TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas

Bendros temos => Bendros diskusijos => Temą pradėjo: Varlė keliauninkė vasario 25, 2014, 12:32:14

Antraštė: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė vasario 25, 2014, 12:32:14
Vistik įdomūs tie rabinai.. noriu šiek tiek pasidalinti.. tik labai tingiu versti į LT..

Рав Реувен Пятигорский
Опять Платон со своей истиной, сколько можно?


Боюсь всем надоесть с этой поговоркой, но в ней, как во всем греческом, таится море нюансов, важных не столько для греков, им Эгейское море по колено, сколько для нас с вами.
Посудите сами. "Платон мне друг, но истина дороже"[1]. Имеется в виду - "мне дороже". Т.е. тут явным образом присутствуют трое: (1) Платон, который назван другом, (2) истина и (3) Сократ (допустим, что Сократ, который стоит за этой фразой[2]).
[Важное замечание: в данной статье Сократ - это не Сократ греческой философии, а просто некое лицо, который как бы поучает другого человека по имени Платон. Договорились?]
Итак, Платон высказал нечто, что давайте назовем платоновой истиной (для нужд статьи, не больше), и с ней не согласен Сократ, у которого есть своя истина, отличная от платоновой. Он ее сейчас и выскажет - нравится это Платону или не нравится.
Сократ испытывает к Платону дружеские чувства, о чем заявляет открыто, и это выражается в том, что он не хотел бы его обижать. Но не может не обидеть! Потому что своя истина Сократу дороже, чем самочувствие Платона.
Смеем догадываться, что Платон может несколько расстроиться (т.е. Сократ думает, что тот расстроится, как сделал бы сам на его месте), когда увидит, что его, платонова, истина Сократом отвергнута. Т.е. Платону не столько понравится истина Сократа, сколько он переживает за свою.
И Сократ, зная про обидчивость своего младшего друга, спешит принести ему извинение. Дескать, не обижайся, но я сейчас тебя опровергну. И опровергает - что называется, не взирая на лица, в данном случае на Платона.
Судя по тону, Сократ высказал универсальную истину[3]. Получается, что, говоря о дорогой для себя истине, он имеет в виду именно эту: "Платон мне друг, но истина и т.д.".
Истина важнее самой теплой дружбы - об этом сказал Сократ. И тем более, важнее любого другого человека. Причем это моя истина! По крайней мере, я ее разделяю, даже если ее заявил кто-то другой, допустим, мифический Афинагор из Эдессы. Так что, если я разделяю мнение Афинагора, то оно принадлежит и мне! А тебе, Платон, я свою истину заявляю только для того, чтобы ты ее тоже сделал своей, отказавшись от ложных заблуждений. Т.е. говорю для твоей же пользы. Но, даже если не согласишься, я все равно тебе ее выскажу, прокричу, продекламирую. Потому что истина важнее всего на свете.
Видим, что греки, "по Сократу" в приведенном выражении, живут не в мире людей, а в мире истины. Эта сентенция и есть истина Сократа.
Не знаю, кем был Платон на самом деле (в нашем контексте), но Сократ, если исходить из приведенного выражения, наделил его вполне узнаваемой точкой зрения. Платон (согласно этому выражению) мог сказать: истина мне дорога, но ты, Сократ, много дороже, и я не могу обижать тебя своей истиной.
Итак, Платон боится обидеть Сократа. Сократ не боится обидеть Платона. Платон видит в Сократе друга, и это для него не пустой звук. Сократ тоже считает Платона своим другом, но готов пренебречь своим к нему дружеским отношением, ибо с истиной он, Сократ, дружит еще тесней.
У Сократа есть градация дружбы, степени предпочтения: Платон стоит на более низком уровне, нежели истина. (Недаром в связи с истиной он употребляет термин "дороже".) У Платона такой лестницы нет: он относится к Сократу с не меньшей любовью, чем к своей истине. Он не хочет его обидеть. А еще точнее, он скорее истину обидит, чем друга.
Обидеть истину - означает, быть готовым при некоторых обстоятельствах отказаться от нее, согласиться, что мнение друга не менее значимо, а возможно, и превосходит мое, оно, можно предположить, более верное, правильное, даже если я его не разделяю.
И если таково тотальное правило, которого придерживается Платон, то его единственная истина - никогда не обижать друзей. Даже за счет моей, платоновой истины. А обидеть друзей можно, только отвергнув истину, за которую они трепетно держатся. Следовательно, не будем отвергать, критиковать, показывать несостоятельность чужого мнения, - так считает Платон. (Не настоящий Платон, а Платон из афоризма.)
Для Сократа его собственная истина обладает самой большой ценностью. В то время как для Платона, ничья истина не ценна настолько, чтобы ради нее можно было задеть человека.

Практика показывает, что большинство людей - сократы - живут в мире истин. Платоны живут в мире людей. Для сократов важны идеи и истины, для платонов - окружение.
Не хочу сказать, что этим интеллектуально-этическим противостоянием определяется главный ход мировой истории. Но практика показывает, что баланс сил на протяжении веков сдвигается в сторону мира людей, отодвигая мир истины в сторону. Т.е. та истина, которая еще вчера признавалась важнее человека, уходит в тень, становится ложью.
Но почему этот сдвиг так затянулся во времени? Потому что платоны не могут навязать свою очевидную истину сократам. Ибо люди им важнее, чем навязанная платонова истина. Пусть сами к ней придут.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
[1] На латыни: "Amicus Plato, sed magis arnica Veritas". В таком виде эта фраза знакома всему миру. Хотя ее записал впервые Сервантес в "Дон-Кихоте". Но если говорить о самом "первом" первоисточнике, то это - Аристотель (в "Никомаховой этике"): "Сократ мне мил, но истина милее всего". А вот Мартин Лютер: "Платон мне друг, Сократ мне друг, но предпочитаю истину". Так что давайте возьмем самый распространенный вариант с Платоном и истиной. И предположим, что реплика сказана Сократом, хотя многие предпочитают Аристотеля.
[2] "Следуя мне, меньше думайте о Сократе, а больше об истине". Эти слова произносит якобы Сократ в сочинении Платона "Федон". Т.е., Платон вкладывает в уста своего учителя совет ученикам выбирать истину, а не веру в авторитет учителя. Но по всему мира фраза разошлась именно в том изводе, который приведен выше: "Платон мне друг, однако истина дороже". В таком виде она призывает уже не к независимости суждения от авторитетов, а к диктату истины над нормами поведения. Правда важнее этики.
[3] А значит, она рекурсивно верна по отношению к самой себе (ибо содержит в себе термин "истина").
Antraštė: Re: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė balandžio 13, 2014, 16:33:51
Asketas - tai tas, kuris atsisako malonumo, kad patirtu malonuma.
Antraštė: Re: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija balandžio 13, 2014, 16:53:26
Mintis perteikta šv. Kryžiaus Jono maniera :)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė liepos 16, 2014, 05:37:36
Ar mums reikalingi žydiški šaltiniai, t. y. ar mums reikia bent šiek tiek nusimanyti Jėzaus laikų žydų pasaulėžiūroje tam, kad geriau suprasti ir ST, ir NT.

Pateiksiu tokį pavyzdį iš Jn 4 skyriaus: prie šulinio Jėzus prašo samarietę gerti, ir, jiems toliau besikalbant, samarietė sako
Citata11 ,,Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? 12 Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!


Kas iš mūsų galėtų paaiškinti prie ko čia tas Jokūbas?

Remiantis žydų rabinistikos literatūros kodeksu - dviem pagrindiniais šaltiniais - Talmudu (žydų išminčių pokalbių apie Įstatymą ir jo vykdymą praktikoje protokolai, apimantys labai daug gyvenimo sričių) ir Midrašai (ST komentarai) aiškinama taip:
Palestinos dykumų šuliniuose nebūdavo labai daug vandens - jie palaipsniui prisipildydavo, o pasemti reikėdavo labai giliai, todėl reikėdavo indo. Kas pirmas pagirdydavo savo gyvulius, antrajam jau tekdavo ieškotis kito šulinio, nes jame vandens jau nebebūdavo. Pasak Midrašo Jokūbas gavo ypatingą Dievo palaiminimą - kai jis ateidavo prie šulinio, vanduo pakildavo iki pačio viršaus ir jam net nereikėdavo indo pasemti sau ir savo gyvuliams. Samarietė žinojo šitą žydišką tradiciją, todėl taip ir paklausė Jėzaus.
Reikia pastebėti, kad pirmųjų amžių krikščionių tėvai visai kitaip aiškina šitą ištrauką ir, be abejo, klaidingai..

Galbūt ne visiems skaitantiems visa tai yra aktualu ir įdomu, todėl nuorodų kolkas nedėsiu. Nes kaip sakė vienas kunigas, pirmiausia reikia sutvirtėti katalikybėje, o tik poto imtis judėjų tradicijos. Nenoriu tuo pasakyti, kad esu tvirtai tikinti, ne. Esu visiška mažatikė, bet jau žiauriai norisi skaityti ir suprasti, ką skaitau. O tiems, kas labai norės paklausyti mesianistinių žydų paskaitų, tai parašykit man asmeniškai į paštą - mielai pasidalinsiu.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis liepos 16, 2014, 05:57:45
Tikrai labai įdomi įžvalga. :)

Dėl bažnyčios tėvų klaidų. Čia vėl klausimas. Pvz. Senąjame Testamente yra aprašinėjami įvykiai, kaip Izraelis kovojo su įvairiomis tautomis, pvz. Amaleku.

Aš kai skaitinėjau aba Dorofėjaus tekstus, tai kiekvienai iš tautų jis priskiria kokią nors aistrą. Tuomet alegoriškai aiškina tai, kad Izraelis yra žmogus, ir jis kovoja prieš savo aistras.

Todėl teiginys kad Bažnyčios tėvai klysta - yra paviršutiniškas. Nes vienas yra dalykas, kai aiškinama ištrauka tiesiogiai - remiantis istorinėmis žiniomis ir ten buvusiais padavimais apie tai kaip Jokūbui pakildavo vanduo iki viršaus; ir kitas dalykas, kai tas pats dalykas aiškinamas alegoriškai.

Alegorinis aiškinimias nėra susijęs vien su Šventuoju Raštu.

Pamenu esu dalyvavęs diskusijoje, kaip Dievas kalba mums gyvenimo įvykiais. Šis kalbėjimas iš esmės yra mūsų gyvenimo įprasminimas. Nes jeigu per kiekvieną įvykį Dievas mums kalba, tai jis yra prasmingas.

Taip ir su Šventuoju Raštu. Yra įvykiai ir yra mintis, kurią norima išsakyti tais įvykiais.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė liepos 16, 2014, 06:13:25
Nei ginčysiuos, nei neigsiu :)
Istoriniai įvykiai reikalingi supratimui.
CitataMano vaike, jei priimsi mano žodžius
ir branginsi širdyje mano įsakymus,
2 jei palenksi ausį klausytis išminties
ir atversi širdį norėdamas suprasti,
3 jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgos
ir pakelsi balsą norėdamas suprasti,
4 jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro,
ir ieškosi jo tarsi paslėptų lobių,
5 tada suprasi pagarbią VIEŠPATIES baimę
ir sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą. (Pat 2)

Čia šiaip :)

Rabinų teologijoj , netgi pas ortodoksus, jau nekalbant apie mesianistinius, taip pat pilna alegorinių įžvalgų. Kad ir tokia - išėjimas iš Egipto. Tai tikrai istorinis įvykis, niekas tuo neabejoja. Tačiau būtent žydų ortodoksai šitą įvykį sieja su žydo vidine būsena, o būtent su žmogaus EGO. Faraonas, besivejantis žydų tautą per dykumą, ir yra tas tas pats baisiausias užkietėjęs mano EGO. Kaip galima pamatyti iš tolesnės istorijos, iš jo gali išlaisvinti tik Dievas :)

ps. Kai forume meldėmės vieni už kitus Šv. Dvasios dovanų, prašiau supratimo.. Ką gali žinot, galbūt Viešpats išklausė ir dabar šitaip ir veda.. :-\  ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė liepos 16, 2014, 06:29:25
Antras tekstukas bus apie Duonos laužymą - žiauriai įdomus.
Kai turėsiu laiko  ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė rugsėjo 30, 2014, 12:44:25
CitataAš esu žydas, tačiau kartais man sunku tikėti, kad Dievui rūpi, ką mes valgome. Koks tavo požiūris į ,,košer" principą?
Kai žydai sako, kad Dievui rūpi, ką mes valgome, tuo norima pasakyti, jog valgymas ir daiktų naudojimas apskritai yra moralinis dalykas. Kašrut - košer reiškia ,,tinkamas", o laikytis košer principo - tai savo gyvenimą grįsti teisingumu, gailestingumu ir nuolankumu (Mich 6,8). Kai šį principą pritaikau savo maitinimuisi, valgau žemutinėje maisto grandyje, sumažinu gyvulių kančias, nes valgau vegetarišką maistą ir suteikiu daugiau galimybių kitiems, nes nešeriu brangių grūdų galvijams. Kai kašrut principą taikau kitiems pirkiniams - drabužiams, automobiliams, elektronikos prietaisams ir t. t., aš riboju savo vartojimą aukščiausiais etiniais ir aplinkosaugos standartais, kokiais tik galiu. Aš stengiuosi pirkti iš tų gamintojų, kurie gerbia tiek savo darbuotojus, tiek mūsų planetą. Taip pat siekiu riboti savo pirkinius, pasirinkdamas daiktus, kurie mažiau kenkia gamtai bei socialinei, politinei ir psichologinei aplinkai. Šiuose dalykuose neesu tobulas, bet savo pastangas padarau matomas. Košer principas - tai viena iš didžiausių judaizmo dovanų pasauliui. Aš linkiu, kad kuo daugiau žmonių į tai pažvelgtų rimtai.


Gražus požiūris į košerinį maistą, turėjau susidariusi visai kitokią nuomonę.. ir visas straipsnis su rabinu
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-02-12-rabinas-rami-shapiro-vietoje-jesus-sakyti-cheeses/3329
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė lapkričio 23, 2014, 09:50:30
Apie nusižeminimą (suspaudimą)

Yra Šventajame Rašte toks terminas ,,suspaudimas" arba ,,nusižeminimas" (rus. ,,сжатие", ivrite ,,cim cum"). Jį naudoja apaštalas Paulius, kalbėdamas apie Jėzų: ,,apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės" (Fil 2, 7). Kai pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę (tas Dievas, kuris yra visame kame), tam Jam reikėjo padaryti šiek tiek vietos, ir Jis truputį pasitraukė savo begalybėje. Ir štai toje begalybėje sukūrė nuostabią visatą, kurią laiko savo rankose, bet kurios jokie matavimo prietaisai dar šimtus tūkstančių metų po mūsų nesugebės išmatuoti.. Tai toks Dievas, kuris nebijo dėl žmogaus nusižeminti (susispausti), kai žmogus dažnai bijo nusižeminti prieš žmogų, padaryti kitam vietos savo gyvenime..

Ir yra labai gražus midrašas (1) šia tema:

Kai Dievas sutvėrė šviesulius, Saulę ir Mėnulį, tai sukūrė juos vienodus - ir dydžiu, ir savo savybėmis. Ir štai Mėnulis sako Dievui:
- Viešpatie, kam reikalingi du vienodi šviesuliai?
O Dievas jam atsako:
-  Mmm, jei tu jau toks įžvalgus esi, imk ir sumažėk, tapk antras.
Įsižeidęs Mėnulis sako Kūrėjui:
- Štai kaip Tu elgiesi su visais, kurie kelia Tau sąžiningus klausimus..
Vėliau Mėnulis persigalvojo ir tarė Dievui:
- Gerai, aš sutinku būti antras.
Ir tada Viešpats jam atsakė:
- Kadangi sutikai tapti mažesnis ir nusižeminti, lydės tave žvaigždės visur ir visados, jos seks tau iš paskos (2).

1 - midrašas nėra Dievo žodis, o tik žydiškas komentaras
2 - kiekviena žvaigždė yra daug didesnė už saulę
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 19, 2014, 04:27:04
Įdomus atradimas - ivrite žodis "žodis" ir žodis "darbas/veikla" yra tas pats žodis.
Skaitom ST Pradžios knygą ir matom: Dievas tarė (žodį) - taip ir įvyko. Jame žodis ir darbas yra viena, kitaip sakant, žodis nesiskiria nuo darbų. Ir tai yra gera. Kai tuo tarpu žmogus dažniausiai daro skirtį tarp to, ką sako ir to ką, daro, arba labiau - nedaro: tik kalbu, bet nedarau. Esame skirti veikti, kaip sako Paulius laiške efeziečiams "Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti."

Šventėms artėjant, linkiu visiems gerų žodžių ir gerų darbų.
Šalom :)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 19, 2014, 15:27:47
Kaip visad su tais žydais v. keliauninkė .. žydofilė ;D
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 20, 2014, 15:07:51
Turėtum verkti, o ne juoktis, jei pats nesi žydofilas. Ir tikėjimo pagrindą stiprinti mums reiktų ne tiek skaitant graikiškai ar rusiškai rašiusius Bažnyčios Tėvus, bet ieškant gero mesijinių žydų mokymo. Nes juk pirmoji Bažnyčia buvo sudaryta išimtinai iš žydų.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 20, 2014, 15:20:16
CitataNes juk pirmoji Bažnyčia buvo sudaryta išimtinai iš žydų.

Na nėra tai teisinga.
Iš Apaštalų darbų:
Petro pamokslas miniai (Apd 2, ) -
22 Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote; 23 taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus. 24 Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis.

Paulius kalba Areopage (Apd 17, ) -
22 Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo:
,,Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais pernelyg dievobaimingi. 23 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: 'Nežinomam dievui'. Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate. 24 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. 26 Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, 27 kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai:
'Mes esame iš jo giminės'.
29 Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius.
30 Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų, bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti.
31 Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių".
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 20, 2014, 15:42:01
Turiu omeny tą mažytę Bažnyčią, su kuria Dievas sudarė Naują Sandorą ir kuri tarpusavy kalbėjosi aramėjų kalba. Ne Paulių su iš pagonių kilusiais krikščionimis, kuriems Gerąją Naujieną jau reikėjo išversti.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 20, 2014, 15:50:36
CitataTuriu omeny tą mažytę Bažnyčią, su kuria Dievas sudarė Naują Sandorą

paskirk kurį vakarą perskaityti Apaštalų darbus, pamažu ir neskubant  :)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 20, 2014, 16:09:22
Gerai :), o tu paskaityk Žyd 8:

CitataKristus - aukštesnės sandaros Tarpininkas

6 Dabar jis užima juo prakilnesnę tarnystę, juo aukštesnės, svarbesniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra.
7 Jeigu ana pirmoji būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai. 8 Jis sakė, peikdamas juos:
Štai ateis dienos, - sako Viešpats, -
ir aš su Izraelio namais ir su Judo namais
sudarysiu naują Sandorą.
9 Ne tokią Sandorą,
kokią buvau sudaręs su jų tėvais
tą dieną, kai paėmiau juos už rankos,
norėdamas išvesti iš Egipto žemės.
Jie neišsaugojo mano Sandoros,
ir aš juos apleidau, - sako Viešpats.
10 Ir štai kokia bus Sandora,
kurią sudarysiu su Izraelio namais,
praslinkus anoms dienoms, - sako Viešpats:
- Aš duosiu savo įstatymus jų protams
ir juos įrašysiu jų širdyse,
aš būsiu jiems Dievas,
o jie bus man tauta
.
11 Ir nė vienas nebemokys savo tautiečio
nei savo brolio, sakydamas:
,,Pažink Viešpatį!"
Jie visi mane pažins,
nuo mažiausio iki didžiausio.
12 Aš atleisiu nedorybes
ir nebeprisiminsiu jų nuodėmių.
13 Sakydamas naują Sandorą, jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks.


Išryškinau tai, ką norėjau pabrėžti. Žinoma, mes visi tampame Dievo tauta per Kristų, bet istoriškai šiek tiek vėliau. Tik tą ir norėjau pasakyti.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 20, 2014, 17:00:49
Silvija.
;) šiek tiek ne taip yra, kaip tu įsivaizduoji.
Tarp kitko buvo keletas Sandorų, daugiau negu dvi  ;)
Dievo tauta ... truputį kitaip reikia įsivaizduoti.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 20, 2014, 17:06:30
[Gal 3,28] Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!

[Kol 3,11] Čia jau nebėra nei graiko nei žydo, nei apipjaustyto nei neapipjaustyto, nei barbaro nei skito, nei vergo nei laisvojo, bet visa ir visuose - Kristus.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Tomas M. gruodžio 20, 2014, 17:34:10
Kukuli, su tuo niekas nesiginčija, bet tiesiog jei nesi žydas, nelabai gali įsikirsti į kai kurias Šv. Rašto vietas, nežinodamas jų kultūros ir supratimo apie moralę, tikėjimą ir pan. ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 20, 2014, 17:36:58
Pilgrim, pasakyk tada kaip reikia.

Kukuli, teisinga citata :thumbup:, bet kam tada juokeisi?

Aš ne savo išmislą dėstau, o remiuosi mesijinio žydo mokymu (Varlė keliauninkė nuorodą pamėtėjo ir jums gi siūlė :)). Žvilgsnis kitu rakursu labai naudingas pasitikrinti ar nesam visi puikybėje iki ausų paskendę, tipo, tik katalikybė ir niekas daugiau O:-)

Tiesą sakant nežinočiau kokiai Bažnyčiai priskirti mesijinius žydus :-\
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 20, 2014, 17:39:26
Citata iš: Silvija  gruodžio 20, 2014, 17:36:58
Kukuli, teisinga citata :thumbup:, bet kam tada juokeisi?


Negalima? :D
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 20, 2014, 17:40:59
Na, man pasirodė, kad tas juokas buvo žmogaus, kuriam sakoma "juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis" :)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 20, 2014, 17:43:48
Taip, mes puolę savo prigimty ir ne visad juokiamės iš džiaugsmo. Bet vis vien juk esame žmonės...
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 20, 2014, 17:45:14
Silvija,
tam reikia kalbėti apie Išganymo istoriją, kuri iš esmės eina per Sandorų istoriją.
Sandora per vieną šventą porą (Adomas ir Ieva), per vieną šventą šeimą (Nojus), per vieną šventą giminę (Abraomas), per vieną šventą tautą (Mozė), per vieną šventą karalystę (Dovydas), per vieną šventą bažnyčią (Jėzus).
Į minimą žydų patirtį įžengiau truputį toliau, ten tik įvadas buvo.  ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 20, 2014, 17:49:59
Nu gerai jau gerai, žmonės mielieji, turiu grįžti prie savo puodų. Nepykit jei ką ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 20, 2014, 18:43:08
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 20, 2014, 15:20:16
CitataNes juk pirmoji Bažnyčia buvo sudaryta išimtinai iš žydų.

Na nėra tai teisinga.

Pilgrim, kada gimė Bažnyčia? Turėtum žinoti ;) o Silvijos pastaba yra 100 proc. teisinga.

Citata iš: Silvija  gruodžio 20, 2014, 17:36:58
Tiesą sakant nežinočiau kokiai Bažnyčiai priskirti mesijinius žydus :-\

Na, matyt mesijinei. Bet kaip sako jie patys, bažnyčia yra viena, o visa kita - katalikų bažnyčia, stačiatikių, sekmininkų, anglikonų, baptistų, etc. - tai tik tradicijos, atsiradusios laike ir erdvėje (vietoje). Ir tai yra nuostabu ir gražu - Viešpats nekuria vienodumo, jis įvairus! :)

Citata iš: kukulis  gruodžio 20, 2014, 17:06:30
[Gal 3,28] Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!

[Kol 3,11] Čia jau nebėra nei graiko nei žydo, nei apipjaustyto nei neapipjaustyto, nei barbaro nei skito, nei vergo nei laisvojo, bet visa ir visuose - Kristus.

Čia kur? nes aš tai esu moteris, lietuvė, turiu šiek tiek lenkiško kraujo, gal dar karaimiško, ir t. t., o tu kas, jau gryna dvasia esi? :)

Kukuli, žydofilė - visai neblogai skamba - "žydų mylėtoja" :) Tiksliai nepacituosiu, bet ST yra yra tokia Dievo ištarmė: laiminsiu tuos, kas tave (Izraeli) laimina, ir prakeiksiu tuos, kas tave keikia.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 20, 2014, 18:46:35
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 20, 2014, 17:00:49
Dievo tauta ... truputį kitaip reikia įsivaizduoti.

Gal neįsivaizduoti reikia, o skaityti  :-\ nes įsivaizduoti mes daug ką galime.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 20, 2014, 18:50:36
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 20, 2014, 17:45:14
Silvija,
tam reikia kalbėti apie Išganymo istoriją, kuri iš esmės eina per Sandorų istoriją.
Sandora per vieną šventą porą (Adomas ir Ieva), per vieną šventą šeimą (Nojus), per vieną šventą giminę (Abraomas), per vieną šventą tautą (Mozė), per vieną šventą karalystę (Dovydas), per vieną šventą bažnyčią (Jėzus).
Į minimą žydų patirtį įžengiau truputį toliau, ten tik įvadas buvo.  ;)

Pilgrim, kurioje ŠR vietoje galima paskaityti apie sandoras su Adomu ir Ieva ir su Dovydu? Mestelk nuorodas.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 20, 2014, 19:18:45
Keliauninke neskubėk su 100  ;)
o kad man mažiau reiktų rašyti  :)
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-09-justinas-rakita-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-i-dalis/93311
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-11-sandora-raktas-i-sventaji-rasta-ii-adomas-ir-ieva/93390
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-15-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-iii-nojus-ir-jo-seima/93702
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-17-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-iv-abraomas-ir-jo-gentis/93759
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-20-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-v-moze-ir-izraelitai/93919
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-23-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-vi-moze-ir-izraelitai/94106
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-29-sandoros-raktas-i-sventaji-rasta-vii-karalius-dovydas/94434
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 21, 2014, 14:15:21
Na, kai žmogus ką nors myli, nesvarbu ar tai žydai ar kas nors kitas, tai jis be abejo seka Dievo įsakymu: mylėk kiekvieną žmogų kaip save patį.

Vienas šventasis netgi moko mus mylėti į pragarą patekusias sielas, nes jos - Dievo paveikslas.

Tačiau visame kame yra prioritetai. Nežinau kaip ten su mesijiniais žydais, bet apaštalas Paulius labai aiškiai ir ne vieną kartą parašė kad baigėsi senojo įstatymo laikai su Kristaus atėjimu.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Tomas M. gruodžio 21, 2014, 17:08:30
Citata iš: kukulis  gruodžio 21, 2014, 14:15:21
...bet apaštalas Paulius labai aiškiai ir ne vieną kartą parašė kad baigėsi senojo įstatymo laikai su Kristaus atėjimu.


Bet pats Apaštalas Paulius buvo labai religingas ir puikiai žydų tradiciją išmanantis žmogus ir jo žodžiuose yra pilna tos žydų tradicijos, kuri sunkiai įžvelgiama mums ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 21, 2014, 17:44:39
Kiek bus įdėta pastangų pažinti, tiek ir bus įžvelgiama.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 21, 2014, 17:51:19
Kažkurioj vietoj Apd Petras sako, kad Paulių labai sunku suprasti. Žydui žydą. Na, taip - labai mokytą žydą. Istoriniuose šaltiniuose fariziejus Saulius (Paulius) priklausė Sinedrionui ir privalėjo mokėti 70 kalbų, o kur dar visa kita.. O mes paskaitom - ir mums iškart viskas aišku (bent jau kukuliui) :) Nemanau, kad viskas taip paprasta.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 21, 2014, 17:57:18
Pilgrim,
tie Justino Rakitos tekstai apie sandoras labai faini, bet reikia dar pasigilint.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 22, 2014, 13:42:15
Citata iš: Varlė keliauninkė  gruodžio 21, 2014, 17:51:19
Kažkurioj vietoj Apd Petras sako, kad Paulių labai sunku suprasti. Žydui žydą. Na, taip - labai mokytą žydą. Istoriniuose šaltiniuose fariziejus Saulius (Paulius) priklausė Sinedrionui ir privalėjo mokėti 70 kalbų, o kur dar visa kita.. O mes paskaitom - ir mums iškart viskas aišku (bent jau kukuliui) :) Nemanau, kad viskas taip paprasta.


Todėl kad Petras buvo paprastas žvejys, o Paulius - aristokratas. O kad turėjo mokėti 70 kalbų, tai čia pirmą kart tokį dalyką sužinojau  :o
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 24, 2014, 19:21:46
Šiaip tai niekas man neaišku :)

O pagrindinis nerimas, dėl kurio čia tarsi prieštarauju šioje temoje, yra tas, kad yra buvę Bažnyčioje erezijos, kurios susiję būtent su bandymais krikščionybę pamodifikuoti, ją padarant labiau priimtinesne žydams.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 24, 2014, 19:48:54
Tikintys Jezu zydai yra tokie pat krikscionys kaip ir kiti
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Tomas M. gruodžio 25, 2014, 02:27:13
Įdomiai klausiau, kad judaizmo išpažinėjai neturi katalikiško Magisteriumo atitikmens, todėl gali būti, kad vienas judėjas tiki pomirtinį gyvenimą, o kitas - netiki  :o

Kaip supratau, pas juos yra panašiai, kaip pas protestantus - kiekvienas gali aiškinti Šv. Raštą ar tradiciją pagal save, tikriausiai remdamasis jam labiausiai patinkančiu/priimtinu mokymu.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 25, 2014, 06:35:48
Manau V.Keliauninkė turėjo omeny mesijinius žydus, o ne judėjus.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 27, 2014, 19:38:09
Citata iš: Tomas M.  gruodžio 25, 2014, 02:27:13
Kaip supratau, pas juos yra panašiai, kaip pas protestantus - kiekvienas gali aiškinti Šv. Raštą ar tradiciją pagal save.............

Yra šitas momentas... mūsų mąstymui galbūt nelabai priimtinas būdas. Tik reikia pastebėti du dalykus:
1. jie nuo mažens užsiima Raštų studijomis; 
2. šitaip aiškindami Raštą, jie nedaro jokių galutinių išvadų, išvesdami tai iš to, kad Dievas yra begalinis, žmogaus protui iki galo nepažinus ir nesukišamas į jokias doktrinas.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 15:35:44
Šis advento laikotarpis buvo savaip keistas ir savaip įdomus.
Keistumas pasireiškė tuom, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo artimesnė ir gilesnė
pažintis su judaizmu, kuri peraugo į studijas, kurios užtruks dar kelis mėnesius.
Viskas prasidėjo nuo šv. Juozapo ... kuom baigsis tiesiog nežinau.
Tik keletas minčių -
dažnai mūsų žinios apie judaizmą paremtos nesistemingu Šv. Rašto skaitymu,
Jėzaus posakiais, kažkur kažkada kažkieno girdėtais pasakymais.
supratimas apie tai kiek krikščionybėje judaizmo elementų ir kokie jie, yra
labai fragmentiškas
Jėzus buvo judaizmo išpažinėjas
Abraomas yra ne tik žydų, bet ir kiekvieno iš mūsų protėvis, jei sakome, kad esame krikščionys
ir išpažįstame Jėzų, jei sakome, kad esame dievo tauta, kurios pagrindas tikėjimas.
Būkime atsargūs kalbėdami apie tai ką mažai pažįstame.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 28, 2014, 18:05:03
Tu sakai, kad Jėzus buvo judaizmo išpažinėjas. Bet Šventąjame Rašte, ar iš viso toks žodis kur nors minimas? Bijau suklysti, bet man atrodo kad neminimas. Žydų tikėjimas kai kur Šventąjame Rašte įvardijamas  Abraomo ir Mozės tikėjimu.

Jeigu žodis "judaizmas" atsirado tik po to, kai buvo nukryžiuotas Jėzus, ir žymėjo tą religiją, kurią išpažino mesijo nepriėmę izraelitai, tai klausimas, ar judaizmas nėra jau kita religija, nei buvo prieš Jėzaus atėjimą, kai dar vadinosi Abraomo ar Mozės tikėjimu? T.y. pakitus pavadinimui, pakito ( arba įgijo kitą statusą ) ir pati religija.

Dar vienas punktas: prieš Jėzaus gimimą žydai turėjo šventyklą ( sugriautą Babilono tremties metu ir po to atstatytą ) Jeruzalėje. Tai buvo vienintelė vieta, kur žydai atlikdavo aukojimo apeigas, panašiai, kaip pas mus bažnyčiose šventos mišios. Buvo (ir yra) daug sinagogų, bet sinagogos nėra šventyklos, o tik raštų skaitymo vietos.
Po Jėzaus Kristaus nukryžiavimo praėjus kažkiek metų ( gal 20 ar 40 ? )   šventykla buvo vėl sugriauta (romėnų), ir iki šiol nėra atstatyta. Vadinasi jau maždaug 2000 metų žydai neturi aukojimo apeigų, kas yra vienas iš svarbiausių Senojo Testamento religijos elementų.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 18:25:32
Citata iš: kukulis  gruodžio 28, 2014, 18:05:03
Tu sakai, kad Jėzus buvo judaizmo išpažinėjas. Bet Šventąjame Rašte, ar iš viso toks žodis kur nors minimas? Bijau suklysti, bet man atrodo kad neminimas.


Visus apipjaustytuosius automatiškai saisto Įstatymas ir visi judėjai, išpažįstantys Kristaus mokslą, tampa tiek judaizmo, tiek krikščionybės išpažinėjais. "Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti."
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 18:31:30
Gerai Silvija  ;) klausimas - Kokią religiją išpažino Jėzus ?
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 18:35:14
O kas yra religija, Pilgrim? :D
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 18:42:10
Po egzamino dar prisimenu šitą  ;)
religija tai savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis jų garbinimas.

Judaizmas tai terminas kurį naudoja religijotyrininkai apibūdinant judėjų religiją, naudoja visi išskyrus pačius judėjus.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 18:43:54
Taigi, išvis didelis klausimas yra ar galime laikyti Jėzų religijos išpažinėju :-\

Nes Jis yra šventas, t.y. visiškai kitoks nei visi mes...
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 18:51:40
Silvija, nusiramink  :) galim o gal net ir turim. Juk Jis buvo tikras Žmogus.
Taip kitoks, bet jame žmogiškoji prigimtis išliko tikra žmogiškąja prigimtimi.

Citatakur žydai atlikdavo aukojimo apeigas, panašiai, kaip pas mus bažnyčiose šventos mišios

visiškai ne  :no-no:
jau minėjau supratimas apie tai kiek krikščionybėje judaizmo elementų ir kokie jie, yra
labai fragmentiškas
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 18:56:34
Manau, kad Jis kaip tikras Žmogus, bent jau paauglystėje, turėjo išgyventi dideles įtampas tarp abiejų savo prigimčių. Prisimeni, kaip Jis atsakė Jo ieškančiai Motinai ir Juozapui? "Kam gi manęs ieškojote, argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?"

Ir vis dėlto, Jis nutarė išlikti jiems klusnus :-\
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 28, 2014, 19:07:37
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2014, 18:51:40

Citatakur žydai atlikdavo aukojimo apeigas, panašiai, kaip pas mus bažnyčiose šventos mišios

visiškai ne  :no-no:
jau minėjau supratimas apie tai kiek krikščionybėje judaizmo elementų ir kokie jie, yra
labai fragmentiškas


Gerai, ne tas pats kas šventosios mišios, tačiau, vis dėl to, tos apeigos buvo jų religinio gyvenimo viršūnė. Be to ir šventose mišiose ir pas žydus buvo atliekama auka, tik šv. mišiose ir pas juos ta auka skiriasi.

Šiaip ar taip, ką norėjau parašyti nėra tai, kuo šv. mišios panašios ar kuo skiriasi nuo žydų apeigų, atliekamų šventykloje, tačiau tai, kad jie turėjo vieną vienintelę šventyklą, o dabar jau 2000 metų, kaip jos neturi, ir tų apeigų nebeatlieka.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 19:08:36
Silvija dėl įtampų diskutuočiau, taip jos turėjo būti, bet ar tada  :-\
gal kitais momentais ? Tarkim "Mano Tėve, kodėl mane apleidai ?" arba "Ši taurė, jei galima ... bet tebūnie Tavo valia"
arba Lozoriaus prikėlimas, prieš tai kalbama apie Jėzaus ašaras.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 28, 2014, 19:09:37
Citata iš: Silvija  gruodžio 28, 2014, 18:25:32
Citata iš: kukulis  gruodžio 28, 2014, 18:05:03
Tu sakai, kad Jėzus buvo judaizmo išpažinėjas. Bet Šventąjame Rašte, ar iš viso toks žodis kur nors minimas? Bijau suklysti, bet man atrodo kad neminimas.


Visus apipjaustytuosius automatiškai saisto Įstatymas ir visi judėjai, išpažįstantys Kristaus mokslą, tampa tiek judaizmo, tiek krikščionybės išpažinėjais. "Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti."


Bet klausimas ar tie kur buvo prieš Kristų taip pat buvo judėjai? O gal judaizmas visai nauja sąvoka, kuri nieko bendro neturi su Senojo Testamento tikėjimu?
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 19:09:58
tos apeigos nebuvo jų religinio gyvenimo viršūnė
izraelitai, judėjai, žydai, judaizmas ir t. t. tai rodo, kad mes tiesiog nežinome kas tai yra. Paprasčiausiai nežinome terminų.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 28, 2014, 19:11:28
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2014, 19:09:58
tos apeigos nebuvo jų religinio gyvenimo viršūnė


O kas tada viršūnė?

Galų gale, jeigu tai buvo jų vienintelė turima šventykla, tai ji turėjo turėti ir kažkokią išskirtinę reikšmę?
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 19:17:31
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2014, 19:08:36
Silvija dėl įtampų diskutuočiau, taip jos turėjo būti, bet ar tada  :-\
gal kitais momentais ? Tarkim "Mano Tėve, kodėl mane apleidai ?" arba "Ši taurė, jei galima ... bet tebūnie Tavo valia"
arba Lozoriaus prikėlimas, prieš tai kalbama apie Jėzaus ašaras.


Vadinas jų (įtampų) būta ne tik paauglystėje. Matyt iki pat mirties. Ir todėl galima būtų teigti, kad Jėzus buvo judaizmo išpažinėjas, tik šią religiją Jis išpažino tobulai, kaip tą gali padaryti Žmogus.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 19:21:13
O Jo Įstatymo įvykdymas tobulai ir galėtų būti vadinamas krikščionybe?  :-\
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 28, 2014, 19:24:07
Taip šventykla turėjo išskirtinę reikšmę. Krikščionybėje jos vietą perėmė katedros.
Žydai turi tris pagrindines šventes. Viena iš jų, kai kas ją laiko pagrindine, Pesach arba Pas cha, Velykų vakarienė.
Velykos - praėjo pro šalį.
Tą vakarą kiekviena šeima aukoja ėriuką: taip paminimas pirmas aukojimas, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Tą naktį Dievas ,,praėjo" pro izraelitų namus, nes jų durų staktos ir sąramos buvo apšlakstytos ėriuko krauju, ir paliko gyvus tų namų pirmagimius.
Jėzus įsteigia Eucharistiją būtent šios vakarienės metu.

Silvija, ne negalėtų.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 28, 2014, 19:33:12
Turiu omeny tobulai pagal Kristų :) Na, pavyzdžiui, už išluptą akį dovanojant, o ne išlupant teisingumo vardan irgi ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Tomas M. gruodžio 29, 2014, 02:23:41
Vis tik Kukulis nori nurodyti į tai, kas buvo svarbu žydams ir ko dabar jie neturi:

18 (http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Ps_51) Juk aukomis tu nesigėri, -

jei atnašaučiau deginamąją auką, jos nepriimtum.

19 Tikra auka Dievui yra sugrudusi dvasia, -

tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,

sugrudusios ir atgailaujančios.

C

20 Būk dosnus Zionui iš savo gerumo, -

tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.

Tada tau patiks teisios aukos, -

deginamosios atnašos ir deginamosios aukos, -

tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.


Nors Dovydas ir žino, kad atgailaujanti širdis Dievui yra svarbiausia, tačiau jis vis tiek su ilgesiu galvoja apie tuos laikus, kai bus vėl galima Dievui atnašauti aukas.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 29, 2014, 05:37:33
Citata iš: Silvija  gruodžio 28, 2014, 19:21:13
O Jo Įstatymo įvykdymas tobulai ir galėtų būti vadinamas krikščionybe?  :-\


Sutinku  :thumbup:


Beje, šiuo metu yra trys religijos, kurios teigia vienintelės teisingai pratęsia Abraomo ir Mozės tikėjimą:
1) Judaizmas
2) Islamas
3) Krikščionybė

;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 29, 2014, 05:55:42
Jo Įstatymo įvykdymas tobulai ir galėtų būti vadinamas krikščionybe ?
Ne, negalėtų.
Pretenzija didelė - Teisingai pratęsia Abraomo ir Mozės tikėjimą  ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 29, 2014, 06:01:50
O gal tu painioji Dievo įsakymą ir įstatymus, su žydų įsakymu ir įstatymais? ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 29, 2014, 06:09:10
Tikrai ne  :) nepainioju.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 29, 2014, 06:35:30
Vadinasi krikščionys nepildo Dievo įsakymų ir įstatymo? :(
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 29, 2014, 06:45:45
Sakydama "Jo Įstatymo įvykdymas tobulai ir galėtų būti vadinamas krikščionybe" turėjau omeny išimtinai Jėzų Kristų. Nes Jis pasakė "atėjau ne panaikinti Įstatymo, o jį įvykdyti". Taip pat ir mokiniams suabejojus ar vis dėlto galės žmogus išsigelbėti, Jėzus pasakė: "Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma".

Todėl čia siejasi kitoj temoj liečiamas klausimas apie tobulumą (kuriam ribų nėra, kaip sako liaudis :)) - krikščionybė yra sunki žmogui, bet šventai gyvenant ir nešant jungą kartu su Jėzumi, jis tampa lengvas (Pats Dievas jį neša).
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 29, 2014, 06:56:58
Aš irgi manau, kad Dievo įkurtos religijos išpažinėjai turėtų kaip ir pildyti Dievo įsakymus ... ;)

O dėl žydų ir Dievo įsakymų atskyrimo, tai šią mintį išsakiau dėl to, kad žmonės linkę papildyti Dievo įsakymus pagal tai, kaip patys supranta.

Įdomų žydų įstatymo atpasakojimą klausiausi per youtube. Klausimas: "Ką daryti žydui, kai jis pamato nukritusią monetą prie pagonio namų durų? Jeigu jis ją pakels, tai turės pasilenkti, o jei kitas žydas pamatys jį nusilenkiant prie pagonio durų, tai galės pamanyti, kad jis lenkiasi pagoniui, ir galės būti papiktintas. Nekelti irgi negalima, nes kitas žydas, kuris nežino šito įstatymo, taip pat gali nusilenkti paimdamas ir padaryti tą pačią nuodėmę.
Reikia daryti taip: atsistoti nugara į pagonio namą, tada tris kart nusispjauti per kairį petį, ir tada pasilenkus paimti monetą."

Na va tokių ir panašių įstatymų tikrai nevykdo krikščionys. ;)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija gruodžio 29, 2014, 07:09:43
Citata iš: Pilgrim  gruodžio 28, 2014, 18:42:10
Judaizmas tai terminas kurį naudoja religijotyrininkai apibūdinant judėjų religiją, naudoja visi išskyrus pačius judėjus.


Man dar šitas kelia minčių. Galbūt tai kažkaip susiję su Šventyklos atstatymu :-\

Klausydama mesijinio žydo paskaitų girdėjau tokį momentą, esą žydai automatiškai tampa pagonimis, jei tik ima netikėti savuoju Dievu. (Pas mus tai vadinama ekskomunika). Prieš keletą šimtmečių jie netgi priėmė taisyklę, kad kūdikio tautybė nustatoma pagal motiną, pvz. jei žydė būtų išprievartauta, jos kūdikis visvien būtų žydas, nes motina jam perteiktų protėvių tradicinį tikėjimą. Šitaip žydai brangina kiekvieną tikintįjį tautietį, tačiau netikinčiam jie yra labai griežti - ne taip kaip mes, ieškodami visokių kompromisų ir pateisinimų, pritempinėdami savo netikinčius artimuosius prie Bažnyčios visokiais būdais, kad tik nenuketėtų skaitlingumas :(

Taigi, žydai nenaudodami judaizmo termino savo tikėjimui apsakyti galbūt yra teisūs ir saugūs šia prasme? Nes kolektyvinė atsakomybė dažnai iškreipia Dievo veidą :-\

Šie pasvarstymai mano labai subjektyvūs, todėl iš anksto atsiprašau jei kas ne taip. Bet gal jie ir jums sukels minčių. O dėl ekskomunikos, manyčiau, Bažnyčia turėtų atnaujinti mokymą.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim gruodžio 29, 2014, 07:36:32
Silvija  :-\ (Pas mus tai vadinama ekskomunika). Kas yra ekskomunika ?
Tikrai ne automatiškai, o tik po konkretaus veiksmo, kuris pasireiškia svetimų dievų garbinimu.
Prisimink, Mozė su tauta prie Sinajaus kalno. Liejasi aukso veršį (Egipto dievybė) ir jį garbina. Tai gerai na tokie izraelitų veiksmai matomi Teisėjų periodų.
Mes atsinešame iš sekuliarios aplinkos terminų sumaišymą. Judaizmas religijotyroje judėjų religija. Tuo tarpu žydui tai jo protėvių tikėjimas, jo tautos istorija, jo prigimtinė religija, jo protėvių Abraomo, Izaoko ir Jokūbo tikėjimas.
Panašiai mes apie lietuvių tautos religiją nesakome tai pagonybė, bet baltų tikėjimas, mūsų protėvių tikėjimas.
Pagaliau judėjas tai Judo vienos iš 12 Izraelio giminių atstovas.
Religijotyros mokslas dėliodamas viską į lentynėles duoda terminus. Pagonybė, judaizmas ir t. t. Kartais tuos terminus mes menkai pažįstame ir todėl perkeliame į aplinką kurioje jie nėra teisingi ar tikslūs.
Na ir dar viena mintis.
Jėzus yra šventykla.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: kukulis gruodžio 29, 2014, 08:30:50
Kam šventykla, o kam netikras pranašas ...
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 29, 2014, 17:47:34
Tada dar viena mintis :)
Jėzus yra Nojaus laivas.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija sausio 03, 2015, 12:47:52
Jeigu Jėzus yra toji Šventykla, kurios atstatymo laukia ir judėjai, tai daugmaž galima numatyti ir antrąjį Jo atėjimą, tiksliau, drąsiai sakyti, kad greitu laiku jo dar nebus :-\ Bet yra ženklų, rodančių, kad žydai juda ta linkme. Ir jie daug ką turi pasakyti mums, krikščionims, kurie Kristų po senovei vaizduojame mėlynkiu, o Judo bučinį - kaip bučinį Jėzui į lūpas.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė sausio 03, 2015, 18:30:03
ntaip..sunku būtų įsivaizduoti Jėzų mėlynom akimis. Teko pasišnekučiuoti su žyde, buvau nustebusi kokios juodos jos akys. Beje, o koks gi buvo tas Judo bučinys? Į kurią kūno dalį ? :)
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija sausio 04, 2015, 02:45:30
Į ranką arba į petį. Šitaip išreiškiant pagarbą ir pripažįstant, kad 'tu esi mano mokytojas'.

Aišku, tai nekeičia esmės, tačiau rodo, kaip mes, krikščionys "iš toli", mėgstame savaip daug ką aiškinti,  o žydai tuo tarpu žiūri į mus ir šypsosi.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Tomas M. sausio 09, 2015, 03:49:30
Citata iš: Silvija  sausio 03, 2015, 12:47:52
Ir jie daug ką turi pasakyti mums, krikščionims, kurie Kristų po senovei vaizduojame mėlynkiu...


Silvija, o tie paveikslai... ten Jėzus yra vaizduojamas mėlynom akim žemėje ar jau prisikėlęs? Nes bent jau tas berniukas (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,715.msg7584.html#msg7584) pasakojo, kad Jėzaus akys švietė, spinduliavo, buvo žalios - mėlynos spalvos.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija sausio 09, 2015, 07:09:25
Tuom tikrai nenorėjau pasakyti, kad Dievas yra tik žydų Dievas :)

Tačiau. Žmogui yra būdinga, kad jis, patyręs Dievo malonę ar palankuma, greitai ima manytis, jog geriausiai Jį pažįsta, gali apibūdinti ir aiškinti tiek Bibliją, tiek Patį Dievo Žodį, atėjusį kūne. Paveikslai? O matei kaip afrikiečiai vaizduoja Madoną su kūdikiu? :) Manau natūralu ir užtai Viešpats tikrai nepyksta. Bet negerai, kai imame galvoti, jog kiti negali Dievo pažinti taip gerai kaip mes, o gal net ir geriau.

Kad Jėzus nebuvo (greičiausiai) mėlynakis nėra taip svarbu, kaip svarbu ŠR mums paliktas pasakojimas apie Jo būdą, kuris atspindėjo ir Aukščiausiojo Tėvo būdą. Ir tai gali geriausia perteikti teisinga Biblijos interpretacija. Katalikų Bažnyčia turi nemažą bendravimo su judėjais patirtį, įsiklausymo į jų Dievo aiškinimą patirtį. Daug kur ir pati doktrina padarė pataisas. Nes patys švenčiausi KB žmonės, pasirodo, galėjo kai kur klysti. Nežinojau, kad pavyzdžiui Augustinas yra savo laiku sakęs, jog žydų tauta palikta žemėje tik tam, kad visi kiti matytų kaip jiems negera gyventi po jų įvykdyto Jėzaus nukryžiavimo :o.

Sugyvenimo žemėje principus ir tai kaip būti laimingais ir džiaugsmingais žmonėmis, net esant sunkiom aplinkybėm, Jėzus paliko žydams. Ir kalbėjosi jie savo kalba, sėdėdami Izraelio medžių pavėsy, malšindami troškulį vandeniu, kurį pasisemdavo tradiciniu būdu... mane labai traukia pažinti Jėzų per jo tautiečius, atpažinti savo vaizduotės paklaidas jų aiškinime. Aš labai džiaugiuosi, kad KB nėra akla šia prasme ir užsispyrusi.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė sausio 09, 2015, 07:34:24
Taip, žydai nemėgsta nei Augustino (vadina jį spiritualistu), nei Martino Liuterio. Gal ne visi jų raštai yra išversti arba išversti tendencingai?
Na ir pasiskaitymui iš II Vatikano:
CitataŽydų religija

4. Gilindamasis į Bažnyčios slėpinį, šis Šventasis Sinodas atmena ryšį, kuris Naujojo Testamento tautą dvasiškai jungia su Abraomo palikuonimis.

Mat Kristaus Bažnyčia pripažįsta, kad pagal Dievo išganomąjį slėpinį jos tikėjimo ir išrinkimo pradmenys aptinkami jau patriarchuose, Mozėje ir pranašuose. Ji išpažįsta, kad visi Kristaus tikintieji, tikėjimu būdami Abraomo vaikai6, buvo įtraukti į to patriarcho pašaukimą, o išrinktosios tautos išėjimas iš vergijos žemės mistiniu būdu iš anksto ženklino Bažnyčios išganymą. Todėl Bažnyčia negali pamiršti, jog per tą tautą, su kuria Dievas iš savo neapsakomo gailestingumo teikėsi sudaryti Senąją Sandorą, ji yra gavusi Senojo Testamento apreiškimą ir maitinama gerojo alyvmedžio šaknų, į kurių kamieną įskiepytos pagonių laukinio alyvmedžio šakos7. Juk Bažnyčia tiki, kad Kristus, mūsų Taika, savo kryžiumi sutaikino žydus ir pagonis ir iš abiejų savyje padarė viena8.

Bažnyčia taip pat nuolatos turi prieš akis apaštalo Pauliaus žodžius apie savo tautiečius, ,,kuriems priklauso įsūnystė, garbė, sandora, ir įstatymų leidyba, Dievo garbinimas ir pažadai; kuriems priklauso protėviai, ir iš kurių kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus" (Rom 9, 4-5), Mergelės Marijos sūnus. Ji atmena, kad iš žydų tautos yra kilę apaštalai, Bažnyčios pamatai ir šulai, bei daugelis pirmųjų mokinių, skelbusių pasauliui Kristaus Evangeliją.

Kaip liudija Šventasis Raštas, Jeruzalė nepažino jos aplankymo meto9, ir didžioji dalis žydų nepriėmė Evengelijos, o nemažai jų net priešinosi jos sklidimui10. Vis dėlto, kaip sako apaštalas, Dievui, kuris negaili duotųjų dovanų ir pašaukimo, žydai lieka numylėti dėl savo protėvių11. Išvien su pranašais ir tuo pačiu apaštalu Bažnyčia laukia vienam Dievui žinomos dienos, kai visos tautos vienu balsu šauksis Viešpaties ir ,,tarnaus jam petys į petį" (Sof 3, 9)12.

Tad kadangi krikščionių ir žydų bendras dvasinis palikimas toks gausus, šis Šventasis Sinodas nori puoselėti ir skatinti jų abipusį pažinimą ir pagarbą, įgyjamą ypač biblinėmis bei teologinėmis studijomis ir broliškais pokalbiais.

Nors žydų vadovybė su savo šalininkais ir reikalavo Kristaus mirties13, tai, kas įvykdyta jo kančios metu, negalima primesti nei visiems be skirtumo anuomet gyvenusiems, nei šiandieniams žydams. Nors Bažnyčia yra naujoji Dievo tauta, žydai tenebūnie pristatomi kaip Dievo atmestieji arba prakeiktieji, tarsi tai plauktų iš Šventojo Rašto. Todėl visi tesirūpina aiškindami katekizmą arba skelbdami Dievo žodį nemokyti ko nors, kas nesiderina su Evangelijos tiesa ir Kristaus dvasia.

Be to, Bažnyčia, atmesdama visus bet kokių žmonių persekiojimus, atmindama savo bendrą su žydais paveldą ir vadovaudamasi ne politiniais motyvais, o evangeline meile, gailisi dėl bet kada ir bet kieno žydams rodytos neapykantos, jų persekiojimų ir antisemitizmo apraiškų.

Be to, Kristus, kaip Bažnyčia visuomet mokė ir tebemoko, degdamas didžia meile, laisvai pasirinko kančią ir mirtį už visų žmonių nuodėmes, kad visi pasiektų išganymą. Todėl mokančios Bažnyčios uždavinys yra skelbti Kristaus kryžių kaip visuotinės Dievo meilės ženklą ir visų malonių šaltinį.

http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s/nostra-aetate.html

Man tik keistai nuskambėjo, kodėl žydai yra vadinami "Abraomo palikuonimis", o visi tikintieji "Abraomo vaikais"... :-\
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim sausio 09, 2015, 08:30:57
Abraomo palikuonis - kadangi jis yra žydų (tautos) giminės protėvis. Kilmės prasme, kaip apie mus galima sakyti esam baltų palikuonys ar baltai yra mūsų protėviai.
Abraomo vaikai - kadangi jis yra mūsų tikėjimo tėvas (ST: Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas). Tikintieji yra per tikėjimą vaikai, juk sakome dvasios tėvas, dvasios sūnus ar dukra.
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė sausio 09, 2015, 09:22:41
Taip tai taip. Bet gyvenime ir logiškai vaikai visada yra arčiau tėvo, nei palikuonys. Nejau KB tuo nori pasakyti, kad NT krikščionys yra arčiau Tėvo nei žydai?
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Pilgrim sausio 09, 2015, 10:08:53
Pabandykim  :-\ ... pajusk skirtumą tarp dukterėčios ar sūnėno bei krikšto vaikų, kas artimesni.
Gal tik ryšio ar santykio pobūdis kitas ? Kas arčiau ?
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė sausio 09, 2015, 16:27:56
Taip, skirtumas yra, bet.. man atrodo, kad tai ne iš tos operos ;)

Šventas raštas niekur nekalba nei apie dukterėčias su sūnėnais, nei apie krikšto vaikus.. Tačiau Mk 7, 27 Jėzus vėliau išgydytai pagonei graikei sako štai ką apie žydus:
CitataJėzus tarė jai: ,,Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams"

Jėzus pats įvardija žydus vaikais.
??
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė sausio 09, 2015, 17:07:20
Norėjau pasakyti, kad vaikai, mano galva, visada yra arčiausia tėvo širdies.
O mes tik įvaikiai, beveik vaikai, bet jei sąžiningai - tai tik beveik. Ir aišku, kad mylimi..
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija sausio 09, 2015, 17:33:58
Aš taip nemanau. Man palikuonys, vaikai skamba kaip sinonimai (tai, kas lieka po manęs). O galimybės būti Tėvo vaikais visiems vienodos per Kristų.

Čia turbūt painioja tas terminas išrinktoji tauta? Bet jo prasmė juk nereiškia kažko panašaus į elitą, tai - pasirinktoji tauta, per kurią buvo perduota žinia ir kuri pati daug bandyta ir kentėjusi vardan Dievo  :-\
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gegužės 19, 2015, 07:19:02
Įtikėjęs žydas. Gera klausyti.
http://www.imetmessiah.com/index.php/testimonies/mordechai-baleston
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė rugpjūčio 10, 2015, 16:50:50
Dangaus Tėve, mano vienintelis prašymas - neleisk man naudoti nuosavo proto prieš tiesą.
Rabino Michlo iš Zločevo malda

Nepaprastai gražu.

***

Žmogus - tai kalba, kuria kalba Dievas.

Rabi Мenachem-Меndl iš Vitebsko

***

Jūs sakote - laikas praeina. Neišmanėliai - tai jūs praeinate.
Talmudas
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė rugpjūčio 10, 2015, 17:11:39
Na ir paskutinė šiandien.
Kiekvienas iš mūsų kaltas dėl svetimų nuodėmių.
Iš chasidų knygos
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė lapkričio 04, 2015, 07:44:31
Emanuelis Levinas. Žydų filosofas iš Kauno.
"Rahamim - motinos įsčios. Įsčios tai yra - turėti kitą savyje tol kol jis gims. Toks yra gailestingasis Dievas - pažeidžiamas ir pažeistas. Toks keistas silpnumas.."

Labai įdomi laida per mr apie Leviną, apie krikščionybės šaknis žydų Raštuose, apie Talmudinius raštus, apie kūniškumą ir daug ką kitą
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=68565

Sako Levino filosofija labai krikščioniška. Keletas jo minčių

,,Tikroji, nepaneigiama vertė - tai šventumo vertė. Šventumas priklauso anaiptol ne nuo netekčių, jis glūdi įsitikinime, kad visur kitam reikia užleisti pirmą vietą - pradedant fraze ,,aš tik po jūsų", sakoma prie atvertų durų, baigiant kone neįmanomu (tačiau Šventumas to reikalauja) pasirengimu mirti už kitą... Man tai yra akimirka, kai per žmogiškumą anapus būties Dievas ateina į mano mąstymą".
,,Niekas negali kurią nors akimirką sakyti: padariau viską, ką privalėjau. Tiktai veidmainis..."
,,Nuo tos akimirkos, kai kitas mane pamato, aš esu už jį atsakingas, net nesiimdamas atsakomybės jo atžvilgiu; jo atsakomybė įpareigoja mane. Ši atsakomybė peržengia to, ką aš darau, ribas".
,,Kito asmens ir mano santykis ne abipusis, aš esu pavaldus kitam asmeniui. Viskas remiasi manimi... Ne dėl vienos ar kitos realios mano kaltės, dėl klaidų, kurias būčiau padaręs, o dėl to, kad esu atsakingas totaline atsakomybe, kuri atsako už visus kitus ir atsako už viską, netgi už jų atsakomybę. Aš visuomet turiu viena atsakomybe daugiau negu visi kiti... Esu atsakingas už persekiojimus, kuriuos patiriu. Tačiau tiktai aš! Mano ,,artimieji" ar ,,mano tauta" jau yra kiti, ir aš reikalauju teisingumo... Kuo aš esu teisingesnis, tuo labiau atsakingas, niekuomet nesame atsiskaitę su kitu asmeniu... Būdami atsakingi už kitą asmenį, galų gale esame atsakingi dėl kito mirties... Tai, kas sakoma kaip prašymas, aišku, reiškia prašymą duoti ir tarnauti. Tačiau, be šito ir apimant šitai, tai reiškia įsakymą nepalikti kito asmens vieno, net jei tai būtų nenumaldomybės akivaizdoje... Būgštavimas dėl kito mirties tikrai yra atsakomybės už jį pagrindas".
,,Politika visuomet turi būti kontroliuojama ir kritikuojama remiantis etika".
,,Reikia pripažinti begalinį Dievą, kuris įdėjo į mus begalybės idėją".
,,Iš tiesų religija ne tas pat, kas filosofija. Pastaroji nebūtinai teikia paguodą, kurią gali suteikti religija".
Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Silvija vasario 25, 2016, 09:36:12
Laikas: apie 130 m.
Vieta: Palestina.
Dalyviai: Trys mokslo žmonės ir vienas pašalietis. Romos imperijos pakraštys.

Išminčių Judo ben Ilajo, Juozapo ir Simeono ben Jochajo draugijoje sėdėjo Judas ben Gerimas. Judas ben Ilajas tarė:
- Kaip puikiai pasidarbavo šie žmonės (romėnai)! Jie nutiesė kelius ir atidarė turgus, pastatė tiltus ir pirtis.
Išminčius Juozapas tylėjo.
Tada atsiliepė Simeonas ben Jochajas:
- Visa tai jie sukūrė sau. Jie nutiesė kelius ir atidarė turgus, kad juose šlaistytųsi prostitutės, nutiesė tiltus, kad jais keliaudami galėtų rinkti mokesčius, pastatė pirtis, kad lepintų savo kūnus.
Judas ben Gerimas grįžo namo ir visą papasakojo tėvui ir motinai. Žinia apie šį pokalbį pasklido taip plačiai, kad pasiekė valdžią. Valdžios atstovai nutarė išaukštinti juos gyrusį Judą, ištremti tylėjusį Juozapą, o jų darbus peikusį Simeoną pasmerkti myriop.
Išgirdęs apie tokį sprendimą, išminčius Simeonas pasiėmė savo sūnų Eleazarą ir pasislėpė mokymo namuose. Jo žmona ateidavo kiekvieną dieną ir slapta atnešdavo duonos ir ąsotį vandens. Išgirdęs, kad jo ieško ir nori sugauti, išminčius Simeonas tarė savo sūnui:
- Neverta tikėtis, kad moteris išlaikys paslaptį, netyčia ji gali prasitarti. Arba ją gali kankinti tol, kol ji atskleis mūsų slaptavietę.

Todėl laukuose jie susirado urvą, kuriame pasislėpė, ir niekas nežinojo, kur jie dingo. Įvyko stebuklas: urve išaugo saldžiavaisis pupmedis ir atsivėrė vandens šulinys, tad buvo aprūpinti ir maistu, ir gėrimu. Jie nusivilko drabužius ir iki kaklo užsikasė smėlyje. Visą dieną jie studijavo Torą. Atėjus maldos laikui, apsivilkdavo maldos drabužius ir melsdavosi, paskui vėl apsikasdavo smėliu, kad nesudėvėtų rūbų. Taip jie išgyveno urve dvylika metų.

Po dvylikos metų pas juos atėjo pranašas Elijas ir stovėdamas prie urvo angos sušuko:
- Kas praneš Jochajo sūnui, kad imperatorius mirė ir jo nuosprendis panaikintas?
Tai išgirdę, jie išėjo iš urvo. Pamatę laukus ariančius ir sėjančius žmones, sušuko:
- Šie laikinuoju gyvenimu užsiėmę žmonės atsižadėjo amžinojo gyvenimo!
Į ką bepažvelgdavo jų akys tas sudegdavo. Tuomet balsas iš dangaus sušuko:
- Išėjote sunaikinti mano pasaulio? Grįžkite į savo urvą!
Jie pakluso ir gyveno urve dvylika mėnesių, nes, sakė jie, nusidėjėlių bausmė pragare trunka tik dvylika mėnesių.
Pasibaigus tam laikui, pasigirdo balsas iš dangaus, kuris paliepė:
- Išeikite iš urvo!
Taigi jie išėjo. Nors Eleazarui vis dar gėlė širdį, išminčius Simeonas jautėsi pagijęs. Jis tarė:
- Mano sūnau, net jei tik mes dviese studijuosime Torą, pasauliui to pakaks.
Jie išėjo iš urvo šabo išvakarėse ir netoliese pamatė senuką, rankoje nešantį du ryšulėlius mirtų, kurių švelnus aromatas priminė dangų.
- Kodėl nešiesi tuos mirtų pundelius? - paklausė jie.
- Mirta pagerbime šabą, - atsakė senukas.
Išminčius Simeonas tarė savo sūnui:
- Matai, kokie brangūs yra Dievo įsakymai Izraeliui...

Tuomet jie abu pajuto sielos ramybę.



Iš A.J.Heschel knygos "Šabas"

Antraštė: Ats: Rabinų išmintis. Visokie gabaliukai.
Parašė: Varlė keliauninkė gruodžio 28, 2016, 08:32:09
Čia ir pratęsiu apie žydus. Labai neblogas šių meų br. Numgaudžio adventinis pamokslas:
CitataAtkirtus šaknį, praradus ryšį su žydiška tradicija, mes nebesuprantam, kas parašyta toj knygoj. Daugelio dalykų katalikai supratimo neturi apie žydus ir kai skaito evangelijas, ten pilna žydiškų failų, žydiško gyvenimo būdo, kurio mes visiškai nesuprantam. Ir tada išvartom poeziją visokią savo gyvenimuose. O kur jau apie Torą, ST bekalbėti..

Taigi, mes paėmėm tą Šventą raštą kaip viduramžiais Vatikane buvo vaizduojama: kai popiežius užimdavo sostą, vieną laikotarpį buvo tradicija išreikšti antisemitizmui - soste sėdinčiam popiežiui Romos rabinas turėdavo atnešti Torą. Popiežius paimdavo ritinį, o rabiną koja nuspirdavo. Paniekos ženklan - jūs atmesti, mes perimam žodį, o jus atmetam. Bėda tik ta, kad ta knygutė neatsidaro be to rabino..

https://www.youtube.com/watch?v=gui5A_-o2jU