CitataKodėl Dievas negalėjo atleisti žmonijos klaidų, o turėjo pats atkentėti ant kryžiaus?
kitas atsakymas - toks buvo Dievo planas. O kodėl ? Dievo mintys ne žmogaus mintys. Tiesiog Jis taip nusprendė.
Bet žmogus yra smalsus ir vis tiek klausia ... kodėl ? ir Dievas atsako ... teologijos vandenyne prisiliečiama prie šių atsakymų.
Skaitant Šv. Raštą primenama, kad reikalinga pažinti to laikotarpio kada buvo parašytas tekstas aplinką, Tradiciją. Senojo Testamento atveju tai taip pat taikytina, tarkim skaitant Pradžios knygą. Pažįstant to laiko Tradiciją ir aplinką atrandama daug nuostabių perliukų. pvz. apokrifinė literatūra - Adomo atgailos knyga, Nikodemo Evangelija, pirmųjų amžių Bažnyčios Tėvai.
Aš tai kuo toliau, tuo mažiau beklausau Marijos radijo.. išskyrus keletą laidų.
Yra gi dar ir Mažoji studija per LRT.
Dėl tavo klausimo nr 2, tai per Mstudija skaitė Apokalipsę - "nužudyto Avinėlio vieta pas Dievą".. Gal tai greičiausias būdas kaip sugrįžti pas Jį.
O kodėl vis mažiau klausote MR? Kažkaip man tai priešingai - klausau daugiau nei anksčiau. Įdomu nuo ko tas priklauso?
Aš MR anksčiau klausydavau darbe. Dabar, kai užblokavo portus, tai dažniausiai klausau mašinoje, kai važiuoju vienas.
Nežinau nuo ko, Giedre.. Aš klausau mažiau, nes žydai nukonkuravo :)
Kukuli, čia pas tave darbe užblokavo? Gal jau ir vaizdo kameromis seka ar sekimo programas į kompus įdėjo? Norėjau pasakyt, kad pas mus panašiai.. :(
Labai įdomūs brolio Kristuje Jėzuje, Kukulio, pamąstymai. :thumbup:
Su ateistu, arba netikinčiu, arba tiesiog savo religiją susikūrusiu žmogumi, kalbėti apie Dievą/Jėzų Kristų/Bibliją galima nebent kai žmogus pats klausia. O jei klausia, reikia išsiaiškinti, ar klausia norėdamas išsidergti ant tavęs ir Dievo, ar klausia norėdamas ką nors sužinoti. Ir prieš atsakant reikia pasimelsti, pagalvoti, paprašyt Dievo išminties. Kitą kartą žmogus klausia ne tam, kad ką nors išgirstų, bet tam, jog pats nori kažką pasakyti, todėl yra labai gera užduoti kontraklausimą: "o kaip tu manai?". 8)
Antruoju brolio Kristuje Jėzuje, Kukulio, pasvarstymu man į galvą atėjo C.S. Lewis žodžiai iš jo knygos ,,Kipšo laiškai", kurią vėl ir vėl klausausi rusų kalba, įžangos. Ten jis rašo, jog [žmogaus kaltė galėjo būti (galutinai) išpirkta tiktais žmogaus krauju]. Aukojamų gyvūnų kraujas atpirkdavo tik tam kartui, bet iki kitos nuodėmės, kuri neišvengiamai vėl nutraukdavo žmogaus malonės stovį Dievo akyse. Aš manau, kažkas panašaus yra pas mus, katalikus, su išpažintimi - tik pasitraukę nuo klausyklos esame dangiškoje palaimoje (pašvenčiamosios malonės stovyje), bet šit, vos paėję, kitą kartą nespėję nė kunigo paskirtos atgailos atlikti, vėl nusidedame mintimi, žvilgsniu, jausmu, o gal ir žodžiu ar darbu, nuodėmingu neveiklumu. :ashamed:
Marijos radijo irgi retai beįsijungiu. Apskritai radijo nebeįjungiu, pamėgau tyloje gyventi. Televizoriaus irgi jau labai senai nebeįjungiu. Mat jis yra salione, kuris kai orai atvėsta yra per vėsus, kad jame ilgiau užsibūti, o pečiaus ten nekūrenu. ::) Tačiau prie interneto per daug laiko praleidžiu. Kol kas nežinau alternatyvos ką veikti kaime ilgais tamsiais vakarais, kai jau 16 valandą, o tai ir ankščiau, reikia įsijungti lempas, kad matytum kur eini, ką veiki. :-\
Aš manau, kad visame tame atpirkime yra daugiau laisvės negu taisyklių.
Jeigu mes sakome, kad Dievas turėjo padaryti taip, o ne kitaip, vadinasi mes pajungiame Dievą tam tikroms taisyklėms.
Todėl manau, kad yra labiau ne kad Dievas turėjo, kaip nors padaryti, o tai yra jo laisvos valios pasireiškimas, kaip ir visos kūrinijos atveju. Mes tik galime spėlioti apie Dievo mintis, ir kodėl būtent toks atpirkimo būdas, o ne kitoks, bet man ta mintis labai įstrigo, kad kai mes darome nuodėmę, tuomet skaudiname meilę, o būtent ta mirtis ant kryžiaus ir yra įskaudintos meilės iliustracija.
Paklausiau tos MR laidos, tai kun. G. Blužas sako ne kad nuodėmė įskaudina Meilę, bet kad mes padarę nuodėmę turėtume mirti. O Jėzus atiduoda gyvybę vietoj mūsų. Va kokia meile mus myli Dievas!
Kitas klausimas, kaip jaučiamės tai supratę? Ar abejingai gyvename toliau nuodėmes darydami, ar visomis jėgomis stengiamės to išvengti.
Silvija,
Palietė ta Jūsų minima mintis " kun. G. Blužas sako ne kad nuodėmė įskaudina Meilę, bet kad mes padarę nuodėmę turėtume mirti. O Jėzus atiduoda gyvybę vietoj mūsų. Va kokia meile mus myli Dievas!". Na, tikrai sunku tai priimt, suvokti. Bent jau man. Tuo labiau, kad žemėje esame mirtingi. Jėzus mus atpirko, bet juk vis tiek turime mirti žemėje. Tada man kyla klausimas, kodėl turime mirti, jeigu Jėzus jau už mus numirė ir tradiciniai teologiniai išvedžiojimai man nelabai padeda.
Citata iš: Giedrė lapkričio 19, 2015, 12:28:57
Silvija,
<...>
Jėzus mus atpirko, bet juk vis tiek turime mirti žemėje. Tada man kyla klausimas, kodėl turime mirti, jeigu Jėzus jau už mus numirė ir tradiciniai teologiniai išvedžiojimai man nelabai padeda.
Na, manau, kad tada turėtumėm savęs paklausti, ką reiškia, jog Kristus mus atpirko. ::)
Diskusija prasidėjo nuo šito:
Citata2) Kodėl Dievas negalėjo atleisti žmonijos klaidų, o turėjo pats atkentėti ant kryžiaus? Šiandien per Marijos radiją kalbėjo kunigas ( M.R. direktorius, užkrito vardas ir pavardė ;) ). Jis sakė, jeigu Dievas sakytų "aš teisingas, bet ir gailestingasi tai tiesiog viską atleidžiu ir viskas. Taip neišeina" (Nepasakė kodėl) " bet Dievas turėjo pats atkentėti už žmonių kaltes" .
Mum sunku suvokti tas paslaptis, bet man labai padeda bendražmogiški pavyzdžiai, pavyzdžiui, kai sesuo ar brolis tave "pridengia" diskusijose savimi, kai esi įvaromas į kampą kitų, kaip jaučiamės? :) Net jei būtume neteisūs (o juk ir esame neteisūs, bet Kristus prisiėmė mūsų silpnumą). Juk toks poelgis skatina kitam daryti taip pat, o tave užsistojusiam - būt dėkingu. Dievas parodo
kaip turime guldyti galvas už kits kitą, Jis auklėja mūsų supratimą kas yra meilė.
Dėl to
numirti tai manau taip: Dievas negali paneigti Pats Savęs, juk po nuopuolio buvom ištremti į žemę Jo (gavę materialų kūną). Matyt tai suardė visą Dievo kūrybos harmoniją ir vyksmą. Sugrįžti atgal (atstatyti tai ką sugriovėm) reikia numirštant. Bet ne bet kaip. Dievas atėjo ir tai padėti mums padaryti. O kas pratinasi palaipsniui, tiems nebaisi mirties valanda.
Citata iš: Silvija lapkričio 20, 2015, 01:58:14
Dėl to numirti
Vienas dalykas numirti apsisprendus pačiam (tik ar to žmogui norėtų Dievas?), kitas - tapti kažkieno auka, būti nužudytam. Na yra dar ir trečias variantas - numirti kai nebėra pasirinkimo, verčiamam susiklosčiusių aplinkybų (aplinkybės kartais padeda apsispręsti, suteikia drąsos).
Citata iš: Silvija lapkričio 20, 2015, 01:58:14
Sugrįžti atgal (atstatyti tai ką sugriovėm) reikia numirštant. Bet ne bet kaip.
Neparašei kaip :)
Ratzingeris rašo, kad krikščionybės esmė yra žodelyje "dėl". Dėl kito; dėl Kristaus; dėl Meilės; dėl Tiesos.. bet ne dėl savęs. Kažkaip man šitas "dėl kito" toks priešingas dykumų tėvų gyvenimui, kurie iš dalies tobulino savo sielą. Aišku galima sakyt, kad tobulino save dėl kitų, bet tai jau išvedimas.. o evangelijos parašyta "kas praras savo gyvybę (sielą), tas ją atras"..
?
Citatakodėl turime mirti, jeigu Jėzus jau už mus numirė ir tradiciniai teologiniai išvedžiojimai man nelabai padeda.
Mielieji,
spaudžia laikas ir nelabai galiu įsijungti, gal šiąnakt ... :-\
bet prie šito palieku klausimą, ne teologinį, paprastą žemišką, kuris tikriausiai ir yra raktas -
kas yra mirtis ?
Apreiškimo Jonui knygoje rašoma, kad Ugnies Ežeras yra antroji mirtis, į kurią bus įmesta ir pati mirtis. :D
Oi, daug klausimų, kas čia per ežeras, kur jis yra, kuo skiriasi pirma ir antra mirtis, kada tai bus :swoon:, bet gal mums pakaks ir paprastesnio kas yra mirtis.
Citata iš: Pilgrim lapkričio 20, 2015, 09:17:22... palieku klausimą, ne teologinį, paprastą žemišką, kuris tikriausiai ir yra raktas -
kas yra mirtis?
Nežinau ne teologinio mirties supratimo. ,,Mirties geluonis yra nuodėmė" (1Kor.15,56a). Manau, mirti galima dar vaikščiojant žeme. Dvasiškai mirti.
O šeip, ne teologiškai,
mirtis tai yra pabaiga, kūno egzistencijos nutraukimas ir visiškas suirimas.
Dar pridėsiu savo pasvarstymą:
vietos ir laiko atlaisvinimas kitam žmogui. Miršta gi tik bitės ir žmonės, kiti dvesia, gaišta, stimpa... :-\
Citatavietos ir laiko atlaisvinimas kitam žmogui.
Originalu :D
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 20, 2015, 06:25:35
Citata iš: Silvija lapkričio 20, 2015, 01:58:14
Dėl to numirti
Vienas dalykas numirti apsisprendus pačiam (tik ar to žmogui norėtų Dievas?), kitas - tapti kažkieno auka, būti nužudytam. Na yra dar ir trečias variantas - numirti kai nebėra pasirinkimo, verčiamam susiklosčiusių aplinkybų (aplinkybės kartais padeda apsispręsti, suteikia drąsos).
Citata iš: Silvija lapkričio 20, 2015, 01:58:14
Sugrįžti atgal (atstatyti tai ką sugriovėm) reikia numirštant. Bet ne bet kaip.
Neparašei kaip :)
Ne betkaip - turėjau omeny priimant tai kas neišvengiama, nes kai žmogus mirties bijo, tai ir galvoja vien apie save, viską daro kad išlikti.
Citatakai žmogus mirties bijo, tai ir galvoja vien apie save, viską daro kad išlikti.
bet tai yra labai normalu - bijoti mirties.
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 20, 2015, 06:25:35
Ratzingeris rašo, kad krikščionybės esmė yra žodelyje "dėl". Dėl kito; dėl Kristaus; dėl Meilės; dėl Tiesos.. bet ne dėl savęs. Kažkaip man šitas "dėl kito" toks priešingas dykumų tėvų gyvenimui, kurie iš dalies tobulino savo sielą. Aišku galima sakyt, kad tobulino save dėl kitų, bet tai jau išvedimas.. o evangelijos parašyta "kas praras savo gyvybę (sielą), tas ją atras"..?
Tuomet paskaityk Šv. Antano Didžiojo gyvenimą ir ką jam Dievas pasakė. Atsiskyrėliai dvasiškai "tręšė" dykumas, kuriose vėliau "išaugo" dvasiniai miestai, centrai. Atsiskyrėliai gelbėjo bėgdami savo sielas, nes žmogus negali išgelbėti kito, kol pats nėra išgelbėtas, kitaip aklas aklą ves į prarają. Tas pats galioja visiems kontempliatyviems vienuolių ordinams, paklausk apie tai Paparčių seselių, jos tau geriau paaiškins ;)
Vakar klausiau paskaitų apie Bažnyčios tėvus, tai išgirdau tokią mintį, kad išėjimas į dykumą, kaip mokinystės liudijimas, atsirado iš poreikio pasipriešinti tuo metu beišsikreipiančiam, sekuliarėjančiam supratimui. Tai - pašaukimo klausimas.
CitataAtsiskyrėliai gelbėjo bėgdami savo sielas, nes žmogus negali išgelbėti kito, kol pats nėra išgelbėtas
Dėl tokios intencijos grynumo suabejočiau. Išgelbėtais save galėsime laikyti tik kai žemiškasis kelias baigsis.
Katalikiškas mokslas sako
jau ir dar ne, t.y. esam išgelbėti, bet dar nežinia kas būsim gale kelionės. O gal tapsim teroristais, kasžin :-\ Juk Jėzus kabojo ant kryžiaus šalia nusikaltėlių, kurių vienas priėmė Jo meilę paskutinę savo gyvenimo minutę, o kitas - ne. Neparašyta kokio mąsto nusikaltėliai tai buvo...
Kai pamačiau tų jaunų teroristų nuotraukas, akivaizdu tapo, kad tai ne kokie įsikūniję recidyvistai, o suklaidinti vaikai, turintys motinas :( Tai panašu į cunamį, kuris šluoja viską. Ir Dievas leidžia... Kaži kodėl? Ir kokiais ginklais kovosime?
Kai gaudė Paryžiuje tuos jaunuolius, vienas pasislėpė bažnčioje. Naiviai troškau, kad ten, kur nors po kryžiumi atsidūręs, jis atsiverstų kaip koks Saulius... Bet ne visų juk laukia šv. Pauliaus likimas. Daug ką Dievas paliko mūsų atsakomybei.
Silvija :thumbup:
Jėzus pasakė atėjau kad paliudyčiau Tiesą. Taigi kovoti ar liudyti.
Dar grįžtu trumpam prie to mirti. Dangus perplyšo, Tėvas neatsiliepė į Jėzaus "kodėl mane apleidai?" Dievo Sūnus mirė.
Mirties momente mes turėsime atsakyti į klausimą, ar norime, kad su mumis kartu numirtų Jėzus? Numirtų ir pervestų per tą prarają tarp kūniško ir dvasiško pasaulių. Turėsime paduoti Jam ranką. Būti visiškam nuolankume. Bet ar dera žemiškasis kovingumas su tokiu nuolankumu? :-\
Kas yra šis gyvenimas jei ne mokymasis eiti kartu prie kryžiaus? Giesmėje giedama in mortis exsamine... kokie tada būsime?
Žinoma, kad žmogiškai yra normalu bijoti egzamino :)
P.s. šitame kontekste iškilo dar vienas mūsų ginčytinas klausimas: Jėzus numirė už visus ar už daugelį?
Už visus, jei žiūrėsim į pačią Kristaus misiją, į tai, kad Jis norėjo numirti už visus. Į teikiamą šansą. Į priekį.
Ir už daugelį, kai realiai pamatome žmogaus jau padarytus apsisprendimus gyventi be Dievo. Kai žiūrime atgal.
Visus, bet pasinaudoja daugelis.
Mirtis gerokai paprastesnis reikalas, bet mes padarome labai sudėtingą. Apaštalas Paulius troško mirties,ar niekad nekilo klausimas kodėl.
Citata iš: Silvija lapkričio 21, 2015, 03:48:15
CitataAtsiskyrėliai gelbėjo bėgdami savo sielas, nes žmogus negali išgelbėti kito, kol pats nėra išgelbėtas
Dėl tokios intencijos grynumo suabejočiau. Išgelbėtais save galėsime laikyti tik kai žemiškasis kelias baigsis.
Ši mano mintis kažkuo susijusi su Šv. Serafimu iš Sarovo ir jo mintimis apie Šv. Dvasios pritraukimą, kur jis kažkaip panašiai sako, kad kai mes gyvensime su Šv. Dvasia, tūkstančiai aplink mus atsivers. T.y. ne kažkoks galutinio išgelbėjimo pasiekimas, bet tvirtas atsistojimas ant Kelio, kuris veda į išgelbėjimą. Juk Dykumų Tėvus lankydavo minios ir daug žmonių atsiversdavo, tad nors Dykumų Tėvai bėgo savęs gelbėti, galų gale, jie išgelbėjo daugelį kitų.
Tikriausia čia tik vienas iš būdų (turiu minty Serafimą Sarovietį) būti ryšyje su Viešpačiu. Būnant nuolatiniame ryšyje su Juo išsigelbėjimui galimas ne vienintelis kelias, o tas unikalus, tavo vienintelis, kaip ir mesesam kiekvienas unikalus savitas. Žydai tai vadina "priliepitsa k Bogu' - prisiklijavimu prie Dievo :)
Citata iš: Tomas M. lapkričio 21, 2015, 12:56:22
Juk Dykumų Tėvus lankydavo minios ir daug žmonių atsiversdavo
Teva Stanislova irgi lankydavo minios ir kai kas net atsiversdavo ;-)
P.s. šitame kontekste iškilo dar vienas mūsų ginčytinas klausimas: Jėzus numirė už visus ar už daugelį?
Už visus, jei žiūrėsim į....."
Anaiptol.
. ,,Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą"
Evangelijoje rasi maždaug "kur tavo drabužis"....
"Žinoma, kad žmogiškai yra normalu bijoti egzamino :)"
Kažkodėl pastaruoju metu nebijau. Nebent, dėl to, kad "alyva"pasibaigs...
Retorinis klausimas, gal net du:
kam apskritai reikalingas KB katekizmas, gal tai iš viso nereikalingas dalykas ? kam jis skirtas ?
618 Kryžiaus mirtis yra vienkartinė Kristaus auka; Kristus – ,,vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas". Tačiau kadangi Jo dieviškasis Asmuo ,,įsikūnydamas tarsi susijungė su kiekvienu žmogumi", ,,suteikiama galimybė visiems žmonėms, vien Dievui žinomu būdu, įsijungti į šią velykinę paslaptį". Jis kviečia savo mokinius pasiimti savo kryžių ir sekti Juo, nes ir Jis kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitume Jo pėdomis. Jis iš tikro nori į savo atperkamąją auką įjungti tuos, kuriems pirmiausia ji skirta. Kilniausiu būdu tai įvyks Jo Motinoje, kuri intymiau už visus kitus bus įjungta į Jo atperkamosios kančios paslaptį.
p. s. pirmiausia ji skirta=savo mokinius=pakrikštytuosius
"suteikiama galimybė visiems žmonėms,"
Lk 14 17 Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: 'Ateikite, jau viskas surengta'. 18 Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo išsikalbinėti. Vienas jam tarė: 'Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti'. 19 Vėl kitas sakė: 'Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti'. 20 Trečias tarė: 'Vedžiau, todėl negaliu atvykti'.
21 Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: 'Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus'. 22 Tarnas ir vėl pranešė: 'Šeimininke, kaip buvai liepęs, – padaryta, bet dar yra vietos'. 23 Tada šeimininkas tarė tarnui: 'Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni. 24 Sakau jums, – nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių'
"įsikūnydamas tarsi susijungė su kiekvienu žmogumi""Kilniausiu būdu tai įvyks Jo Motinoje, kuri intymiau už visus kitus bus įjungta į Jo atperkamosios kančios paslaptį."
Kalbama apie krikštą?! Bažnyčią ?!
Kunigui buvo netikėta, kad tik 4,9 proc. iš daugiau nei 80 proc. Romos katalikais save vadinančių žmonių kas sekmadienį eina į bažnyčią. ,,Galvojau, kad pas mus tokių yra apie 9-10 proc. Jei Lietuvoje į Mišias sekmadienį eina tik 4,9 proc. mes atsiliekame nuo Europos, o juolab Amerikos, kur šis skaičius siekia 30 proc.", – sakė K. Kėvalas.
http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/MTg0Ozk7OzA
(šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai". Cituojant nuoroda į DELFI ir ,,Spinter tyrimus" BŪTINA! )
Tikriausiai tavo klausimai skirti katechetams?
Turi dar klausimų?
Ps Manau KBK skirta (turiu galvoje skaito), iš 4,9 % ateinančių į bažnyčią, lygiai 7% žmonių (Bažnyčiai-Motinai).
CitataKalbama apie krikštą?!
ne, iš tiesų apie visus žmones.
CitataTikriausiai tavo klausimai skirti katechetams?
irgi ne, visiems tiems, kurie save vadina katalikais.
katechetams būtų,
kuriam Bažnyčios susirinkime manymas, kad ne visiems žmonėms buvo pasmerktas kaip erezija ;)
CitataKBK skirta,
irgi visiems tiems suaugusiems kurie priklauso ar priskiria save Romos katalikų bažnyčiai
CitataTuri dar klausimų?
aha, turiu
Ar rimtumas dorybė ?
ne, iš tiesų apie visus žmones"
"kuriam Bažnyčios susirinkime manymas, kad ne visiems žmonėms buvo pasmerktas kaip erezija"
Turiu ir aš tau klausimą, Tai ko eiti į bažnyčią?
Ar rimtumas dorybė ?"
mano žinios apie dorybes miglotos.
CitataKodėl Dievas negalėjo atleisti žmonijos klaidų, o turėjo pats atkentėti ant kryžiaus?
Šį atsakymą galima rasti ST Esteros knygoje. Kaip ir yra žinoma, kad viskas kas Biblijoje surašyta yra svarbu ir ne šiaip sau. Nes visa Biblija įkvėpta Dievo. Silvija gerai galvojo rašydama: "Dėl to
numirti tai manau taip: Dievas negali paneigti Pats Savęs.....". Todėl Esteros knygoj tai galima matyti. (Est 3:8-15) Galima matyti kaip Hamanas gavęs karaliaus Ahasvero žiedą, išleido karaliaus Ahasvero vardu įsakymą sunaikinti visus žydus. Ir kai piktadaryste išaiškėjo, Estera ėmė maldauti, kad karalius Ahasveras atšauktu Hamano užmačias. Ir ką atsakė karalius?
8 Jūs tad savo ruožtu galite rašyti laišką žydų reikalu karaliaus vardu, kaip jums atrodo gera, ir užantspauduoti jį karaliaus žiedu, nes įsakas, parašytas karaliaus vardu ir užantspauduotas karaliaus žiedu, negali būti atšauktas".(Est 8:8 ) Atšaukti įsakymo nebuvo galima, o tik išleisti kitą įsakymą ant įsakymo. Taip ir Dievas, Jis įsakė jeigu paragausite uždrausto vaisiaus, mirsite. Reiškęs kažkas turėjo mirti.
Citata iš: Sigitas lapkričio 19, 2015, 06:41:58
Antruoju brolio Kristuje Jėzuje, Kukulio, pasvarstymu man į galvą atėjo C.S. Lewis žodžiai iš jo knygos ,,Kipšo laiškai", kurią vėl ir vėl klausausi rusų kalba, įžangos. Ten jis rašo, jog [žmogaus kaltė galėjo būti (galutinai) išpirkta tiktais žmogaus krauju].
Toj knygoj neteisingai rašo. Kad "žmogaus kaltė galėjo būti (galutinai) išpirkta tiktais žmogaus krauju". Nes tai turėjo buti Dievo kraujas, nes nėra žmogaus be nuodėmės, visi per nuodėme buvome pradėti. Tai turėjo buti nekaltas kraujas. Kaltas negali išpirkti kalto.
Citata iš: Giedrė lapkričio 19, 2015, 12:28:57
Tada man kyla klausimas, kodėl turime mirti, jeigu Jėzus jau už mus numirė ir tradiciniai teologiniai išvedžiojimai man nelabai padeda.
Todėl , kad šie mūsų kūnai yra puolę. Dievas išpirko mūsų sielas, o ne puolusius ir gendančius kūnus. Dievo karalystei turėsime kitus kūnus, tobulus kūnus(šlovės kūnus).
50 Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.
51 Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – 52 staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. 53 Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.(1 Kor 15:50-53)
CitataDievo kraujas
geeras ... o visą laiką tikėjau, kad Dievas yra dvasia. :(
CitataTai ko eiti į bažnyčią?
kaip tai ko ::) švęsti :celebrate: ... o ir kompanija nebloga renkasi. Jėzus priešakyje.
CitataDievas išpirko mūsų sielas, o ne puolusius ir gendančius kūnus. Dievo karalystei turėsime kitus kūnus, tobulus kūnus(šlovės kūnus).
kažkokia aukštoji teologija ... nieko nesupratau :'(
p. s. Silvija turėsi gelbėti :thumbup:
Citata iš: Pilgrim lapkričio 22, 2015, 19:51:24
CitataDievo kraujas
geeras ... o visą laiką tikėjau, kad Dievas yra dvasia. :(
Taip ir yra. Bet ar Dievas nebuvo išreikštas Kristuje? Ar Kristus nebuvo Dievas? Ir pačiam klausime rašoma: "Kodėl Dievas negalėjo atleisti žmonijos klaidų,
o turėjo pats atkentėti ant kryžiaus?"
"kaip tai ko ::) švęsti :celebrate: ... o ir kompanija nebloga renkasi. Jėzus priešakyje."
mh.
Ypač prieš kalėdas ir velykas.
Vargei ar ten ką mato....
Čia tavo klausimai?! gražinu.
"Retorinis klausimas, gal net du:
"kam apskritai reikalingas KB katekizmas, gal tai iš viso nereikalingas dalykas ? kam jis skirtas ?"
"ant kryžiaus?"
Geras klausimas Andriau.
Atrodo visai nesenai aš ir pats sau šį klausimą uždavinėjau. Mano galvoje skambėjo maždaug, dar ir "kam reikalingas šis dviejų tūkstančių metų spektaklis?"
Tokioje klausimų krušoje galima būti ir nušautam ::) Gerai tik, kad jie visi rišasi ir galima rasti raktinių žodžių. Baltas drabužis, Bažnyčia/Motina, žmogus/Dievas, kraujas, mirtis... Bet Silvija čia negali pagelbėti, kviečiu Gelbėtoją ir Jis man primena: žiūrėk paprasčiau.
Žiūriu: du dalykai, kurie bendri visiems žmonėms ir kuriuose neturime savo valios - tai gimti ir mirti. Tai paslaptys (slėpiniai), kurie ištinka kiekvieną, tiek žydą, tiek graiką, tiek baltąjį, tiek ir juoduką. Šitoje vietoje klausimas, ar visi esame pakviesti gyventi, turbūt nekelia problemų, o mirti? Ar visi esame pakviesti mirti? "Taurę, kurią aš gersiu, tiesa, jūs taip pat gersite...", "Štai Kristaus kūnas... štai Kristaus kraujas, kuris išliejamas nuodėmėms atleisti..." Teisingai klausi, Kaštone, apie Baltą rūbą, kurio neturėjo anas žmogus. Turbūt tai buvo greitkelio žmogus. Liaudis sako neskubėk ir būsi pirmas ;)
Liaudis (Dievo tauta) daug dalykų gerai sako, nes yra atpažinusi per tuos du tūkstančius metų ir noriai dalijasi. Ir viskas jos pastebėjimuose dažnai sukasi apie dorybes (kurias, kaip sako Peter Kreeft (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1193.msg15625.html#msg15625), esam pametę) Kad jas įgyti, turi paskaudėt, net iki kraujo kartais. Psalmėje vakar buvo žodžiai, kad Dievas be ydos:
Teisieji žaliuoja lyg palmės
ir auga lyg kedrai Libano.
Pasodinti VIEŠPATIES Namuose,
jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose.
Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, –
visad jie sodrūs ir sultingi,
liudydami, koks teisus yra VIEŠPATS –
mano Uola, nes jame nėra ydos.
O mes? Galima sakyti, kad tas kelias nuo gimimo iki mirties yra tobulėjimo dorybėse kelias. Pagrindinė dorybė - meilė - išvis ķažkas nesuvokiamo. Kas gali atlaikyti taip ilgai besitęsiantį spektaklį mylėti? Kūdikis myli savo mamą ir tėtį be problemų ir pasitiki jais. Bet jam skirta augti (o kam mažėti? :-\)
Neseniai nušvito man toks supratimas, kad kūdikis vos tik gimęs ima mirti, t.y. jo gyvenimas trumpėti, nors mums atrodo atvirkščiai - kad jis auga, vystosi ir tarsi tik viskas prasideda. Gal šis atrodymas ir nėra klaidingas, nes taip mums kalba amžinoji mūsų siela? :-\
Mirti - tai gimti dangui. "Ar gali išėjęs iš įsčių, vėl į jas įeit?" Pasirodo gali. Tai - ankšti vartai, pats Dievo gailestingumas - Jėzus!
"Teisingai klausi, Kaštone, apie Baltą rūbą, kurio neturėjo anas žmogus. Turbūt tai buvo greitkelio žmogus. Liaudis sako neskubėk ir būsi pirmas ;)"
Ką žinai apie greitkelį?
Silvija, kas sprendžia kam būti greitkelyje?
CitataBet ar Dievas nebuvo išreikštas Kristuje?
o kaip tai atrodė - išreikštas ? Kokiu būdu ?
kiek pamenu Jėzus yra tikras Žmogus ir tikras Dievas.
Gal biškį ne į temą, bet man tai patiko Andriaus mintis kad Dievas negali paneigti pats savęs.
Kaštone, nepriimk asmeniškai, kalbėjau apie aną žmogų, kuris dažnai yra šiuolaikinis žmogus. Kaip ir daugelis dalykų "greitkelis" yra dviprasmiškas simbolis, tai gali būti ir Šv. Dvasios gūsis, nešantis pirmyn. Bet mes kartais netyčia (iš pripratimo) galim abu ir sudubliuoti.
Silvija, o aš nemėgstu kalbėti apie trečius asmenis. Ir juo labiau šnekėti, apie ką nors,... tada dėl ko?!
"Gal biškį ne į temą, bet man tai patiko Andriaus mintis kad Dievas negali paneigti pats savęs."
Tai ne Andriaus mintis. Manau tai blaivaus proto mintis.
Gali eksperimentą padaryti.
Žiūrėdamas į veidrodį sakyk sau, kad matai stalą.
Kalbama ne apie savęs neigimą. O apie paties Dievo ištikimybę tam ką Jis pasakė. Viskas išsipildys.
1 Kor:1:9 Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą
Manęs vis nenustoja stebinti Kaštono bendravimo stilius, kai jis net ir pritardamas išsireiškia taip, tarsi prieštarautų ;D
CitataSilvija, o aš nemėgstu kalbėti apie trečius asmenis. Ir juo labiau šnekėti, apie ką nors,... tada dėl ko?!
Dėl to, kad šnekėdamiesi (bendraudami) mes lengviau atpažįstame. Ar ne tam ir reikia "eiti į bažnyčią"? Trečiasis asmuo gali būti tas, kuris netyčia užklydęs perskaitys mūsų pokalbį (kam tu įkėlinėji knygų ištraukas?)
Bet aš neprojektuoju konkrečiam adresatui, o kalbu semdama iš savęs, savo patirties. Gali būti, kad suklysiu ir tada tu mane pataisysi ;)
Citata iš: kukulis lapkričio 23, 2015, 05:16:30
Gal biškį ne į temą, bet man tai patiko Andriaus mintis kad Dievas negali paneigti pats savęs.
Na tai buvo Silvijos mintis, o aš tik ja papildžiau. Nes Silvija teisingai pastebėjo. Tikrai neprisiimsiu sau garbės :)
Citata iš: Pilgrim lapkričio 23, 2015, 05:15:23
CitataBet ar Dievas nebuvo išreikštas Kristuje?
o kaip tai atrodė - išreikštas ? Kokiu būdu ?
kiek pamenu Jėzus yra tikras Žmogus ir tikras Dievas.
Atsakymas yra (Jono 1)
"Ar ne tam ir reikia "eiti į bažnyčią"? Trečiasis asmuo gali būti tas, "
Na aš neužsiimsiu spėlioti KAM kiekvienas( net ir iš čia esančių) eina į bažnyčią. Galiu tik už save kalbėti.
"kam tu įkėlinėji knygų ištraukas?"
Tiesą pasakius ir pats nežinau kam tai darau.
CitataAtsakymas yra (Jono 1)
labai ne konkretus atsakymas
Citata iš: Kaštonas lapkričio 22, 2015, 18:30:49
ne, iš tiesų apie visus žmones"
"kuriam Bažnyčios susirinkime manymas, kad ne visiems žmonėms buvo pasmerktas kaip erezija"
Turiu ir aš tau klausimą, Tai ko eiti į bažnyčią?
Ar teisingai tave supratau, kad jei
Kristus mirė už visus, ši Bažnyčios mintis klaidina mus tuo, kad nebereikia siekti išganymo? Ta prasme, galima neiti ir į bažnyčią?
"Ar teisingai tave supratau, kad jei Kristus mirė už visus, ši Bažnyčios mintis klaidina mus tuo, kad nebereikia siekti išganymo?"
(Tegul pavadinkime tai mintimi. Nors su tuo nesutinku)
Ne Bažnyčios mintis klaidina. O žmonės save klaidina pasigaudami frazę kaip baigtinę.
Panašiai ir yra taip kaip sakai.
Kuriems ten krikščionims pakanka vien to, kad tiki?
Evangelikai reformatai, gal?
Citata iš: Pilgrim lapkričio 23, 2015, 07:45:46
CitataAtsakymas yra (Jono 1)
labai ne konkretus atsakymas
Gerai. Žinant (Jn 1), kad
"1 Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. 2 Jis pradžioje buvo pas Dievą..... 14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos."
Dabar grįžkime į pradžios knygą. Kaip Dievas sutvėrė viska? Savo Žodžiu.
Tuomet Dievas tarė: "Tebūna šviesa!" Ir šviesa pasirodė. (Pr 1:3) Visa ko Kūrėjas, viska sutvėrė Savo Žodžiu. Štai ką sako ir ( Jn 1) "Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas". Matome, kad Dievas yra Savo Žodyje. Taip pat žinome, kad tas Žodis tapo kūnu (Jėzus Kristus) Kadangi Dievas yra savo Žodyje, reiškęs Dievas buvo Kristuje. Dabar kaip gi Dievas save išreiškė Kristuje? Kadangi žinome, kad Dievas yra visa ko kūrėjas ir valdo savo kūriniją ištartų Žodžių ir niekas kitas to negali padaryti. Bet matome tai Kristuje:
Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: ,,Nutilk, nusiramink!" Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. (Mk 4:39)
Ir tai tik vienas iš pavyzdžiu, kaip Dievas buvo išreikštas Kristuje.
"Gerai. Žinant"
Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas
TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
"Bet matome tai Kristuje: Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: ,,Nutilk, nusiramink!" Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. (Mk 4:39)"
Gal net ateis toks laikas kaip tu taip darysi.
jei atmintis neapleido tai ir Pranciškus Asyžietis sudraudė audrą.
Citata iš: Pilgrim lapkričio 23, 2015, 10:06:49
jei atmintis neapleido tai ir Pranciškus Asyžietis sudraudė audrą.
Pilnai tikėtina, nes Kristus yra sakės:
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą.(Jn 14:12)Jėzus atsakė: ,,Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: 'Pasikelk ir meskis į jūrą!', ir taip atsitiktų.(Mt 21:21)
Citata iš: Kaštonas lapkričio 23, 2015, 08:55:11
Ne Bažnyčios mintis klaidina. O žmonės save klaidina pasigaudami frazę kaip baigtinę.
Dėl to, ką žmonės pasigauna nereiktų jaudintis, ypač kada dvi viena kitai prieštaraujančios frazės pateikiamos (ir paaiškinamos) kartu. Juk lygiai taip pat jie galėjo pasigauti "už daugelį". Tad kam oponuoti, jeigu neprieštarauji Bažnyčios minčiai (O kodėl negalima to vadinti mintimi?)
Jei galim sugrįžt prie mirties klausimo, kas ji yra.
Sigitas rašė
Citatamirtis tai yra pabaiga, kūno egzistencijos nutraukimas ir visiškas suirimas.
Noriu paprieštaraut, kad nevisai taip ir ne visiems. Pamiršom, kad kai kurių šventųjų kūnai neirsta šimtais metų, kai kurių net kvepia.. Mano žiniomis tokių yra ir pas katalikus, ir pas ortodoksus, ir pas žydus net. Tik pas juos nėra šventųjų, nes vienintelis šventasis yra Visagalis, žydai juos vadina teisiaisiais.
Tie nesuirėliai - tikras Dievo, dangaus ir amžinybės įrodymas.
"Dėl to, ką žmonės pasigauna nereiktų jaudintis,"
Tai dėl to nesijaudink, aš taip darysiu.
"ypač kada dvi viena kitai prieštaraujančios frazės pateikiamos (ir paaiškinamos) kartu. "
Aš nematau prieštaros.
"Juk lygiai taip pat jie galėjo pasigauti "už daugelį". "
Na tai ir gerai šią lai pasigauna. Ar nekyla klausimas kodėl ne už visus?
"Tad kam oponuoti, jeigu neprieštarauji Bažnyčios minčiai "
Todėl, kad tai Bažnyčios mokymas, o ne mintis.
Citata iš: Pilgrim lapkričio 22, 2015, 19:51:24
CitataDievo kraujas
geeras ... o visą laiką tikėjau, kad Dievas yra dvasia. :(
Girdėjau sesutės benediktinės meldėsi rytmetinę
"..ir atpirkai mus Dieve savo krauju.." :)
Ką pasakysi Pilgrim?
Jėzaus krauju ;)
:D
Ar žmogaus kraujas buvo pas Kristų, Pilgrim?
Be abejo, Andriau. Negi dar nesupratai, kad Dievas įsikūnijo Kristuje. Jis tikras Dievas Jo dvasia ir tikras žmogus su kūnu ir krauju
http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003_p2008-2009gv/N11E10.html
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 24, 2015, 04:44:14
Be abejo, Andriau. Negi dar nesupratai, kad Dievas įsikūnijo Kristuje. Jis tikras Dievas Jo dvasia ir tikras žmogus su kūnu ir krauju
Net nežinau ko aš dar nesupratau :) Nes juk aš ir bandau įrodyti, kad tai buvo Dievo kraujas, o ne žmogaus. :read:
o kas sakė, kad ten buvo žmogaus kraujas?
Knyga kuria citavo Sigitas ir Pilgrimo nusistebėjimas, kai parašiau, kad tai buvo Dievo kraujas. :)
Citata iš: Andrius4 lapkričio 24, 2015, 04:24:24
Ar žmogaus kraujas buvo pas Kristų
Jėzus yra ir tikras Dievas, ir tikras žmogus. Ir pas Kristų buvo/yra tikras žmogaus kraujas.
Aš sutinku, kad Kristus buvo tikras žmogus ir jame buvo tikras kraujas. Kitaip aš prieštaraučiau Raštams. Bet negalima paprieštarauti to fakto, kad Marija pradėjo kūdikį nedalyvaujant jokiam vyrui, tai viena. O kita yra žinoma, kad kūdikio kraujas nesimaišo su mamos krauju kai jis dar būna įsčiose. Štai turime nepriklausoma ir nauja kraują. Kuris nebuvo perduotas niekam(nes Kristus vaiku neturėjo), o buvo išlietas už mūsų nuodėmes. Švarus, nesuterštas, su nieko nesumaišytas, niekados niekam nepriklausė. Kieno jis?
Žmones atpirko Dievo meilė.
O kraujas tik simbolis.
Nes buvo daug kankinių, ir tik tas jų kraujas yra "kankinių kraujas" , kurį jie išliejo mirdami už tikėjimą.
Tas pats kraujas, kurį kankinys "išliejo" lupdamas bulves, nėra "kankinio kraujas".
Taip ir Kristaus kraujas atperka dėl aukos ant kryžiaus, o ne dėl paties kraujo.
Kukuli,
Evangelija kalba kitaip, Bažnyčia moko kitaip -
Apaštalas Petras: ,,Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos (...) brangiuoju krauju Kristaus, to Avinėlio be kliaudos ir dėmės. O Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir apreikštas laikų pabaigoje jums" (1 Pt 1, 18–20)
Pats Jėzus ,,Tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti" (Mt 26, 28).
Oho, aš čia randu visiška painiava pas jus. Iš pradžių jus tvirtinate, kad ostija yra tikras Kristaus kūnas ir kraujas, o ne simbolis. Kurioje net nėra nei lašelio Kristaus kraujo. Ir Dabar Kukuli sakai, kad kraujas yra tik simbolis. Kai Raštas sako:
Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, 19 bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.(1 Pt 1:18-19)
Ir dar kitas labai svarbus dalykas iš KBK:
495 Evangelijose Marija vadinama ,,Jėzaus Motina" (Jn 2, 1; 19, 25),152 o dar prieš Sūnaus gimimą, Šventajai Dvasiai įkvėpus, [Elzbietos] ji buvo džiugiai pavadinta ,,mano Viešpaties Motina" (Lk 1, 43). Iš tiesų tas, kurį ji pradėjo iš Šventosios Dvasios kaip žmogų ir kuris iš tikrųjų tapo jos sūnumi pagal kūną, yra ne kas kitas, kaip amžinojo Tėvo Sūnus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo. Bažnyčia išpažįsta, kad Marija tikrai yra Dievo Motina (Theotokos).153
Mat kaip gaunasi "Evangelijose Marija vadinama ,,Jėzaus Motina".....Bažnyčia išpažįsta, kad Marija tikrai yra Dievo Motina (Theotokos).153" O kai aš rašau tiesiai, kad tai buvo Dievo kraujas. Prasideda kažkokie išvedžiojimai, kad tiktais tai buvo Kristaus kraujas. Pilgrim, ko negali rašyti tiesiai, kad tai buvo Dievo kraujas? Kai jai gerai supratau, kad Varlytė sutinka, kad tai Dievo kraujas. Kažkaip nėra tvirto pamato :-\
P.S. Matau biški aplenkė Pilgrimas, dėl Kukulio
Citata iš: Andrius4 lapkričio 24, 2015, 05:20:55
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 24, 2015, 04:44:14
Be abejo, Andriau. Negi dar nesupratai, kad Dievas įsikūnijo Kristuje. Jis tikras Dievas Jo dvasia ir tikras žmogus su kūnu ir krauju
Net nežinau ko aš dar nesupratau :) Nes juk aš ir bandau įrodyti... ... ...
Nebandyk, nereikia. Mes išsiaiškinsim ir patys.
Nėra "ten" ką aiškintis, manau.
Citata iš: Andrius4 Lapkričio 24, 2015, 10:24:24
Ar žmogaus kraujas buvo pas Kristų
Jėzus yra ir tikras Dievas, ir tikras žmogus. Ir pas Kristų buvo/yra tikras žmogaus kraujas.
III. Tikras Dievas ir tikras žmogus
464 Nepakartojamas ir vienkartinis Dievo Sūnaus Įsikūnijimas nereiškia, kad Jėzus Kristus yra iš dalies Dievas, iš dalies žmogus, kažkoks dieviškumo ir žmogiškumo mišinys. Jis tapo tikru žmogumi, likdamas tikras Dievas. Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Šią tikėjimo tiesą pirmaisiais amžiais Bažnyčia turėjo aiškinti ir ginti nuo ją iškraipančių erezijų.
Citata iš: Pilgrim lapkričio 25, 2015, 08:33:44
Kukuli,
Evangelija kalba kitaip, Bažnyčia moko kitaip -
Apaštalas Petras: ,,Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos (...) brangiuoju krauju Kristaus, to Avinėlio be kliaudos ir dėmės. O Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir apreikštas laikų pabaigoje jums" (1 Pt 1, 18–20)
Pats Jėzus ,,Tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti" (Mt 26, 28).
Abejoju ar visose šitose citatose kalbama apie Jėzaus organinį kraują. :-\
Tavo teisė abejoti
Citata iš: Andrius4 lapkričio 25, 2015, 08:38:09
Oho, aš čia randu visiška painiava pas jus.
Nieko nieko.. diskusijose gimsta tiesa :) o kad mes katalikai silpni Biblijos skaityme ir žinojime anokia čia paslaptis.. Man asmeniškai šita diskusija sustiprino tikėjimą Kristumi, jo atpirkimu ir Jo dievyste.
Citata iš: Andrius4 lapkričio 25, 2015, 08:38:09
Prasideda kažkokie išvedžiojimai, kad tiktais tai buvo Kristaus kraujas. Pilgrim, ko negali rašyti tiesiai, kad tai buvo Dievo kraujas? Kai jai gerai supratau, kad Varlytė sutinka, kad tai Dievo kraujas.
Tik vienintelis iš Švenčiausios Trejybės asmenų tapo tikru žmogumi - Kristus. Tėvas netapo kūnu, nes Tėvo niekas nėra matęs ir negali matyti, nei Šventoji Dvasia netapo kūnu. Tik Tėvo Dvasia apsigyvenusi Marijoje gimė žmogumi su Dievo dvasia. Kai kur literatūroje apie Kristų rašo - dievažmogis, man grynai filologiškai negražu, bet tai tiesa. Pamedituok Kristaus Kraujo litaniją - nuostabi :) http://katalikai.lt/index.php?id=178
Varlytė iš dalies sutinka kad ten buvo Dievo kraujas, bet turėdama galvoje dievažmogį Kristų, ok? :)
Ir dar pamąstymui. Žemėje kraują turi tik žmogus ir gyvūnai, apie kuriuos dabar nekalbu. Pažiūrėk kaip yra hebrajų kalboje:
A
DAM - žmogus, žmonija
A
DAMA - žemė
DAM - kraujas
Kas juos jungia?
Kristus tikras Dievas ir tikras žmogus.
Tačiau kraujas - žmogaus :)
Citata iš: kukulis lapkričio 25, 2015, 16:50:30
Kristus tikras Dievas ir tikras žmogus.
Tačiau kraujas - žmogaus :)
Taip, tačiau Dievas Kristuje taip glaudžiai susisiejo su žmogumi, kad galima būtų pasakyti, jog žmogaus gyvybė yra ir Dievo gyvybė. Ir galiausiai klausimas čia yra tas, kas mirė ant kryžiaus, t.y., ar tai antrasis Švč. Trejybės Asmuo, ar vis tiktai vien žmogus, vardu Jėzus Nazarietis.
CitataDievas Kristuje taip glaudžiai susisiejo su žmogumi, kad galima būtų pasakyti, jog žmogaus gyvybė yra ir Dievo gyvybė
Ne, negalima pasakyti jog žmogaus gyvybė yra ir Dievo gyvybė. žmogaus gyvybė yra tiesiog žmogaus gyvybė, o Dievas yra tiesiog Gyvas. Jis gyvybės šaltinis.
Jėzuje slėpiningu būdu yra dvi prigimtys: ir žmogiškoji ir dieviškoji. 1 Kor 15,20 ... kaip pirmgimis užmigusiųjų tarpe ... nauja prigimtis: ir žmogiškoji ir dieviškoji, Dievažmogis.
Kas mirė ant kryžiaus ? Negalima kalbėti apie tai, kol lieka neatsakytas ir nesuvoktas klausimas, kuris čia buvo nuskambėjęs anksčiau, kas yra mirtis ?
va va, kažkodėl apie mirtį niekas nenori kalbėti..
Citata iš: Pilgrim lapkričio 26, 2015, 05:44:53
CitataDievas Kristuje taip glaudžiai susisiejo su žmogumi, kad galima būtų pasakyti, jog žmogaus gyvybė yra ir Dievo gyvybė
Ne, negalima pasakyti jog žmogaus gyvybė yra ir Dievo gyvybė. žmogaus gyvybė yra tiesiog žmogaus gyvybė, o Dievas yra tiesiog Gyvas. Jis gyvybės šaltinis.
Taikliai pastebėta, Pilgrim'e. :thumbup: Sutinku su Tavo pastaba.
CitataJėzuje slėpiningu būdu yra dvi prigimtys: ir žmogiškoji ir dieviškoji. 1 Kor 15,20 ... kaip pirmgimis užmigusiųjų tarpe ... nauja prigimtis: ir žmogiškoji ir dieviškoji, Dievažmogis.
Tai aš ir sakau, kad Jėzuje dieviškoji prigimtis yra glaudžiai susijusi su žmogiškąja prigimtimi. Tik čia reikia pridurti, kad nors tos dvi prigimtys glaudžiai susijusios viena su kita, vis tik jos lieka skirtingos, t.y., jos nesusilieja visiškai ir viena kitos nepanaikina. :)
CitataKas mirė ant kryžiaus ? Negalima kalbėti apie tai, kol lieka neatsakytas ir nesuvoktas klausimas, kuris čia buvo nuskambėjęs anksčiau, kas yra mirtis ?
Geras klausimas, Pilgrim'e. :thumbup: Na, aš manau, kad mirtis yra sąstingis, t.y., ne išnykimas, bet sąstingis.
Sąstingis :-\ Labai įdomus žodžio etimologijos momentas, jei mirtį laikyti gimimu dangui (prisimenant gimdymo stangas).
Mes gyvendami visada turime šalia aplinkui kaimynus. Kas būna, kai kaimynai išsikrausto sakykim į kitą šalį? Jų tiesiog nebelieka, jie dabar kitoj šali (ir svarbiausia dalis), jie kitam name. Ir Dažniausiai su jais nebelieka jokio kontakto, jų tiesiog mums nebėra.
Dabar visu pirma pabandykim išsiaiškinti, kas yra žmogaus kūnas? Tai yra namas, padangtė, būstas, buveine. Nes taip sako Raštai:
Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: 'Einu jums vietos paruošti!'?(Jn 14:2)
Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje Todėl mes dūsaujame, trokšdami ant viršaus apsivilkti savo buveine iš dangaus, 3 jei turime būti rasti apsirengę, ne nuogi. 4 O kol gyvename šioje padangtėje, dūsaujame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet verčiau apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. 5 Dievas mus tam ruošia, suteikdamas Dvasią kaip laidą.6 Todėl mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. (2 Kor 5:1-6)
Štai kaip aš matau mirtį. Man mirtis yra tiesiog persikraustymas iš žemiško namo, padangtės, būsto t.y. kūno į dangišką namą, padangtę, būstą, t.y. kūną. Štai kas man yra pirmoji mirtis. Bet čia kalbant apie Dievo šventuosius. Antroji mirtis jų nepalies, nes jie perėjo iš mirties į gyvenimą.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.(Jn 5:24)
"Štai kaip aš matau mirtį. Man mirtis yra tiesiog persikraustymas iš žemiško namo, padangtės, būsto t.y. kūno į dangišką namą, padangtę, būstą, t.y. kūną."
Andriau pats sau persikraustyti kaip panorėjęs NEGALI.
Gali mirti sau.
Ty mirimą sau, galima vadinti "persikraustymo", gera kelio pradžia.
1 Kor:6:19 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
Todėl, net "tinkamai" mirti sau NESUGEBAME.
Bet kuriuo atveju, tai yra DIEVO DOVANA.
Ps beje išganyti pats savęs taip pat negali....
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1110.0.html
Nieko nekalbėjau Kaštone apie, kad pats persikraustysiu kaip panorėjęs ir apie pats savęs išganymą irgi nekalbėjau.
Jn:14:17 Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.
Tai kur nori kraustytis?
Apie ką komentaras?
Į Dievo karalystę. Tikiu, kad Dievas turi man ten paruošęs buveinę. O komentaras yra apie mirtį, kaip aš ja matau, suprantu, suvokiu.
Jn:3:3 Jėzus jam atsakė: ,,Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės".
Jn 3, 3 Jėzus atsakė: ,,Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės,[i1] negalės regėti Dievo karalystės".
1 Jn 3,3: Iš aukštybės, arba iš naujo.
2 Jn 3,5: Ir Dvasios, t. y. ir Šventosios Dvasios. Čia Jn mini Dievo karalystę (kaip sinoptikai), o toliau jos vietoje dažniausiai kalbės apie gyvenimą, amžinąjį gyvenimą, šviesą, nes tie pasakymai buvo artimesni jo pirmiesiems skaitytojams – Maž. Azijos gyventojams, pripratusiems prie mistinių gnozės sąvokų.
"Pabūkim" dar.
Regėti galima ir dar neįėjus. Kaip ST Dievas leido Mozei pamatyti pažadėta žemę, bet Mozes koja ten neįžengė. Suprask teisingai ką noriu pasakyti. Nesakau, kad Mozes nėra Dievo karalystėje. Tai tik pavyzdys. Nes ta citata kuria Įkėlei (Jn 3:3) kalba apie Dievo karalystes regėjimą. O truputi žemiau Kristus jau kalba ir apie įėjimą (Jn 3:5) Kad kažkur įeiti, turi visu pirma prie to artėti, o beartėdamas pirma pamatai, o po to tik įeini. Todėl aš jau matau ją, Dievo karalystę, tik dar yra daug kelio eiti iki jos, kol galėsiu į eiti. Todėl dar pabusiu ir dar padirbėsiu Dievo šlovei, skelbdamas Jo Žodį. Ir tikrai nepamiršau gimimą iš aukšto, tai pirmoji eilei, kad galėtum suprasti į kurią pusę iš vis eiti, kad pirma galėtum įšvisti, ir priartėjus jau į eiti.
"kalba apie Dievo karalystes regėjimą. O truputi žemiau Kristus jau kalba ir apie įėjimą "
Gavosi kaip gavosi.
Citata iš: Pilgrim lapkričio 22, 2015, 15:43:41
618 Kryžiaus mirtis yra vienkartinė Kristaus auka; Kristus – ,,vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas". Tačiau kadangi Jo dieviškasis Asmuo ,,įsikūnydamas tarsi susijungė su kiekvienu žmogumi", ,,suteikiama galimybė visiems žmonėms, vien Dievui žinomu būdu, įsijungti į šią velykinę paslaptį". Jis kviečia savo mokinius pasiimti savo kryžių ir sekti Juo, nes ir Jis kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitume Jo pėdomis. Jis iš tikro nori į savo atperkamąją auką įjungti tuos, kuriems pirmiausia ji skirta. Kilniausiu būdu tai įvyks Jo Motinoje, kuri intymiau už visus kitus bus įjungta į Jo atperkamosios kančios paslaptį.
". Kilniausiu būdu tai įvyks Jo Motinoje, kuri intymiau už visus kitus bus įjungta į Jo atperkamosios kančios paslaptį."
Jn 3 4 Nikodemas paklausė: ,,Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?" 5 Jėzus atsakė: ,,Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:............
Kur eini?
Diskusijos antraštė - atpirkimas ir mirtis. Noriu pasidalinti keliomis mintimis tačiau kiek neįprastu būdu.
ikona taip pat yra pasakojimas, tačiau ne žodžiais, bet vaizdais, spalvomis, simboliais, todėl ir pasidalinsiu
mintimis vaizdų pagalba
(http://www.ikona.lt/wp-content/uploads/wppa/thumbs/343.jpg?ver=1)
Isivaizduok kad kalbi apie mirti akliesiems. Ka visgi pasakytum? Nes kas liecia pacia mirti - mes gyvieji visi akli.
Manau kad regintis nuo aklojo nesiskiria kalbant apie mirtį :)
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 27, 2015, 15:24:17
Isivaizduok kad kalbi apie mirti akliesiems. Ka visgi pasakytum? Nes kas liecia pacia mirti - mes gyvieji visi akli.
Sutinku, ir dar pridėčiau: esame akli, gluši ir mažumėlę durni. Ką tokiam pasakysi apie mirtį? nieko jis (aš) neišgirs, nepamatys ikonos, ir nesuvoks, kol nebus vėlu arba negaus per makaulę, t.y. kol žmogaus paties tiesiogiai nepalies mirties stingdantis šaltis ir tik tuomet atsitokės žmogus. O Dievas leidžia tam nutikti. Ir ačiū Dievui už tai! :celebrate:
as, kukuli, apie ikona kalbu, kuria Pilgrim pacitavo. Tas pats jei butu pasakes skaitykit Sventaji Rasta. Bet mes cia dalinames savo izvalgomis ar ne taip?
is savo patirties galiu pasakyti, kad mirtis yra labai paprasta. ji atima is zmogaus pirmiausia galimybes, po to poreikius, draugus, kol zmogus lieka vienas su savim, o gal su Dievu, as nezinau.. Esu dalyvavusi tik atemimo/mirimo procese.
Citata iš: Sigitas lapkričio 27, 2015, 15:56:50
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 27, 2015, 15:24:17
Isivaizduok kad kalbi apie mirti akliesiems. Ka visgi pasakytum? Nes kas liecia pacia mirti - mes gyvieji visi akli.
Sutinku, ir dar pridėčiau: esame akli, gluši ir mažumėlę durni.
Netiesa.
(beje.Mano akimis skaitant cituojamame tekste parašyta "jei durnelis durnelį ves....".)
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 27, 2015, 16:09:30
as, kukuli, apie ikona kalbu, kuria Pilgrim pacitavo. Tas pats jei butu pasakes skaitykit Sventaji Rasta. Bet mes cia dalinames savo izvalgomis ar ne taip?
is savo patirties galiu pasakyti, kad mirtis yra labai paprasta. ji atima is zmogaus pirmiausia galimybes, po to poreikius, draugus, kol zmogus lieka vienas su savim, o gal su Dievu, as nezinau.. Esu dalyvavusi tik atemimo/mirimo procese.
Tačiau yra viltis, kad kada nors dar pamatysime savo mirusius artimuosius... ar gi ne? ;)
Šitą viltį net turi Vladimiras Pozneris, kuris save šiaip deklaruoja ateistu :happy:
As manau kad nei vienas is musu nezino kas atsitiks su mumis (su musu siela) ir ka patirsime kai nustosim kvepuoti. Tikejimas kitas dalykas.
Viltis taip pat tikejimo dalis. Todel man neaisku kaip ateistas gali tureti vilti. Arba tas Pozneris ne ateistas arba jo viltis yra tuscia.
Žmogiškose situacijose logikos dėsniai dažnai nustoja veikti ;)
O vis dėl to, kas gi ta mirtis? :-\
Apskritai paėmus, tai mirtis yra egzistencijos pabaiga, bet tokiu atveju meluotų tie, kurie sako, kad mūsų siela nemirtinga. Vis dėl to numirus kūnui, žmogaus nebėra, nes žmogus yra siela+kūnas, todėl likusi siela be kūno - tai ne žmogus, ar bent jau nepilnas žmogus.
Evangelijoje rašoma, kad paskutinę dieną kelsis visi - ir tie, kurie įrašyti į Gyvenimo knygą ir tie kurie neįrašyti. Tik vieni stos prieš teismą, o kiti paveldės tai, ką prižadėjo Kristus. Kita vertus, gal bus ir dalis stojusių prieš teismą, kurie paveldės daugiau, nei ugnies ežerą? :\
Šiaip ar taip, mirtis - egzistencijos pabaiga, bent jau žmogiškos egzistencijos, tai tikrai, ir bent jau laikinai - iki paskutinio teismo dienos.
Manau ne visai tinkamą žodį, kukuli, naudoji. Egzistencija - tai buvimas, [lot. existare], būti, gyvuoti, o tikinčiam žmogui buvimas tęsiasi ir po mirties :-\
Tai nesutinki su ankstesnio mano pranešimo mintimi, kad pilnas žmogus po mirties nustoja būtent egzistuoti, ir tai tesiasi iki prisikėlimo?
Pilnas - turiu omeny kūnas+siela. Nes vien siela - tai ne žmogus, ar bent jau ne pilnas žmogus.
Iki fizinės mirties žmogus "gali" nustoti būti ir egzistuoti. Ty ne gyventi. Gyventi be prasmės-egzistuoti.
Ir apie tai kalbama egzistencinėje psichologijoje, filosofijoje.
------------------
Andrius prieš dvi dienas buvo pakėlęs šią eilutę. Teks priminti.
Apr 2 11 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: 'Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties'".
Matai, kukuli, kai savais žodžiais bandome aiškinti slėpinius, atsiranda dar daugiau klausimų. Man rodos mūsų žmogystė išlieka ir po mirties, iki sulauksime galutinio atėjimo, kai visa bus suvienyta Kristuje.
Kristaus kūnas - Bažnyčia. Kartu ir kiekvienas atskirai.
Ar jau ten susivienijo, kitas klausimas.
Jūs esate STATYTOJAI. Paveldėtojai...
Tik čia ir dabar. (nereik gyventi(svaigti) ten apie kažkada, gal, ir tt)
Citata iš: Kaštonas lapkričio 28, 2015, 05:37:55
Kristaus kūnas - Bažnyčia. Kartu ir kiekvienas atskirai.
Ar jau ten susivienijo, kitas klausimas.
Atskirai mes - tik nariai: ranka, koja... Bet
jei tave skatina nusidėti tavo ranka, nukirsk ją... Ir jei vynmedžio šakelės nudžius, jos bus išmestos sudeginti. Taip bus ir su Bažnyčia.
Dėl Bažnyčios tėvų, vyskupų ir kunigų paleidimo vėjais - siūlyčiau atsargiau, nes kaskart per Mišias girdžiu jų lūpomis apie antrąjį Kristaus atėjimą. Apie
jau ir dar ne.
Citata iš: Varlė keliauninkė lapkričio 27, 2015, 15:24:17
Nes kas liecia pacia mirti - mes gyvieji visi akli.
Apie pačią mirtį (ne apie mirimo procesą) ir kas už jos gali papasakoti tik mirusieji - tai jų patirtis.
bet pabandyti galima ;)
Visų pirma noriu atsiprašyti, jog pakėliau šią temą ir dar, priedo, iš tiesų mano pasisakymas ne į šią temą "atpirkimas ir mirtis", bet į konkretų šį pasisakymą:
Citata iš: Andrius4 lapkričio 25, 2015, 05:27:16
Aš sutinku, kad Kristus buvo tikras žmogus ir jame buvo tikras kraujas. Kitaip aš prieštaraučiau Raštams. Bet negalima paprieštarauti to fakto, kad Marija pradėjo kūdikį nedalyvaujant jokiam vyrui, tai viena. O kita yra žinoma, kad kūdikio kraujas nesimaišo su mamos krauju kai jis dar būna įsčiose. Štai turime nepriklausoma ir nauja kraują. Kuris nebuvo perduotas niekam(nes Kristus vaiku neturėjo), o buvo išlietas už mūsų nuodėmes. Švarus, nesuterštas, su nieko nesumaišytas, niekados niekam nepriklausė. Kieno jis?
Iš tiesų tai kraujas maišosi. Kaip žinome, per virkštelę, mama maitina savo kūdikį įščiose. Ir negana to, ji duoda kūdikio organizmui ląstelienos, t.y. statybinę medžiagą, ko pasekoje viena ląstelė labai sparčiai dauginasi ir kūdikis pamažėle užauga kitą kart net iki 4 kilogramų ar daugiau. Iš ko mes sužinome, jog motinos kraujas maišosi su kūdikio krauju?
Pateiksiu pavyzdį.
Neseniai laukėsi mano studijų bendramokslė. Ačiū Dievui, kūdikis gimė sveikas ir gan stiprus, tačiau buvo bėda, kai daktarai sužinojo, jog kūdikio kraujas yra rezus plius, o motinos kraujas - rezus minus ir kūdikio kraujas turi stipriai kovoti su motinos krauju, kad neapsinuodytu. Ypatingai tai užaštrėja artėjant gimdymo metui, kuomet kūdikio kraujas labai sustiprėja. Na, čia medikai galėtų tiksliau ir nuodugniau paaiškinti. Taigi, bėda iškyla, kai artinasi metas gimdyti ir kūdikiui motinos kraujas tampa vos ne priešas Nr.1 (esant skirtingiems rezusams).
Ir į Andriaus4 klausimą: ,,kieno jis?" drąsiai galime sakyti, jog Kristaus Kraujas yra Marijos, Dievo Motinos, kraujas. Mariją mes vadiname Dievo Motina - Theotokos - pažodžiui - Dievo Gimdytoja, nes ji pagimdė Dievą Jėzų Kristų, kuris numirė ir atpirko visus savo kančia, mirtimi ir pralietu krauju net po mirties iš pradurto ietimi šono.
Na čia vienas iš įrodymu, kad kūdikio ir mamos kraujas įsčiose nesimaišo.
https://simple.wikipedia.org/wiki/Placenta
Čia rašoma, kad mamos ir kūdikio kraujas niekada nesimaišo, nes tai gali buti mirtina tiek motinai tiek vaikui.
Žinoma, aš nesu medicinos mokslų studijavęs, tiesiog žinau, jog kūdikis su mama yra įsčiose sujungti per virkštelę, kuria teka maitinamasis skystis, gyvybiškai būtinas kūdikio augimui, gyvenimui. Kartu ten teka ir kraujas. Angliški menkai tesuprantu, praktiškai beveik nesuprantu. :ashamed:
Nesu ir aš medicinos mokslų studijavęs. Visko išversti negaliu atsiprašau, nes mano anglu nėra labai gera. Įdedu lietuviška šiokį tokį aprašymą.
http://seimos.sveikas.lt/lt/nestumas/nestumas_naujos_gyvybes_pradzia/
"Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į tarpgaurelinius tarpus.
Nors motinos kraujas nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas (žiūr. Mityba nėštumo metu) bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Taigi, placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Be to, joje gaminami lytiniai hormonai estrogenai, progesteronas bei chorioninis gonadotropinas, pagal kurio buvimą moters organizme nėštumo testai ir nustato nėštumą."
Norėjau ir aš tavęs, Andriau, paklausti :), kokį tu turi tikslą veldamas mus į šitus svarstymus? Man atrodo, kad jei nesusitarėme dėl paties Dievo kaip Švč. Trejybės, tai neverta diskutuoti ir dėl kitų tikėjimo tiesų.
Mano tikslas yra tiesa ir tik tiesa. Tarnauti Dievui Jo tiesoje, atmetant bet kokia žmogaus skelbiamą tiesą, jeigu ji neatspindi nors kaip nors Dievo žodyje.
:) Bet daugel tokių buvo, kuriems pavieniui atrodė jų tiesa tiesiausia :) kodėl turėtume tikėti tavimi? :)
Andriau,
o jei norisi tarnauti didesnei Tiesai, negu tik Tiesai.
Jus ir neturite tikėti manimi, aš irgi tik žmogus. Bet jai žmogus kalba tai kas yra parašyta Dievo žodyje, tai jau nebe žmogus kalba, o Dievas žmoguje, ar per žmogų. Todėl kiekvienas iš mūsų kol kalbam ar cituojam Dievo žodį, kalba Jis. Bet Jis niekados nekalba per žmonių filosofijas, ar tradicijas. Ir visa tai yra įrašyta mūsų širdyse. Nes taip sako Viešpats. Todėl mūsų širdys jaučia, kur tiesa, o kur ne. Tad kam apgavinėti save ir ieškoti Dievo Tiesos kažkur kitur, kur jos nėra.
P.S. Visi ir norime tarnauti aukščiausiai Tiesai Pilgrim.
Tu teisus Andriau.
Bet kartais svarbūs dalykai yra ne vien tie, apie kuriuos kalbama, bet ir tie, apie kuriuos nekalbama.
Gali būti tam daug priežasčių:
A) Tai savaime suprantami dalykai.
B) Tai nesvarbūs dalykai.
C) Tai nesvarbūs tame kontekste dalykai.
D) Tai neteisingi dalykai.
Tu prisilaikai D varianto. Bet D - nėra pati didžiausia dalis, kai turime omenyje dalykus apie kuriuos Biblijoje nekalbama.
Citata iš: Andrius4 gruodžio 12, 2015, 13:03:40
Jus ir neturite tikėti manimi, aš irgi tik žmogus. Bet jai žmogus kalba tai kas yra parašyta Dievo žodyje, tai jau nebe žmogus kalba, o Dievas žmoguje, ar per žmogų. Todėl kiekvienas iš mūsų kol kalbam ar cituojam Dievo žodį, kalba Jis. Bet Jis niekados nekalba per žmonių filosofijas, ar tradicijas. Ir visa tai yra įrašyta mūsų širdyse. Nes taip sako Viešpats. Todėl mūsų širdys jaučia, kur tiesa, o kur ne. Tad kam apgavinėti save ir ieškoti Dievo Tiesos kažkur kitur, kur jos nėra.
Vadinas visa tavo kasdienybė, kai tu kalbiesi su savo vaiku, žmona, kaimynais ar nepažįstamais jau nevyksta Dievuje (Dievo Dvasioje), nes tu kalbiesi savais žodžiais?
Katalikai tiki, kad santykyje, kur du ar trys susirenka Dievo vardu, yra Jis Pats. Taigi Jis gali reikštis vis naujai ir naujai, o nėra apribotas vien Dievo žodyje.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 12, 2015, 12:45:44
Andriau,
o jei norisi tarnauti didesnei Tiesai, negu tik Tiesai.
Citata iš: Andrius4 gruodžio 12, 2015, 13:03:40
P.S. Visi ir norime tarnauti aukščiausiai Tiesai Pilgrim.
Kažkodėl man atrodo, kad Pilgrim ne apie lozungus kalbėjo.. :-\
Citata
Vadinas visa tavo kasdienybė, kai tu kalbiesi su savo vaiku, žmona, kaimynais ar nepažįstamais jau nevyksta Dievuje (Dievo Dvasioje), nes tu kalbiesi savais žodžiais?
Nieko nevyksta be Dievo, bet tada kalbu aš, kai kalbu su vaiku, žmona, kaimynais ar nepažįstamais. Bet vis tiek lieka pareiga, elgtis teisingai prieš Dievą.
Citata
Katalikai tiki, kad santykyje, kur du ar trys susirenka Dievo vardu, yra Jis Pats. Taigi Jis gali reikštis vis naujai ir naujai, o nėra apribotas vien Dievo žodyje.
Ir aš tuo tikiu, nes taip sako Viešpats, kur du ar trys susirenka Jo vardu, yra Jis Pats. Taip, aš net neabejoju. Bet Dievas yra savo žodyje.
(Nuo čia jau aš kalbu, nes taip manau) Gal Dievas ir neapribotas savo žodyje, nes Jis begalinis ir turi paruošęs mums augimą visai amžinybei. Bet mes čia manau esame apriboti Jo žodžiu.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 12, 2015, 12:45:44
Citata iš: Silvija gruodžio 12, 2015, 14:51:30
Citata iš: Pilgrim gruodžio 12, 2015, 12:45:44
Andriau,
o jei norisi tarnauti didesnei Tiesai, negu tik Tiesai.
Citata iš: Andrius4 gruodžio 12, 2015, 13:03:40
P.S. Visi ir norime tarnauti aukščiausiai Tiesai Pilgrim.
Kažkodėl man atrodo, kad Pilgrim ne apie lozungus kalbėjo.. :-\
Atleisk Silvija, bet šito nesupratau?
Citata iš: Andrius4 gruodžio 12, 2015, 11:58:19
Mano tikslas yra tiesa ir tik tiesa. Tarnauti Dievui Jo tiesoje, atmetant bet kokia žmogaus skelbiamą tiesą, jeigu ji neatspindi nors kaip nors Dievo žodyje.
Kristaus atpirkimas yra įmanomas tik tikint Trejybe, t.y. Triasmenį Dievą. Tą Dievą, kurį apreiškia pats Jėzus Kristus Naująjame Testamente. Jėzus kalba kad jį siuntė Tėvas. Jeigu Jėzus ir Tėvas yra tas pats Asmuo, kodėl jis sako, jog jį siuntė ir jog jis vykdo Tėvo valią, kai galėjo pasakyti, jog atėjau, nes taip norėjau, ar kažką panašaus. Apie Šventąją Dvasią jis irgi kalba kaip apie kitą Asmenį, kurį atsiųs nuėjęs pas savo Tėvą ir atsisėdęs jo dešinėje (Mk.14,62) (beje, kaip galima atsisėsti savo dešinėje?).
Atleisk Sigitai, bet man geriau nieko nerašyti šia tema, nes jau ja karštai diskutavome šiame saite. Užvirs vėl ginčas ir tiek.