TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Klubų diskusijos => Porų ir šeimos klubas => Temą pradėjo: Silvija gegužės 19, 2015, 04:20:19

Antraštė: Pedagogika
Parašė: Silvija gegužės 19, 2015, 04:20:19
Oi, bet šituose jūsų pastebejimuose - visa teologija! :)

Citata iš: Tomas M.  gegužės 19, 2015, 02:45:05
... o ji prie viso to dar pasakė, kad tėveliui tai labai nepatiks...


Čia visokių draudimų pasekmė :), jei vaikas to nepatirtų, o tik žinotų, koks tėtis supratingas ir teisingas, baimės dėl pasekmių nebūtų.

Citata iš: kukulis  gegužės 19, 2015, 04:08:19
Pas mus kai kas nors atsitinka, tai dažniausiai niekas nieko nežino ir niekas nieko nematė, arba pirštas rodo į sesę :D


Čia dar didesnė "pažanga" :), tiesiog akivaizdus laipsniškas tolimas nuo ... nuo drąsos išbūti tiesoje apie save, prisiimti atsakomybę už savo darbus.

Atsiprašau tik, kad leidau sau taip kapstytis šiose gražiose istorijose  :ashamed: pati auklėdama savo vaikus nevengiau drausti, barti ir labai daug esu pražiūrėjusi :( gal todėl sakoma, kad močiutės kitaip myli anūkus, nei mylėjo savo vaikus...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis gegužės 19, 2015, 06:50:52
Tai yra auklėjimo procesas.

Kažkaip šiuolaikinė pedagogika, mano nuomone, nuklydo į šalį, teigdama, kad reikia daryti kuo mažesnę įtaką vaikui auklėjimo metu.

O juk šventieji, ir tuo labiau Šventajame Rašte kitaip sakoma. Kai neprižiūri lauko, jis apauga piktžolėmis. T.y. savaime paliktas procesas prie nieko gero nepriveda.

Tai va sakyčiau, mano atveju, čia gal ir yra tas aplaidumas, kai vaikai gavo per mažai pylos. Tuo tarpu Tomo atveju, jaučiasi stipri vaiko atsakomybė dėl savo veiksmų  :thumbup:
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija gegužės 19, 2015, 07:06:52
Taip, tas pats aukso viduriukas. Šiam pasaulyje negalima neauklėti, o žmogaus susikurta aplinka dar labiau viską apsunkina :-\

Tėvams reikia susitaikyti su tuo, kad idealaus žmogaus "sukurti" nepavyks, apsaugoti nuo klaidų - irgi. Ką svarbiausia reikėtų padaryti, tai užauginti kuo sąmoningesnį žmogų ir patiems kaip tėvams rodyti pavyzdį kuo artimesnį tobulam Tėvo ir Sūnaus.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis gegužės 20, 2015, 05:38:20
Silvija, nebijok kartais ir stipriai išsireikšti, net jei netyčia tuo ką nors įžeistum :)
Man tu atrodai vienas geranoriškiausių mano sutiktų žmonių :)

O dėl pylos, tai gal aš suklydau; nes vaikai ne vien pylos pagalba turėtų būti auklėjami  ::)
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Augustas gegužės 20, 2015, 07:48:27
CitataKažkaip šiuolaikinė pedagogika, mano nuomone, nuklydo į šalį, teigdama, kad reikia daryti kuo mažesnę įtaką vaikui auklėjimo metu.


Jei ši tiesų taip yra, tai šiuolaikinė pedagogika tiesiog painioja du skirtingus dalykus - auklėjimą, darant įtaką, ir auklėjimą smurtu (žodiniu ir kitokiu). Auklėjimas, darant (teigiamą) įtaką vaikui, tai kaip tik yra tas būdas, kaip nesmurtaujant paaiškinti vaikui, kas yra gerai ir kas blogai, ir tokiu būdu be nereikalingos prievartos veikti vaiko charakterio vystymąsį norima linkme.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: arabele gegužės 20, 2015, 11:49:09
Oi kaip man sunkiai sekasi su ta pedagogika, kantrybės pas mmane nulis o mano didžioji mergina vis ją bando. Labai dažnai elgiuosi priešingai gero pavyzdžio pedagogikai ir einu lengviausiu būdu praradus kantrybę rėkiu nors tas rėkimas niė ko neišsprendžia, bet vėl ir vėl lipu ant to pačio grėblio. Kartoju savo tėvų auklėjimo klaidas. Jaučiuosi niekam tikusi mama. Bet gal kaip nors su Dievo pagalba man pavyks savo vaikučius užauginti. Bet ši tema man aktuali labai
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Augustas gegužės 20, 2015, 12:14:34
Tada, Arabele, savęs paklauskim, koks apskritai yra auklėjimo tikslas. Kokia jo prasmė? Ir nuoširdžiai atsakę į šį klausimą, manau, galėtumėm eiti toliau.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija gegužės 22, 2015, 10:44:53
Šiandien sutikau savo sūnaus pirmą muzikos mokytoją, kuris palydėjo jį iki profesionalios veiklos. Paklausiau, kaip šiandieniniai jo mokiniai, ir jis papasakojo įdomų dalyką.

Muzikos mokykloje dar vis yra mokoma (tiksliau bandoma mokytis) iš senų gerų rusiškų vadovėlių, sukurtų žydų. Kaip maestro sakė, jis tik nelabai seniai suprato, kaip išmintingai tie vadovėliai buvo parašyti (visi žinom, kad žydai visokių amatų specialistai). Bet pasirodo, kad šios kartos vaikai tiesiog neprisitaiko prie tų vadovėlių, jų protas, pripratęs viską daryti paskubom, nesusikaupia lėtam ir nuosekliam darbui.

Va čia tai bent, pagalvojau :o, vadinas visa ta skuba, kuria serga mūsų visuomenė, jau duoda akivaizdžius rezultatus!
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 22, 2015, 11:23:10
Protą. kaip ir bet kokį kitą raumenį reik treniruoti. Geriausia nuo mažumės. Tas nemalonus žodis disciplina.. :)
Žydai sako, kad normalus (vidutinis) žmogus naudojasi tik 5 procentais proto galimybių, na ir dar sako, kad šimtaprocentinis protas buvo pas Adomą, pirmąjį žmogų, todėl jis galėjo duoti vardus visiems Dievo kūriniams, nes permatė jų esmę..
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija gegužės 22, 2015, 11:39:53
Na, protą šiuolaikinė mokykla treniruoja, manau, pakankamai ir net per daug (vaikai net eina iš proto). Bet metodika šlubuoja. Kaip greitas maistas kenkia sveikatai, taip ir greitas mokymas, skaitymas, greitas gyvenimas duoda ne tą rezultatą, kurio tikėtasi.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis gegužės 22, 2015, 11:43:48
Žinios ir protas ne tas pats.

Gal tuos vaikus ir bando "pripumpuoti" žinių, bet neaišku ar jie nuo to darosi protingesni ;) Aišku, ir nuo mokytojų daug kas priklauso  ::)
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. gegužės 23, 2015, 02:23:54
,,Aš apie auklėjimą niekada nerašiau, todėl, kad manau - auklėjimas susideda iš paties suaugusiojo žmogaus judėjimo į priekį, auklėjimosi - tik tuo žmonės įtakoja kitus, auklėja juos. Ir tuo labiau vaikus, su kuriais jie susiję. Būti teisingu ir sąžiningu su vaikais, neslepiant nuo jų to, kas vyksta mūsų sieloje - vienintelis auklėjimas. O štai pedagogika yra mokslas apie tai, kaip, pačiam gyvenant lengvabūdiškai, daryti ,,gerą" įtaką vaikams. Panašiai veikia mūsų medicina - kaip, gyvenant prieš gamtos dėsnius, būti sveiku. Mokslai šie yra gudrūs ir tušti, ir niekada nepasiekiantys savo tikslo. Visi auklėjimo sunkumai išplaukia iš to, kad tėvai, ne tik netaisydami savo trūkumų, bet dar ir pateisindami juos, nori nematyti šių trūkumų savo vaikuose." - Levas Tolstojus
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas gegužės 23, 2015, 06:47:02
Tomas: Šiandien per pamoką vienas bendraklasis pradėjo mėtyti javainius, todėl negalėjau susikaupti. Kitas, kilnodamas kėdes, man su geležiniu stovu trenkė į smilkinį, o pats apsimetė, jog nesupranta, kas atsitiko. Mokytoja liepė rašyti ir nekreipti dėmesio. Bet aš ir rašiau. Paskui dar sako: ,,Va, Tomas nesimoko, žiopso į šonus." Dar ir mama užrėkia, kad nieko nedarau.
Vaikai dažnai pernelyg anksti yra priversti gyventi suaugusiųjų gyvenimą, spręsti problemas, kurias turėtų spręsti suaugę. Šiandien šeimose matau įvairių bėdų, į kurias ne savo noru įtraukiami ir mažieji. Konfliktai tarp tėvų, emigracija, didelis darbo krūvis atima tėvus iš vaikų, jiems tenka gyventi savarankiškai arba dalyvauti tėvų ginčuose sprendžiant, kuris jų teisus.
http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=410&category=12

Neigiamas vertinimas ir etiketės: "tu kalbi visiškas nesąmones"; "pasielgei kaip bailys!"
Tam tikrais gyvenimo atvejais mūsų vertinimas yra reikalingas ir laukiamas, bet tokių situacijų nėra daug. Dažniausiai pokalbininką domina jo paties jausmai, norai, siekiai, t. y. jo vidinis pasaulis, o ne vertinimas iš šalies.
Visi esame skirtingi individai, mūsų požiūriai į gyvenimą, vertybės skiriasi, todėl nenuostabu, kad kito žmogaus primestas požiūris (kad ir koks tikslus jis būtų) gali nesutapti su mūsų.
Kai draugas pasakoja savo išgyvenimus, dalijasi tuo, kas jam svarbu, paprastai laukia mūsų supratimo, palaikymo.
Vis dėlto dažnai prikišame savo "trigrašį" ir pradedame vertinti susidariusią situaciją.
Kas būna po tokio pašnekesio? Žmogus pradeda gintis ir vertinti mus pačius: "tu mane pats tam provokuoji"; "tu pats nedidelio proto"; "tai ne tavo nosies reikalas". Po tokių pasakymų pradedame vienas kito nebegirdėti.
http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/kodel-vienas-kito-negirdime/
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas gegužės 23, 2015, 07:14:09
Nedaug šeimų šiais laikais meldžiasi kartu su vaikais. Kokią prasmę tokios bendros maldos jūs matote, kas jus skatina ją išlaikyti, saugoti?

Šeimos malda - prasmingai praleistas laikas. Psichologai pataria tėvams skirti kiekvieną dieną vaikui tokį laiką, per kurį jį išgirstum, įsiklausytum, nekaltintum. Maldos laikas toks ir yra. Jos metu vaikai dėkoja, prašo, išsako kankinančias baimes. Vaikai jaučiasi saugesni atsiverti, nes Dievo akivaizdoje stengiamės nevarginti jų savais pamokslais. Sužinai tokius dalykus, kurių per skubėjimą gal nepastebėtum. Ir vaikai pamato savo tėvus ne visagalius: prašančius ir atsiprašančius, dėkojančius ir besigėrinčius. Kaip gera turėti tokį laiką, per kurį gali pasakyti: ,,Dieve, norėčiau savo vaikams dovanoti tik džiaugsmą, supratimą, išmintingą meilę. Bet šiandien matei kiek padariau klaidų? Buvau suirzusi, nepastebėjau jų gerų pastangų, o netobulumus išryškinau. Dieve, atleisk. Tikiu, kad rytoj padėsi labiau mums vienas kitą mylėti." Arba: ,,Dieve, esame labai dėkingi už tokius nepakartojamus vaikus, už jiems dovanotus talentus, už Tavo meilę, kurią pajutome per ... (ir išvardiname kokie vaikų poelgiai, mintys mus nudžiugino). Tiek kiek mums tėvams sekasi būti nuoširdžiais ir paprastais maldoje, tiek be didelių teorijų manau perduodame savo tikėjimo patirtį.

Trokštu, kad vaikai suprastų, jog mes esame Dievo mylimi, Jo globojami. Ar bėdose, ar džiaugsmuose nesame vieniši. Kokioje situacijoje bebūtum, gali pakelti žvilgsnį į Dievą, atsiremti į stiprybės Šaltinį. Net kai nesupranta mylintys tėvai ar draugai, yra Tas, kuris neabejingas tavo situacijai, pasiruošęs patarti per Žodį ir lieti stiprinančias tave malones.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-11-10-virginija-drukteniene-malda-seimoje-didesnio-atvirumo-mokykla/109615
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija gegužės 23, 2015, 08:12:09
Čia užteks iki Naujų Metų :thumbup: ;D

Kas link visokio vertinimo (pirmas Kaštono komentaras), tai kaip tik šiomis dienomis man vėl pasitvirtino tiesa, kad tiesos žmogus negali savintis ar turėti, nes tai - Pats Kristus. Mes galime būti Jame, o ne Jis priklausyti mums. Todėl tiesos aiškinimasis dažnai būna bergždžias užsiėmimas. Nes paprastai mūsų visų tiesos būna kaip puzzle dėlionė - kad susideliotų Tiesa, turi nepritrūkti nei vienos detalės.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis gegužės 23, 2015, 18:40:40
Kaštono pranešimus man norisi permesti į kitą temą, nes įtarimas kad ne visai apie pedagogiką jie. Dar pirma reiks pasigilinti į turinį. Bet šiaip forumuose, tam pačiam žmogui rašyti kelis postus iš eilės nėra gero tono ženklas  ::)
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. gegužės 23, 2015, 20:50:35
Kaštonai, tau reikia apsispręsti ar nori diskusijos ar monologo ;)

Grįžtant prie temos, bendrai galime pastebėti, kad nori, nenori, bet mes mastome humanistinės vakarietiškos dėžutės viduje. O ta dėžutė nėra tokia jau palanki krikščionybei, ir nors ten galime rasti gerų elementų (kaip ir komunizme), bet ne viskas yra gerai, kas gerai atrodo. Štai ištrauka iš Kotrynos Emmerich biografijos:

Citata"... Jos tėvas buvo labai pamaldus ir doras... Viešpats Dievas leido, matyt, tai, kad Ona Kotryna išmoktų nusižeminimo. Ji pati taip pasakoja: "kadangi mane tėvai dažnai bardavo, o niekuomet negirdavo, kaip kiti tėvai savo vaikus, todėl tariausi esanti prasčiausias vaikas visame pasaulyje, o kartais net labai sielojausi, nes atrodė, jog ir Viešpačiui Dievui, be abejo, nepatinku".


Vėliau tas nusižeminimas jai tarnavo visą gyvenimą. Čia kaip geras vardas - iš pradžių dirbi vardui, po to vardas dirba tau. Gal taip ir su dorybėmis panašiai?  :-\

Šiaip ar taip, perkėlus jos šeimą į šiuos laikus, tikriausiai tėvą apkaltintu psichologiniu dukros traumavimu, gal net atimtų vaikus už nesugebėjimą auklėti... Taigi, aš nededu galvos už šių laikų humanistinius metodus.

Šiais laikais visi stengiasi išugdyti pasitikėjimą savimi, kuris mano akimis yra gal ne tiesioginė, bet priešingybė nusižeminimui.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Donatas gegužės 24, 2015, 03:06:58
Kokia visuomenė, tokie ir metodai; juk ir šis forumas vartotojiškos gyvensenos produktas.  Visuomenė orientuota tikslo siekimui, o tam būtinas pasitikėjimas savimi.
Nusižeminti, kaip ir patylėti  tenka mokytis visą gyvenimą. Be to negalim žinot kas būtų jei tavo pavyzdyje jei Ona būtų auklėta kitaip.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 24, 2015, 17:11:57
Citata iš: Donatas  gegužės 24, 2015, 03:06:58
Nusižeminti, kaip ir patylėti  tenka mokytis visą gyvenimą.

Būna tikras ir netikras nusižeminimas..Kaip jį atpažinti ir neveidmainiauti prieš save ir kitus?
Ir Šventas raštas sako, kad patylėti reik tarp kvailių, sukčių ar esant ginčams.. che..
Gal ir nevisai į temą, bet šis straipsnelis susijęs net su keliom paskutinėm forumo temom iškart. Taip kad nepakenks: http://www.ortodoksas.lt/2014/03/nepilnavertiskumas-kaip-netikras.html
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. gegužės 24, 2015, 17:36:54
Keistas ortodokso straipsnis. Remiasi Z. Froido teorija, kuris nors yra autoritetas (http://www.catholiceducation.org/en/culture/catholic-contributions/5-the-pillars-of-unbelief-sigmund-freud.html) savo srityje, bet davė pradžią didelėms klaidoms... Taip pat cituojami keli šiuolaikiniai autoriai, o kur Bažnyčios Tėvų citatos?  :-\ Juk būtent jų išmintis turi būti tas gulsčiukas, pagal kurį būtų galima spręsti kiek tos teorijos naudingos ar teisingos...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 24, 2015, 17:43:52
Krikščioniško gal ir ne, nežinau, bet VU būsimiems psichologams pagal tai skaitomos paskaitos (straipsnio pabaigoje yra nurodyti 2013 metai). Lietuvoje juk dar nėra dėstoma krikščioniška psichologija?
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. gegužės 24, 2015, 17:46:58
Taip, to pasekoje tie psichologai po to TV ekranuose aiškina visai Lietuvai, kad tuštindamasis kūdikis patiria seksualinį susijaudinimą...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis gegužės 25, 2015, 03:50:00
Citata iš: Tomas M.  gegužės 23, 2015, 20:50:35
Citata"... Jos tėvas buvo labai pamaldus ir doras... Viešpats Dievas leido, matyt, tai, kad Ona Kotryna išmoktų nusižeminimo. Ji pati taip pasakoja: "kadangi mane tėvai dažnai bardavo, o niekuomet negirdavo, kaip kiti tėvai savo vaikus, todėl tariausi esanti prasčiausias vaikas visame pasaulyje, o kartais net labai sielojausi, nes atrodė, jog ir Viešpačiui Dievui, be abejo, nepatinku".


Vėliau tas nusižeminimas jai tarnavo visą gyvenimą. Čia kaip geras vardas - iš pradžių dirbi vardui, po to vardas dirba tau. Gal taip ir su dorybėmis panašiai?  :-\



Visų pirma, vaikai taip pat būna skirtingi. Jei kas auginat du ar daugiau vaikų, tai tą taip pat esate pastebėję :) . Tai, kad šventoji teigiamai atsiliepė apie tėvus, deda jai pliusą jos šventumo byloje. Tuo tarpu tokie patys auklėjimo metodai, gal būt kitą vaiką būtų pavertę nihilistu.. mes nežinome.

Todėl nesuabsoliutinčiau šv. Kotrynos tėvų auklėjimo metodų teisingumo.

O tai, kad šv. Kotrynoje net ir ne visai teigiami auklėjimo metodai persikeitė į dorybių atsiskleidimą, čia pavyzdys, kaip Dievas visa kreipia į gera.

Dar viena įžvalga - mes nežinome tiksliai kokie buvo tie tėvai. Gal jie turėjo daugiau teigiamų savybių, kurios nebuvo akivaizdžios, todėl nebuvo niekur aprašytos ... priimtos kaip savaime suprantamos, ir kurių, gal būt, dažnai neturime mes patys. Beje, juk citatoje parašyta, jog tėvas buvo doras ir pamaldus ... ;) . Juk meilę galima rodyti ne vien giriant vaiką ...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. gegužės 25, 2015, 18:59:38
Vienas labai sėkmingas krikščioniškos pedagogikos įgyvendintojas yra Šv. Jonas Bosco. Deja, nėra labai daug veikalų jo pedagogikos tema, bet čia keletą esu radęs liet. kalba:

Kun. Michael McMahon, Šv. Jono Bosko širdis (http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=953&Itemid=40)

Ir dvi rašytojo, publicisto kun. Bruno Ferrero SDB paskaitos skirtos pedagogams, katechetams ir visiems dirbantiems ar planuojantiems dirbti vaikų ir jaunimo ugdymo srityje ,,Auklėjamoji šv. kun. Jono Bosko sistema". Įrašyta Vytauto Didžiojo Universitete, Katalikų Teologijos fakultete:

http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/pokalbiai/43501-2014-02-03-17-20-akademija.html

http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/pokalbiai/43759-2014-02-10-17-20-akademija.html

Jei kam įdomu, turiu dar porą straipsnių anglų k.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija gegužės 27, 2015, 02:46:27
Donatas gerą C.S. Lewis'o citatą kitoje (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,952.msg14401/topicseen.html#msg14401) temoje įkėlė, manau ir šioje ji svarbi:

Dėl tos pačios priežasties puikybė dažnai gali būti panaudota paprastesnėms ydoms atsikratyti. Iš tiesų mokytojai dažnai apeliuoja į berniukų puikybę, arba kaip jie tai vadina į savigarbą, kad priverstų jį padoriai elgtis; dažnai vyras įveikia bailumą, gašlumą ir irzlumą pradėjęs manyti jog jie neverti jo orumo - tai yra puikybės dėka. Velnias juokiasi. Jis visiškai patenkintas matydamas, kad jūs tampate skaistus, drąsus ir susivaldantis su sąlyga, kad per tą laiką jis įtvirtins jumyse Puikybės diktatūrą - lygiai kaip jis būtų patenkintas jūsų peršalimo išgydymu, jei mainais jam būtų leista padovanoti jums vėžį.". C.S. Lewis "Tiesiog krikščionybė"
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija lapkričio 03, 2015, 17:28:16
Citata iš: Tomas M.  gegužės 23, 2015, 02:23:54
,,Aš apie auklėjimą niekada nerašiau, todėl, kad manau - auklėjimas susideda iš paties suaugusiojo žmogaus judėjimo į priekį, auklėjimosi - tik tuo žmonės įtakoja kitus, auklėja juos. Ir tuo labiau vaikus, su kuriais jie susiję. Būti teisingu ir sąžiningu su vaikais, neslepiant nuo jų to, kas vyksta mūsų sieloje - vienintelis auklėjimas. O štai pedagogika yra mokslas apie tai, kaip, pačiam gyvenant lengvabūdiškai, daryti ,,gerą" įtaką vaikams. Panašiai veikia mūsų medicina - kaip, gyvenant prieš gamtos dėsnius, būti sveiku. Mokslai šie yra gudrūs ir tušti, ir niekada nepasiekiantys savo tikslo. Visi auklėjimo sunkumai išplaukia iš to, kad tėvai, ne tik netaisydami savo trūkumų, bet dar ir pateisindami juos, nori nematyti šių trūkumų savo vaikuose." - Levas Tolstojus


Šiandien viena sesuo pasakojo apie savo kelionę į Šventąją Žemę, kur susidūrė ir su tuo, kaip žydai auklėja vaikus. Tiksliau pasakius, jie jų neauklėja, o ugdo savo pavyzdžiu. Man tai labai " susišaukė" su L. Tolstojaus mintimis.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija kovo 29, 2016, 10:46:37
Šiandien eidama kažkaip susimąsčiau apie tas Evangelijos eilutes, kur Jėzaus gimdytojai pametė dvylikametį vaiką minioj, o atradę jį paklausė: Vaikeli, kam mums taip padarei? (LK 2, 48).

Sakyčiau daug bylojantis sakinys. O kaip mes išsakome priekaištus? :-\
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis kovo 29, 2016, 15:55:21
Tikrai paslaptinga Evangelijos vieta. Priekaištas - išsakomas neužsipuolant Jėzaus, bet išsakant savo skausmą.
Tačiau atsakymas dar paslaptingesnis, ir šiek šiek iškrentantis iš šios temos konteksto: "argi nežinojote kad turiu būti savo Tėvo reikaluose?".
Paslaptingas tuo - kad Jėzus jau žinojo apie savo dievišką prigimtį, tačiau nuo dvylikos iki trisdešimties metų daugiau nieko nežinome apie Jėzų. Taip pat paslaptingas dėl to, kad negalime įsivaizduoti kaip su tokia žinia įmanoma gyventi paprasto žmogaus gyvenimą, o panašu, kad tai buvo paprasto žmogaus gyvenimas - mokantis dailidės amato iš Juozapo.
Taip pat paslaptingas ir Marijos žinojimas, kai ji "laikė visus dalykus širdyje", o vėliau Kanos vestuvėse Jėzui pasakė :"jie neturi vyno".

Koks apskritai buvo Šventos Šeimos gyvenimas? Paslaptis, apie kurią galime spėlioti, bet tuo pačiu ir gerbti. Mane truputį skaudina jėzuitų nepakankamas (o gal tik man taip atrodo) pagarbumas šiai paslapčiai. https://www.youtube.com/watch?v=c7v20-FEUhs , kur jie teigia, kad Jėzus nežinojo, kad yra dieviškos prigimties. Tuo pačiu tarsi atsakant į klausimą, kaip pavyko nugyventi paprasto žmogaus gyvenimą.
Tačiau šis atsakymas - mano požiūriu yra "nuleistas" iki mūsų lygio, nes mes negalime įsivaizduoti, kad galėjo būti įmanoma kaip nors kitaip; tačiau jei negalime įsivaizduoti, ar tai būtinai turi reikšti, kad negalėjo būti kitaip?
Analogiškas mintis, apie tai, kad Jėzus nežinojo apie savo dievystę, randu ir jėzuitų knygoje "Didieji klausimai jaunimui". Tačiau su šia mintimi nesutinku.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija kovo 30, 2016, 10:53:04
Citata iš: kukulis  kovo 29, 2016, 15:55:21
Tikrai paslaptinga Evangelijos vieta. Priekaištas - išsakomas neužsipuolant Jėzaus, bet išsakant savo skausmą.
Tačiau atsakymas dar paslaptingesnis, ir šiek šiek iškrentantis iš šios temos konteksto: "argi nežinojote kad turiu būti savo Tėvo reikaluose?".


Nežiūrint to, vėliau jis buvo jiems klusnus.

Aš taip svarstau: vaikams paklusti yra lengviau, kai jie supranta, ką turi iškęsti tėvai dėl jų "nuotykių" ir manau reikia leisti tai patirti, kad jie ugdytųsi savikritiškumą ir gailestingumą. O jei dėl nepaklusnumo vaikai iškart yra baudžiami, jie tarsi "atsiima" su kaupu ir jiems nebereikia gailėtis.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas kovo 30, 2016, 11:41:40
Kukuli, o ar tu žinai, kad tavyje yra "Dieviškosios prigimties"?

Senokai ši skaitinio vieta buvo maldoje. Pastarą kartą "užkliuvo" kaip sugebėjo visai dienai "pamesti" vaiką?!
"Vaikeli, kam mums taip padarei?" - ką nori man tuo pasakyti?


Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija kovo 30, 2016, 12:09:36
Įsivaizduoju tautą, kaip upę, paklusnumu plaukiančią į gyventojų surašymą. Tuo tarpu vaikai, nardantys tarp tėvų, dėdžių, tetų ar senelių, yra patikėti visų atsakomybei ir kol einama, ramu.

CitataPastarą kartą "užkliuvo" kaip sugebėjo visai dienai "pamesti" vaiką?! "Vaikeli, kam mums taip padarei?" - ką nori man tuo pasakyti?


Ar manai, kad vaiko Jėzaus reakcija buvo būtent del to?

Ar tik Jis savo pereinamojo amžiaus laike nebuvo "peraugęs" visų suaugusiųjų, dėl to ši reakcija?  :-\ Vėliau, prisitaikęs prie žmonių, Dievas tampa paklusnus jiems iki ateis Valanda.

Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas kovo 30, 2016, 12:22:12
"Ar manai, "
Manau geriausia ir pirmiausia reik pasilikti maldoje su šia skaitinio vieta. (aš taip pasielgčiau)
Klausti Autoriaus -"ką nori man tuo pasakyti?"

"Dievas tampa paklusnus jiems iki ateis Valanda."
51 Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje.



52 O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.[i11]
11   Lk 2,52: Teologija sako: būdama susijungusi su Dievo Žodžio asmeniu, Kristaus žmogiškoji siela nuo pat pradžios turėjo didžiausią šventumą ir tobulumą, tik viso šio tobulumo pasireiškimas augo kartu su metais...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija kovo 30, 2016, 13:14:26
Dėl manymo - krikščionių manymas ne kitaip ir turi rastis, kaip iš maldos, arba kitaip tariant, patikrinus krikščionišku gyvenimu, per patirtis.

O dėl pajuodintų žodżių - prašymas būtų paaiškinti, ką turėjai galvoje ;)
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas kovo 30, 2016, 13:16:56
Pajuodinti žodžiai mano supratimu turi skirtingus supratimus. :)
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. kovo 31, 2016, 16:29:03
Citata iš: kukulis  kovo 29, 2016, 15:55:21
Analogiškas mintis, apie tai, kad Jėzus nežinojo apie savo dievystę, randu ir jėzuitų knygoje "Didieji klausimai jaunimui". Tačiau su šia mintimi nesutinku.


Kai skaičiau vieną komentarą filmui "Jaunasis Mesijas (2016) (https://www.youtube.com/watch?v=5EynFdirgmY)", ten rašė, kad iš esmės filmas neblogas, nors beveik viskas yra fantazijos vaisius, bet problema ta, kad Jėzus yra vaizduojamas nežinantis apie savo dievystę ir tai buvo įvardinta, kaip žinoma erezija. O kažkoks šventasis yra pasakęs, kad erezijos prasideda nuo vyskupų, tad, kaip matai, be dvasininkų šioje srityje neapsieita...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. kovo 31, 2016, 16:34:33
Citata iš: Silvija  kovo 30, 2016, 10:53:04
Citata iš: kukulis  kovo 29, 2016, 15:55:21
Tikrai paslaptinga Evangelijos vieta. Priekaištas - išsakomas neužsipuolant Jėzaus, bet išsakant savo skausmą.
Tačiau atsakymas dar paslaptingesnis, ir šiek šiek iškrentantis iš šios temos konteksto: "argi nežinojote kad turiu būti savo Tėvo reikaluose?".


Nežiūrint to, vėliau jis buvo jiems klusnus.

Aš taip svarstau: vaikams paklusti yra lengviau, kai jie supranta, ką turi iškęsti tėvai dėl jų "nuotykių" ir manau reikia leisti tai patirti, kad jie ugdytųsi savikritiškumą ir gailestingumą. O jei dėl nepaklusnumo vaikai iškart yra baudžiami, jie tarsi "atsiima" su kaupu ir jiems nebereikia gailėtis.


Dabar klausau žydų paskaitų apie auklėjimą, jie ten pabrėžia, kad reikia teisti ne vaiką, bet poelgį, pastatant vaiką aukščiau poelgio, t.y. parodant, kad poelgis yra žemiau, nei kur jis yra. Pagrindinis sudraudimo tikslas pas žydus - sužadinti vaikui gailestį dėl to, ką jis padarė.

Baudimas iškart turi pliusą, kad vaikas iškart gavo tai, ko nusipelnė, situacija išsikrovė ir toliau galima gyventi normalų gyvenimą, t.y. žymiai geriau, nei situacija, kur vaiką ignoravimu ar pastoviu priminimu baudžia visą savaitę. Bet aišku, tai neturi būti pastovus būdas.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija kovo 31, 2016, 17:11:59
CitataPagrindinis sudraudimo tikslas pas žydus - sužadinti vaikui gailestį dėl to, ką jis padarė.


Tai matyti ir iš Marijos klausimo, užduoto Jėzui: Vaikeli, kam mums tai padarei? Klausti - tai ne konstatuoti savo nuomonę. Bandydamas atsakyti į klausimą, vaikas daugiau išmoksta, nei išgirdęs tėvų verdiktą, kurį turi(gali) priimti paklusniai ir nemąstant.

P.s.
CitataBaudimas iškart turi pliusą, kad vaikas iškart gavo tai, ko nusipelnė
- čia juk veikia principas akis už akį, bet neduodama galimybė permąsčius klaidą pasitaisyti. Nes išeina, kad jau atlyginta. O kur gailestingumas?  :-\ Ar išmoks vaikas ateityje pats atleisti? O gal tik kietai reikalaus teisingumo iš kitų?
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis kovo 31, 2016, 17:32:12
Ne visos bausmės turi būti fizinės ir ne visuose amžiaus laikotarpiuose taikomos.

Pasak to žydelio, kurio nuorodas buvo įdėjęs Tomas, bausmių taikymo laikotarpis yra nuo 7 iki 10 metų.
Taip pat ir bausmės taikymas turi būti ne iš pykčio, bet iš meilės, nors ir su piktumo išraiška veide. Iš esmė reikalavimas - būti tėvams pilnai įvaldžius savo emocijas; tačiau idealų juk nėra ...

Citata iš: Tomas M.  kovo 31, 2016, 16:29:03
Citata iš: kukulis  kovo 29, 2016, 15:55:21
Analogiškas mintis, apie tai, kad Jėzus nežinojo apie savo dievystę, randu ir jėzuitų knygoje "Didieji klausimai jaunimui". Tačiau su šia mintimi nesutinku.


Kai skaičiau vieną komentarą filmui "Jaunasis Mesijas (2016) (https://www.youtube.com/watch?v=5EynFdirgmY)", ten rašė, kad iš esmės filmas neblogas, nors beveik viskas yra fantazijos vaisius, bet problema ta, kad Jėzus yra vaizduojamas nežinantis apie savo dievystę ir tai buvo įvardinta, kaip žinoma erezija. O kažkoks šventasis yra pasakęs, kad erezijos prasideda nuo vyskupų, tad, kaip matai, be dvasininkų šioje srityje neapsieita...


Sena erezija? Gal yra kokios nors medžiagos apie tai?
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas kovo 31, 2016, 19:39:41

Dabar klausau žydų paskaitų apie auklėjimą,, jei turėsi kada laiko pasidomėk Palestinos istorija maždaug nuo 1948 metų.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Sigitas balandžio 01, 2016, 02:50:36
Sveiki, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje!
Skaičiau jūsų pasisakymus ir pastebėjau, jog pametėt iš akiračio, arba tiesiog neakcentavote Marijos tyrumą, dievotumą (dievažmogiškumą). Mums toli iki šventosios šeimos meilės lygio! Tik Dievo Meilė gali pasakyti kone tris paras ieškotam vienturčiui sūnui:  ,,vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs" (Lk.2,48).

Marija nuo pat iščių ir gimimo buvo išvaduota nuo egoistiškos meilės (verta prisiminti jos mamą Oną), kurios esame pilni iš to nuodėmingumo, kurio pradmenis paveldime iš savo tėvų, o didžiumą užauginame patys nepatirdami vaikystėje nesavanaudiškos meilės, o vėliau manydami, jog egoistiška meilė yra normali ir tinkama, gera, gal net vienintelė įmanoma.
Nesakau, jog esame pasmerkti savanaudiškai meilei ir dievoieška vis tiek nepadės savanaudiškumo atsikratyti. Istorijoje žinoma daug šventųjų, Dievo Malone išvaduotų nuo savanaudiškumo.

Visgi savęs neįsivaizduoju nepriekaištaujančio savo vaikui, kurio ieškota beveik tris paras!  :ashamed:
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 01, 2016, 08:32:04
Daug esu mąstęs apie savanaudiškumą. Iš esmės savanaudiškumas nėra blogis. Blogis yra egoizmas, kai apskritai nematoma kito. Tuo tarpu sau naudos ieškantis žmogus nebūtinai pamirš kito žmogaus naudą. Aišku čia ir terminų klausimas, nes aš kai rašau "savanaudis" tai turiu omeny tą,  kuris ieško naudos sau, bet ne vien sau; o "egoistas" tai tas, kuris ieško naudos vien sau, kitam netgi pakenkdamas. Ilgai mąstęs priėjau prie išvados, kad apskritai ieškoti naudos sau nėra joks blogis, o netgi gėris; visa esmė - tai priemonės, kuriomis sau tą naudą darome, o sielos viduje - požiūris į savo artimą.

Kitas dalykas, kaip mes reaguojame, kai mus kas nuliūdina?  Atsimenu anekdotą, kai motina sako vaikui: "jei paskęsi, tai negrįžk, nes užmušiu".

Tuo tarpu, Marija pasielgė taip, kaip rekomenduoja šiuolaikinė pedagogika: nepriekaištavo vaikui, kad jis blogas, ar neklaužada, o išsakė savo jausmus - kad jie su Juozapu jautėsi labai išsigandę ir nusiminę.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 01, 2016, 10:16:36
Sigitai, ar tik nesudievinai Marijos dėl Jos nekalto prasidėjimo? Nemanau, kad galime jai priskirti dievažmogiškumą kaip savybę.

Citata iš: kukulis  kovo 31, 2016, 17:32:12
Ne visos bausmės turi būti fizinės ir ne visuose amžiaus laikotarpiuose taikomos.


Įdomu būtų išgirsti apskritai apie bausmes, kurias jūs taikote savo vaikams.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 01, 2016, 14:08:02
Dažniausiai emociškai sureagavęs arba aprėkdavau, arba uždroždavau per užpakalį. Vienintele tikra bausme, kurią taikydavome, galima laikyti išvarymą į kitą kambarį.
Žmona kartais statydavo į kampą.

Žodžiu nulis metodikos; daugiausia emocijos. Vis dėl to taip kad pagal emocijas kažką leidžiam arba kažko neleidžiam taip nesu pastebėjęs ( nors iš šono gal ir kitaip atrodytų ). Emocijos pasireikšdavo, tik kai vaikas perlipdavo tam tikrą ribą.

Atsimenu, kai vyresnioji dukra buvo mažiukė, tai parduotuvėje žuvų akvariume pamatė atsitiktinai patekusią varlę. Tada bliovė ir liepė ją nupirkti, maždaug penkiolika minučių. Absurdiškiausias noras per visą tėvystę. Taip ir nenupirkom ..
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 01, 2016, 15:45:46
:D ačiū, kukuli. Bet pabandyk įsivaizduoti ką tokio amžiaus vaikas gali suprasti iš situacijos, iš pikto tėčio veido ir iš to, kad skauda sėdimąją?

Kokia turėtų būti bausmė, kad jis suvoktų savo nusižengimą? Pamenu, kai vaikystėj parsinešiau kriaušių iš kaimyninio sodo, mama tučtuojau liepė nešti jas atiduoti.

Bet nesu be nuodėmės. Kartą ir aš pasitikau savo vaiką su rykšte  :ashamed:
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. balandžio 02, 2016, 02:31:47
Dar kam įdomu apie bausmes, yra garsios rusų klinikinės vaikų psichologės Irinos Medvedevos paskaita. Ten ji nevynioja žodžių į vatą, gal dar prisideda ir rusų tradicinio auklėjimo ypatumai, bet esmė tame, kad į tai ji žvelgia iš specialistės perspektyvos, plius kaip krikščionė... Įdėsiu dar ir kitą jos paskaitą, kur ji analizuoja Šv. Jono Auksburnio (Chrizostomo) tekstą apie vaikų auklėjimą/baudimą:

«Зачем нужны родительские наказания?» (https://youtu.be/oAcPl5_9uSo)

И.Я.Медведева: Иоанн Златоуст о воспитании детей и сегодняшние воспитательные тенденции (https://youtu.be/HBAD9fNynRg)

Pagal I.Medvedevą yra atvirkščiai - fizinės bausmės efektyvios mažiems vaikams, nes kai vaikai pradeda geriau suprasti, labiau gaunasi ir psichologiškai spręsti situacijas.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 02, 2016, 05:25:06
Vis dėlto, tai nekatalikų požiūris ir auklėjimas remiantis stačiatikių rekomendacijomis, bijau, kad gali iškreipti patį katalikiškumą. Rašau tai neperklausius tavo siūlytų paskaitų, gali būti, kad ten yra daug universalių patarimų, bet jaučiu pareigą išsakyti tokį atsargumą.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Tomas M. balandžio 02, 2016, 05:31:55
O ar yra toks "katalikų požiūris"?

Mes dabar nagrinėjame žydišką ir Rytų Bažnyčios. Jau senokai domiuosi šia tema, bet tokio grynakraujo katalikiško požiūrio neradau. Liberalūs katalikai apskritai manau orientuojasi į populiarius auklėjimo metodus ir autorius, kurie gali būti visai nesusiję su krikščionybe, o tradiciniai katalikai tai rašo panašiai į I. Medvedevą (bent kiek teko skaityti).
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 02, 2016, 05:47:38
Ko gero turime didelį trūkumą šioje srityje  :-\, na tu pats dažnai cituoti šventąjį J.Bosco, kartais galime atsiversti tautiečio Šalkauskio raštus, bet manyčiau svarbiausia yra mums patiems gryninti savo katalikiškumą, ne šventieji puodus lipdo, kaip sakoma, ieškoti to grynuolio (sprendimų) Evangelijoje ir Jėzaus mokyme, remiantis KB duotu kursu. O kursas - Gailestingumas :) Dažnai pas žmones teisingumas su gailestingumu galynėjasi, o pas Dievą - ne.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 02, 2016, 06:03:57
Vienas iš opiausių auklėjimo klausimų man buvo su kuo leisti/neleisti vaikams draugauti - mažieji labai greitai pakliūna į visokias įtakas. Išsaugoti nuo jų mažą vaiką įmanoma, bet didesnio - niekaip, todėl svarbiausia lieka tai, ką į vaiką įdedi ir kuo jį užpildai vaikystėje, kad vėliau jis gebėtų atsirinkti draugus pats. Nes klaida būtų vyresnį vaiką uždaryti nuo pasaulio, taip reiškiasi tik mūsų baimės, o ne (pasi)tikėjimas.

Kalbant apie katalikiškumą, šiandien per MR išgirdau tokį aiškinimą apie švęsto vandens naudojimą: galima prie namų durų pakabinti indėlį ir kaskart išeinant (į pasaulį), persižegnoti švęstu vandeniu. Motyvas jau girdėtas iš stačiatikių, tik jie siūlo atvirkščiai - grįžtant namo persižegnoti, kad "nesuteršti" savo erdvės.

Tame aš matau šiokį tokį metodikų skirtumą.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 02, 2016, 06:46:24
Filosofiškai gal ir įmanoma tuos skirtumus įžiūrėti, tačiau praktiškai galima tiek įeinant tiek ir išeinant persižegnoti ir dar su švęstu vandeniu ;)
Tada kaip traktuoti, ar kad mes laikomės tiek stačiatikių tiek katalikų mokymo, ar kad išduodame tiek stačiatikių tiek katalikų mokymą? :D
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 02, 2016, 06:52:22
Tu radai absoliučiai katalikišką sprendimą :thumbup:, nes anksčiau (iki II Vatikano) katalikai buvo apsitvėrę sienom ne kitaip, kaip ir stačiatikiai. Skirtumų gal ir nereiktų ieškoti, bet jie patys randasi "tarp eilučių".
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 04, 2016, 11:49:16
oi Kukuli.

Rašom vertybes žemiau?

Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Eugenijus balandžio 04, 2016, 15:45:52
Citata iš: kukulis  balandžio 01, 2016, 14:08:02
Dažniausiai emociškai sureagavęs arba aprėkdavau, arba uždroždavau per užpakalį. Vienintele tikra bausme, kurią taikydavome, galima laikyti išvarymą į kitą kambarį.
Žmona kartais statydavo į kampą.

Žodžiu nulis metodikos; daugiausia emocijos. Vis dėl to taip kad pagal emocijas kažką leidžiam arba kažko neleidžiam taip nesu pastebėjęs ( nors iš šono gal ir kitaip atrodytų ). Emocijos pasireikšdavo, tik kai vaikas perlipdavo tam tikrą ribą.

Atsimenu, kai vyresnioji dukra buvo mažiukė, tai parduotuvėje žuvų akvariume pamatė atsitiktinai patekusią varlę. Tada bliovė ir liepė ją nupirkti, maždaug penkiolika minučių. Absurdiškiausias noras per visą tėvystę. Taip ir nenupirkom ..
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Eugenijus balandžio 04, 2016, 15:52:10
Kaip aš "mušdavau" savo mažus vaikus? Kai jie pradėdavo rodyti kaprizus, paimdavau ant rankos tarsi mušti, ir duodavau ranka SAU per užpakalį, garsiai sakydamas - še tau, še tau. Pačiam vaikui niekada nesu sudavęs.
  Kartą mažas sūnus Klaipėdos jūrų muziejuje užsigeidė, kad nupirkčiau laivo modelį, kuris nebuvo parduodamas. Vaikas verkė, šaukė, trypė kojomis, norėjo to laivo, ir gana. Padaviau jam penkis rublius ir pasakiau - eik ir pats nusipirk. Priėjo mažas vaikas prie kasos, toks mažas, kad kasininkei iš viršaus jo net nesimatė. Ir pasakė kasininkei - prašau man parduoti laivą. Kasininkė ramiai paaiškino, kad laivas neparduodamas. Vaikas iškart nusiramino, neberodė kaprizų ir grįžo pas tėvus.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Silvija balandžio 04, 2016, 17:16:44
Kaip gražu, Eugenijau!  :happy:
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 04, 2016, 17:29:38
Citata iš: Kaštonas  balandžio 04, 2016, 11:49:16
oi Kukuli.

Rašom vertybes žemiau?


Penkias vertybes?
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 04, 2016, 19:06:36
Jo, bet jei tik vienas dalyvausi bus neįdomu :(
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: vida balandžio 05, 2016, 04:13:08
Labai gerai prisimenu, kaip teta pusbroliui liepė atsinešti diržą. Jis nuėjo į kitą kambarį ir kiek rado kelnių tiek movėsi. Praėjo nemažai laiko teta paragino greičiau atsinešti tą diržą, pamačiusi vaizdelį nurimo ir aišku nebemušė.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Sigitas balandžio 06, 2016, 03:44:26
Tiek katalikai, tiek pravoslavai, tiek protestantai, vienu žodžiumi visi krikščionys, turi tą patį Šventąjį Raštą, kuriame randame ir vaikų auklėjimo pagrindus, pvz: ,,kas auklėja savo vaiką, kelia priešams pavydą, o savo bičiuliams pasididžiavimą" (Sir.30,3). ,,Mano vaikai, likite ištikimi savo auklėjimui ir būkite ramūs; kokia gali būti nauda iš paslėptos išminties ir paslaptyje laikomo lobio?" (Sir.41,14). ,,Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės, nesipiktink, kai jis tave pataiso" (Pat.3,11). ,,Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu" (Ef.6,4). ,,Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo" (Mt.7,11).  :thumbup:
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 08, 2016, 06:05:28
Mano penkios vertybės gyvenime:

1) Tikėjimas
2) Šeima
3) Sveikata
4) Tėvai ir giminės
5) Darbas

Mano penkios vertybės šeimoje:
1) Žmona
2) Vaikai
3) Taika
4) Sveikata
5) Materialinė gerovė
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: vida balandžio 08, 2016, 06:14:59
Jeigu Dievas pirmoj vietoj, tada viskas savo vietoj :angel-2:
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 08, 2016, 06:21:56
Turiu norą pasidalinti šiuo straipsniu:
http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/50-dalyku-del-kuriu-musu-vaikai-tampa-neurotikais-bet-mes-vis-tiek-tai-darome.d?id=70894400

:(
Vakar turėjau pokalbį su žmogumi kuris ant šitos žemės nelabai supranta: ką jis veikia, kokia prasmė...
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 08, 2016, 06:28:42
Citata iš: kukulis  balandžio 08, 2016, 06:05:28
Mano penkios vertybės gyvenime:

1) Tikėjimas
2) Šeima
3) Sveikata
4) Tėvai ir giminės
5) Darbas

Mano penkios vertybės šeimoje:
1) Žmona
2) Vaikai
3) Taika
4) Sveikata
5) Materialinė gerovė


Trumpai kalbant, pasilik prie vieno stulpelio.
Neprivalai šio "žaidimo" atlikti viešai. (finalas gali būti "neskanus")
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 08, 2016, 06:34:42
Tai aš iš tavęs, Kaštone, nieko skanaus ir nesitikiu  ;D .

Kad jau kalbame apie šeimą, tai tegul būna antrasis stulpelis.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 08, 2016, 06:49:11
 :thumbup:
Tavo reikalas Kukuli. Tu pasakei.

Važiuosime traukiniu. 5 Lagaminuose sudėtos skirtingos vertybės. Turi pasilikti 4 lagaminus. Viena išbraukti.

Pridėsiu savo, manau taip bus geriau.
1 Tikėjimas
2 Meilė
3 Draugai
4 Malda
5 Laisvė
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: kukulis balandžio 08, 2016, 08:15:39
Na, o kaip tu gali mylėti nebūdamas laisvas? ;)

Dėl išbraukimo tai pradėti galima nuo apačios pas mane braukyti.
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 08, 2016, 08:20:15
1) Žmona
2) Vaikai
3) Taika
4) Sveikata
5) Materialinė gerovė


Važiuosim automobiliu. Reik pasilikti tris.

1 Tikėjimas
2 Meilė
3 Draugai
4 Malda
5 Laisvė
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Pilgrim balandžio 08, 2016, 09:15:09
Visai malonus braukymas  :D
užsinorėjau įsitraukti
ir iš karto pateikiu galutinį
variantą, savo variantą,
ir Jūsų teisė kiekvienam turėti savo  ;)
mano šis
1 Tikėjimas
2 Meilė
3 Draugai
4 Malda
5 Laisvė
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 08, 2016, 09:22:36
Negalima taip, Piligrim. Jamk seka.
Po kiekvieno braukimo bus klausimas ;)
Antraštė: Ats: Pedagogika
Parašė: Kaštonas balandžio 11, 2016, 07:38:41
1 Tikėjimas
2 Meilė
3 Draugai
4 Malda
5 Laisvė

Kiekviena karta kai darom sprendimus (ypač kai reik greitai nuspręsti) sąmoningai ir/arba nesąmoningai sprendžiam per galutines vertybes.

Pvz. Jei liktu neužbraukta sveikata reiškia, nepaisant ką kalbu mane mažiau domina tėvai.