• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
lapkričio 23, 2024, 12:04:28

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Meilė ir tolerancija

Pradėjo kukulis, spalio 30, 2014, 04:47:02

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

kukulis

Mūsų maldos grupėje sekančiame susirinkime kalbėsime tema: "Meilė ir tolerancija".

Du žodžiai, bet daug prasmės, kuri dar priklauso ir nuo konteksto :) . Kontekstas, be abejo, šie laikai, bet pirmiausia gal reiktų pasigilinti ontologiškai kas tai per dalykai. T.y. kas yra tai savo esmėje, ką žymi šios sąvokos?

Meilė.
Esu svarstęs kas tai per dalykas pačioje savo pradžioje ir esmėje. Daugiausia, iki ko pavyko "primąstyti", buvo tai, kad meilė yra būtis. T.y. jeigu aš ką nors myliu, tai noriu, kad tas žmogus ar koks kitas objektas būtų; o jeigu aš jo nekenčiu, tai nenoriu kad tas žmogus arba objektas būtų.
Taip ir Dievas, jeigu jis nebūtų meilė, tai Jis nei pats būtų, nei norėtų kad būtų visas šis pasaulis.

Tolerancija.
Su šiuo terminu man sunkiau. Štai pasiimu kokio nors vaisto aprašymą, ir skaitau, kaip organizmas toleruoja vienokius ar kitokius vaistus. Paklausau per televiziją, ten apie toleranciją kalba tada, kai kyla kokie konfliktai, o štai tolerancijos pagalba, tie konfliktai turėtų būti užgesinti.
Iš to galima spręsti vieną svarbų dalyką - toleruoti įmanoma tik tai kas iš esmės nepatinka. Nepatikimą privedus iki maksimos - toleruoju tai ko nekenčiu.

Mes būdami riboti, iki galo nesuvokiame daugelio dalykų; iki galo nesuprantame kas yra gera, ir kas yra bloga. Todėl tolerancijos pagalba tuo pačiu tarsi priimame savo ribotumą. Tarsi sakome: man šis dalykas nepatinka, bet aš nežinau ar jis yra geras ar blogas; ir nors man asmeniškai jis atrodo blogas, bet gali būti, kad aš klystu, todėl toleruoju tai kas man nepatinka.
Kitas atvejis - kai aš matau kažkokiame reiškinyje bloga, bet tame pačiame reiškinyje įžvelgiu ir gerų dalykų. Šituo atveju, aš toleruoju blogus dalykus tam, kad tų blogų dalykų neapykanta neužgožtų manyje meilės tiems geriems dalykams.

Vis dėl to pats terminas "tolerancija" yra modernių laikų produktas. Pagal tai kas jis yra esmėje, turbūt galėtume jam suteikti daug vardų iš žodyno, kuris yra mums perduotas per tradiciją, būtent: romumas, pakantumas, kantrybė.

Manau, kad terminu "tolerancija" šiais laikais piktnaudžiaujama, jį jau atsiejant nuo romumo, pakantumo ir kantrybės, o labiau suteikiant jam kitas prasmes, tokias kaip: abejingumas, ignoravimas, nekritikavimas, savo nuomonės neturėjimas ir besąlygiškas priėmimas.

Abejingumas, ignoravimas ir nekritikavimas kyla iš reliatyvistinės pasaulėžiūros, pagal kurią nėra Dievo, vadinasi ir nėra bendros tiesos, bendro gėrio ir gyvenimo prasmės; vadinasi viskas leidžiama, viskas galima ir viskas gerai, o gal tiksliau nei gerai nei blogai, nes gėris ir blogis pagal šią pasaulėžiūrą - reliatyvus.

Pamenu, vyskupas K. Kėvalas per Marijos radiją taip pasakė: "kai nėra bendros tiesos, o tik daugybė reliatyvių tiesų, tuomet laimi ta tiesa, kurios pusėje žvanga daugiau ginklų". Taip ir čia, kai reliatyvios tolerancijos propaguotojai savo pusėje pajunta galią, jie pradeda žvanginti ginklais ir jau verčia ne tik kad būti abejingais, bet dar ir priimti ir besąlygiškai sutikti su jų skelbiamomis tiesomis. Tokiu būdu, jeigu noriu būti "tolerantiškas" privalau ne tik kad būti romus, pakantus ir kantrus, bet dar gi pritarti tiems dalykams, kuriems nenoriu pritarti, antraip būsiu nemodernus.
Štai čia modernioji "tolerancija" išleidžia savo nagelius ir mane prievartauja tapti arba abejingu arba priimti man nepatinkančius dalykus - t.y. lenda į mano "dūšią" :)


Kitas kelias - kurį siūlo krikščionybė - meilės kelias.
Kai mes pripažįstame, kad yra absoliuti tiesa, yra tik pusė kelio; antroji pusė - kad Dievas yra tiesa ir ji yra begalinė. Vadinasi, mes būdami riboti, negalime pilnai pažinti visos tiesos ir todėl neišvengiamai daug ko nesuvokiame ir nesuprantame. Todėl iš savo ribotumo suvokimo, taip pat suvokiame ir būtinybę būti romiems, pakantiems ir kantriems. T.y. būti tolerantiškiems krikščioniškąja prasme. Suvokdami, kad Dievas mus myli ir myli visus savo kūrinius, mes tada suprantame, kad visame kame yra Dievo kūrybos dalis ir tai mus įgalina mylėti kitus žmones, pakenčiant jų įvairius trūkumus.

Taip pat, kadangi mūsų pakantumas remiasi Dievu, tai mes pakenčiame tuos dalykus, kurių nesuvokiame iš savo žmogiško ribotumo, tačiau jeigu Dievo žodyje yra paminėti dalykai, kuriuos smerkia pats Dievas, tai šitų dalykų neprivalome toleruoti nei mes krikščionys.

Ir nors konkrečiai nepaminėjau kokie tai dalykai, bet daugelis supranta ką turėjau omeny :)

Varlė keliauninkė

CitataTolerancija – tai medicininis terminas, naudojamas transplantologijoje ir reiškia organizmo nesugebėjimą atpažinti svetimkūnius. Tokia būsena pasiekiama nuolatiniu organizmo sistemos nuodijimu, iššaukiant jos apatiją ir neveiksnumą. Visiška tolerancija – yra mirtis.

kukulis

Žiauri citata ;D

iš kur ji paimta?

Pilgrim

Kukuli,
         dėl tolerancijos daug buvo diskutuota studentų auditorijoje. Visuomenėje dažnai tolerancija prilyginama pakantumui. Ir tuomet būti tolerantišku reiškia pakęsti kitą. Aš galiu jo negerbti, netgi būti priešiškas ir man reikia tik pakęsti. Tuo tarpu pats terminas kyla iš lotyniško žodžio tolerantia kantrybė, ištvermė kuris būtų suprantamas, kad aš turiu būti ištvermingas bendraudamas su kitokios pozicijos žmogumi. Turiu būti ištvermingas ir kantrus sakydamas - tu esi neteisus. Kuomet esu pakantus man tik reikia iškęsti ir aš neprivalau nieko jam sakyti ir prieštarauti. Tačiau kai esu kantrus turiu išklausyti ir eiti į dialogą, su kitokiomis pažiūromis ir teiginiais. Konstruktyvus dialogas įmanomas kai yra pagarba oponentui, kuriai reikalinga ištvermė. Pakęsti nereiškia mylėti. o Tačiau meilė kantri ištverminga visa pakelia visa ištveria kaip rašo apaštalas Paulius laiške korintiečiams.
        Apskritai pasiūlymas arba idėja. Jautresnėm temom paieškokit kalbėtojų pasikviesti į grupelę. Tokia praktika naudoja kai kurios maldos grupės.
P.S. patį terminą atrodo pradėjo vartoti anglų filosofas Džonas Lokas.

Silvija

Jei kalba pasuktų į šitą pusę, galima parodyti video:


http://www.youtube.com/watch?v=IiZp0RcUDJA

kukulis

Kadagi Piligrim užsiminė apie John Locke, tai radau štai ką:
http://www.constitution.org/jl/tolerati.htm

Trumpa citata:

Citata
Honoured Sir,

Since you are pleased to inquire what are my thoughts about the mutual toleration of Christians in their different professions of religion, I must needs answer you freely that I esteem that toleration to be the chief characteristic mark of the true Church.

Aišku, kaip turi būti Bažnyčioje - pasaulio išmintis  visad žino geriau  nei pati Bažnyčia. ;)

P.S.
O tas Silvijos filmukas įdėtas, tai sukrečiantis..

Pilgrim

Apie toleranciją rašė Volteras: Tai – žmoniškumo išdava. Mes visi pilni silpnybių ir paklydimų, todėl atleiskime vieni kitiems visas kvailystes – tai pirmasis gamtos dėsnis" Yra visas jo traktatas apie tai.
Pasiskaitymui:
Apie pakantumą: tolerancija ir diskriminacija
http://www.sarmatas.lt/06/apie-pakantuma-tolerancija-ir-diskriminacija/
http://www.vydija.lt/straipsniai/Pakantumas_Zarskus.htm
Leonidas Donskis: ,,Tolerancija – tai kasdieniai išmėginimai"
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-05-leonidas-donskis-tolerancija-tai-kasdieniai-ismeginimai/69878
Tolerancija Jürgen Kuberski
http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=373
Tolerancijos apraiškos Lietuvoje
www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/dwn.php?id=346091
Medicininė tolerancija
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/metabolizmas/Tolerancija

Filmukai patiko  ;)

http://www.youtube.com/watch?v=glyMac3DTRk

kukulis

Ačiū už nuorodas.

Dėl Voltero nežinau, juk jis buvo masonas, nužudęs galybę žmonių Prancūzijos revoliucijos metu. O Bažnyčios tėvai pataria, kad neklausytume velnio, net jei jis patartų ir gerų dalykų ;)

Pilgrim

Voltero malda

Aš nesikreipiu į žmones, bet į Tave, visų pasaulių,
visų laikų, visų tvarinių Dieve.

Mes, silpnos būtybės, neišmatuojamoje erdvėje pasiklydę.
Iš kitų pasaulių neįmanoma mūsų matyti.

Jeigu galima Tavęs ko nors prašyti, Tavęs, kuris viską davei,
Tavęs, kurio sprendimai nesikeičiantys ir amžini, tai prašau,
būk gailestingas mūsų klaidose!
O, kad galėtume išvengti klaidų, kurios daro mus nelaimingus!
Rankas Tu mums davei ne prievartai, širdį — meilei,
o mus taip dažnai užlieja neapykanta.
Padaryk, kad mes viens kitą užstotume ir taip pakeltume
šio trumpo gyvenimo sunkumus!

Mes skiriamės tik rūbais, kurie dengia mūsų silpną kūną;
skirtinga mūsų, vienų kitiems nesuprantama kalba;
skirtingi, vienų kitiems juokingi papročiai;
skirtingi ir tokie netobuli įstatymai;
skirtingos ir dažnai tokios beprasmės pažiūros;
skiriamės tokiomis skirtingomis, tokiomis nevienodomis,
o Tau tokiomis lygiareikšmėmis pareigomis.

O, kad tie maži skirtumai tokioje menkoje būtybėje,
kurią vadina žmogumi,
netaptų neapykantos ir persekiojimų priežastimi!

O, kad tie, kurie šviesiausią dieną užsižiebia žvakę,
Tave šlovindami, neniekintų tų, kurie Tave šlovina be žvakės!

O, kad tie, kurie apsivelka baltą rūbą,
skelbdami kaip labai reikia tave ir kiekvieną žmogų mylėti,
neatstumtų tų, kurie tą patį nori skelbti juodais rūbais!

O, duok visiems suprasti, kad Tau tas pats,
ar koks mokslininkas senąja kalba meldžiasi,
ar koks daktaras naująja kalba,
ar koks vargeta visai be žodžių Tau lenkiasi!

Ir tegu supranta visi žmonės, kad jie Tau lygūs,
ar tai vargana palaidine apsisiautę,
ar tai raudonu rūbu pasidabinę,
ar violetu pasipuošę, ar net purpure paskendę!

Ir kad nesididžiuotų tie,
kurie turi už kitus daugiau to, ką jie vadina didybe ar turtu:
ar kokį menką duonos grūdą, ar dulkelę pasaulio turto,
ar kokio blizgančio metalo skeveldrą.
Ir kad kiti jiems nepavydėtų!

Tu žinai, kad mes, varganieji, nieko neturime tokio,
ko galima būtų pavydėti arba kuo galima būtų didžiuotis...

O kad visi žmonės prisimintų, jog jie yra broliai-seserys!
Mes tada pasibaisėtume,
kaip žiauriai ir neteisingai pavergiama žmonių dvasia.
Juk būname pilni pasibaisėjimo ir piktinamės,
kai mūsų darbo ir prakaito vaisius kas nors išplėšia.

Jeigu kartais karo rykštė ir yra neišvengiama,
tai, kad nors taikos metu vieni kitų neplaktume
neapykanta ir nesidraskytume,
bet kad tą savo trumpą gyvenimo akimirką, Tavo mums duotą,
panaudotume šlovinti Tavo gerumą tūkstančiais įvairiausių kalbų.

http://panevezys.lcn.lt/temos/pasaukimai/maldos/voltero/

kukulis

Ir ką?
O mes apie tą patį Volterą kalbame?

P.S.
Pabaigoje dar trūksta: "Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen."

Pilgrim

Nežinau ar apie tą patį. Abejonė ir man kilusi buvo tačiau niekada nesiaiškinau, tiesiog malda yra graži.

kukulis

Dalinai sutampa su šia tema paskaita:
https://www.youtube.com/watch?v=X9NM7-JzphI
Aleksej Maroz : masinės sąmonės poveikio priemonės.
Kalbama apie reklamą ir apie toleranciją ir kitus metodus.

Aišku neapsieinama be rusiško pasididžiavimo elementų, bet labai daug gerų įžvalgų.

Silvija

Yra dar viena malda, kuri manau yra kilusi iš tos įtampos tarp toleruoti-netoleruoti:

Dieve, leisk man ramiai priimti dalykus, kurių negaliu pakeisti;
Suteik drąsos ir ryžto keisti tai, kas pakeičiama;
Ir įžvalgos – atskirti viena nuo kito..

Varlė keliauninkė

Citata iš: kukulis  spalio 30, 2014, 05:13:19
Žiauri citata ;D

iš kur ji paimta?
Jau nebeveikia ta nuoroda..

Varlė keliauninkė

Kukuli, noriu taves paklausti, bet gali ir neatsakyti, jei nenori.
Ar tokius traktatus tu darbo metu rasai ir vienu atsikvepimu, ar turi geru minciu saugykla kompe ir padarai copy paste. ? :-)

kukulis

Šitą parašiau eksprontu .. bet nemaža dalis minčių buvo iš dviejų metų laikotarpio, ir šiaip visą savaitę mąsčiau; ruošiuosi gi tam mūsų maldos grupės susirinkimui :)

Pilgrim

Kukuli  :) o tu ekspromtu, pasikviesk V. keliauninkę, pasikviesk pasidalinimui.

Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti,
tai ką galiu pakeisti ir išminties tą skirtumą suprasti.
Ramybės malda. Reinhold Niebuhr

Nors man labiau skamba Optinos tėvų ramybės malda (sutrumpintas variantas):
Dieve, leisk man su dvasine ramybe sutikti tai, ką pasiūlys ateinanti diena.
Leisk man pilnai atsiduoti Tavo šventai valiai.
Kiekvieną šios dienos valandą mokyk ir palaikyk mane.
Kad ir kokių naujienų dienos bėgyje sulaukčiau, išmokyk mane jas priimti ramiai ir tvirtai tikint, kad tai yra Tavo šventa valia.
Visuose mano žodžiuose ir darbuose vadovauk mano mintims ir jausmams.
Visais nenumatytais atvejais neleisk man pamiršti, kad viskas yra Tavo siųsta.
Išmokyk mane teisigai, paprastai ir išmintingai elgtis su kiekvienu mano šeimos nariu, ne vieno negėdinant ir nenuviliant.
Dieve, suteik man jėgų iškęsti artėjančios dienos nuovargį ir sunkumus.
Vadovauk mano valiai ir išmokyk mane melstis, tikėti, viltis, kęsti, atleisti ir mylėti. Amen

Pilnas ir tikslesnis variantas
http://www.vievioparapija.eu/malda/ramybes-malda-optino-senoliu-malda

kukulis

Be abejo, kviečiu Keliauninkę trečiadienį į karmelitų parapijos namus 18:50 į mūsų draugijos susirinkimą. Taip pat kviečiu ir Piligrimą ir visus, kurie skaito šį pranešimą :)

O tu Piligrim, tai kaip vaikštanti enciklopedija, visko tiek daug žinai, kad net galva nesuima :D

Varlė keliauninkė

Aciu uz pakvietima, bet treciadieniais bunu savo bendruomenej  ;)

Pilgrim

Kukuli, trečiadieniais  :( dvasinės pratybos. Kol kas niekaip.