Siūlau talpinti į šią temą trumpus posakius ir visokius krikščioniškus "perliukus", kaip kad šiandien rado kukulis:
Ne Dievas yra mūsų, bet mes esame Dievo.
Žinoma, japoniškų haiku (https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Haiku) taisyklių nesilaikysime, bet frazė turėtų būti neilga. Turime, tiesa, jau sukurtą temą Prakalbinusios mintys, tai ilgesnes mintis galima talpinti ten. (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,109.msg709.html#msg709l)
Aš negaliu tau padėti Dievo ant stalo.
Tiesa, tai ne krikščionis pasakė, o žydas :)
Tas, kas nori dirbti, randa priemones, o tas, kas nenori - pasiteisinimus.
Platesnis šio "haiku" kontekstas čia (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,109.msg14823.html#msg14823).
Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Žmogus Dievą - taip pat.
Jo.. šitas lengvai ironiškas. Lyg švelnus priekaištas
Tai - autoironiškas ir priekaištas nebent sau.
Tiesa, žmogaus sukurtas, turbūt turėtų būti rašomas iš mažosios :-\
Ir dar, norisi įkelt nuorodą į sinchroniškai vykusią diskusiją: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1134.msg14839/topicseen.html#msg14839
Dažniausia mūsų patirtis - tai mūsų klaidų sinonimas.
Kažkoks dykumos senolis.
Žinoti apie Dievą - ne tas pats, kas pažinoti Dievą.
Tikra širdis yra su rankomis ir su kojomis.
(nežinomas XXI a. autorius :))
Dėl mūsų nuodėmių gali užgesti žvaigždės.
Neprasminga melsti vėsaus pavasario karštos vasaros viduryje.
ŠVENTOJI DVASIA- SIELOS VIEŠNIA
Žodis esąs minties kūnas, o mintis - žodžio siela (Johannes Baptist Lötz SJ)
Kurie mąsto - tie pažįsta Dievą. Kurie pažįsta - tie myli. Kurie myli - tie tarnauja.
Motina Teresė
Kur nėra meilės, įdėkite meilės ir gausit meilės.(Šv. Kryžiaus Jonas)
JEIGU NETURI LAIKO MELSTIS PUSVALANDĮ, MELSKIS VALANDĄ
Laukiant, kol Dievas tau atidarys sekančias duris, šlovink Jį koridoriuje.
Žmogaus galia - daryti bloga iš gero, o Dievo - gera iš blogo.
Dievas žaizdų negydo, jis jas atveria
Radau čia: http://www.palendriai.lt/liturgija/liturgijos-straipsniai/240-didysis-penktadienis-mano-tauta,-ką-aš-tau-padariau-atsakyk-man.html (http://www.palendriai.lt/liturgija/liturgijos-straipsniai/240-didysis-penktadienis-mano-tauta,-ką-aš-tau-padariau-atsakyk-man.html)
Du nebūna be trečio ir trys nebūna be dviejų.
(Kotryna Sienietė (1347–1380) apie Trejybę)
Noriu tokį iš savo pamąstymų:
Dievas neturi tau ką duoti...
Tikiuosi į temą pataikiau.
...nes jau viską yra atidavęs.
Ar taip supratau mintį? Kaip paaiškintum pats?
Gal kartais per daug reikalaujame ar tikimės iš Dievo.
Galbūt dažnai užmirštame ir nelabąjį, kuris irgi veikia kažkaip, ir kartais dėl to negalima dar labiau priartėti... Ar kaip čia išsireikšti... Ta prasme nelabasis pasiruošęs tą pačią akimirką viską atimti ką Dievas duos...
Citata iš: Tikintysis gegužės 22, 2016, 07:58:22
... Ta prasme nelabasis pasiruošęs tą pačią akimirką viską atimti ką Dievas duos...
Arba viską duoti, kad tu paimtum nelabojo "dovanas", o ne tai, ką duoda Dievas.
Dievas neturi anūkų.
(tik vaikus)
Neseniai klausiau paskaitos apie islamą ir buvo įdomu, kad korane sakoma, kad Alachas neturi vaikų. Pranešėjas sakė, kad tie musulmonai, kurie vadina Alachą savo tėvu, iš esmės yra paveikti vakarietiško mastymo apie Dievą.
Nes muslimai save kildina iš Abraomo. Alachas, galime sakyti, yra bevaisis, netgi impotentas, nes yra visiškai vienas! Arabų kalbos išraiška žydų Elohim (Dievas, bet daugiskaita), tapo Alahu (Dievas vienaskaitoje). Taigi, machometonų Dievas yra vienišas ir ne mylintis.
Citata iš: Sigitas liepos 06, 2016, 12:27:11..
žydų Elohim (Dievas, bet daugiskaita) ...
arba "Adonai" ???
Dėl tos daugiskaitos Elohim ir Adonai hebrajų kalboj
Pasirodo daugiskaitą reiškiančios galūnės nereiškia skaitlingumo, na ten 2, 3, ... ar 10.. (Švenčiausios Trejybės negalima šituo aiškinti). Nuo seniausių laikų žydai kreipdavosi į Viešpatį labai pagarbiai ir todėl vartojo daugiskaitos formą išreikšti Jo didybei. O arabiškas Alach kilo iš vienaskaitinės Dievo formos: Eloach (arba El).
Nepakanka tik duoti, reikia duoti geriausią.
Ses. Kazimiera Kaupaitė
Pasirodė neblogas straipsnis:
Как читать и понимать хайку (http://arzamas.academy/materials/703)
Ačiū, Tomai! Mes šioje temoje, aišku, neįtelpame į haiku žanrą :)
Gerų pavyzdukų tame straipsnyje duota, kad ir šis: «Учись у сосны, что такое сосна, учись у бамбука, что такое бамбук» :thumbup:
Kiekvienas krikščionis yra piemuo – sargas savo broliams. (Kun. Artūras Kazlauskas)
Kaip yra pasakęs vienas Bažnyčios tėvų, išminčiai leidosi į kelionę ne dėl to kad pamatė žvaigždę, bet jie pamatė žvaigždę dėl to, kad leidosi į kelionę, - sakė popiežius, cituodamas šv. Joną Auksaburnį.
http://lt.radiovaticana.va/news/2017/01/06/viešpaties_apsireiškimo_iškilmė_,,šventas_dievo_ilgesys"/1284016
Vargšai mus evangelizuoja. Štai kodėl jie yra Bažnyčios turtas.
Mintis iš T. Dajczerio knygos ,,Tikėjimo įžvalgos"
ji užgriebė ... o ją paskui palydėjo konkreti vieno pažįstamo gyvenimo istorija.
,,Aš tau iš po kojų patrauksiu net sakramentus, kad tik manęs vieno šauktumeisi."
Dovana, už kurią nepadėkota, negali būti mūsų. (Kun. Artūras Kazlauskas)
Šitas labai verčiantis susimąstyti.
Didieji žmonės tepradeda gyventi, kai numiršta.
L. Arreat.
Tikrai. Juos tik po mirties įvertina ;)