Tradicinės Lotyniškos (Tridento) Šv. Mišios

[Diak. Tomas M.]

Šioje temoje dalinsimės resursais ir patirtimi apie Tradicines Lotyniškas (Tridento) Šv. Mišias. Tai nėra tema polemikai, bet pasidalinimu patirtimi.

Tai vis dėl to, kas gi tos tyliosios mišios?

Yra labai geras pavyzdys, tik kamera gana garsiai įrašiusi kunigo ir patarnautojo balsus, tad jei nori įsivaizduoti tyliąsias Šv. Mišias, sumažink garsą, kad vos vos girdėtum, nes būtent taip būna ypač didesnėje bažnyčioje. Bendruomenė nekartoja patarnautojo maldų. Orientuojiesi pagal kunigo poziciją, varpelius ir garsiau tariamus kunigo žodžius.


1 dalis - Katekumenų Mišios


2 dalis - Tikinčiųjų Mišios

Kad lengviau būtų sekti Šv. Mišių eigą, galima parsisiųsti Šv. Mišių tvarką (Ordo Missae) pagal 1962 m. Romos Mišiolą. Jame pateikiamas Romos rito ekstraordinarinės formos šv. Mišių lotyniškas tekstas lygiagrečiai su nauju vertimu į lietuvių kalbą.

[Diak. Tomas M.]

Gražus ortodokso straipsnis. Įdomu skaityti ne kataliko nuomonę:

Tylusis Dvasios darbas – Tridento Mišios

Jau ne kartą pabrėžiau, kiek senosiose Mišiose daug tylos. Be abejonės, viena svarbiausių juslių, naudojamų jose, yra klausa – visos Mišios yra giedamos, netgi skaitiniai, be to, pats tikintysis beveik nieko nesako. Novus Ordo įprastai vyksta tarsi kunigo ir susirinkusiųjų dialogas, o Missa Tridentina tikintysis visų pirma yra klausytojas, liturgija ir atsakas į išorinį vyksmą vyksta jo viduje. Negana to, dažnai jis yra priverstas klausytis tylos.

Svarbios vyksmui ir kitos juslės: prieš Mišias tikintieji buvo apšlakstyti – taip įtraukiamas lytėjimas, jau kalbėjau apie nebylią komunikaciją atliekančius kunigo judesius, kurie įtraukia regą, uoslę dirgina smilkalai, o skonį – Komunija. Tiesa, kaip ortodoksas, smilkalų gausos nebūčiau pastebėjęs (esu prie jų pratęs cerkvėse), į juos mano dėmesį atkreipė Mišių metu ir po Mišių į bažnyčią užklydę prašalaičiai, kurie nustebę garsiai sakė: ,,Oho! Kiek daug smilkalų!" Žmogus visapusiškai panardinamas į liturginį vyksmą.

Iš to, ką sakė kunigas (o jo nuomonei pritarė ir patarnautojai), susidariau nuomonę, kad labiausiai ši bendruomenė išsiilgusi sakralumo ir profaniškumo skirties. Kai paklausiau, ar lotynų kalba nėra kliūtis dalyvauti Mišiose, dvasininkas teigė, kad kliūtys didžiausios pagyvenusiems žmonėms, kurie nepratę prie šios kalbos ir nebeturi pajėgumų jos išmokti. Jaunuoliai, net negabūs, lengvai išmoksta liturginius tekstus atmintinai ir lengvai juos seka.

Patarnautojai papildė kunigo žodžius savo pastebėjimu, kad jiems Mišiose labai padeda ankstesnis dalyvavimas lietuviškose, ordinarinėse Mišiose (jos turi panašią struktūrą, be to, sutampa daug tekstų, todėl praktikuojantis katalikas lengvai gali atpažinti, kas vyksta ir tradicinėse Mišiose). Lotynų kalba šios bendruomenės nariams yra vertinga ne tik todėl, kad yra labai graži, bet ir todėl, kad yra nekasdienė, ypatinga. ,,Daugelis tautų Dievą šlovina kita kalba, nei kalba turguje", – sakė patarnautojas.

Visa tradicinių Mišių struktūra kun. Juozapui yra mistinis kilimas, tikinčiųjų įvesdinimas į Kristaus slėpinį. Patenkama į nepasaulietišką erdvę ir laiką, kur nekasdienio vyksmo metu pažįstamas šventas slėpinys. Todėl, mano nuomone, grįžimą prie tradicinių Mišių galima interpretuoti kaip sekuliarizuotos sąmonės bandymą iš naujo atrasti šventenybę.

Kunigas pabrėžė, kad tai, ką jis randa tradicinėse Mišiose, vis dar nėra prarasta Ortodoksų Bažnyčioje. Jis pasakojo daug bendravęs su vienu ortodoksų kunigu vienuoliu (dabar jis esąs vyskupas) ir jiedu po susitikimų netgi vienas kitą laimindavę. Štai toks ekumenizmas, kylantis iš bendro liturginio išgyvenimo.

Pastaroji žinia man buvo labai netikėta. Eidamas į ,,tradicionalistų" bendruomenę tikėjausi atrasti itin antimodernistiškai, antiekumenistiškai nusiteikusius krikščionis. Priešingai, sutikau atvirus dialogui ir nebijančius modernaus pasaulio. Kun. Juozapas atstovauja kitokiai ekumenizmo vizijai – ne doktrininio ar juridinio tarpusavio supratimo ekumenizmui, o mistinės bendrystės ekumenizmui.

Rekomenduoju paskaityti visą straipsnį

[Augustas]

Visai geras straipsnis, Tomai.   Ačiū už nuorodą.