TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Bendros temos => Bendros diskusijos => Temą pradėjo: kukulis vasario 12, 2014, 16:00:28

Antraštė: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 12, 2014, 16:00:28
Kadangi forumo prezidentas (    :P  ) leido, tai sukūriau šitą temą.

Pirmiausia apie ką norėčiau užsiminti, tai paties termino apibrėžimas.
Gal vėliau būtų galima pereiti prie šio termino apimamos srities, ir gal būt asmeninės su šia sąvoka susijusios patirties.

Pirmiausia dėl termino.
Tomas M. rašė, kad geriausias vertimas būtų "puikybė", bet aš su tuo nesutikčiau. Taip - "apsižavėjimas" yra puikybė, tačiau ne visokia puikybė yra apsižavėjimas, taip kaip visos silkės yra žuvys, bet ne visos žuvys yra silkės. ;)  Šiuo atveju apsižavėjimas būtų silkė, o puikybė žuvys. :)
Pvz. koks nors ateistas gali būti labai didelėje puikybėje sakydamas "visi tikintieji yra kvailiai, o aš ateistas - modernus žmogus", bet ar jį galėsim pavadinti apsižavėjusiu? Manau ne, jis tiesiog yra išpuikęs  :-\.

Bandykim siaurinti: "religinė puikybė". Tačiau išgirdus pasakymą "religinė puikybė" gali atrodyti, ne vien žmogaus asmeninis savęs išaukštinimas, bet tiesiog savo religijos iškėlimas aukščiau virš kitų, o tai bus ne tiesa, nes prelest arba apsižavėjimas žymi asmeninę žmogaus būseną.

Todėl siūlyčiau naudoti terminą "apsižavėjimas".

Kol rašiau apie termino apibrėžimą, kažkur dingo noras rašyti apie kitus šios sąvokos aspektus, tai gal tegul forumiečiai broliai ir sesės Kristuje pirmi pasisako :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 12, 2014, 17:08:13
Прелесть
Paliečiam labai gilią temą. Šis terminas plačiai taikomas Rytų krikščionybės dvasingumo tradicijoje.
Terminas yra daugialypis.
Nėra tikslu "puikybė", bet praktikoje kai kuriais atvejais gali pasireikšti per puikybę.
Nėra tikslu ir "apsižavėjimas", tačiau praktikoje gali pasireikšti ir tokiu būdu.
Gal tiksliau Прелесть nagrinėti, kaip reiškinį, kuris žmogaus gyvenime pasireiškia įvairiais būdais.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 12, 2014, 17:11:07
Ar tai nebus 7-oji yda pagal šį sąrašą (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,628.0.html)? :-\

8-osios apibūdinime rašoma, kad jos abi labai susijusios.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 12, 2014, 17:46:12
Aš kažkaip nepriskirčiau apsižavėjimo prie konkrečios ydos, o tik kaip tam tikros ydos požymį/vaisių; konkrečiai - puikybės, bet gal ir tuščiagarbiškumo.

Taip sakant yra yda, o yra jos pasekmė, taip kaip yra medis ir jo vaisius, bet vaisius ir medis yra atskiri dalykai. Tik tiek, kad be apsižavėjimo, puikybė turbūt užaugina dar ir kitus vaisius ... tai čia skiriasi nuo augalo, kuris augina vienos rūšies vaisius. Tuo tarpu puikybė augina įvairių rūšių vaisius.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 13, 2014, 03:36:41
Sutinku, kad Прелесть yra puikybės poskyris, atspalvis, pasireiškimas ar kažkas tokio,  kaip ir Мнение. Ir toks jausmas, kad tame video, nors kalbėjo apie Прелесть, bet tema nukrypdavo ir į kitus puikybės pasireiškimus, nes toks jausmas, kad dažnai jie persipynę.

Todėl manyčiau šioje diskusijoje nereikėtų apsiriboti vien "apsižavėjimu", bet labiau akcentuoti puikybę, pasireiškiančią savo dvasinio stovio vertinime. Reikalas toks, kad mes dar per mažai patirties turime, kad tiksliai įvardintume savo puikybės diagnozę, tad geriau bendresniu aspektu šnekėti. Kaip manote?  :-\

P.S. Naujom temom kurti visai nebūtina gauti "forumo prezidento" leidimą  8)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 13, 2014, 06:01:13
Iš karto atsiprašau, kadangi daug informacijos bus originalo kalba  :(
Прелесть
Pradėkime nuo  žodžio analizės
šis terminas apskritai naudojamas keliomis prasmėmis,
pvz. kvantinėje fizikoje vienas iš spalvotųjų kvarkų, b-quark (beauty quark) vadinamas преле́стный кварк, краси́вый кварк.
Tačiau Rytų krikščionybės dvasingumo tradicijoje juo apibrėžiama viena iš žmogaus būsenų, į kurias šis "įkrenta". Didelė dalis dvasios tėvų šią būseną vadina dvasine liga.
Žodis пре́лесть kildinamas iš senosios slavų kalbos (лесть -- ложь, обман).
Taigi pažodžiui пре́лесть yra melas, apgaulė. O dar tiksliau savęs apgavimas, saviapgaulė, buvimas klaidoje.

Semantinės žodžio reikšmės
Jei matėt "Žiedų valdovą" rusų kalba  ;) Tai vienas iš veikėjų Golumas žiedą vadina моя прелесть.
1. то, что привлекает, приманивает
2. то, кто (или что) возбуждает восхищение, пленяет, очарует; очарование, манящая приятность
3. обман, обольщение 
4. церк. соблазн, совращение от злого духа

Святитель Игнатий Брянчанинов apie tai rašo:
CitataПрелесть есть повреждение естества человеческаго ложью. Прелесть есть состояние всех человеков, без исключения, произведенное падением праотцев наших. Все мы - в прелести. (Начало 3 Слова преподобнаго Симеона Новаго Богослова. Издание Оптиной Пустыни 1852 года). Знание этого есть величайшее предохранение от прелести. Величайшая прелесть признавать себя свободным от прелести. Все мы обмануты, все обольщены, все находимся в ложном состоянии, нуждаемся в освобождении истиною. Истина есть Господь наш Иисус Христос (Иоан 8,32; 14,6).

Šie jo žodžiai labai koncentruotai išreiškia Ortodoksų bažnyčios mokymą: прелесть -
Citata«повреждение естества человеческого ложью».

Na ir plačiau gal būtų taip:
CitataПрелесть - состояние ложного духовного самосознания, при котором тонкое действие собственных страстей (прежде всего тщеславия) и воздействие на душу и тело падших духов субъективно воспринимается человеком как Божественная благодать и, в крайней форме, как святость. Прелесть означает самообман, самообольщение. Человек думает, что он идет по правильному пути, а на самом деле идет по ложному.


Преподобный Григорий Синаит nurodo priežastis:
CitataНадо знать, что прелесть имеет три главные причины - гордость, зависть бесов и наказательное попущение.
Причины же гордости - суетное легкомыслие (или тщеславие),
зависти бесов - преуспеяние,
наказательного попущения - греховная жизнь.


Veikiant šioms priežastims kyla pasekmės, jos gali būti dėl:
1. «от неправильного действия ума», мечтательность (сновидения, неправильные ощущения или видения при молитве),
2. «от неправильного действия сердца», мнение (сочинение поддельных, благодатных ощущений и состояний; одержимый этою прелестью мнит о себе, сочинил о себе "мнение", что он имеет многие добродетели и дары Святого Духа).

Св. Феофан Затворник:
Citata«Справедлива также боязнь прельщения... бывает мысленная прелесть - это самомнение; бывает внешняя - это светы, звуки, фигуры какие-нибудь. Плюйте на все сие... Вражье есть. Бес явился к одному, и ну кричать: "Христос идет, Христос идет!" Тот сказал ему: "Убирайся, прелесть лукавая, не пойдет ко мне Христос, ибо я крайне грешен". И бес исчез».


Skiriamos trys formos (три вида прелести)
1. Мнение (самомнение) -- когда человек мнит о себе нечто, будучи ничто . Симптомы: впавший в духовную прелесть присваивает себе достоинства, якобы данные Богом, и/или придумывает для себя несуществующие достоинства.
2. Воображение -- видение человеком внутри или вне себя того, чего на самом деле не существует. То есть в течение молитвы даёт волю блужданию своей фантазии на тему небесного и ложную сладость от этого занятия считает посещением благодати и любви Божией за своё усердие. В таком состоянии у человека могут быть зрительные, слуховые  и/или обонятельные галлюцинации. Также человек может впадать в эйфорию, сходную с наркотической.
3. Прямой обман человека, совершаемый демонами. В этом случае человеку могут быть реальные явления лже-«ангелов» и лже-«святых», то есть демонов, прячущихся за личинами ангелов и святых, дающих разнообразные советы, а также «помогающих» человеку в его делах. Также человек может слышать различные голоса, рекомендующие или даже требующие от него совершить некоторые действия, которые могут довести человека до прелести, сумасшествия или даже самоубийства.

Rytų asketai ir dvasios tėvai pateikia priemones arba "vaistus" gydymui:
1. жизнь по Евангельским заповедям;
2. участие в таинствах церкви;
3. откровение помыслов духовному отцу;
4. чистая молитва (без посторонних помыслов - как греховных, так и нейтральных и кажущихся духовными, особенно без воображения Иисуса Христа, святых, картин Рая и т. п. );
5. смирение;
6. послушание;
7. любовь ко всем ближним (и дальним);
8. благотворительность;
9. молитва о прельщенном человеке других людей праведной жизни.

Иеромонах Иов (Гумеров):
CitataСостояние это очень опасное. Обычно человек избавляется от него путем скорбей. Противоядием является смирение.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 13, 2014, 11:10:47
Ačiū jums, broliai ir sesės Kristuje, už šią temą ir medžiagą, kurią čia įdėjote! Pirmą kartą tai skaitau ir labai labai džiaugiuosi, randu savo puikybės apraiškas.  :ashamed:
,,Все мы - в прелести." -  :o  :swoon:
Jeigu nesunku, įkelkite dar medžiagos apie tai.
,,1. «от неправильного действия ума», мечтательность (сновидения, неправильные ощущения или видения при молитве)" - va čia tai save atpažinau.  :ashamed:
,,Обычно человек избавляется от него путем скорбей. Противоядием является смирение." - einu atgailauti.  :ashamed:
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 13, 2014, 19:18:36
Mane asmeniškai ši sąvoka sudomino dėl to, kad, atrodo, aš jos ieškojau norėdamas paaiškinti ką esu patyręs gyvenime.
Aišku visad apsižavėjimą mačiau kituose, bet ne savyje...  :ashamed:

Pvz. prieš atsivertimą nemėgau taip vadinamų davatkų, ir pagal jas didumoj sprendžiau apie praktikuojančius katalikus. Atsivertimo metu atėjo supratimas kad Dievas ir Jo malonė nėra tai, ką nujaučiau prieš atsivertimą; tuomet pradėjau svarstyti kas per dalykas tos davatkos ...

Prieš atsivertimą esu sutikęs / matęs keistus atsivertusius, kurie su biblija rankose rėkė gatvėje šaukdami apie Jėzų Kristų, pasaulio pabaigą ir pragarą. Po atsivertimo svarstydavau, kodėl man juos klausant apimdavo toks nemalonus jausmas "juk jie atsivertę kaip ir aš!(?)".
Kai sužinojau apie apsižavėjimo terminą, pradžioje padariau išvadą, kad nemalonus jausmas, atsiradęs juos klausant,  yra sukeliamas tuo kad jie yra apsižavėję, bet dabar manau, kad ir jie ir aš. :)

---

Dabar dėl ankstesniame įraše išgirsto pasakymo apie Ignacą Lojolą, esą jis buvo apsižavėjęs. Čia matau šiek tiek ir pačių pravoslavų apsižavėjimą, nes: Ignacas Lojola pats rašė apie tai savo atsiminimuose, kaip savo atsivertimo pradžioje matydavo kažkokį keistą krūmą, kurio regėjimo metu jausdavo keistą džiaugsmą, o jam dingus liūdesį. Vėliau supratęs kad dalis jo regėjimų, kuriuos patirdavo atsivertimo pradžioje, kyla iš demonų, jų pradėjo vengti ir pakeitė savo maldos būdą.

Vadinasi pradžioje savo atsivertimo jis tikrai buvo apžavėtas, bet vėliau dvasiškai subrendęs jis išėjo iš apsižavėjimo būsenos.

---

Taip pat reiktų pažymėti, kad pats atsivertimo momentas be abejo nėra siunčiamas velnio, o tik Dievo, nes velnias tikrai nedarys to kad žmogus iš ateisto ar abejojančio taps tikru tikinčiuoju. Vadinasi apsižavėjimas atsivertimo pradžioje atsitinka dėl žmogaus dvasinio nepatyrimo ir velnių įtūžio, kad žmogus gavo tikėjimo dovaną.

Pagrindinis kriterijus - vaisiai. Jeigu tam tikroje būsenoje būdamas žmogus kitus patraukia link Dievo, tuomet reiktų manyti, kad jame veikia Dievo malonė, o jeigu dėl jo veiklos kiti žmonės atstumiami nuo tikėjimo, tuomet jame greičiausiai veikia demoniškos jėgos. Todėl ir manau kad piktos davatkytės ir paklaikę "misionieriai" yra apsižavėjimo būklėje.

Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 13, 2014, 20:12:32
Šitą manau reikėtų giliau pagvildenti:

Citata iš: kukulis  vasario 13, 2014, 19:18:36
Jeigu tam tikroje būsenoje būdamas žmogus kitus patraukia link Dievo, tuomet reiktų manyti, kad jame veikia Dievo malonė, o jeigu dėl jo veiklos kiti žmonės atstumiami nuo tikėjimo, tuomet jame greičiausiai veikia demoniškos jėgos. Todėl ir manau kad piktos davatkytės ir paklaikę "misionieriai" yra apsižavėjimo būklėje.


Tas "patraukimas prie Dievo" yra labai reliatyvi sąvoka, nes iš šventųjų gyvenimų matome, kad dažnai jie buvo nekenčiami ir atstumti pačių tikinčiųjų, todėl taip vienareikšmiškai vertinti nelabai gaunasi :-\

Antras svarbus dalykas yra tai, kad jei tik yra galimybė suvilioti sielą, velnias jai gali padėti net religiniuose reikaluose. Tokiu būdu norėdamas pastumti žmogų į puikybę, arba sugundyti sielos pardavimu, blogis gali pasiūlyti arba "apdovanoti" įvairiomis "dovanomis", kurios tą žmogų gali padaryti sėkmingu oratoriumi, "patraukiančių žmones prie Dievo". Kažkokioje knygoje apie tai plačiau rašė, bet dabar nepamenu kur.

Papildymas: pasirodo puikybė tikėjime gali baigtis labai tragiškai:

http://youtu.be/q11p8ZKSnHE?t=1h2m25s
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 14, 2014, 05:09:51
Citata iš: kukulis  vasario 13, 2014, 19:18:36... Pagrindinis kriterijus - vaisiai. Jeigu tam tikroje būsenoje būdamas žmogus kitus patraukia link Dievo, tuomet reiktų manyti, kad jame veikia Dievo malonė, o jeigu dėl jo veiklos kiti žmonės atstumiami nuo tikėjimo, tuomet jame greičiausiai veikia demoniškos jėgos. Todėl ir manau kad piktos davatkytės ir paklaikę "misionieriai" yra apsižavėjimo būklėje.
Žinoma, vaisiai yra pagrindinis kriterijus. Visgi mes to pilno vaisiaus nematome. Va brolis Kristuje Tomas M. gerai pastebėjo: ,,tas "patraukimas prie Dievo" yra labai reliatyvi sąvoka...". Toji religinė puikybė, apsižavėjimas minimas ir C. S. Lewis knygoje ,,Kipšo laiškai". Pažodžiui nepacituosiu, tiesiog ten tas velnias dėdė rašo, jog naujai įtikėjusiam krikščioniui lengva įpiršti pasipuikavimą, būktais va, kokie mes, krikščionys, geri. Tai tikrai dažna klaida. Prisimenu tai savo tikėjimo kelionės pradžioje. Ypač momentais, kai artimiausi žmonės manęs nesuprasdavo, galvojo kad esu išprotėjęs ar kažkas panašaus, o aš tuo pačiu atseikėdavau - galvojau kokie jie vargšai, nes nepažįsta Dievo kaip kad mano broliai Kristuje ir aš pats.
Tas skelbimas gatvėje nuo bačkos ar kaip tais panašiai, manyčiau yra tos puikybės pasireiškimas. Man jis yra pažįstamas.  :ashamed:
Visgi kas dėl "patraukimo prie Dievo" manau, jog velnias to nenori ir neskatina.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 14, 2014, 06:00:07
Taigi .. iki galo niekas niekad nėra aišku ..

Užtat teisingas priėjimas prie neaiškių dalykų, manyčiau toks: tai kas tau neaišku - palikti Dievui. Ypač svarbu neieškoti problemų kituose, o stengtis susitvarkyti su savosiomis. Pvz. jei kas nors sunervina galima taip sau pagalvoti "Kodėl tas žmogus mane sunervino? Gal problema ne jame, o manyje. Arba gal man jame nepatinka tai kas pas mane patį yra daug blogiau nei pas jį?".
Arba galima priimti tai kaip Dievo siunčiamą tau išbandymą ;)

Tačiau jeigu diskutuojame dėl koncepcijų, kurios yra atsietos nuo konkrečių asmenų, manyčiau turime 100% ginti savo tikėjimą.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė vasario 16, 2014, 10:21:07
Radau labai trumpa ir tikslu diak. A. Kurajevo paaiskinima kas tai yra прелесть. Trumpai sakant, tai auksciausia melo forma, kai blogis pateikiamas kaip geris.

http://www.youtube.com/watch?v=jLVnJpewL7E

o mano galva, didziausio laipsnio melas sau yra galvoti, kad va jau nesi mele - kai tik taip pagalvoji, tai butinai kazkas atsitinka, kas irodo priesingai.. Man taip pastoviai :ashamed:
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 16, 2014, 11:10:07
Taigi, tie batiuškos tą patį sako, kad nėra nei vieno, kuris nebūtų mele...

O jei jau tau taip pastoviai atsitinka, tai geras ženklas - vadinas pagauni momentus ir neleidi sau ten būti :thumbup:
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė vasario 16, 2014, 12:25:20
Aciu, bet. Toks tavo pasakymas vel sugrazina mane ten, is kur noriu istrukti. I mela. Ir ratas uzsidaro.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 16, 2014, 12:41:07
Ratas tik pas budistus, pas mus - kopimas į kalną ;), bet vieną žingsnį padėjus, reik atsakingai žengt ir kitą, o kliūčių visad bus. Neveltui meldžiam: apsaugok mus nuo staigios ir netikėtos mirties. Ir Jis apsaugos! :D
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė vasario 16, 2014, 14:17:54
Ne tik pas budistus, ir pas zydus yra. Prasau nepykti, kad as vel apie juos, bet radau be galo grazu zydiska posaki " Keliai, kuriuos mes renkames, veda mus jais" (Пути, которые мы выбераем, ведут нас по ним").
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 18, 2014, 18:47:11
CitataКрайней степенью прелестного мнения является ересь.
  :)

Прелесть и святые католической церкви

По мнению святителя Игнатия (Брянчанинова), все святые католической церкви,
Citataс того времени как она впала в папизм, находились в состоянии прелести и следовательно не могут быть признаны святыми.
. он разбирает образ жизни Франциска Ассизского, Игнатия Лойолы, Фомы Кемпийского.
свт. Игнатий Брянчанинов О любви к Богу//Аскетические опыты. Том I. С.-ПЕТЕРБУРГЪ. Изданiе книгопродавца И. Л. Тузова 1886. МОСКВА. Издательство «Правило веры» 1993.

профессор Лосев писал о
Citataявной и принципиальной прельщенности католического опыта
.
Лосев А.Ф. Очерки античного символизма и мифологии. С. 858.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 19, 2014, 02:58:41
Tai kaip čia yra, Pilgrim, gal gali paaiškinti?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 19, 2014, 04:14:22
Kaip minėjau, Ignaco Lojolos atveju buvo apsižavėjimo epizodas ir po to buvo iš apsižavėjimo išėjimo laikas. Tai aprašyta Ignaco Lojolos autobiografijoje.

Lygiai tas pats yra kalbama apie kai kuriuos pravoslavų šventuosius, kurie pradžioje savo gyvenimo teigė viena, o gale gyvenimo jau neigdavo anksčiau išsakytus savo teiginius.

Dėl Pranciškaus nežinau, nes nesidomėjau, tačiau yra analogiškas Pranciškui pravoslavų šventasis Serafimas Sarovskis, kuris taip pat kaip ir Pranciškus buvo vadinamas antruoju Kristumi ir kalbėdavo/bendraudavo su gyvūnais.

Todėl manau kad nemaža dalis pravoslavų kritikos katalikų atžvilgiu yra nepagrįsta, o paremta daugiau emocijomis.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 19, 2014, 04:57:56
O dėl vadinamos KB erezijos?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 19, 2014, 05:36:27
Citata iš: Silvija  vasario 19, 2014, 04:57:56
O dėl vadinamos KB erezijos?


Nesu dogmatikos specialistas kad galėčiau gerai atsakyti.

Kiek girdėjau yra traktavimo skirtumų dėl Švenčiausiojo Sakramento ir gimtosios nuodėmės sampratų. Esu kalbėjęs apie tai su vienu kunigu, jis man sakė, kad ten yra plonybės, kurios suprantamos tik išsilavinusiems teologams ;)

Be to ši tema apie apsižavėjimą, o ne apie erezijas ar skirtumus tarp katalikų ir pravoslavų. Siūlyčiau pakurti kitą temą šiam atvejui.

---

Ką šioje temoje galima būtų aptarti, tai yra priėjimą prie maldos, kurį pravoslavai gali vadinti klaidingu, taip kaip tai siūlo daryti kai kurie katalikų šventieji. Nes būtent apie tai (apie maldos būdą) kalbama kaip apie priežastį, kuri įveda žmogų į apsižavėjimo būseną.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 19, 2014, 05:39:25
Skaičiau išsamų ortodoksų straipsnį apie Šv. Pranciškų. Jo gyvenime buvo epizodai, kurie gali kelti klausimus, bet tikriausiai reikėtų prisiminti, kad būti šventuoju nereiškia būti visiškai tobulu. Jie cituoja Šv. Pranciškaus raštus, kur jis sako, kad tam tikru momentu jautėsi atsiteisęs už visas savo nuodėmes. Žinant pravoslavų polinkį į nusižeminimą, suprantu, kad jie kritikuoja tokį savęs vertinimą. Dar viena kritika yra tai, kad Popiežius paskelbė Šv. Pranciškų šventuoju beveik automatiškai vien dėl jo stigmų fakto, nebuvo jokio tyrimo dėl stigmų atsiradimo dėl Dievo veikimo, kaip vėlesni šventieji prisikentėjo, kol Bažnyčia įsitikindavo, kad tai tikrai iš Dievo..

Jei pastebėsite, ortodoksai nekritikuotų katalikų šventųjų, jei nebūtų vienos sąlygos - tie šventieji turi būti paskelbti Bažnyčios mokytojais, o tai yra labai išskirtinis statusas, nes kažkuria prasme žmonės gali viską priimti be kritikos, nes "tas šventasis yra Bažnyčios mokytojas"...

Ortodoksai lygina Šv. Pranciškų su jų Serafimu iš Sarovo. Šiuo atveju prie Serafimo kaip ir nėra jokių, net ir mažiausių kabliukų :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 20, 2014, 17:21:36
Taigi, kaip minėjau, teigiama, kad neteisinga malda veda į apsižavėjimą.

Maldos būdas, kiek žinau, dogmatiškai nėra apibrėžiamas. Tačiau, jeigu teigiama kad neteisingas maldos būdas gali vesti žmogų į apsižavėjimą (puikybę), tuomet jis nėra mažiau svarbus nei kokios nors dogmos laikymasis/nesilaikymas.

Pirmiausia pats teiginys "neteisingas maldos būdas veda į apsižavėjimą", jei konkrečiau - vaizduotės įaudrinimas ir teigiamų potyrių troškimas maldos metu. Klausimas kyla toks: ar vaizduotės iš viso negalima naudoti ir ar privaloma iš viso nenorėti jokių teigiamų potyrių, o jeigu galima, tai kur ta riba? Būtent dėl šios ribos nežinojimo, ankstyvosios Bažnyčios, o vėliau ortodoksų šventųjų, patariama kiek įmanoma riboti savo protą, saugant jį nuo vaizduotės naudojimo maldoje, ir iš viso netrokšti jokių teigiamų potyrių, kaip nevertiems jų.
Joanas laiptininkas apie tai rašo, kad malda privalo būti dėmesinga, o vienintelis teisingas potyris - apgailestavimas ir verksmas dėl savo nuodėmių :)

Ką apie tai manote. Gal turite kažkokios patirties ar įžvalgų šiais klausimais?


Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 20, 2014, 17:58:14
MR laidoje "Klausk drąsiai", kur Silvija įdėjo, kun. Arnoldas Valkauskas labai kritiškai pasakė, kad iki šiol Katalikų Bažnyčioje nebuvo tokio dalyko, kaip dvasingumo teologija. Ir kaip jis pats pridūrė - dvasingumo teologija jau atsirado Vatikano universitetuose, bet "neaišku ar tai jau atėjo iki Lietuvos".

Padėtis aiški - šimtmečius oficialiai nebuvo mokoma, kaip melstis ir atlikinėti įvairias dvasingumo praktikas. Per tą laiką prižėlė visas laukas kokių tik nori piktžolių... o tie, kurie norėjo kažkokio aiškumo, turėjo ieškotis labai specifinės literatūros, dvasios tėvų ar kreiptis į ortodoksų šaltinius.

Toks jausmas, kad dauguma mūsų tą ir praėjo :D

Tad tiek Ignaco Lojolos praktikos, tiek svajojimas, įsivaizdavimas ir pan. ilgainiui turėtų būti atskirai pervertinti ir gal parengti nauji patarimai, bei rekomendacijos, kurios bent kiek apsaugotų nežinančius tikinčiuosius. Tikėsimės, kad katalikams užteks drąsos pripažinti tai, kas nebuvo labai gerai ir pasitaisyti... ir tiesą pasakius, grįžti prie tradicinio pamaldumo, kurio mokė senieji Bažnyčios Tėvai ;D
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 21, 2014, 07:39:51
Citata iš: kukulis  vasario 20, 2014, 17:21:36
Pirmiausia pats teiginys "neteisingas maldos būdas veda į apsižavėjimą" ...

Klausimas kyla toks: ar vaizduotės iš viso negalima naudoti ir ar privaloma iš viso nenorėti jokių teigiamų potyrių, o jeigu galima, tai kur ta riba? Būtent dėl šios ribos nežinojimo, ankstyvosios Bažnyčios, o vėliau ortodoksų šventųjų, patariama kiek įmanoma riboti savo protą, saugant jį nuo vaizduotės naudojimo maldoje, ir iš viso netrokšti jokių teigiamų potyrių, kaip nevertiems jų.


Jėzaus maldos tradicija ... Joje skiriami keli svarbūs elementai, nors ir patys ortodoksų tėvai tarp savęs kai kuriose momentuose turi skirtingus požiūrius. Turi būti teisingas širdies nusiteikimas, kūno padėtis ir сведение ума в сердце. Va čia сведение ума в сердце būna patirčių kurios klaidina žmogų ir labai daug tam įtakos turi pojūčiai, vaizduotė, jausmai. Todėl iki to momento kol pradėsi atpažinti kur yra Dvasios veikimas, o kur vaizduotės žaismas rekomenduojama tiesiog išjungti vaizduotę. Ignaciškose pratybose tai vadinama dvasių skyrimu.
Dykumų tėvai labai gražiai išsireiškia išmoksi atpažinti du balsus: Dievo ir pasaulio.
Patys ortodoksų tėvai šiek tiek blaškosi savo nuomonėse dėl Vakarų (Romos Katalikų) bažnyčios dvasingumo. Kai kurie jų pripažįsta, kad Jono nuo Kryžiaus tylos (širdies) maldoje (karmelitiškas dvasingumas) ir Ignaco pratybose (jėzuitiškas dvasingumas) šis tas yra artimo jų dvasingumui.

Citata iš: Tomas M.  vasario 20, 2014, 17:58:14
MR laidoje "Klausk drąsiai", kur Silvija įdėjo, kun. Arnoldas Valkauskas labai kritiškai pasakė, kad iki šiol Katalikų Bažnyčioje nebuvo tokio dalyko, kaip dvasingumo teologija. Ir kaip jis pats pridūrė - dvasingumo teologija jau atsirado Vatikano universitetuose, bet "neaišku ar tai jau atėjo iki Lietuvos".

Ir taip, ir ne ... Universitetuose tikrai nebuvo. Tačiau vienuolynuose visada buvo. Turime skirtingas dvasingumo tradicijas, mokyklas ... Benediktiniškas dvasingumas, kartūziškas dvasingumas, karmelitiškas dvasingumas,  jėzuitiškas dvasingumas, pranciškoniškas dvasingumas ...
Dvasingumas nėra akademinė disciplina, tai yra dvasinės pratybos.

Citata iš: Tomas M.  vasario 20, 2014, 17:58:14
Padėtis aiški - šimtmečius oficialiai nebuvo mokoma, kaip melstis ir atlikinėti įvairias dvasingumo praktikas. Per tą laiką prižėlė visas laukas kokių tik nori piktžolių ...

Norėčiau atliepti Popiežiaus Pranciškaus mintimis:
Citatapopiežius kalbėjo kad kunigas, kuris nori vadovauti, įsakinėti, kuris viską žino, užsidarydamas savyje neleidžia kitiems dalyvauti Bažnyčios misijoje. Klerikalas yra savyje užsidaręs kunigas, kuris nepalieka vietos kitiems, ypač pasauliečiams, nepripažindamas jų vaidmens Bažnyčios misijoje. Kartais toks kunigas manosi galįs valdyti, ypač tuos, kurie neturtingi ir neišprusę, manosi priklausąs tarsi kokiai kąstai, kuri naudojasi galia ir privilegijomis.
Toks klerikalizmas kenkia kunigams, nes iškraipo jų misiją, kenkia pasauliečiams, nes trukdo jiems augti ir tapti suaugusiais krikščionimis.

Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio (http://lt.radiovaticana.va/news/2014/02/12/kunigų_kongregacijos_prefektas:_kunigystė_nėra_statusas,_kuris/lit-772604)

Ypač viduramžiais, kuomet dvasingumo mokymas užsidarė vienuolynuose ir tai tęsėsi uždarumas gal teisingiau atskirtumas labai ilgai, o išimtys buvo tretieji (pasauliečių) ordinai. Beje, II Vatikano susirinkimas kaip tik ir atvėrė kelius, labiau skleisti šias įvairias dvasingumo tradicijas pasauliečių tarpe.

Citata iš: Tomas M.  vasario 20, 2014, 17:58:14
Tad tiek Ignaco Lojolos praktikos, tiek svajojimas, įsivaizdavimas ir pan. ilgainiui turėtų būti atskirai pervertinti ir gal parengti nauji patarimai, bei rekomendacijos, kurios bent kiek apsaugotų nežinančius tikinčiuosius.

Būsiu kategoriškas (nepykit atsiprašau iš anksto). Kas konkrečiai ? Negalima kalbėti kad kažkas neteisinga, netinkama minint tik bendras abstrakčias frazes. Kas konkrečiai, kurie Ignaciškų pratybų elementai ? Pagaliau iš kur garantija, kad pakeitimai nedaromi ... Kitas momentas, negražu, nemandagu, netaktiška kalbėti tiek apie Ignaco dvasines pratybas, tiek karmelišką tylos maldą ar kitą dvasingumo praktiką jos nepažįstant t. y. pačiam nedalyvavus pratybose, praktikose ir pan. Dvasingumo neišmokstama vien iš knygų. Argumentai"viena bobutė teologė pasakė" netinka.

Citata iš: Tomas M.  vasario 20, 2014, 17:58:14
... ir tiesą pasakius, grįžti prie tradicinio pamaldumo, kurio mokė senieji Bažnyčios Tėvai ;D
O kas tie senieji Tėvai ? ... Dauguma jų stovi prie senųjų vienuolynų ištakų arba yra tų vienuolynų išauginti ... Na taip tada sutinku, kad koks nors benediktiniškas, karmelitiškas dvasingumas ar kt. ... yra tradicinis nes savo mokymą iki mūsų dienų pranešė per ilgus šimtmečius. Ir tai reiškia, kad tokio dvasingumo kažkur toli ieškoti nereikia jis čia pat šalia. Tik viena smulkmena ... pažinti savajį tikėjimą, nes jis tiesiog neišsemiamas.

Pagaliau nėra taip, kad niekas nekalba apie dvasingumą, kažkas panašaus į minėtą dvasingumo teologiją.
Gyvenimo ir tikėjimo institutas. Programos:
Krikščioniško dvasingumo lobynas prieštaringaisiais viduramžiais (nuotolinio mokymo kursas)
CitataKviečiame kartu keliauti per kontrastinguosius viduramžius, vienų vadinamus tamsiaisiais, kitų - iškiliaisiais. Prisiliesime prie airių piligrimystės sampratos ir jos raiškos, Rytų Bažnyčios dvasingumo (ikonos ir Jėzaus maldos), žvelgsime į Asyžiaus Neturtėlį Pranciškų ir jo sodinukę Klarą, sutiksime visą eilę didžiųjų Bažnyčios mistikų ir mistikių - Julijoną Noričietę, Teresę Avilietę, Kryžiaus Joną bei kt. Bus proga geriau pažinti mūsų krašto šventąjį - karalaitį Kazimierą.


Krikščioniškojo dvasingumo raida
CitataKrikščioniškojo dvasingumo istorija labai spalvinga, todėl pažvelgus į jos raidą galime pajusti esminį tikėjimo turinį, kuris yra visų tikinčiųjų paveldas. Atskiros šventaisiais paskelbtų asmenų gyvenimo ir tikėjimo liudijimo istorijos atskleidžia nepaprastai turtingą katalikų Bažnyčios dvasingumo lobyną.


Pirmųjų amžių Bažnyčios dvasingumas
CitataŠiais metais minime 1700 m. sukaktį nuo  Milano edikto (313 m.) pasirašymo, kuriuo buvo suteikta krikščionims tikėjimo laisvė. Tuomet krikščionybė galėjo nevaržomai plisti Europos ir kituose kraštuose. Šiame kurse apžvelgsime krikščioniškąjį dvasingumo lobyną, sukauptą per pirmuosius krikščionybės amžius.


Ir dairantis po visą Lietuvą tokių kursų yra ir daugiau.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 21, 2014, 10:15:20
Piligrim: tu palaikai nuolatinius ryšius su Gyvenimo ir Tikėjimo institutu? Čia tos citatos iš ten vykstančių paskaitų? rekolekcijų?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 21, 2014, 10:39:05
Taip sios programos vykdomos dabar.
Apsilankyk internetiniame puslapyje bus detalesne informacija.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 21, 2014, 11:53:53
Na gerai, aptarėme kokios yra galimos maldingumo mokyklos ir kur galima kreiptis...

O jeigu konrečiai, koks būtent maldos būdas galėtų būti neteisingas, arba galbūt "teisingesnis"? Kaip išvengti apsižavėjimo/puikybės? Kokie asmeniški patyrimai ir patarimai? :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 21, 2014, 15:12:16
Citata iš: Pilgrim  vasario 21, 2014, 07:39:51
Citata iš: Tomas M.  vasario 20, 2014, 17:58:14
Tad tiek Ignaco Lojolos praktikos, tiek svajojimas, įsivaizdavimas ir pan. ilgainiui turėtų būti atskirai pervertinti ir gal parengti nauji patarimai, bei rekomendacijos, kurios bent kiek apsaugotų nežinančius tikinčiuosius.

Būsiu kategoriškas (nepykit atsiprašau iš anksto). Kas konkrečiai ? Negalima kalbėti kad kažkas neteisinga, netinkama minint tik bendras abstrakčias frazes. Kas konkrečiai, kurie Ignaciškų pratybų elementai ? Pagaliau iš kur garantija, kad pakeitimai nedaromi ... Kitas momentas, negražu, nemandagu, netaktiška kalbėti tiek apie Ignaco dvasines pratybas, tiek karmelišką tylos maldą ar kitą dvasingumo praktiką jos nepažįstant t. y. pačiam nedalyvavus pratybose, praktikose ir pan.


Pilgrim, mes apie tuos "įsivaizduok", kuriais prasideda daugelis Ignaco pratybų punktų, jau tiek šnekėjome, tad nežinau, kur tu įžvelgi kažkokį neteisingumą ar nemandagumą... o tam, kad žinoti, kad kažkas yra negerai, nebūtina juk išbandyti, ar ne? O kas dėl svajojimo patirties, tai beveik visą savo tiek pasaulietinį, tiek dvasinį gyvenimą praleidau svajonėse, tad tikrai kažką apie tai žinau...

Citata iš: Pilgrim  vasario 21, 2014, 07:39:51
Dvasingumo neišmokstama vien iš knygų. Argumentai"viena bobutė teologė pasakė" netinka.


Mes kalbame apie "vienas Bažnyčios tėvas pasakė", tad vėl gi, nežinau kur tu bobutes pamatei...  :no-no:

Pilgrim, bet žinai, kur yra didžiausias pavojus? Štai čia:

Citata iš: Pilgrim  vasario 21, 2014, 07:39:51
Turi būti teisingas širdies nusiteikimas, kūno padėtis ir сведение ума в сердце. Va čia сведение ума в сердце būna patirčių kurios klaidina žmogų ir labai daug tam įtakos turi pojūčiai, vaizduotė, jausmai. Todėl iki to momento kol pradėsi atpažinti kur yra Dvasios veikimas, o kur vaizduotės žaismas rekomenduojama tiesiog išjungti vaizduotę.


Toks Jėzaus maldos apibūdinimas yra, tiesą pasakius, labai pavojingas. Jei skaitei pravoslavų Širdies maldos meistrus, turėjai ten rasti dažnai pabrėžiamą dalyką - net negalvok apie "nukreipimą į širdį" ar kvėpavimą, tai yra tiems, kurie ilgus metus praktikavę Jėzaus maldą ir vedami patyrusio dvasinio vedlio... čia kalbame pagrinde apie vienuolius. Paprastiems žmonės tai yra tikriausias kelias į apsižavėjimą. Juk koks yra pagrindinis Jėzaus maldos tikslas - apgailėti, apverkti savo nuodėmes, prašyti Dievo pasigailėjimo.... o mes, panašiai kaip rytų religijų atstovai bandome "prisitraukti" Dievo malonę specialia maldos technika? Tiek man, tiek tau, tiek visiems mums reikia vienintelės technikos - sugrudusios ir atgailaujančios širdies... be reikiamos patirties tas "širdies nusiteikimas" ir liks tik technika.

Bet ne, mes visi norime būti dvasios olimpiečiai, mes norime imti ir keliais žingsniais užšokti ant kalno viršūnės... Mes norime "užsukti maldos variklį" ir džiaugtis malonės medumi, mes norime savo mintimis praskrosti visatą nuo dangaus iki pragaro ir atgal... tai tikrai nėra tradicinis dvasingumas, o jei kažkas tokių dalykų moko, tuomet jie patys ir valgys karčius to mokslo vaisius.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 21, 2014, 15:52:43
Citata iš: Tomas M.  vasario 21, 2014, 15:12:16

Mes kalbame apie "vienas Bažnyčios tėvas pasakė", tad vėl gi, nežinau kur tu bobutes pamatei...  :no-no:

(...)

Bet ne, mes visi norime būti dvasios olimpiečiai, mes norime imti ir keliais žingsniais užšokti ant kalno viršūnės... Mes norime "užsukti maldos variklį" ir džiaugtis malonės medumi, mes norime savo mintimis praskrosti visatą nuo dangaus iki pragaro ir atgal... tai tikrai nėra tradicinis dvasingumas, o jei kažkas tokių dalykų moko, tuomet jie patys ir valgys karčius to mokslo vaisius.


Bent jau aš to tikrai nenoriu. O jei mes esam tie paprasti nepatyrėliai, tai kaip galim teisti patyrusius ir maldos viršūnėje pabuvusius? Gal jų raštai skirti tokiems patiems kaip jie, o patirtys - tik tam, kad kitas į tokią viršūnę užkopęs galėtų ten rasti jau kopusio brolio "vėliavėlę". Čia kaip pirmokas kritikuotų mokslininką, kažkas panašaus...

Ir kodėl tu, Tomai, taip vengi pasigilinti į katalikų šventųjų raštus?

Jau esu anksčiau šią citatą rašius - šv. Kryžiaus Jonas kalba taip: Kad pasiektum pasitenkinimą viskuo, netrokšk pasitenkinimo iš nieko, kad įgytum viską, netrokšk nieko turėti, kad taptum viskuo, netrokšk būti niekas, kad pažintum viską, netrokšk nieko žinoti, kad pasiektum tikriausią pasitenkinimą, turi eiti nesimėgavimo keliu, kad pažintum tai, ko nepažįsti, turi eiti nežinojimo keliu, kad įgytum tai, ko neturi, turi eiti neturėjimo keliu.

Čia panašiai kaip šv. Augustino mylėk ir daryk ką nori...

Bet ortodoksai ir Augustiną kritikuoja. Tik ar kritika nėra tos pačios puikybės viena iš formų? :-\
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 21, 2014, 16:50:37
šiek tiek įdomi situacija  :-\
Tomai,
prisilaikau nuomonės, kad kalbėti apie tai kas blogai galima tik tai pabandžius.
Pasikartosiu dvasinės pratybos ar rekolekcijos nėra pažįstamos iš knygų, jose reikia būti,
jose reikia išgyventi Dievo patirtį.
Ignaco pratybas šiek tiek žinau ... ir iš patirties, ir iš vidaus ...
Todėl ir labai norisi konkretumo ... o jei kas ir pasikonsultuoti man nėra toli  :)
Svajoti nėra blogai ... tik reikia žinoti kur ir kaip tai nukreipti tinkama linkme.
... melskimės, kad sutiktume, gerus dvasios tėvus arba netgi tiksliau, kad gautume tokią dovaną ...
Jėzaus malda ... panaši situacija.
Apskritai pradžioje praktikuojant Jėzaus maldą galima skaityti tik tai ką nurodo dvasios tėvas ir tai dažniausiai
būna tam tikros Filiokalijos vietos. Ne visi hesichastai tapatina kvėpavimą ir širdies nukreipimą. Tai skirtingi dalykai. Širdis palaipsniui tiesiog Dvasios veikimu tampa centru ir protas tik paklūsta jai.
Rusų ortodoksai ir Atono senoliai turi šiek tiek kitokius požiūrius į Jėzaus maldos praktiką. Atone jie šiek tiek kitaip ...
Silvija teisingai sako. Paskaitykim savus Širdies meistrus šv. Teresę Avilietę, šv. Joną nuo Kryžiaus
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 21, 2014, 18:34:14
Aš tai nesu labai patyręs, todėl nesu skaitęs Kryžiaus Jono raštų. Šiek tiek domėjausi Ignaco Lojolos dvasinėmis pratybomis; buvau nusipirkęs knygelę, kur reikia perkaityti vieną skyrelį per dieną.
Rezultatai: pradžioje suintensyvėjusi malda. Kai baigiau skaityti tą knygelę, praėjus kiek laiko prasidėjo erotinės fantazijos maldos metu ...

Paskutiniu metu skaičiau Ignatijaus Brenčianino ir Joano Laiptininko patarimus.
Rezultatai: maldos prasmės suvokimas/apibrėžimas; atsparumas įvairiems negatyviems įvykiams gyvenime; susigaudymas savo pojūčiuose. Kadangi jų patarimo esmė - dėmesingumas maldoje ir gyvenime, labai padeda darbe, kur reikia sukapti dėmesį.
Neigiami rezultatai: emocijų užspaudimas ir iš to kylantis nuovargis ir vangumas. Sprendimas - šlovinimas :) .

Suprantu, kad yra ir kitų maldos būdų ir mokyklų, bet nežinau ar reikia viską po truputį išbandyti, ar geriau vieną būdą gerai pažinti ir suprasti..
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 22, 2014, 03:18:24
Kukuli, jei supranti angliškai, yra labai geri Evagrius Ponticus tekstai apie tai, kaip puola blogis maldos metu:

http://www.ldysinger.com/evagrius/03_Prayer/00a_start.htm

Evagrius taip pat daug dėmesio skiria įvairiems įspėjimams dėl bandymo įsivaizduoti maldos metu. Neturiu laiko vertimui, tai tik pacituosiu kun. R. Dulskio straipsnį, o prieš tai įdėtoje nuorodoje yra visi jo patarimai apie maldą. Silvija, kadangi Evagrius Ponticus gyveno IV a., priskiriu jį prie katalikų autorių ;)

CitataPROTO ARBA DVASIOS HESYCHIJA

,,Dievo neįmanoma aprėpti protu; jei tai būtų įmanoma, jis nebūtų Dievas" 33, - pabrėžia Evagrijus Pontikas. Proto hesychija yra visų ankstesnių hesychijos pakopų viršūnė ir tikslas. Protas, idant galėtų melstis tikrąja arba grynąja malda, ne tik privalo būti laisvas nuo piktų bei tuščių minčių, bet ir turi atsisakyti įvairių žmogiškų Dievo vaizdinių ir savo subjektyvių sampratų, kurie užstotų tiesų ir tiesioginį ryšį su gyvuoju Dievu. Rusų teologas Pavelas Florenskis (1882-1937) pažymi, kad žmogus vien protu norėdamas suvokti Švenčiausiąją Trejybę, turėtų paneigti jos begalybę ir didingumą. Protinis Dievo suvokimas visuomet yra ribotas, nepasiekiantis dieviškumo pilnatvės 34.

Žmogiški vaizdiniai ir žmogiški mintijimai apie Dievą yra iš esmės geri ir neišvengiami ankstesnėse maldos gyvenimo pakopose. Tačiau žengiant į tikrąją maldą, jie tampa kliūtimi Dievo malonei veikti. Besimeldžiantysis turi jų atsisakyti, kad jo prote ir širdyje atsirastų 'vietos' veikti Šventajai Dvasiai. ,,Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais" (Rom 8, 26). ,,Maldos esmė - tai stovėti Dievo akivaizdoje su Dvasia širdyje ir nesiliaujant, nepertraukiamai, dieną ir naktį, taip prieš jį stovėti ligi gyvenimo pabaigos", - sako vyskupas Teofanas Atsiskyrėlis (1815--1894)35. Ši maldos kaip stovėjimo Dievo akivaizdoje dinamika gali būti nusakyta Jono Krikštytojo žodžiais: ,,Jam skirta augti, o man mažėti" (Jn 3, 30). Vis labiau sieloje bei prote įsivyraujant nutilimui ir vis mažiau maldoje reiškiantis žmogaus prigimčiai, atsiveriama nežodiniam Dievo kalbėjimui ir Jo veikimui.

Dievas, sukūręs žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą, veikia mumyse Šventosios Dvasios įkvėpimais ir raginimais. Žmogaus maldos gyvenimo uždavinys - įsisąmoninti šį Šventosios Dvasios veikimą ir sąmoningai jį priimti. Bizantinės Šv. Mišių liturgijos pradžioje diakonas prieina prie kunigo ir taria psalmės žodžiais: ,,Jau metas veikti Viešpačiui" (Ps 119, 126). Taip išreiškiama krikščionio laikysenos esmė ne tik Šv. Mišių metu, bet ir maldos laikysena apskritai 36. Su visas žemiškas kategorijas pranokstančiu Dievu sueiti į intymų kontaktą galima tik pasiekus visišką vidinę tylą. Grynojoje maldoje nebelieka prasmės tarti kokius nors žodžius arba pateikti vienokius ar kitokius prašymus.

...

Susilaikymas nuo nereikalingų kalbų bei vidinis minčių tylėjimas sudaro sąlygas įžengti į širdį nuolatiniam Dievo atminimui. Tačiau visų minčių atmetimu pasiekta vidinė tuštuma būtų netgi pavojinga, nes į ją vėl imtų skverbtis neprasmingi arba pikti vaizdiniai ir mintys. Žmogui iškiltų pavojus įkristi į vidinį kalbėjimą, beprasmį ir žalingą užsiėmimą savo paties mintimis. Todėl pasiekęs vidinę tuštumą, žmogus į savo protą bei širdį turi įsileisti Dievo atminimą.

Diadochas rekomenduoja nuolatinę Kristaus vardo, t.y. Jo asmens, kontempliaciją širdies gelmėje. Šis nesiliaująs Jėzaus asmens atminimas veda žmogų į didį ir nuostabų sielos paprastumą, kuris jį glaudžiai sujungia su Kūrėju. Nesiliaujanti Kristaus asmens kontempliacija yra ne tik žmogaus pastangų, bet ir Šventosios Dvasios veikimo rezultatas. Dievo Dvasia teikia ir palaiko minėtąjį sielos paprastumą. Ji moko maldininką, kaip motina - kūdikį, kuris pradžioje vapena neaiškius skiemenis, kol pagaliau aiškiai ištaria 'tėti'. Ko motina vaiką išmoko per kalbą, tai Šventoji Dvasia įskiepija besimeldžiančiajam 'neišsakomais atodūsiais' (Rom 8, 26) širdies slaptoje.
~ kun. ROMUALDAS DULSKIS - TRYS HESYCHIJOS PAKOPOS, VEDANČIOS Į AUTENTIŠKĄ KRIKŠČIONIŠKOJO MALDINGUMO KOKYBĘ (http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367154370209/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content)


Dar keletas susijusių kun. Romualdo Dulskio straipsnių:

Kun. Romualdas Dulskis. Maldos teologija ir pašaukimai (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-01-12-kun-romualdas-dulskis-maldos-teologija-ir-pasaukimai/8851) - Vakarų maldos mokykla susitinka su Rytų.

KRIKŠČIONIŠKOSIOS SIRIJOS MISTIKA: SHAFYUT LEBBA IR VIDINĖ QURBANA (http://litlogos.eu/L68/Logos68_083_094_Dulskis.pdf)

HESYCHAZMO IDĖJOS-V. ANDRIEJAUS RUBLIOVO KŪRYBOJE (http://litlogos.eu/L51/logos51_dulskis_126_142.pdf)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 23, 2014, 17:38:09
Ačiū už nuorodas. Šitos srity gilintis ir gilintis ...

Kitas klausimas susijęs su šia tema:
Ar netikintieji nepasibjauri tikinčiaisiais būtent dėl apsižavėjimo atvejų?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 24, 2014, 05:53:00
Ortodoksai kalbėdami apie Jėzaus maldą nesako melstis, bet kurti maldą,
не молиться, а творить молитву
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 24, 2014, 07:35:20
Citata iš: Pilgrim  vasario 24, 2014, 05:53:00
Ortodoksai kalbėdami apie Jėzaus maldą nesako melstis, bet kurti maldą,
не молиться, а творить молитву


Ką tai reiškia? Kaip suprast "kurti maldą" ?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 24, 2014, 09:24:31
Taip, kaip kompozitorius kuria simfoniją, kaip dailininkas piešia paveikslą, kaip šokėjas scenoje šoka, taip maldininkas kuria maldą  :)
malda tai tavo kūrinys Kūrėjui, kūrinys padovanotas Kūrėjui
Malda tai kūrinys ... tiesiog pamąstyk kuo toks maldos suvokimas ypatingas
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 24, 2014, 10:59:39
Tai čia tik suvokimas, ar kažkoks specialus maldos būdas?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 24, 2014, 11:08:34
Ne tai nėra kažkoks ypatingas būdas,
tik nuostata, kad malda tai kūryba
ir meldžiantis mes kuriame
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 25, 2014, 11:15:03
Mano apsižavėjimas atsivertimo pradžioje pasireikšdavo taip:

- visi kurie rengiasi tamsiomis spalvomis atrodė nedvasingi ir blogio mylėtojai;
- visi nereligingi atrodė pikti ir blogi;
- jaučiausi išskirtinis ir geresnis už kitus.

Vėlesniuose etapuose mano puikybė pasireikšdavo taip:

- nuolat sau kritikuodavau žmonių elgesį bažnyčioje;
- visi darbai man atrodė per prasti Man.

Šiuo metu man atrodo, kad aš rašau geriausius postus visuose forumuose   :ashamed: ;D
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 25, 2014, 12:52:12
 :D ačiū už atvirumą, kukuli, pažįstama ir man tai.

Pamenu vienoj piligriminėj kelionėj apgyvendino mus kalno šlaite stovinčiam kelių aukštų name. Vieniems teko antžeminiame aukšte gyventi, kitiem - cokoliniame ir netgi rūsio tipo. Buvo geras laikas, pamenu, skraidžiau padebesiais :), man atrodė, kad nei vienas nėra taip malonėmis apdovanotas kaip aš...

Kartą sutikus pažįstamą paklausiau jos "kur tu gyveni?", ji atsakė - "rūsy, o kur tu?" "O aš - pusrūsyje", - atsakiau ir tą pačią sekundę supratau, kad Dievas šypsosi: "štai kaip tau dar toli iki Dangaus" :) Kaip mat išgaravo visa puikybė ir susipratau kas esu. Taip pat buvo nuostabu, kad ir tos pačios dienos katechezėje apie tai (tokio tipo puikybę) buvome perspėti.




O dabar dėl maldų. Šiaip jau kiek esu susidūrus, jos mus "pasigauna" pačios (patiko Pilgrim išsireiškimas  O:-)), nes esame skirtingų tipų žmonės, todėl ir meldžiamės skirtingai. Tas kas yra sava realistui, bus sunku menininkui, intelektualas rinksis mąstomają maldą, o laisva asmenybė mėgs melstis spontaniškai kurdama. Negaliu dabar įkelti šaltinio, kur apie tai konkrečiau skaičiau (man kol kas su technika problemos). Sakyčiau, gal didesnėje rizikos zonoje, kas link visokiu pavojingų vizijų matymo, atsiduria lakią vaizduotę turintys :-\
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 25, 2014, 18:12:58
Nu jooo ...   :)
Silvija, apskritai galiu paliudyti is savo patirties. Jezaus malda pati susirado, kitaip negaliu pasakyti.  ::) Pirmiausia atejo tekstai apie pacia malda, kaip melstis, kada melstis, kokia tai malda, bet  :(... niekur neparasytas pats tekstas maldos. Vis skaitau visokius praktinius dalykus,  :-\ taciau pacios maldos nerandu  :'( ... ir taip tesiasi keleta menesiu. Kol viena karta viename vaizdo siuzete isgirstu kazkokia tai malda, kuri is karto prilimpa ir pakabina  ;) taciau niekas nepasako kas per malda, bet ji niekaip man nuo liezuvio galo nepabega  :) taip vel tesiasi pora savaiciu ir tada pagaliau randu teksta Jezaus maldos  :celebrate: ... pasirodo  :swoon: as ji jau zinau.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 26, 2014, 04:45:43
Citata iš: Silvija  vasario 25, 2014, 12:52:12... gal didesnėje rizikos zonoje, kas link visokiu pavojingų vizijų matymo, atsiduria lakią vaizduotę turintys :-\
kaip sakoma viename anekdote, kai vėlyvą vakarą moteriškė eina per kapines viena ir pamato žmogaus siluetą, apsidžiaugia, prieina, pakalbina, džiaugiasi, jog sutikusi kitą žmogų, nes labi bijanti vaiduoklių, o šis atsako: ,,o ko mūsų bijoti?"  ;D

Taigi, ko bijoti tų vizijų? Atvirai kalbant, esu matęs tų vizijų tiek daug ir tokių įvairių, kad jeigu kam būčiau viską pasakojęs, senai durnyne uždarytas sėdėčiau. Kaip mane mokė kunigai universitete, apreiškimai būna privataus ir viešo pobūdžio. Tai dažniausi ir yra tie privatūs apreiškimai. Nuo jų tikrai lengva į puikybę pasinešti ir ne tik į "prelest" bet ir apskritai su žmonėmis nebebendrauti, nes jie (kiti žmonės) to nežino, ką pats esi patyręs.

Va taip šėtonas ir gaudo po vieną žmones į nuodėmės tinklą. Bet mūsų Viešpats yra tikrai Visagalis! Jis ir iš pragaro vartų ištraukia, nekalbant apie pasinešimą į "prelest". Viešpats leidžia žmones gundyti ir netgi suvilioti, būti apsėstam, šėtonui leidžia žmogų "paturėti", kad vėliau galėtų stebuklingu ir vien tik Jam žinomu keliu išgelbėti žmogaus sielą. Akivaizdžiausias to pavyzdys - geraziečio apsėstojo išlaisvinimas (žr. Lk.8,26-39).
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 26, 2014, 05:40:39
Geras anekdotas :D

Vis dėlto ar ne per greiti mes garantuoti net ir tai, kad mūsų tikėjimas toks tvirtas, jog jau nebesame blogio įtakos zonoje? Jei taip būtų, mes kalnus kilnotume, darytume stebuklus ir vaikščiotume vandens paviršiumi. Bet kai apsidairai - gyvename lyg ir netobulam pasaulyje, tai kurgi tie šimtaprocentiniai tikintys?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 26, 2014, 06:43:32
Turbut problema tame, kad mes visi, gave tikejimo malone ( atsiprasau, prie sito kompo lietuvisku raidziu ner ), jau jauciames tobuli. O is tikruju viduje juk likome tokie kokie buvom. Vadinasi su tikejimo malone turime keistis visa likusi gyvenima.

Pamenu esu dalyvaves tokioje gyvoje diskusijoje, kad "kodel kai tu esi tikintis zmogus, jautiesi laimingas tikejimu, bet nemoki kitu zmoniu 'apkresti' tuo tikejimu". Po to nuskambejo tokia fraze, "is zmongaus tikejimas turi sviesti". 

O kodel pvz. as nesvieciu??? Turbut todel, kad daznai pagaunu save niekinant kitus zmones, sunkiai atleidziu 'izeidimus', pavydziu kai kitam geriau nei man, gedijuosi bendrauti su atstumtaisiais, jauciuosi 'per protingas' bendrauti su vaikais ir t.t. ir pan.
Tai nors ir turiu tikejimo malone, bet visos tos blogybes, kurios buvo pries itikint pas mane, taip ir liko, o ypac puikybe, kuri kaip tik nesumazejo, bet dar ir padidejo, po to kai gavau tikejimo malone.

Apsigavimas ir yra tai, kad jausdamas malones jega, ja priimu su puikybe ir veliau pradedu nebepastebeti savo trukumu, o del visu nesekmiu kaltinu aplinka ir aplinkinius zmones. Tokiu budu apgaulingai pradedu manyti esas sventas, o likes pasaulis nevertas kad su juo as toks sventas bendrauciau.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė vasario 26, 2014, 07:24:46
Citata iš: kukulis  vasario 21, 2014, 18:34:14
Aš tai nesu labai patyręs, todėl nesu skaitęs Kryžiaus Jono raštų. 


Manau, kad tokia menka savivertė - taip pat yra tam tikros rūšies "religinė puikybė". O šv. Kryžiaus Jonas tikrai vertas mūsų visų dėmesio, juolab, kad ką tik išėjo pirma jo knyga "Kopimas į Karmelio kalną" lietuviškai, kur sudėta daug visko :-) ir štai čia jos pristatymas, įrašytas per knygų mugę (kalba sesuo karmelitė Teresė, P. Kimbrys, V. Ališauskas, E. Kelmickas, V. Mackela)
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=44281
verta paklausyti ir būti truputį drąsesniems :-)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 26, 2014, 09:28:11
Kukuli, gerai yra tai, kad tu pats visus tuos savo trūkumus savyje pastebi ir nevengi to pripažinti viešai. Tai kaip ir atlieki viešą išpažintį, kas tave patį apvalo iš vidaus ir keičia. O mes galim pasimelsti už tave, kad Viešpats Jėzus apšviestų tavo tikėjimo kelią ir išgrynintų tavo mintis  [-O<

Jokūbo 5:16 Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. ...

Tokių ir panašių jausmų turi kievienas žmogus.  ;)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 26, 2014, 09:57:07
Čia dar diskutavote apie maldos būdus. Patarčiau paskaityti "TOBULOS MALDOS KELIAS". Tai darbas, parašytas XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje
vienuolio arkivyskupo Antonijaus, kuris dalijasi savo asmenine patirtimi apie nuolatinės tobulos maldos etapus ir gyvenimą dvasinio tobulėjimo link.

Yra etapai, kuriuos tikri maldininkai pereina:
1. ŽODINĖ MALDA
2. PROTU KURIAMA MALDA
3. PROTU IR ŠIRDIMI KURIAMA MALDA
4. PROTO IR ŠIRDIES SAVAIMINĖ MALDA
5. PROTO IR ŠIRDIES TYRA MALDA
6. REGIMOJI MALDA

Apie kievieną iš jų aprašoma smulkiau knygoje.

Nors knygoje kalbama būtent apie konkrečią maldą į Jėzų ir gana tokius drąstiškus jos meldimosi būdus, kaip antai šioje ištraukėlėje:

Prie rytinės ir vakarinės maldų, skaitomų iš maldaknygės,
galima pridėti po penkias šimtines maldų į Jėzų. Melstis pagal
galimybę reikia dėmesingai. Daryk taip: prieš maldą padaryk
trisdešimt tris nusilenkimus iki žemės, o kai pradėsi melstis
malda į Jėzų, po kiekvieno šimto dar padaryk po tris žemus
nusilenkimus, o po kiekvienos dešimties maldų - vieną
nusilenkimą iki juosmens. Pabaigęs visą rytinę arba vakarinę
maldą, vėl nusilenk iki žemės trisdešimt tris kartus. Jeigu jėgos
silpnos, nusilenkimų galima nedaryti arba juos galima pakeisti
nusilenkimais iki juosmens, arba paprasčiausiai persižegnoti ir
dėmesingai tariant žodžius be suglumimo ramiai tęsti maldą.
Prieš šventes ar per šventes nusilenkimus iki žemės taip pat
galima pakeisti nusilenkimais iki juosmens.
Jeigu kils poreikis, prie penkių šimtų maldų galima pridėti dar
vieną, dvi, tris, keturias arba penkias šimtines maldų į Jėzų, o iš
maldaknygės skaityti mažiau. Galima kalbėti po tūkstantį maldų
į Jėzų ryte ir vakare. Jeigu pajuntamas noras melstis dar
daugiau, maldų galima dar pridėti, o skaitomas iš maldaknygės
- dar labiau sumažinti. Jeigu vietoj rytinės ar vakarinės maldos
atsiras didelis noras melstis vien malda į Jėzų, tai šio noro
neatmesk. Rytines ir vakarines maldas skaityk tik iš
maldaknygės, o visa kita gali praleisti, kad tobulintųsi maldos į
Jėzų įgūdis.
Taip po truputį protas vis labiau susikaups ir įsitrauks į maldą.
Tarp rytinių ir vakarinių maldų visokeriopai stenkis neapleisti
maldos į Jėzų. Prie šito stenkis prisitaikyti, ieškok visokių
galimybių išvengti daugiažodžiavimo ir pagal tai atitinkamai
tvarkyk savo reikalus ir gyvenimą.


tačiau knygoje puikiai iliustruojama, kaip reikia melstis ir kaip save sukoncentruoti ir visiškai išmokti atsiduoti maldai. Manau, patarimai joje geri.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 26, 2014, 11:52:34
Matomai rytų senoliai gerai žinojo posakį, kad sveikame kūne - sveika siela. Štai pasimeldei, bet kartu ir gerai pasportavai :D
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 26, 2014, 12:08:19
Nu, gyvenant atsiskyrėlio gyvenimą, kur nors oloje ar tiesiog vienam trobelėje, gali sau lankstytis per dienų dienas. Bet gyvenant tarp žmonių, tai greitai gali pasinešti į puikybę, nes kiti pamanys kad išdurnėjai, o tu pats, atsakydamas tuo pačiu, manysi, jog jie yra durniai ir nieko nesupranta.
Pavyzdžiui savęs dabartinėje situacijoje niekaip neįsivaizduoju lankstantis iki žemės ar bent iki pusės, kai pabūti vienas pats paros bėgyje kone neturiu kada, nebent užsidaryčiau tualete ir ten lenkčiausi iki klozeto dangčio ir atgal pakol susivemčiau. Bet netgi ir tuomet būčiau gražiuoju ar piktuoju išprašytas užleisti patalpą, nes tas kabinetas tarp namiškių yra populiariausias.
Ir ką daryti tiems, kurie negali taip lankstytis? Jeigu kūnas nesveikas, tai vadinasi esi sielos ligonis?

Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 26, 2014, 12:23:33
Sigitai, nežinau kodėl, bet kam interpretuoti šventus dalykus su tokia pagieža?  :-\

Jei tą tekstą būčiau sukūręs aš, tuomet tvarkoje - kritikuokite, tyčiokitės, bet mes kalbame apie šventas sielas, kurios visą savo gyvenimą pašventė Kristui ir kurios dalijasi savo neįkainuojama patirtimi, o mes ją prilyginame klozetams ir susivėmimams... ar tau neatrodo, kad būtent tokia pozicija ir yra prelest pasireiškimas? Nes mes manome, kad galime teisti šventų žmonių raštus ir dar įvertinti...

Ir jei suprantame, kad pirmoje vietoje pamokymai skirti asketams, vietoje to, kad su nusižeminimu priimtume mokymą ir pagal savo situaciją pritaikytume, mes turime jį "pritempti" prie kažkokių komiškų variantų, paniekindami tai?

Niekas žmonių neverčia melstis taip ar kitaip... neturi sveikatos, ten pat senolis tau ir sako ką daryti, jei nėra jėgų, ar tu nepriskaitei iki tos vietos?

Eik į savo kambarėlį...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 26, 2014, 13:38:59
Na Tomai, nebūk toks griežtas Sigitui  :-\

Aš asmeniškai tikrai smarkiai juokiausi iš jūsų abiejų pasisakymų  ;D ;D O Sigito fantazija  ;D ;D  :thumbup: Turėkim gi biškiuką jumoro jausmą, žmonės mielieji.
Nors iš kitos pusės - atrodo juoktis būtų šventvagiška.   :-\ Jei rimčiau, tai stipri meilė Jėzui, mūsų Viešpačiui gali privesti ne tik iki lankstymosi 33 kartus iki pat žemės, bet nusiplakti save su spygliuota viela, kas anksčiau ir būdavo praktikuojama. Pas Joną Paulių II tarp jo daiktų rado ir savęs plakimo įrankį, kurį jis, kaip manoma naudodavo dažnai. Ir visa tai iš savęs sumenkinimo ir suvokimo, kad nesi vertas ir nebūsi vertas net Jėzaus batų raštelio ką ten atrišti ar surišti, bet ir jo rūbo skverno paliesti. ...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 26, 2014, 17:34:00
Visokios dvasinės pratybos ir patarimai yra skirti tam, kad padėtų žmogui nugalėti savo trūkumus, artėti prie Dievo ir t.t.

Paprastai patarimus duoda tie, kurie jau yra išbandę juos patys. Iš čia sekanti išvada - ne viskas kas tinka vienam, būtinai tiks ir kitam. Tai čia galioja ir lankstymamsi ir kitiems pratimams, kurie skirti asmeniškai vienam žmogui.

Vis dėl to yra bendri patarimai, kuriuos paprastai suformuodavo vienuolynų vyresnieji, kurie buvo vadovaujami ir po to vadovavo vienuolynams ilgus metus ir įgijo šiokios tokios patirtis. Pvz. paklusnumas, padedantis nugalėti puikybę; tylėjimas, padedantis nugalėti pyktį ir t.t.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 27, 2014, 03:51:05
Citata iš: Tomas M.  vasario 26, 2014, 12:23:33
Sigitai, nežinau kodėl, bet kam interpretuoti šventus dalykus su tokia pagieža?  :-\
...
Eik į savo kambarėlį...
Atsiprašau, tiesiog pamėginau įsivaizduoti, kaip turėčiau praktikuoti tą maldą dabartinėje savo situacijoje. Savo kambarėlio neturiu, džiaugiuos, jei galiu bent kampe vienas pabūti, pasimelsti kitems to nepastebint.  :ashamed: [-o<
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 27, 2014, 10:08:10
Negalima blaškytis tarp įvairių maldos būdų ir formų, negalima paskaityk - va šitą, dabar aną, va dar šitą ... Kas man iš to, kad aš žinosiu netgi atmintinai išmoksiu maldos etapus, maldos mokyklų įvairovę, bet nesimelsiu pats. Maldos kelias kiekvienam individualus ir nepakartojamas. Galim drąsiai pasakyti apie pašaukimą maldai. Kiekvienas turim savo pašaukimą vienokiam ar kitokiam maldos būdui, konkrečiai maldai. Dažnai per didelis informacijos srautas trukdo. Eik į save ... ir ieškok atsakymo širdyje. Kaip ? ... Atsakymą išgirsi širdyje. Pagaliau suraskim, man visai gražiai nuskamba, dvasios palydėtoją arba kitaip dvasios tėvą ar motiną.
Nepaskęskim informacijos gausybėje ... o eikim į tylą [-o<
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 27, 2014, 14:22:35
Praktikuoju maldą kalbų dovana. Ji praktiškai nekontroliuojama žmogaus. Būna ateina banga melstis, o būna ir neateina. Kai neateina, tada poteriauju.  :ashamed:
Tuo reikalu, į tą temą, noriu papasakoti vieno brolio Kristuje liudijimą. Tai įvyko kunigų seminarijoje, Lietuvoje. Keletas klerikų vienos konferencijos metu gavo dovaną melstis kalbomis. Ir, aišku, velnias čia pat juos sugundė į tą "prelest" puikybę. Vyskupas kviečiasi klierikiukus "ant kilimėlio" po vieną ir klausinėja apie tą kalbų dovaną. Prašė pademonstruoti tą dovaną, smalsavo, kas per malda tokia. Tuos, kurie vyskupui "pademonstravo" savo kalbų dovaną, išmetė iš seminarijos.
Va taip va būna gyvenime. ;)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 27, 2014, 14:24:04
Citata iš: Pilgrim  vasario 27, 2014, 10:08:10
... o eikim į tylą [-o<


...o tyloje ir gimsta ta vadinama 'prelest'. Kai per daug uzsisklendi savyje ir tyli tyli ir neaisku kokias mintis kultivuoji.  ::)

As manau, kad reikia zinoti, reikia susipazinti su ivairia informacija tam, kad galetum atsirinkti butent kas tinka tau. Kad galetume atskirti kur 'prelest', o kur ne. Jei nesidomesim, tai ir nezinosim nieko. Religinis isprusimas zmogui reikalingas, tik jis neturi trukdyti buti paprastu, nuolankiu, mylinciu zmogumi.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 27, 2014, 14:40:32
Skaičiau apie vieną rodos adventistą, kaip jis niekaip negavo kalbų dovanos. Visi juk kalbom meldėsi, o jis kaip kokia balta varna, matyt ir žmonės į jį kreivai žiūrėjo ir jis pats jautėsi atstumtas, kol galų gale vieną kartą jis pajuto, kaip kažkas į jį įėjo ir tuomet jis pradėjo kalbom melstis... o dar po to, katalikų kunigas turėjo pasidarbuoti egzorcizmu, kad tą vargšą išgelbėti, nes savi jau negalėjo niekuo padėti...  :-\

Atsargiai reikia su tom kalbom...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 27, 2014, 15:26:17
Kukulio duotoje nuorodoje is Wikipedia raso, kad pagal Sv. Ignaciju Brencianina, musiskiu kataliku sventuju, tokiu kaip:
Pranciskaus Asyziecio, Ignacijaus Lojolos, Tomo Kempiecio mistines patirtys ir vizijos prsikiriamos 'prelest' busenai. Sv. Tereses Avilietes rasiniai - 'prelest'.   :swoon: As asmeniskai tam pritarciau. Man kazkaip irgi nelimpa visos tos ju praktikos. Netgi dabar suabejojau ir Sv. Faustinos patirtimis....

Ortodoksu asketai kosntatuoja, kad yra keli budai issigydyti is 'prelest'. (Tarp kitko, gink Dieve, nieko pati nemokau, tik isverciu is anglu kalbos):
=Sventi sakramentai
=Nusizeminimas;
=Nuolankumas;
=Malda be pasaliniu minciu, ypatingai be Viespaties Jezaus Kristaus, angelu, rojaus ir t.t. isivaizdavimu. Kreipiant demesi i maldos zodzius
=Kitu, sventai gyvenanciu zmoniu maldos uz paklydusi asmeni
=Svento Rasto skaitymas
=Darbo terapija

Del meldimosi kalbomis, tai cia jau visiskas pabludimas ir ta labai protestantai praktikuoja. Maciau ir girdejau - atrodo kaip beprotnamyje. Galeciau teigti, kad tai apsedimas, dideles puikybes padarinys. Noras pasirodyti, pasipuikuoti pries kitus. Isivaizduoja, kad i juos ieina 'Sventoji Dvasia'. Viespatie apsaugok nuo tokiu 'dovanu'.  [-O<
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 27, 2014, 16:18:51
Citata iš: Augucka  vasario 27, 2014, 15:26:17
Del meldimosi kalbomis, tai cia jau visiskas pabludimas ...


Ar ne perdaug jau kategoriškai? Juk tai - Šventosios Dvasios dovanos! Jei jos buvo dalinamos pirmaisiais krikščionybės amžiais, tai kodėlgi negalėtų būti šiais laikais? Tai ar Šv. Dvasia nebedalina, ar mes nenorim jų priimti?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 27, 2014, 16:26:19
Sivija, mano manymu tokias dovanas gauna tik sventai gyvenantys zmones ir tik tam tikra dvasini svaruma pasieke zmones. O mes kas? Manau, kad mums dar toli iki to. Bet tikrai negincyju Sigito, nes tik jis pats zino.

Sigitui, manant kad turi dovana melstis kalbomis, reiktu padaryti taip, kaip raso cia:

CitataMetropolitan Anthony of Sourozh recalls that when he was young, he had an ability to read thoughts of other people. Once he asked God: "If this gift is not from You, dispel it". And this ability immediately disappeared.[30]It is very difficult for a conceited person to decline such gift, to consider oneself unworthy of receiving it and ask God to take the gift away.


Vertimas:
Metropolitas Antonijus is Suruzo prisimena, kad kai buvo jaunas, turejo gebejima skaityti kitu zmoniu mintis. Viena karta jis Dievo paklause: 'Jei si dovana ne is Taves, panaikink ja. Ir sis gebejimas staiga isnyko.
Ispuikusiam zmogui yra labia sunku paneigti tokia dovana, sunku manyti, kad esi nevertas jos gauti ir paprasyti Viespaties ja atimti.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 27, 2014, 16:29:09
Tai yra labai sena Šventosios Dvasios dovana, aprašyta Šventame Rašte. Ji yra praktikuojama kur kas seniau, nei Jėzaus malda (ta pravoslavų "gospodi pomiluj"). Būtent pagal kalbų dovaną pirmieji krikščionys suprasdavo, jgo Šventoji Dvasia nužengė ant įtikėjusių asmenų: ,,Paulius jiems uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti" (Apd.19,6); ,,Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti" (Apd.2,4). Apaštalas Paulius daug kur rašo apie kalbų dovaną: ,,Taigi, mano broliai, siekite pranašystės dovanos, tačiau nedrauskite kalbėti kalbomis" (1Kor.14,39). Jėzus Kristus, siųsdamas mokinius, kalbėjo apie tai: ,, Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks" (Mk.16,17-18).

O senoji gyvatė, tas melo tėvas, pamėgdžiotojas, jis irgi savo mokinius apdovanoja. Todėl apaštalas Jonas visada saviškiams sakė: ,,mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų" (1Jn.4,1).

Suprantu jūsų susirūpinimą. Yra labai paprastas metodas, kaip patikrinti, kokia dvasia tave skatina. Tas metodas užrašytas Šventajame Rašte: ,,nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: ,,Prakeiktas Jėzus!" Ir nė vienas negali ištarti: ,,JĖZUS YRA VIEŠPATS", jei Šventoji Dvasia nepaskatina" (1Kor.12,3). Todėl visų pirma maldoje tariu: "Jėzus Kristus yra Viešpats!" (žr. Fil.2,11). O jei manau, jog reikia, tai kartoju ilgesnį laiką. Tikrai padeda!

Kalbų dovana yra skirta asmeniniam santykiui su Jėzumi Kristumi užmegzti ir palaikyti. Ji augina tik asmeniškai, kaip apaštalas Paulius rašė, ji neskirta melstis esant kartu bendruomenei (žr 1Kor.14,19). O puikybė, ji niekur nedingsta, ar melsis savais žodžiais, ar kalbomis, ar rožinį, ar Jėzaus maldą ar litaniją kokią ar tiesiog poteriukus - velnias nuolatos slankioja aplink kaip riaumojantis liūtas (žr 1Pt.5,8), tik nesubudėk, išsykio kaip toj dainelėj gaunas: aš sapnuoju kad kakoju, atsibundu - akurat!  :ashamed:
Citata iš: Augucka  vasario 27, 2014, 16:26:19Metropolitas Antonijus is Suruzo prisimena, kad kai buvo jaunas, turejo gebejima skaityti kitu zmoniu mintis. Viena karta jis Dievo paklause: 'Jei si dovana ne is Taves, panaikink ja. Ir sis gebejimas staiga isnyko.
Ispuikusiam zmogui yra labia sunku paneigti tokia dovana, sunku manyti, kad esi nevertas jos gauti ir paprasyti Viespaties ja atimti.
Tiesą sakant, mes tikrai esame neverti. Tai yra absoliuti tiesa. Jeigu žinotumėme, kas iš tikrųjų įvyksta kiekvienų šventų Mišių metu, mes net arti bažnyčios pastato neprieitume! DIEVAS NORI MUMS DOVANOTI SAVE ir nori, kad mes jį priimtume, nors iš tikrųjų nesame verti. Dauguma žmonių būtent taip ir nutolsta nuo Dievo, nes šėtonas jiems parodo tikrą šventųjų Mišių vaizdą ir kad nesame verti jose dalyvauti ir jau garantuotai nesame verti priimti Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują (vienu ar abiem pavidalais).
Taigi, Dievas dovanoja save mums. Tas jo pasidovanojimas pasireiškia per konkrečias dovanas, kurios visos yra surašytos Šventąjame Rašte. Tokiu būdu Dievas save apriboja. Dievo laiškas savo išrinktajai tautai labai stipriai suvaržo patį Dievą, ne mus. Jeigu žmogus, apdovanotas kokia tai dovana, mato, jog tos dovanos nėra užrašytos Šventąjame Rašte, gali suprasti, jog jinai ne iš Dievo. Net jeigu žmogus šita dovana pasitarnauja kitų žmonių gėriui, bet apie tokią dovaną nėra užsiminta Šventąjame Rašte, iš karto reikia susirūpinti - iš kur ji?

Čia parašiau taip labai jau protestantiškai.  :-\
Katalikui reikia dar ir šventosios Tradicijos mokymą skaityti, studijuoti Bažnyčios mokymą ir savo turimas dovanas lyginti. Jeigu gaunasi koks nesuderinamumas - iš karto kreiptis pas kunigą.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 27, 2014, 17:07:35
Kas dėl katalikų šventųjų, ne dėl visų bet dėl dalies tikrai nebūčiau toks kategoriškas. Kaip jau minėjau, daugelio jų gyvenime buvo įvairūs etapai, bet pravoslavai dažniausiai ima tą epizodą, kuris patvirtintų jų teiginius.

Kiekvienas šventasis nebuvo visiškai šventas net ir pravoslavų tarpe. Jie ir patys rašo, kaip kažkokio šventojo veidas pradėjęs švytėti jo mirties valandą, o jis savo broliams kalbėjęs, kad jis kaip ir šėtonas vertas patekti į pragarą.

Kas dėl kalbų dovanų, tai nužengus Šventajai Dvasiai apaštalai pradėjo kalbėti įvairiomis kalbomis ir juos suprato šalia buvę įvairių tautų žmonės.

Kartoju dar kartą: suprato.

Ir dar kartą: suprato net ir tie ant kurių nebuvo nužengusi Šventoji Dvasia.

Išvada: kalbų dovana nėra vapėjimas, o aiškią prasmę turinti kalba.

P.S.
Citata
Metropolitas Antonijus is Suruzo prisimena, kad kai buvo jaunas, turejo gebejima skaityti kitu zmoniu mintis. Viena karta jis Dievo paklause: 'Jei si dovana ne is Taves, panaikink ja. Ir sis gebejimas staiga isnyko.


Aš prisilaikau pozicijos, kad velnias negali skaityti žmogaus minčių. Vadinasi jei minčių skaitymas ne iš Dievo, tuomet velnias tik apgaudinėja, kad skaitai mintis, tiesiog tau pumpuodamas savo prasmę apie tą žmogų.

Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 27, 2014, 18:11:50
Tai taip, kalbėjimas kalbomis yra Dievo dovana, bet mes turime neužmiršti, kad kalbėjimas kalbomis taip pat labai paplitęs ir tarp apsėstųjų...

Vienas dalykas, kai žmogus gauna tą dovaną "natūraliai", o kitas, kai turime situaciją - nemoki melstis kalbom, ateik, uždėsime tau rankas ant galvos ir išmoksi...

Ir panašiai, kaip Auguckos paminėtas pavyzdys, kaip suprantu rytų tradicijoje yra gana paplitusi nuostata, kad gavus dovaną, žmogus supranta savo nevertumą ir prašo Dievo tą dovaną pasiimti, o katalikai matomai vadovaujasi: "jei duoda - imk, jei muša - bėk!" ;) ;D

Aš tokį vieną labai neraminantį pavyzdėlį buvau radęs iš lietuvių charizmatikų gyvenimo, gal dar surasiu internete... jie ten linksmai dalijasi savo patirtimi, bet man beklausant tai ne juokinga, bet baisu buvo, nes ten žmonės ir šunim lojo ir k.t. ir viskas priimama, kaip Šv. Dvasios veikimas, o juk kaukimas gyvūnų balsais yra žinoma kaip apsėdimo ženklas...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 28, 2014, 03:39:38
Esu susitikęs su pora charizmatikų. Nuolankumo pas juos šioks toks trūkumas ..

Vieną pakritikavau kad chaltūrina (tipo nepataiko į natą ;) ) šlovindamas, tai dabar nesisveikina susitinkant. O kitą kartą žmogus pasigyrė esąs charizmatikas, ir tame pasijuto išdidumas, kuris šiaip yra geras dalykas, bet nežinau ... kažkaip tame išdidume pasirodė mažai  šilumos ...

Su pažįstamais tikinčiaisiais kartais tuos charizmatikus "patraukiam per dantį" kas taip pat yra nuodėmė .. bet labai jau knieti juos iš tų aukštybių numušt :D
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 28, 2014, 04:18:39
Citata iš: Tomas M.  vasario 27, 2014, 18:11:50
...kaip suprantu rytų tradicijoje yra gana paplitusi nuostata, kad gavus dovaną, žmogus supranta savo nevertumą ir prašo Dievo tą dovaną pasiimti, o katalikai matomai vadovaujasi: "jei duoda - imk, jei muša - bėk!" ;) ;D


Manau jei Dievas duoda, tai tikrai turėtum imti. Visa problema dvasių skyrime. Neimti iš Dievo dovanos nėra nuolankumas ar kažkokia kita dorybė, o atvirkščiai. Čia kaip ir iš žmonių. Dažnai uolusis asketas, įsijautęs į savęs apvalymo procesą, nori tik duoti kitam, bet kai kitas nori duoti jam, tai nepriima. Tad kai brolis pasilenks mums kojų nuplauti irgi sakysime: ne, aš nevertas? Tuo tarpu važinėsime į Mišias išsipuošę ir išsikvėpinę, brangiais minivenais... ar mus kas nors supras? Va štai ir susiduria modernūs laikai ir tradicija - kaip suderinti? :-\

Reikia vidinės klausos ir vidinio matymo, nes su kiekvienu dalyku gali tiek nupulti, tiek pasitarnauti Dangui. Ir nebūti kategoriškais kitų vertinime, nes niekad nežinai iki galo, kaip ten yra jo ryšyje su Dievu  :angel-2:
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 28, 2014, 04:38:37
Ačiū Dievui, kad užtenka proto savo asmeniniame monologe su Dievu Jo paprašyti, kad nesuteiktų man jokių tokių ar panašių dovanų, nes būdama dvasiškai silpna ir neišprususi nesugebėčiau atskirti nuo ko jos yra gautos. Tokia malda jau manyje seniai praktikuojama. Ir jei tik kyla koks keistas įtarimas, kad keisti įvykiai pradeda klostytis, o aš jau apie juos iš anksto nujaučiu, ar padidėja intuicija- iškart prašau Viešpaties šias dovanas sunaikinti. Kažkoks manyje yra savisaugos saugiklis.
Tiesa, atsivertimo pradžioje buvau gavusi dovaną, kuri tuo metu man atrodė esanti iš Dievo, ir dabar dar suku galvą nuo ko ji galėtų būti... Bet kaip minėjau, kad jaustis užtikrintai, geriau jau man tų dovanų nereikia. ::)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 28, 2014, 05:22:12
Himne meilei yra daug pasakyta ir apie Dvasios dovanas, ir apie jų naudojimą. Vienas momentas - kalbų dovana gali būti žmonėms suprantama, kukuli, bet gali būti ir vadinama angelų kalba, kurią supranta tik dangus. Kitas momentas - tos dovanos negali būti naudojamos be pačios Šventosios Dvasios, kas yra Pati Meilė.

Citata

1 Kor 13 Himnas meilei

0  (31 b) Aš trokštu jums nurodyti
dar prakilnesnį kelią:
1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. 9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. 10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. 12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.


Galbūt mes krypstam nuo temos, bet esmė tame ir yra, kad kai neturime tos Meilės, į kurią visi esame pašaukti, atsiranda pašalinis poveikis, vadinamas prelest :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 28, 2014, 05:25:11
Na, jei man Dievas neduotų savo dovanų, tai turbūt jau senai būčiau žlugęs ...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 28, 2014, 05:54:52
Blogiausia yra tai, kad kai tikintysis ima tikėtis ir tarsi kelti tam tikras savo sąlygas Dievui, neva, mainais aš noriu gauti kažkokių, ale dvasinių dovanų už savo tikėjimą. Kiekvienas savęs turime nuoširdžiai paklausti: ar aš sugebu mylėti nekeliant jokių sąlygų ir nieko nesitikint?

Kukulis sako, kad jei nebūtų gavęs dovanų iš Dievo, seniai būtų žlugęs. Tai yra sąlygų kėlimas. Tikėjimas su sąlygomis mainais gauti kažką iš Dievo. Kai tikiesi gauti, tuomet greitai prisistato nelaboji dvasia ir tai suteikia.

Iš Dievo gauna tas, kas turi tyrą širdį, nesuteptą puikybės, nesuteptą išdidumo ir tas, kas nieko nesitiki gauti. Tuomet Dievas pas tokį ateina, o ne pas tą, kuris kupinas troškimų ir puikybės.

Dievas myli mus be jokių sąlygų ir iš mūsų reikalauja to paties - mylėti besąlygiškai. Ar mes tai mokame? Ar mes mokame mylėti taip, kaip maži vaikai myli savo mamą, tėtį, močiutę, kuomet dar jų gyvenimas nesugadina ir neišmokina kelti sąlygų?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 28, 2014, 06:07:29
Nežinau.

Mano vaikai kelia sąlygas nuo pat gimimo ... kitaip nelabai ir įsivaizduoju. 

Jei nekeli sąlygų tai gal tau nieko ir nereikia iš Dievo?

Čia panašiai su ateistais: netikiu, nes neturiu tikėjimo dovanos. Atsakymas: tai jei tu jos nenori tai ir negauni.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 28, 2014, 06:10:31
CitataIngnaciškasis siekis ,,rasti Dievą visuose dalykuose" reiškia, kad kiekviena mūsų gyvenimo dalis gali vesti mus pas Dievą. James Martin, SJ knygoje ,,Jėzuitų vadovas (beveik) viskam" pasitelkiant suprantamus pavyzdžius, komiškas istorijas ir anekdotus iš herojiško ir įkvepiančio jėzuitų šventųjų ir eilinių kunigų bei brolių gyvenimo parodoma, kaip tai įmanoma. Jėzuitų vadovas (beveik) viskam paaiškina šiuolaikiniam žmogui šias šv. Ignaco įžvalgas ir atskleidžia, kaip darbo, meilės, kančios, sprendimų, maldos ir draugystės pasaulyje mes galime rasti Dievą ir Dievas gali rasti mus. Knygą netrukus išleis ,,Katalikų pasaulio leidiniai". Siūlome jos ištrauką.


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-02-26-james-martin-sj-sesi-keliai-pas-dieva/114510

Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 28, 2014, 06:23:15
Iš karto atsiprašau už tokį ilgą pasisakymą.  :ashamed: Kas tingite - neskaitykite.   ::)

Dėl kalbų dovanos yra ir toks liudijimas.
Kartą charizmatikas važiavo savo automobiliu vienas ir užėjo jam banga melstis kalbomis. Jis taip užsidegęs meldėsi, kad išsiblaškė dėmesys ir papuolė į avariją, bet nenustojo melstis. Tuo tarpu kiti iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę, o žmogus nenustojo meldęsis kalbomis. Ligoninėje jį paguldė šalia vieno sužeisto žydelio. Tas žydelis viską suprato savo gimtąja kalba, ką tas charizmatikas ten vapėjo ir įvyko stebuklas, jis atsivertė, įtikėjo Jėzų Kristų!
,,Lygiai kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas į kaulus motinos įsčiose, taip nežinai, kaip Dievas elgiasi Visatoje" (Koh.11,5). Viešpats teikia savo dovanas visiems. Jeigu bent minimaliausią santykį turi su Dievu, jau jis dovanoja savo dovanas. O minimaliausią santykį su Dievu turi netgi sukurtieji gyvūnai ir augalai. Tas minimaliausias santykis yra dievogarba savo būtimi, savimi pačiu. Toks Dievo garbinimas būdingas visiems, kas tik yra gyvas! Net ir ateistams ir skeptikams ir visiškiems bepročiams, psichinėms daržovėms. Ypatingai Dievo dovanos pasireiškia menišką sielą turintiems žmonėms. Per meninę saviraišką žmonės ima suprasti, jog yra kažkas daugiau, nei vien tai, ką mato ir jaučia tomis penkiomis kūno dimensijomis (rega, klausa, uoslė, skonio receptoriai, lietimas). Na, visiems yra žinoma išgirtoji moteriškoji intuicija. Tai irgi Dievo dovana!
Apskritai paėmus, ką žmogus turi, ko nebūtum gavęs iš Dievo? ,,ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs?" (1Kor.4,7b). Tad ar turime kuo didžiuotis? Kas kalba kalbomis - ne sau kalba, o Dievui, kas kalba rožančių - irgi ne sau kalba, o Dievui! Argi esama skirtumo tarp to, kuris kalba rožančių ir to, kuris kalba kalbomis? Jeigu abudu kalba ne sau, o Dievui? ??? Argi yra kuo girtis, jei abudu gavę iš to paties Dievo skirtingas dovanas? Jeigu abudu susitinka tose pačiose Jėzaus Kristaus Mišiose, net jei skirtinguose šio pasaulio kampuose. Ir charizmatikas ir tradicionalistas dalyvauja tose pačiose Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, šventose Mišiose ir abudu vienodai neverti priimti Kristaus Kūną ir Kraują, tai koks gi skirtumas tarp mūsų? Ar vis dar randame kuo girtis? gal kaip korintiečiai rasime skirtingus dvasios tėvus?
,,Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties. Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: ,,Aš esu Pauliaus", ,,aš - Apolo", ,,aš - Kefo", ,,o aš - Kristaus". Argi Kristus padalytas? nejaugi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? negi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti?" (1Kor.1;10,12-13). Jeigu esame skirtingos patirties ir skirtingo dvasinio vedimo, skirtingos maldos praktikos, tai gal ir Šventoji Dvasia vis kita?

Papasakosiu vieną istoriją.

Kartą vienas naujatikis ieškojo sau dvasios tėvo. Kažkas jam pasakė, jog ant aukšto kalno, uoloje, gyvena Dievo vyras (starec rusiškai), kuris jau daug kam yra padėjęs susigaudyti tikėjimo dalykuose. Susiruošęs iškeliavo. Ilgai klaidžiojo, klausinėdamas sutiktų žmonių, pakol sužinojo tikslią vietą. Vos pradėjęs kopti į tą kalną, iš tolo pamatė bėgomis nusileidžiantį žemyn ilgabarzdį senuką, kuris džiaugsmingai jį sutiko, apkabino, nusivedė į savo olą, pavaišino lauko žolelių arbata ir sudžiūvusia duona. Ilgai kalbėjosi, kartu meldėsi, pagyveno kurį laiką pas senolį ir, atėjus metui, išsiruošė jaunuolis atgal.
Praėjus kiek laiko vėl jam prireikė dvasinės pagalbos. Šįkart išgirdo apie miško žeminėje gyvenantį Dievo vyrą. Susiruošęs iškeliavo į taigą. Ilgai klajojo per neįžengiamus laukinės girios klampynes,pakol galiausiai rado miško tankmėje pasislėpusią ir vijokliais apaugusią žeminę. Išsekęs priėjo artyn - niekas nepasitinka, niekas nejuda, lyg ir nebūtų nieko... eina dar arčiau, beldžia į duris - niekas neatsako, jokio garso. Atidaro apsamanojusias neužrakintas žeminės duris ir mato viduje senolį, palinkusį prie nublukusios ir apkerpėjusios ikonos. Pasisveikino jaunuolis, o senolis tyli. Prisėdo šalia, laukia pakol pastebės. Pralaukęs porą valandų, pagaliau mato, senolis sujuda, atsitiesia ir pasisveikino su juo. Pasisvečiavęs kurį laiką jaunuolis susiruošė atgal. Bekeliaudamas mišku ir besvarstydamas apie tokius skirtingus Dievo vyrus, niekaip nesuprasdamas to skirtingumo, vieną naktį regi sapną: viena upe plaukia dvi valtys. Abi valtys pilnos angelų. Vienoje valtyje taigos senolis kontempliatyvioje maldoje ir angelai kartu su juo tyliai suklupę Viešpaties akivaizdoje, šlovina ir aukština Dievą. Kitoje valtyje kalno senolis džiugiai garbina Dievą, valtis gerai įsiūbuota, angelai valtyje linksmai šokdami šlovina ir aukština Dievą.
Citata iš: Augucka  vasario 28, 2014, 05:54:52... ar aš sugebu mylėti nekeliant jokių sąlygų ir nieko nesitikint?
... Ar mes mokame mylėti taip, kaip maži vaikai myli savo mamą, tėtį, močiutę, kuomet dar jų gyvenimas nesugadina ir neišmokina kelti sąlygų?
Taip, mes tikrai nemokame mylėti ta meile, kuria mus myli Dievas. Jeigu mes taip mokėtume mylėti, būtume dievais! Žmogiškoji prigimtis yra sugadinta, todėl nėra nei vieno žmogaus, kuris mylėtų besąlygiškai. jeigu toks žmogus ir yra, tai jis yra Jėzus Kristus, arba ypatingai apdovanotas Dievo, kaip Jėzaus Kristaus mama Marija. taigi, bet kuriuo atveju Dievas mus apdovanoja. Klausimas tik vienas - ar mes naudojame gautas iš Dievo dovanas tinkamai?
Sesė Kristuje Augucka galvoja, jog nėra Dievo apdovanota. Tai gali būti puikybės pasekmė, rusų vadinama 'prelest' (prašau nesupykti, tiesiog taip pagalvojau).
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija vasario 28, 2014, 06:39:08
Tikrai labai ilgas komentaras :), priėjau va šitą ir sustojau:

CitataYpatingai Dievo dovanos pasireiškia menišką sielą turintiems žmonėms


Manau, kad negalima taip teigti. Kaip skirtingi žmonės, taip skirtingos dovanos skirtingai dalijamos, nes visų jų reikia Bažnyčiai. O menininkai iš tiesų yra didesnės rizikos zonoje :-\
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 28, 2014, 06:59:49
Atsiprašau , o apie ką mes apskritai kalbamės  :-\
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 28, 2014, 07:06:07
Aš susilaikysiu nuo tolesnių komentarų, nes kiekvienas randa savo tiesą. Pasakysiu tik tiek, kad išmokti mylėti ir ypač išmokti mylėti besąlygiškai - turi būti kievieno žmogaus siekiamybė. Tai dvasinis kelias, grįstas ieškojimais ir bandymais. Tačiau išmokti mylėti nekeliant sąlygų yra įmanoma ir žmogui nereikia būti Dievu, norint to išmokti.

Labai neteisingai galvoja Sigitas, manydamas, kad Dievas manęs neapdovanojo. Aš esu tokia apdovanota, kad jūs net neįsivaizduojate.
Aš esu sveika, mano šeima visi sveiki. Man talentų ir gebėjimų netrūksta, stogą virš galvos turiu, ant stalo ką padėti turiu, apsirengti kuo - turiu. Tai pačios didžiausios dovanos. Be Dievo pagalbos visa tai neįmanoma. Todėl Sigitai, manau susidarei neteisingą nuomonę.  ;)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 28, 2014, 07:22:52
Dar tiesiai šviesiai pasakysiu, be jokių užuolankų. Tie, kurie įsivaizduoja esą gavę neva 'dvasines dovanas' patys neturėdami nė krislelio širdies tyrumo ir su išbujojusia puikybe savyje - esą apsižavėję arba kitaip sakant 'prelest' būsenoje.

Aš netaikau šito konkrečiai nei vienam forumo dalyviui. Tiesiog, tie, kas skaitys tai - forumo nariai ar pašaliniai asmenys, lai žino ir save labai gerai išsitiria prieš žavėdamiesi ir didžiuodamiesi savo gautomis 'dovanomis' nežinia iš kur.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim vasario 28, 2014, 07:30:49
Citata iš: Augucka  vasario 28, 2014, 07:06:07
Tačiau išmokti mylėti nekeliant sąlygų yra įmanoma ir žmogui nereikia būti Dievu, norint to išmokti.

:thumbup: šaunuolė, tikrai taip ... netgi beveik ereziją pasakysiu ... ir mokintis beveik nereikia  ;)  mes visi gimstame su gebėjimu mylėti ... tik dėl sumaišties esančios prigimtyje nemokame teisingai pasirinkti ... turime laisvės dovaną ir turime galimybę rinktis ... tik rinktis teisingai nepaprastai, nepaprastai sunku ... mes vieni neatpažįstame ... ir todėl turime prašyti Jo ... būk su manimi ... kaip dulkė prie sandalo, tik būk su ja, tik būk ...

Ir norėčiau visų paprašyti akimirkos pauzei tiesiog ... surasti ... netgi priversti save ... ir skirti laiko tik 10 min. bet pasinerti į šį siužetą ... jis jau buvo čia forume ... tačiau skirkim akimirką čia ir dabar ... nesvarbu, kad galbūt žinau, girdėjau tą kalbėjimą, bet išgirskime čia ir dabar dar kartą.
Šventoji Dvasia tegul prisiliečia prie mūsų, tik tiek ... kad būtume geresni, na truputėlį
http://www.youtube.com/watch?v=mgFf1BfUQGo

P. S. Ačiū Tau Augucka
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 28, 2014, 07:37:06
Citata iš: Augucka  vasario 28, 2014, 07:06:07... Labai neteisingai galvoja Sigitas, manydamas, kad Dievas manęs neapdovanojo. Aš esu tokia apdovanota, kad jūs net neįsivaizduojate. ...  Todėl Sigitai, manau susidarei neteisingą nuomonę.  ;)
Taip, sese Kristuje, taip! Nėra žmogaus, kuris nebūtų Dievo apdovanotas. Esama žmonių, kurie neigia tas dovanas ir jų nenaudoja, manydami, jog nenaudojant bus geriau (palyginimui Mt.25,14-29).
Kiekvienas mes asmeniškai duosime ataskaitą Dievui už savo veiklą ir savo išpuikimą. Yra labai gerai tokie va forumai, kur galime bendraudami su meile išsakyti savo nuomonę ir savo skausmus bei rūpesčius, nes jeigu mums nerūpi ir nemylime, tai ir nesistengiame nei pabarti nei pagirti vienas kito. Juk jeigu tikiesi, kad turės poveikį vienokia ar kitokia pedagoginė priemonė, tai ir taikai ją. Antraip kam bergždžiai gaišti laiką. Va taip va ir augame meilėje, pakantume bei nuolankume.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augucka vasario 28, 2014, 07:43:44
Šlovė Dievui, Viešpačiui Jėzui ir Šventajai Dvasiai per amžius amžinuosius už visas galimybes mokytis vieniems iš kitų!  :pentecostal:

Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas vasario 28, 2014, 07:48:59
Amen! Ateik Viešpatie Jėzau! Maranata!  :celebrate:
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis vasario 28, 2014, 08:12:45
Citata iš: Augucka  vasario 28, 2014, 07:06:07
Aš susilaikysiu nuo tolesnių komentarų,


O po to eina iš kart antras postas iš eilės ..  ;D  ;D  ;D  :thumbup:
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 28, 2014, 14:44:44
Spėju, kad kai kukulis sakė, kad negalėtų išgyventi be Dievo dovanų, jis turėjo omenyje Dievo malonę, kuri be abejo yra dovana, be kurios mes neišliktume krikščionimis, bet šiuo atveju mes kalbame apie kiek kitokias dovanas, gal labiau apibrėžtas.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. vasario 28, 2014, 15:24:27
Citata iš: Sigitas  vasario 27, 2014, 16:29:09
...Jeigu žinotumėme, kas iš tikrųjų įvyksta kiekvienų šventų Mišių metu, mes net arti bažnyčios pastato neprieitume! DIEVAS NORI MUMS DOVANOTI SAVE ir nori, kad mes jį priimtume, nors iš tikrųjų nesame verti. Dauguma žmonių būtent taip ir nutolsta nuo Dievo, nes šėtonas jiems parodo tikrą šventųjų Mišių vaizdą ir kad nesame verti jose dalyvauti ir jau garantuotai nesame verti priimti Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują (vienu ar abiem pavidalais).


Čia taip labai keistai parašyta  :-\ Sakyti, kad melo tėvas atskleidžia mums tikrąją Šv. Mišių prasmę tai yra ne tik, kad neteisinga, bet net pavojinga  :no-no: blogis niekada mums nepadės pažinti tikrosios mūsų išgelbėjimo prasmės ir didybės. Juk Šv. Mišių metu iš Kristaus šono trykšta Meilė, kuri net pačius neverčiausius nuplauna...

Šv. Tėvas Pijus yra pasakęs, kad jei žmonės žinotų, kas vyksta Šv. Mišiose, jie rizikuotų savo gyvybėmis, kad sudalyvautų bent vieną kartą...

Dar pratęsiant Silvijos mintį dėl neva meniškiems žmonėms labiau duodamų malonių, reikia prisiminti, kad meldimasis be intonacijos yra būtent ir skirtas tam, kad padėti žmogui suprasti, jog ne jo meniškumas ar išraiška jį gelbėja, net ne jo malda, bet tiktai Dievas.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas kovo 01, 2014, 04:55:04
Citata iš: Tomas M.  vasario 28, 2014, 15:24:27...  Sakyti, kad melo tėvas atskleidžia mums tikrąją Šv. Mišių prasmę tai yra ne tik, kad neteisinga, bet net pavojinga  :no-no: blogis niekada mums nepadės pažinti tikrosios mūsų išgelbėjimo prasmės ir didybės. Juk Šv. Mišių metu iš Kristaus šono trykšta Meilė, kuri net pačius neverčiausius nuplauna...
Taip, suklydau. Ten norėjau pasakyti, jog šėtonas įperša, kad nesame verti to, kas vyksta šventų Mišių metu. Tiesa tai, jog nesame verti, bet tai tėra tik dalelė tiesos, nes Dievas mums dovanoja save kiekvienų Mišių metu. Ir tas manymas, jog nesu vertas, yra religinės puikybės, vadinamos "prelest" pasireiškimas. Štai ką norėjau pasakyti, bet neišreiškiau teisingai minties iki galo.
Dievas mums sako: ,,būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas" (Kun.19,2b). O mes, žmoneliai, sakome: esu nusidėjėlis, nevertas... o Viešpats ir vėl sako: ,,man tad būsite šventi, nes aš, VIEŠPATS, esu šventas" (Kun.20,26a). Bet mes ir vėl murmame - nesu vertas, tikrai nesu šventas... Šventumas ir vertumas ateina ne iš mūsų pačių, bet iš Dievo noro. Va kaip brolis Kristuje Tomas M. kad rašė:
Citata... Dievo malonę, kuri be abejo yra dovana, be kurios mes neišliktume krikščionimis ...
Tik Dievo malonės dėka mes, būdami nusidėjėliai, esame pašventinami ir turime viltį tapti šventi tarp šventųjų; esame atpirkti ir išgelbėti, bet dar tebeganomi!

Išgirskime, kai Dievas mums sako: ,,taigi pašventinkite save ir būkite šventi, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas" (Kun.20,7).
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija kovo 21, 2014, 06:02:51
Pasirodo, net ir rinktiniai apaštalai buvo beįpuolą į apžavus, kai Jėzus juos pasikvietė su savimi į Atsimainymo įvykį. Šios dienos domininkonų meditacija (http://www.gaveniamieste.lt/) kaip tik kalba apie tai.

<...> Petras norėjo prailginti šią nenusakomą dvasinę patirtį, į kurią jie buvo panardinti kaip Jėzaus maldos, Jo ryšio su Tėvu liudininkai. Šis Petro noras lėmė tos patirties baigtį. Atsimainymo momentas buvo neišvengiamai trumpas - ketinimas prailginti nutraukė jį. Melsdamiesi galime būti pagauti žodžio, ypatingai gilios tylos. Atiduokime Dievui garbę už tokius momentus, tik niekada ,,neužsižaiskime" besotiškais tokių akimirkų ragavimais. Ir nė nemanykime, kad tai vieninteliai momentai, kuriuose Dievas mus lydi.

Jėzus kelerius metus su savo trimis mokiniais dalijosi kasdienybe, ir nuolatinis buvimas kartu maitino jų tikėjimą tiek pat, kiek ir išskirtinė Jėzaus atsimainymo patirtis ant kalno.<...>


Prieliest (apžavai) manau žmogaus sielai pavojingi tuo, kad sustoję ties maloniom patirtim ir atsisakę patirti Kryžiaus slėpinį, mes sakytume "Stop" savo kelyje į tikslą. Bet Jėzus nori vesti toliau...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis kovo 21, 2014, 07:29:20
Apaštalai irgi žmonės; bet dėl tų apžavų .. nesutikčiau, kad jiems tas terminas tinka. Man žodis "apsižavėjimas" atrodo labiau tinka parodyti didelį nusivažiavimą į šoną, o ne kasdienius smulkius kiekvieno krikščionio ar apaštalų nukrypimus. :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija kovo 21, 2014, 07:41:14
O aš pagalvojau, kad tai yra tas momentas, nuo kurio ir palinkstama "nusivažiuoti" ;)

Jėzus nepriekaištavo apaštalams ir juo labiau neįvardino to kaip nuodėmės. Jis tiesiog kaip Mokytojas mokė ties tuo neužsibūt. Atpažinti tokias akimirkas yra labai svarbu. Skaitydami šventuosius, kaip Teresėlę (kurią itin kritikuoja stačiatikiai), mes randame tai, kad ji "perlipo" per šią pagundą ir nuėjo toliau.

Su visom ydom ir nuodėmėm panašiai, ne tik su religine puikybe. Pavyzdžiui ką reiškia "mokėti gerti"? :) Jėzų fariziejai piktai vadino vyno gėrėju, bet ar tai reiškia, kad Jis ką nors darė blogai? Viskam yra vieta, metas ir ribos, kaip pasakytų liaudis :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis kovo 26, 2014, 05:47:46
Pagalvojau, gal į temą straipsnis apie perteklinį pasninkavimą: http://www.courthousenews.com/2014/03/12/66059.htm
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis gegužės 23, 2014, 04:44:19
Na, aš kaip visad prie savo senos dainelės grįžtu, o ji tokia: jeigu tikrai įtikėjęs žmogus atpuola, vadinasi čia suveikė apsižavėjimas arba puikybė.

Iš kažkada minėtų apsižavėjimo priežasčių, piktos muzikos klausymą priskirčiau prie nedėmesingumo, t.y. prie aplaidumo, taip pat ir prie puikybės ( kaip gi be jos ;) ).

Aplaidumas čia tame, kad darant smulkų nusižengimą prieš šventenybes, kadangi "tai nesvarbu", vėliau pradeda atrodyti "nebesvarbūs" ir didesni nusižengimai, po to dar didesni, ir žmogus jau nebejaučia kaip jo požiūris apsiverčia 180 laipsnių.

Puikybė čia pasireiškia tuo, kad mokyklose vyksta spaudimas, kad klausyti tam tikros muzikos yra "šaunu" o kažkokios kitokios jau "nebe šaunu". Klausimas: ar čia puikybė? Atsakymas gal toks: neveltui ortodoksai atskiria puikybę ir tuščiagarbiškumą, kaip atskiras ydas. Nors jos susiję, tačiau baimė, kad kiti apie tave pagalvos ne taip, arba gėdytis kitų, kad tu mėgsti/klausai kitokios muzikos nei kiti, ir  būtų tuščiagarbiškumas.
Tuo tarpu puikybė - jautimasis kad esi geresnis nei kiti.

Žodžiu pirmas ydos žingsnis: nesijausti blogesniu nei kiti (tuščiagarbiškumas), o vėliau jau antras žingsnis: atsiranda noras jaustis geresniu už kitus ( puikybė ).

---

Vis dėl to, manau, svarbiau yra dėmesingumo nepaisymas. Nes puikybė ir tuščiagarbiškumas yra tai - su kuo baisiai sunku kovoti ir šios ydos žmogų nugali taip, kad žmogus net apanka ir net nejaučia/nemato savo puikybės.

Tuo tarpu dėmesingumą galima vystyti valios pastangomis, o vulgarumą naikinti - atgailos sakramento pagalba. Vulgarumą identifikuoji, kai esi dėmesingas. Tuomet gėda prieš Dievą (Dievo baimė) kovoja prieš tuščiagarbiškumo "gėdą".

Kai Dievo baimė truputį nugali žmoguje esančią puikybę ir tuščiagarbiškumą, tai pirmas to laimėjimo požymis yra tas, kad žmogus po truputį pradeda gydytis iš savo aklumo, ir pradeda matyti savo puikybę.  Štai tada gali ir pats pradėti kažkiek kovoti prieš tą savo puikybę, kurią jau pradeda matyti :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis birželio 04, 2015, 05:49:31
Pastaruoju metu ( beveik pusmetį ;) ) tokia mintis sukasi galvoje:

Apsižavėjimas - neišvengiama situacija ypač naujai atvertusiems.

Sekantis naujai atsivertusiojo tikėjimo etapas paprastai būna "dvasinė naktis" arba "dykuma". Dvasinis palydėtojas pasakė, kad po atvertimo, maždaug po 3 ar po 5 metų, beveik neišvengiamai ateina "tikėjimo naktis" arba "dykuma".

Savo ruožtu darau tokią išvadą:
Dvasinė naktis - tai vaistas prieš žmogaus apsižavėjimą.

Nes jeigu Dievas atima (?), o gal labiau sulaiko savo malones, vadinasi tam yra priežastys; labai konkrečios ir svarbios priežastys.

Analogija būtų toks teiginys: "Dievas visiems ir visada trokšta laimės - tiek dvasinės tiek materialios. Ir gali bet kada kad ir šiuo momentu duoti visas materialias vertybes, bet to nedaro. Kodėl? Todėl kad jos žmogui pakenktų. Juk dažnai gyvenime pastebime, kad kol žmogus buvo vargšas, tai buvo normalus; o tik prakuto tik įgijo valdžią, tuoj užrietė nosį ir pasidarė su juo nebeįmanoma susikalbėti. Kitiems šiuo atveju išlenda visos "grožybės". Dėl godumo pinigams jis pradeda paminti moralines vertybes ir nustoja mylėti savo artimą".

Taip ir su geros savijautos ir pakylėjimo malonėmis - jeigu jos veda žmogų į puikybę " štai koks aš šventas, štai kiek aš turiu dvasinių dovanų, štai net ir regėjimus regius", tuomet tam žmogui turėtų būti sveika kurį laiką pabūti ir be tų dovanų, kad tuo laikotarpiu atsakytų į klausimą: "tai kas vis dėl to tikėjime ir gyvenime svarbiausia?"

Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Pilgrim birželio 04, 2015, 07:23:14
Aba Evagrijus pasakė: ,,Pašalinkite pagundas, ir niekas nebus išganytas."
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Kaštonas birželio 04, 2015, 10:35:31
"Savo ruožtu darau tokią išvadą:"
Išvadas galime daryti tik tada kai ten buvom.

Šiame forume yra nuorodos kurias įkėlė Silvija.
Jose papasakojama kas yra UŽSIDEGIMAS. Arba būti uždegtam. Liepsnoti.


Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis birželio 04, 2015, 10:50:32
Nebūčiau buvęs, tai ir nerašyčiau.

Man pačiam dabar 5 metai su trupučiu :)
Pats sunkumas turbūt jau praėjo.. dabar kai pagalvoju, tai antrą kartą visų pergyvenimų kaip pastaruosius dvejus metus, turbūt nebeištverčiau.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Kaštonas birželio 04, 2015, 10:55:52
hm.

"tai kas vis dėl to tikėjime ir gyvenime svarbiausia?"
o kam šis klausimas?
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis birželio 04, 2015, 10:58:14
Visiems be išimties :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 16, 2016, 16:04:38
G. Sungaila pradeda straipsnių ciklą apie 'prelest', lietuviškai 'dvasinį paklydimą'. Pirmasis straipsnis laaabai patiko :) Citata užkabinimui
CitataProtą aklą padaro tiek dorybės, tiek ydos: pirmosios padaro, kad jis nematytų ydų, o antrosios - kad jis neregėtų dorybių" (Evagrijus Pontietis, Praktikos, LXII)

http://www.satenai.lt/2016/05/15/apie-dvasini-paklydima/
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Augustas gegužės 17, 2016, 07:51:16
Šiaip geras straipsnis, Varle Keliauninke.  :thumbup: Įžvelgiu daug panašumų su šiais laikais. :) Lauksim tęsinių.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tikintysis gegužės 22, 2016, 17:24:15
Aš jaučiu, kad "šiek tiek" mandras darausi čia forume... Pasiskaitinėju, kartais kažką kitaip suprantu, kažką antraip, kažkur kažkas akis atverčia. Kaip sakau - visi "savo srities specialistai". Kažkas tekstus studijuoja, gal koks teologas ir pan...
Tai man neišeina "patylėti", norisi ir brūkštelt.
Turim visi kažkokių tai asmeniškumų su Dievu, vat apie juos kažkaip patylėkime... Bet taip norisi pasigirti. Aš ten kur prie minčių temos brūkštelėjau porą, tai kita dieną tikrai susigėdęs buvau, kad taip leptelėjau, gal per daug asmeniško tokio...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Silvija gegužės 22, 2016, 18:00:00
O argi tai nėra asmeninis liudijimas išgyvenamo tikėjimo?

Šis klausimas - pasilaikyti ar pasidalinti - man irgi kildavo, bet aš to nelaikau religine puikybe ar noru pasigirti. Tai kažkas panašaus į buvimą vaiku, kai džiūgaudamas nebeišsitenki savyje :)
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Sigitas gegužės 25, 2016, 08:42:59
Citata iš: Tikintysis  gegužės 22, 2016, 17:24:15... Turim visi kažkokių tai asmeniškumų su Dievu, vat apie juos kažkaip patylėkime...
Nu kad ne. Pilna Biblija būtent "asmeniškumų su Dievu"! Asmeninė patirtis yra labai svarbi kiekvieno krikščionio gyvenime. Asmeniškumai  puošia kiekvieno krikščionio gyvenimą, tai yra nepakeičiama patirtis, kuria reikia dalintis, nes kiekvienas mes Dievą pažįstame vis truputėlį kitokį. Sunku patikėti, bet Dievas prie mūsų savitumų prisitaiko.
Liudijimai iš asmeninio gyvenimo yra nepakeičiamas dalykas, tiesiog neįmanoma įsivaizduoti evangelizavimo be liudijimo. Ne veltui Šventajame Rašte yra sakoma: ,,Karaliaus paslaptį yra gera užslėpti, bet Dievo darbus reikia apreikšti ir pripažinti su derama pagarba" (Tob.12,7).
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis gegužės 26, 2016, 16:28:00
Jeigu asmeniškumas susijęs su kokiu nors žmogaus trūkumu ar yda, tai nemanau, kad viems be išimties bus įdomu ir sveika apie tai sužinoti.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 26, 2016, 17:05:36
Gal ne visiems be išimties, bet dažnai būna sveika ir tokių liudijimų išgirsti
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Varlė keliauninkė birželio 03, 2016, 07:46:53
G. Sungaila Apie dvasinį paklydimą (II dalis)
Dykumos Tėvai ir hesichastai
CitataDykumos Tėvų ir hesichastų mokymas apie dvasinį paklydimą pasižymi tuo, kad Šventojo Rašto pasakojimai ir teologinės teorijos yra pripildomi konkretaus patirties turinio. Augant patirties lobynui konkretėja ir patirties aprašymai. Hesichastai ėmė gerokai smulkiau aprašinėti maldą (kūno pozicijas, kvėpavimą ir kt.), taip pat ir paklydimo priežastis. Mokymas apie dvasinį paklydimą tiesiogiai susietas su maldos praktika ir tyra malda supriešinta su svajojimu. Pastaroji opozicija tampa itin svarbi rusų asketų polemikoje su katalikų vaizduotės naudojimo maldos metu praktika.

http://www.satenai.lt/2016/05/30/apie-dvasini-paklydima-ii/
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: vida birželio 14, 2016, 06:43:44
Vienas kunigas pasakė - atsivertei-5 - iems metams užsičiaupk.
 
Būtų gerai vadovautis tokia tvarka- klausyti, klausti, paklusti.
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: kukulis birželio 14, 2016, 08:05:09
Geras patarimas. Tačiau nėra nieko vienareikšmiško.
Ir žmonės skirtingi ir jų atsivertimai skirtingi ...
Antraštė: Ats: Religinė puikybė (apsižavėjimas, "prelest")
Parašė: Tomas M. sausio 02, 2017, 18:29:13
Susijęs Ignatijaus Briančianynovo vertimas:

Apie dvasinį paklydimą 1 (http://www.satenai.lt/2016/12/02/apie-dvasini-paklydima-4/)

Apie dvasinį paklydimą 2 (http://www.satenai.lt/2016/12/16/apie-dvasini-paklydima-5/)