Galima pamėginti ir taip pamąstyti. Jeigu Dievas tiksliai žino, pavyzdžiui, ką tu valgysi pusryčiams po metų, tai rodo šiuos dalykus:
1. Jis žino, kad būsi gyvas.
2. Jis žino tavo mėgstamą maistą dabar.
3. Jis žino, kaip tavo mėgstamas maistas dabar darys įtaką tavo mėgstamam maistui po metų.
4. Jis žino, kad tu sugebėsi būtent lygiai po metų atsikelti laiku ryte ir nepraleisti pusryčių.
...
N. Dar krūva faktorių, kuriuos Dievas žino.

Ar Dievui įmanoma tą žinoti? Mano nuomone, tikrai taip. Jeigu Jis yra visagalis, Jis turėtų gebėti peržengti bet kokias žinojimo, tos pačios logikos ribas. Koks Jo galios mastas yra, tai mes dabartinėje sąmonės būsenoje suvokti negalime. Ar galėsime suvokti vėliau, nežinau. Bet greičiausiai, jeigu ir galėsime, tai pats Dievas mums ir atskleis šį slėpinį. Tuo pačiu, manau, čia vaidina svarbų vaidmenį ir laisva valia. Jeigu tikrai norėsime tai sužinoti, Dievas mums tą ir parodys, nes, kiek suprantu, Jis tikrai labai gerbia mūsų pasirinkimus ir mūsų laisvą valią, kurią Jis pats mums ir dovanojo. Jam pačiam nėra jokio tikslo nuo mūsų kažko slėpti, nes Jis pats iš savęs yra absoliuti, nekintanti tiesa per daugybę metų.

Bet su laisvos valios naudojimu irgi yra svarbių momentų. Pavyzdžiui, mes galime norėti sužinoti tai, ką žino pats Dievas. Ir kyla klausimas, kiek tai ateina iš laisvos valios, o kiek iš kitų aspektų? Kodėl mes norime žinoti, ką žino Dievas? Ar tikrai mums yra būtina žinoti tiek kiek Dievas, jog galėtume darniai gyventi šiame pasaulyje? Kol kas manau, kad nereikia, ir tas troškimas kyla iš puikybės. Tiesiog, kad ir kokias svajones beturėčiau (nuskristi į Mėnulį, Marsą, Kentauro Alfa), tai, kad ir kokia grandioziška svajonė bebūtų, man tikrai nereikia matyti visko taip kaip mato Dievas. Ko pakanka, tai suvokti Jo duotus įsakymus. Tai iš esmės, jeigu turiu tokias svajones, tai turiu jų siekti darniais, bendruomeniškais būdais, kitiems nekenkdamas, nedarydamas žalos planetai ir pan. Išties užtenka net labai nedaug mums žinoti, kad prasigyventume, turėtume materialiai aprūpintą gyvenimą ir dar galėtume siekti savų svajonių. Tad labai tikėtina, jog noras "būti kaip Dievu" iš esmės ateina iš puikybės, noro pasirodyti prieš kitus, kitus žeminti, užuot skatinus tarpusavio vienybę, bendruomeniškumą. Tas noras "būti kaip Dievu" buvo viena iš nuopuolio priežasčių.

Tad jeigu neatskleidė dabar, tai turbūt mums to dabar ir nereikia. Kad Jis žino geriau, ko mums tiksliai reikia, tai faktas. Su tuo daugybė žmonių yra susidūrę. Kai Dievas paveikia žmogaus gyvenime bet kurioje srityje, ilguoju laikotarpiu žmogus jaučiasi kur kas darnesnis, laimingesnis ir labiau suartėjęs su Dievu. Jame pykčio, pagiežos yra mažiau, bet kur kas daugiau meilės. O kai velnias veikia, tada trumpuoju laikotarpiu gauni krūvą materialių dalykų, bet po kurio laiko kenti ir tu, ir kiti. Verslo terminais kalbant, tai Dievas deliver'ina darnų, ilgalaikį rezultatą, o velnias - trumpalaikį ir po to muilinasi, kodėl rezultatas ne toks kaip žadėjo. Dar daugiau, jeigu imi ilgąjį laikotarpį, tai Dievas tau suteikia ir tų pačių materialių dalykų kur kas daugiau nei bet koks velnias sugebėtų duoti. Kodėl taip yra? Nes Dievas yra pats sau pakankamas, Jo meilė yra besąlyginė, beribė. Na o velnias nori įrodinėti Dievui, kad pats Dievas suklydo mums duodamas laisvą valią, išvis mus sukurdamas. Velnias seniausiai pamiršo, kad jis irgi yra iš Dievo.

Bet faktiškai yra taip. Žiūrėkime realistiškai. Ar Dievas norėjo, kad mes kentėtume? Tikrai ne. Ar jis norėjo, kad jo angelai nupultų? Irgi ne. Bet nutiko kaip nutiko. Dievas tai galėjo sustabdyti? Taip, galėjo. Tai kodėl nestabdė? Nes tai ir yra laisvos valios mechanika. Dievas, kurdamas multivisatą, turėjo konkrečią intenciją - pasidalinti savimi su viskuo kas yra. Kad jis tą pilnai įgyvendintų, turėjo remtis savo egzistavimo principais. Ir iš to suvokiame, kad Dievas irgi yra sąmoninga būtybė, pasižyminti laisva valia. Daugybė žmonių kažkaip į Dievą žiūri kaip į labai tolimą, mūsų nesuprantančią būtybę. Bet Dievas mus geriau supranta nei mes patys save. Ir tuo pačiu tai yra sąmoninga, sau pakankama esybė, kuri mus visus ir sukūrė pagal savo paveikslą.

Tad kas nutinka, kai Dievas duoda laisvą valią? Na labai paprasti dalykai. Tai reiškia, kad Dievas nepasakys tiksliai, ką tu valgysi pusryčiams po metų. Jis tau gali pateikti tikimybinį skirstinį, pavyzdžiui: (0,1: pramiegosi ir nevalgysi pusryčių; 0,8: duona su saliamio dešra; 0,1: komandiruotėje valgysi angliškus pusryčius). Bet ką Dievui reikš tas skirstinys? Na Jis greičiausiai patikrins begalybę įmanomų kombinacijų ir pasakys, kad tavo esamoje būsenoje yra taip. Bet kas jeigu pakeisi būseną dabar? Tada jau skirstinys pasikeis momentaliai.

Kitaip sakant, matematine statistika galima įrodyti, kad laisva valia tikrai yra ir jos niekas iš mūsų niekada neatėmė ir niekada neatims. Pats Dievas ją suteikė, vadinasi, Jo tokia ir valia yra.

Sudetinga man buvo suvokti, kas yra laisva valia....
As nesakau, jog Dievui nera absoliuciai viskas nezinoma....
Bet sitas klausimas....
Jis per sudetingas?. Negalvoju, jog neturetu(man dar nereikia remtis Biblija, bet noreciau....)buti nulemta!
tik 1) mes neturetume tos teises, kuri yra sprest.(Uz Dievo planus)
2) nieko nera nelogisko....
As pats turejau pasirinkti, ir suprates, jog laisva valia yra....(galetu neleisti mums kazko, ar kazkas ne del musu vykt?)
turejau suprasti, kas yra predestinacija, del savo paties morales....
Isitikinti, jog viskas nuspresta?. Turejo buti Pradzioje zinoma, kas bus.
Man atsakymas toks ir atejo, jog mes patys ta renkamas, bet ne del pasirinkimo, o del tos meiles, kuria del musu sukure....
Negalvoju, jog Dievui(viskas man aisku) buvo nezinoma....
ka...
kas...
kur...
ir kada.
tik tiek, jog pasirinkti, mes galime, ne del kazko, o patys del saves.
Tureciau zinot, jog praeitis itakoja ateiti....
Ir, jog absoliuti logic tame yra.... .(jog viskas absoliuciai zinoma...).
Mums leidziama spresti, ir mylet....
O, kas atskyrta....
))))))))).

Laisvos valios motyvus nulemia faktas, kad visus mus sukūrė Dievas pagal savo paveikslą ir panašumą. Jis mums davė laisvą valią, vaizduotę ir kūrybines galias.

Logiški ir apibrėžti mūsų pasirinkimai? Nemanau. Daugumą pasirinkimų darome kaip tik turėdami mažokai informacijos ir dalis jų net nėra logiški ar apibrėžti. Tiesiog elgiamės kaip elgiamės, pagal situaciją. Logiškumo ir apibrėžtumo noras yra daugiau troškimas nei realybė.

Dievui tikrai nereikia mūsų tikėjimo. Jis pats sau pakankamas, jis neturi jokios pasaulėžiūros. Galime sakyti, kad jo keliai nežinomi. Nori - tiki, nori - ne. Dievas nuo to tikrai netaps mažiau dieviškas, net jeigu priimsi ir netinkamus sprendimus (juk Dievas netapo mažiau dieviškas, kai Liuciferis su savo pakalikais nupuolė). O va pats gali, bet tikrai ne Dievo valia, o savo pasirinkimais. Ir bet kuriuo atveju darysi pasirinkimus. Laisvos valios vienas iš komponentų - susidūrimas su pasekmėmis. Ir čia ir keli klausimą, kaip geriau daryti pasirinkimus. Ar aklumo (netikėjimo, ignoravimo) būsenoje ar bandyti suvokti bent kažkiek Dievo planą mums, kiek tai leidžia mūsų dabartiniai gebėjimai? Vėlgi tai yra pasirinkimo klausimas.

Ar laisva valia leidžia mums nuspręsti viską? O čia jau nuo supratimo priklauso. Kai Dievas mus kūrė, jis gan aiškiai apibrėžė laisvą valią. Tai yra, ją turi tu, turiu aš. Tad akivaizdu, kad pažeistum laisvos valios įstatymą, jeigu bandytum kitam pažeisti jo laisvą valią.

Ar Dievas sprendžia, ką turime daryti? Nesprendžia, nes visi mes turime laisvą valią. Ir jis ją gerbia. Taip gerbia, jog kartais, kai mato, kad priimame netikusius sprendimus, jis įsikiša ir parodo geresnį kelią. Bet juo eiti neverčia. Tai yra, galima atvesti prie vandens šaltinio, bet niekas tavęs nevers gerti to vandens. Pavyzdžiui, ar tikrai naudotumeisi savo laisva valia žudyti kitą žmogų? Tokia valia tikrai gali būti, bet, jeigu suvoktum, kad tas žmogus yra iš Dievo (nes nėra nieko, kas buvo sukurta ne iš Dievo), tai greičiausiai pasirinktum elgtis kitaip ir Dievui nereikėtų tavęs papildomai gąsdinti pragaro liepsnomis.

Kada turėsi atleidimą? Tada, kai nuoširdžiai išmoksi pats sau atleisti. Nuo tos akimirkos tampi nepakaltinamas prieš Dievą. Kaip ir minėta, Dievas neturi pasaulėžiūros, jis taip pat nepriima asmenybių. Į dangų gali pakilti tik tas, kuris iš ten ir nusileido.

  verti!
nes meiles stokojau....            

Nepamirškit, kad čia užsukantys yra nusidėjėliai, kaip ir visi. Todėl patarimai gali būti nebūtinai geri. Šiuo atveju - tik bendro pobūdžio pasvarstymai, nieko konkretaus. Tai klausimas - ar išvis jie būtų verti dėmesio?

cia mano kelias....
Ps 51,10
10 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.
patarkit....

Lk 1,37 nes Dievui nėra negalimų dalykų". 

Labai susidomejau sitais klausimais....
1) Kas nulemia laisvosios valios motyvus?
2) Kodel musu pasirinkimai yra logiski, ir apibrezti....
3) Kam reikia tikejimo....
4) Ka man pasakytumet, del laisvosios valios.
Esu tikintis. Bet turiu daug isbandymu....
Negaleciau nesirinkti Dievo!.
;]
Man atrodo, jog klausimas mano bus toks...
Ar laisvoji valia leidzia nuspresti mums viska?
Kadangi a) absoliuciai yra kazkoks faktorius. b) musu (netikintis suabejotu...) nera...
Tai, tik pasirinkimu kvestijonavimas, kadangi as ziuriu netik is Biblijines puses.
Papasakociau biski... Man pasirinkt reikejo per isbandymus. Tai ne tikejimo kelias....
Del to mano terminai kitokie, ir tureciau tiek, kiek ir turiu.
Nieko nesuprasti neketinu, nes Biblija visados remciaus.
Turiu, tik pasvarstyt, ir pasirinkti.
Taip cia mano pasirinkimo reikalas...
Ar laisvoji valia yra, ar is anksto viskas yra musu Dievo! nuspresta....
Del to nenoreciau jokiu gincu, tik uzduot klausimu....
Nesuprantu as daugelio dalyku....
Jog, ir kodel.
Mano pasirinkimas, jeigu taip butu, tai butu laisvoji valia.
Bet as galvojau, jog  musu Dievas! yra deterministas, ir to pasekoje....
a) kiekvieno likimas yra salygotas faktoriaus.
b) gali buti, jog laisva valia yra.....
Jieigu pasirenkama b) tai man rupetu atsakyt, i mano galvoje esancius klausimus....
Kiek tos valios mes turim? Kas yra tie pasirinkimai? Ir kokius principus tureciau sau iskelti, jog tureciau Jezaus atleidima...

Aš namų neturiu.
Aš nemoku dainų.
Aš trumpam atėjau.
Aš ilgam išeinu.

Mano sese maža,
Aš žinau ko tyli.
Baisiai aukštas dangus,
Baisiai žemė gili.

Ir žinai paprastai
Toj pilkoj pakelėj:
Mes nebuvom aukštai,
Mes nebūsim giliai.

Bet vistiek bet vistiek
Vieną vasarą čia
Buvo mūsų pasaulis,
Džiaugsmai ir kančia.

Jonas Strielkūnas

Jau senokai Gintautas Vautoška minėjo ir kalbėjo apie šį "trečiąjį kelią", bet Bažnyčia vis dar labai inertiškai.
https://www.bernardinai.lt/2018-08-28-ar-pajegsime-eiti-treciuoju-keliu/