimai be atsakymų, ir atsakymai be klausimų :)

Vienoje žydų ortodoksų paskaitoje radau aiškų ir nedviprasmišką paaiškinimą kas gi ta širdis Biblijoje. Širdis - tai pasąmonė: pats žmogus yra širdis -  visas jo mąstymo procesas, jo patirtis, atmintis, prisiminimai, nes ten giliai visą laiką vyksta procesas. O sąmonė - tai to viso aisbergo viršūnėlė, kai žmogus to vidinio vyksmo pasekoje įsisąmonina, suvokia kokią nors mintį.

Koh 10, 2: Išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę, o kvailojo į kairę.
Originale: Išmintingo žmogaus širdis yra dešinėje nuo jo, o kvailo - kairėje nuo jo.

Dabar galima pamąstyti ką šiuolaikinė psichologija sako apie du smegenų pusrutulius..

Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis birželio 26, 2015, 03:45:13
Dabar jau nebeprisimenu, bet atrodo, toliau ten diskutavome toje temoje, kur Silvija įdėjo :)

Apie patį mąstymą ir jo susiejimą su širdimi, mąstau taip: kad žmogus prieitų prie kažkokios išvados, turi įvykti mąstymo eigoje tam tikras pokytis, tarsi signalas, kad jau prieita prie išvados. Tas signalas - tarsi koks jausmas, ateinantis iš "širdies". Nes man pvz. taip būna, kad ir dalykinėje srityje kažką mąstai mąstai, prieini prie kažkokios išvados, bet lieka kažkoks jausmas kad čia dar ne tai, kad dar ne iki galo išmąstyta. O būna priešingai, kai priėjus iki tam tikros išvados, jauti kad čia tikrai atsakymas, viduje tarsi nušvinti, būna viskas aišku ir akivaizdu.

Lygiai taip pat ir mąstymo pradžia turi būti sąlygojama kokios nors motyvacijos, nes nuo tuščios vietos negali niekas prasidėti.

Todėl jeigu palygintume žmogaus mąstymą su kompiuteriu, tai pamatytume, kad kompiuterio "mąstyme" (tiksliau skaičiavimuose) nėra nei pradžios, nei pabaigos, nes tiek pradžią tiek pabaigą jam užduoda žmogus, o ir skaičiavimo rezultatus įvertina taip pat žmogus.

Taip pat ir semantinė skaičiavimų reikšmė užduodama žmogaus. Kai rašau kompiuterinę programą, tai kintamajam suteikiu kažkokią semantinę reikšmę. Pvz. pinigai = kaina * kiekis, arba plotas = ilgis * plotis. Abiejais atvejais kompiuteris atlieka lygiai tą patį veiksmą, tačiau semantine prasme, skaičiavimų rezultatai yra visiškai skirtingi. Ir nei kompiuteris žino kas tie pinigai, nei kas tas plotas, ir niekad to nesužinos, nes mąstymas yra aukštesnėje ontologinėje būtyje nei materija. Jis tiesiog skaičiuoja, skaičiuoja  ir tiek ...
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: vida birželio 26, 2015, 05:47:04
Kukuli, koks tu šaunuolis. Mąstai gražiai, giliai. Reta, kad vyras taip dėstytų mintis. Labiau gal moterims duota tokie išmastymo vingiai.
Mano vyras mąsto ,, techniškai''. Tokių subtilybių ,, nerasta''
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 26, 2015, 06:15:04
"Dabar jau nebeprisimenu, bet atrodo, toliau ten diskutavome toje temoje, kur Silvija įdėjo :)
Apie patį mąstymą ir jo susiejimą su širdimi, mąstau taip: "

Siūlau perskaityti ką Silvija įkėlė.

"kad žmogus prieitų prie kažkokios išvados, turi įvykti mąstymo eigoje tam tikras pokytis"
Taip nutiks nuolankumo dėka. Arba patirties dėka.
Kai tai nutiks patirties dėka tau nereiks prisiminti, kas kur apie ką rašė, ir apie ką kalbėjo arba nekalbėjo. Net ir šiuo atveju tu vistiek nemąstysi vienetais ir nuliukais, todėl, kad esi žmogus. Bet greičiausiai nereiks kalbėti apie ta patį apie ką jau" šimta kart kalbėjai" Todėl, kad tai ne kalbėjimo reikalas, o ĖJIMO (nuo žodžio TIK-ĖJIMAS).

Ps. Pvz. man matematikoje mažai grožio ten faktai ir žiburiu nerasi JAUSMO. O šičia temos pavadinimas kalba pats už save. Ir visai  ne apie tai.

Tada žmogus gyvenime gali tikrai atpažinti, suvokti, tai yra – rasti Dievą visuose dalykuose ir į jam skirtą Dievo ...
http://www.gtinstitutas.lt/front 


PPS. Vida. Tai, kad vyras nepasidalino su tavimi tai nereiškia, kad "nerasta".

PPPPPS"Dabar galima pamąstyti ką šiuolaikinė psichologija sako apie du smegenų pusrutulius.."
Ką sako šiuolaikinė PSICHOLOGIJA apie smegenų pusrutulius?
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis birželio 26, 2015, 08:18:47
Ačiū Vida :)

Bendrai paėmus, tai kiekvieno žmogaus mąstymas tam tikra prasme yra unikalus :)

Kaštonai, skaičiau Silvijos nuorodą. Aš tik neprisiminiau, ar ta kita tema buvo sukurta atskeliant nuo šitos, ar vystėsi savarankiškai.

CitataPs. Pvz. man matematikoje mažai grožio ten faktai ir žiburiu nerasi JAUSMO. O šičia temos pavadinimas kalba pats už save. Ir visai  ne apie tai.
Netiesa :) .
Nes matematika nepaaiškina pati savęs. Šis teiginys tai įrodyta teorema; kitoje temoje apie tai buvau užsiminęs, kai rašiau apie modelius ir apie meta modelius.
T.y. vien simbolių kratinys, be skaitančiojo interpretacijos, absoliučiai nieko nereiškia.

Be to, vieni žmonės kažkodėl mėgsta matematiką, o kiti jos nemėgsta ;) .

Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 26, 2015, 08:43:44
Mt:6:21   nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis".

Ar Meilėje matematika galioja?
Aš Kukuli nepretendavau ir nepretenduoju į tiesą. Mąsčiau kaip tavo pamastymai galėjo būti susiję su šia tema.

Širdis mano Dievas.
(Kas yra kontempliacija ankščiau paminėta.
Mąstymai yra mąstymai tai ne kontempliacija. Svajonės ir yra svajonės tai ne lectio divina.)

Ps "Be to, vieni žmonės kažkodėl mėgsta matematiką, o kiti jos nemėgsta ;) .
Kiek prisimenu šiame forume dar yra dvi temos dėl kurių likau kaltas todėl, kad leidausi į kalbas. Dar vis pykstu už tai ant tavęs.
Temos nei atskilo, nei sutvarkytos....
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis birželio 26, 2015, 11:17:05
Atsiprašau.

O dėl temų sutvarkymo, tai kartais būna ta riba labai neaiški, kada jau offtopic'as, o kada dar ne.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 26, 2015, 17:47:46
Atsiprašymas priimtas.

"O dėl temų sutvarkymo, tai kartais būna ta riba labai neaiški, kada jau offtopic'as, o kada dar ne."
Kontempliacija:
HDD = 1h. hipernate.
RAM = CLEAN*
CPU = 50 % active firewall
Pabandžiau be vertinimu. Ten jau pats spręskis offtopic ten kalbėjai ar ne...

Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija birželio 27, 2015, 03:31:28
Citata iš: Kaštonas  birželio 26, 2015, 08:43:44
Mt:6:21   nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis".

Ar Meilėje matematika galioja?
Aš Kukuli nepretendavau ir nepretenduoju į tiesą. Mąsčiau kaip tavo pamastymai galėjo būti susiję su šia tema.

Širdis mano Dievas.

Gražu  :angel-2:
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Varlė keliauninkė birželio 28, 2015, 09:28:33
Citata iš: Kaštonas  birželio 26, 2015, 08:43:44
Ar Meilėje matematika galioja?
Galioja. Bet ne žmogiška, ne skaičių matematika
Jausmuose aišku negalioja, nes jie nekontroliuojami.. čia sukyla, ten nuslūgsta.. kaip jūros bangos
Tačiau meilė tai ne jausmas
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 28, 2015, 15:40:19
Kaip šią temą užvadinsi?
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Diak. Tomas M. birželio 29, 2015, 01:39:34
P.S. o juk matematika yra ne kas kita, kaip vienas iš būdų pažinti Dievo sukurtą nuostabią visatą. Ir tikrai, kaip ir pats tų dėsnių Kūrėjas, matematika yra graži (http://www.scientificamerican.com/article/beauty-in-math-and-art-activate-same-brain-area/) ir dar:

http://bcrw.barnard.edu/event/mathematics-and-beauty/

Nepradedant kalbėti apie tai, kad muzika (https://www.youtube.com/watch?v=NKZrhPytdo4) yra priklausoma nuo tų pačių "sausos" matematikos dėsnių :D
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 29, 2015, 03:38:47
"Nepradedant kalbėti apie tai, kad muzika yra priklausoma nuo tų pačių "sausos" matematikos dėsnių :D"

PPS
Nepradedant kalbėti apie priklausomybes.
Apie matematikas, biologija, ... - įkėliau "FRANCIS S. COLLINS. DIEVO KALBA" 
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis birželio 29, 2015, 04:18:23
[https://lt.wikipedia.org/wiki/Kontempliacija]
Kontempliacija (lot. contemplatio - (įsi)žiūrėjimas) - didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; misticizme - aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas[1]. Kontempliatyvus asmuo yra linkęs į kontempliaciją, susimąstymą, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; pasyviai stebi tikrovę[2].

Man tas pats pirmas vertimas lingvistinis išaiškinimas įstrigo (lot. contemplatio - (įsi)žiūrėjimas) .
Nes tai labai siejasi su tuo, kaip aš pats suprantu kontempliaciją. O aš pats, iš savo suvokimo taško, pridėčiau tokį kontempliacijos supratimo aprašymą, kad kai į kažką įsižiūri ir apmąstai, tai tame ką matai ir ką apmąstai, pajunti grožį ir džiaugsmą tame grožyje. Ir todėl matematika tampa ne vien sausu apmąstymu, bet ir teikiančiu džiaugsmo ir grožio pajutimą potyriu.

Mano a.a. matematikos mokytojas pasakojo tokį anekdotą: skaičių šalyje kartą ėjo nulis ir rado daugybos ženklą. Pasiėmė jį ir nešasi. Skaičių šalyje kilo panika "nulis rado daugybos ženklą!". Nes kai tik nulis su kuriuo nors susidaugina, tas skaičius tuoj pat tampa irgi nuliu :D. Visi skaičiai išsislapstė, tik viena begalybė neišsigando.
O kas gaunasi kai nulis pasidaugina iš begalybės? (Ats. neapibrėžtumas ).

Čia šitą anekdotą pasakojo kai ėjom temą apie ribas ir neapibrėžtumus :D
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija birželio 29, 2015, 04:28:15
Geras! Čia visai ne anekdotas, kukuli :) Man iškart prieš akis evangelinė išmintis: veltui statytojas stato, jei Dievas nenori... Ir: būk šaltas arba karštas, nebūk drungnas. Nes nuliu pavirsi :D
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 29, 2015, 04:35:41
Kukuli.
Tavo įkeltame tekste taip pat yra žodis pasyvus.
Temoje lectio devina maždaug kalbėjai apie kontemplacija. Šia temą apie kontemplacija, mąstymu, pritempinejai prIE meditacijos.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis birželio 29, 2015, 04:37:23
Va, va, aš būtent to niuanso nesugaunu tarp meditacijos ir kontempliacijos ::)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas birželio 29, 2015, 04:45:13
Tai jau senai rašiau tau, (ne tik tau,) apie tai.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: kukulis birželio 29, 2015, 04:55:06
Citata iš: Kaštonas  birželio 29, 2015, 04:45:13
Tai jau senai rašiau tau, (ne tik tau,) apie tai.
Tik mes begėdžiai tavęs neįvertinam ir ne visad suprantam :D
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija rugpjūčio 26, 2016, 10:30:30
Gali būti naudinga:

Širdis

Malda – tai pokalbis su Dievu. Pokalbis, nes mes kalbame Dievui ir Jis kalba mums. Mes kalbame Dievui kažkokioje vietoje (apie tą vietą jau minėjau). Bet Dievas neatsako mums kažkokioje vietoje. Jis kalba mūsų širdyje. Pagal Šventą Raštą širdis – tai žmogaus centras. Tai giliausia mūsų asmens vieta. Ta vieta yra tokia gili, kad gali ten tilpti neišmatuojamas Dievas.

Ar visada Dievas gali kalbėti mūsų širdyse? Ne, ne visada. Kodėl? Iš Biblijos žinome, kad širdis gali būti akmeninė (apie tai rašo pranašas Ezekielis). Tokia širdis, nors mato savo klaidas ir Dievo liūdesį dėl tų klaidų, nieko nedaro.  Perplėšta širdis (apie tai skaitome Psalmių ir pranašo Jeremijo knygose) – joje grumiasi meilė Dievui ir nuodėmingi geismai; o juk Dievas nori visos mūsų širdies.  Akla širdis (Raudų knyga) nemato Dievo šalia savęs ir tas liūdesys dažnai įtraukia į neviltį.  Užkietėjusi širdis (Evangelijose) – nors Dievas įrodinėja kaltes ir nori iš tų kalčių išvaduoti, ji atstumia Dievo ranką. Tokie yra fariziejai ir į juos  panašūs. Tokiose širdyse Dievas negali prabilti.

Taigi, radę vietą ir laiką maldai, privalome apvalyti savo širdį. Atverti ją prieš Dievą, išpasakoti Jam visus rūpesčius, nuodėmes, problemas, troškimus. Dievas išgydys, sustiprins, apvalys. Matome, kad geriausias būdas atverti ir apvalyti savo širdį – tai Atgailos sakramentas. Todėl nebijokime dažnai eiti išpažinties.

Maldoje prašyk sau plačios širdies. Nes (prisimink palyginimą apie sėjėją ir sėklą, Mt 13, 4-9) tavo širdis turi tapti gera žeme. Ne kaip kelias (lengvai priima ir lengvai užmiršta), ne kaip uola, ne kaip erškėčiai. Bet kaip gera žemė, duodanti derlių. Tada tapsi Jėzaus mokiniu. Galėsi klausyti Jėzaus žodžių tiesiog iš Jo lūpų. Kaip Mortos sesuo Marija prie Jo kojų.


Kopijuota © Vievio šv. Onos parapija.
http://www.vievioparapija.eu/malda/dvasiniai-patarimai-kaip-organizuoti-malda
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Silvija rugpjūčio 27, 2016, 06:48:53
Vievio parapijos svetainėje yra ir daugiau labai gerų verstinių straipsnių  :thumbup:
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Kaštonas rugpjūčio 27, 2016, 06:54:34
Ir apie kontempliaciją:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1170.msg15246.html#msg15246
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Varlė keliauninkė rugpjūčio 27, 2016, 17:46:39
CitataTokiose širdyse Dievas negali prabilti.
Kažkur biblijoj parašyta kad Dievui nėra negalimų dalykų

Ir man patiko šitas tekstas. O ar žinot kad judaizmas ir krikščionybė yra vadinamos teksto religijom :)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Sigitas rugpjūčio 28, 2016, 01:43:59
Citata iš: Varlė keliauninkė  rugpjūčio 27, 2016, 17:46:39... ar žinot kad judaizmas ir krikščionybė yra vadinamos teksto religijom :)
Ir islamas dar.  ;)
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Augustas rugpjūčio 28, 2016, 07:18:56
Citata iš: Varlė keliauninkė  rugpjūčio 27, 2016, 17:46:39
CitataTokiose širdyse Dievas negali prabilti.
Kažkur biblijoj parašyta kad Dievui nėra negalimų dalykų

Ir man patiko šitas tekstas. O ar žinot kad judaizmas ir krikščionybė yra vadinamos teksto religijom :)

Tarp kitko, jei krikščionybė iš tiesų vadinama teksto religija, tai neteisingai ji taip vadinama, nes ji yra Asmens religija.
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Diak. Tomas M. rugpjūčio 29, 2016, 02:49:30
Mohamedas vadino krikščionis ir žydus "knygos" žmonėmis, gal dėl to?
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Augustas rugpjūčio 30, 2016, 07:47:13
Tikriausiai dėl to, Tomai.  :-\
Antraštė: Ats: Apie širdį ir kontempliaciją
Parašė: Diak. Tomas M. sausio 12, 2017, 04:18:12
Mokslininkai įsitikins, kad Bažnyčios Tėvai buvo teisūs - žmogus mąsto širdimi, ne smegenimis :D

Scientists discover that your mind is not confined to your brain (or your body) (http://aleteia.org/2017/01/09/scientists-discover-that-your-mind-is-not-confined-to-your-brain-or-your-body/)