• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
balandžio 18, 2024, 07:45:57

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Juokai

Pradėjo kukulis, gegužės 12, 2014, 07:11:58

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Tikintysis

Na va - atėjau pasiteirauti Maldų datos - bet bandėt atkalbėt melstis, sakydami, kad čia kažkokie seni papročiai ir niekas taip nedaro.
Vėl gi noriu pasidalinti tuo, kas galbūt man "virpiną Širdį" - Jūs vėl išvedžiojate ir ironizuojate.
Atėjau ieškot temų ir jungtis jose su Jumis į "pamąstymus" apie Dievą, bet Jūs iš komentarų išverčiate temas į/apie mane...

Be to yra skirtumas kai kojas mazgoja Abraomas ir kai kojas mazgoja nusidėjelis... Nusidėjelis žinojo, kad Jis ten bus, o Abraomas Širdim pajuto ir išbėgo Jų pasitikti...

Silvija

Dabar ne į temą  O:-)

Citata iš: Tikintysis  gegužės 24, 2016, 07:18:39
...Jūs vėl išvedžiojate ir ironizuojate.
Atėjau ieškot temų ir jungtis jose su Jumis į "pamąstymus" apie Dievą, bet Jūs iš komentarų išverčiate temas į/apie mane...

Su kiekvienu naujai prisiregistravusiu ir kalbančiu  forume keičiasi mikroklimatas. Taip ir pasaulyje - nuo vieno žmogaus indėlio gali daug pasikeisti tiek į  vieną, tiek į kitą  pusę. Be to, Jūs, Tikinti, galima pakeisti į  Mes  ;)


Tikintysis

Va - ir pasijuokėm  :thumbup:

Donatas

Vienoje bažnyčioje pamėgo rinktis karveliai. Kad ir kaip žmonės juos bandė išvaikyti, jie vis sugrįždavo. Tada kunigas pasiūlė - duokime jiems pirmą Komuniją ir jų labai ilgai čia nematysime ....

Silvija

Jaučiu, karveliai, skirtingai nei žmonės, pulkais rinktųsi ir negalėtų atsitraukti nuo To Gėrio :) Nes jiems Dievas nedavė laisvos valios rinktis.

Sigitas

Citata iš: Donatas  gegužės 28, 2016, 03:04:15
Vienoje bažnyčioje pamėgo rinktis karveliai. Kad ir kaip žmonės juos bandė išvaikyti, jie vis sugrįždavo. Tada kunigas pasiūlė - duokime jiems pirmą Komuniją ir jų labai ilgai čia nematysime ....
Ten iš Bruno Ferrero istorijos apie tuos karvelius. Visa istorija skamba šitaip:

,,Linksmas ir nepasotinamas karvelių būrys įsikūrė sau vienos bažnyčios šventoriuje. Po santuokų grindinio plyšiai pribyrėdavo ryžių grūdelių, tai labai džiugindavo paukščius. Kartais grūdeliai nuriedėdavo net į bažnyčios prieangį, ir apimti entuziazmo karveliai įskrisdavo į pačią bažnyčią.
Kai kurie pasilikdavo viduje netgi per sekmadienio pamaldas ir skraidydami blaškė tikinčiuosius. Ką ir kalbėti apie gėdingai apdergtas šventųjų statulas.
Įerzintas klebonas sušaukė specialų pastoracinės tarybos posėdį, į darbotvarkę įtraukdamas ir šį sun­kumą.
– Turime ką nors daryti, kad karveliai nelėktų į bažnyčią!
Prabilo pirmasis patarėjas, turbūt Erodo palikuonis. Jis sakė:
– Paberkime užnuodytų ryžių, ir karveliai išdvės. Pranciškoniškų sielų patarėjai tam karštai pasiprie­šino:
– Niekada! Sugaudykime juos ir išgabenkime į kai­mą. Gyvens laimingi ir draugėje.
Bet ir šis sprendimas atrodė neįgyvendinamas. Ly­giai taip buvo atmestas pasiūlymas įsigyti plėšrų paukštį, įpratusį medžioti karvelius, kaip ir sunkiais tinklais aptraukti bažnyčios langus ir duris. Galiausiai, kai jau pradėjo spengti nejauki tyla, seniausias iš patarėjų paklausė:
– Taigi, jūs norite, kad karveliai daugiau nebeatskristų į bažnyčią?
– Taip! – choru sušuko patarėjai.
– Tikrai nebenorite jų daugiau matyti?
– Taip! – netekę kantrybės sustūgo patarėjai.
– Tada labai lengva tai pasiekti, – tarstelėjo senu­kas. – Darykite taip: pakrikštykite juos, parenkite Pir­majai komunijai, suteikite Sutvirtinimo sakramentą, ir bažnyčioje jų daugiau nebematysite..."
Cituota iš -> http://mintys.lt/pamokymai/ir-baznycioje-ju-daugiau-nebematysite

Šeip tai yra labai liūdna istorija.  ::)

vida

Viena mama sako:
mano dukra panaši į Mariją, o sūnus į Jėzų.
Kodėl taip manai - klausia jos.
Kai pamato mano vaikus visi sako : o Jėzau, Marija.

kukulis


Sigitas

Yra vienas toks man labai patikęs senas anekdotas, turbūt jau visi žinot, bet, nu, parašysiu, gal ką prajuokinsiu:

Vienas pasiligojęs milijonierius, sužinojęs, jog artėja paskutinioji, savo žmonai liepia pakviesti prie jo lovos advokatą ir gydytoją.
Kai jie atėjo, ligonis liepė vienam atsistoti iš kairės, o kitam iš dešinės jo lovos pusės.
Šie padarė kaip buvo prašomi ir klausia,
- kam to reikia?
Ligonis: - noriu mirti kaip Jėzus, tarp dviejų plėšikų!

Eugenijus

Ką daryti, kad atgaila būtų gera? - Pirmiausia reikia nusidėti.

Donatas

O kad atgaila būtų gera, tai ir nusidėti reikia gerai. ;D

kukulis

Man tai prie šito anekdoto geriausia dera tas eilėraštis kurį įkėlė Keliauninkė "kaltas tas kuris nekaltas, o nekaltas tas, kuris nors truputį kaltas" ar kažkaip panašiai ;)

Varlė keliauninkė

:)

kukulis

Tai jiems ir baro nelabai reikia ;)

vida

Susitinka du angelai. Vienas blaškosi, puldinėja. Kitas ramus kaip ,, belgas''.
Pirmasis angelas klausia antrojo - ko tu toks ramus? Šis savo ruožtu klausia - o ko tu taip blaškaisi?
Pirmasis angelas sako : aš nešu žmonių maldavimus, prašymus Dievui,o tu ką veiki?
Antrasis angelas atsako : aš padėkas nešu...

Sigitas

Šitas tai iš juodojo jumoro srities. Kaip ir anas su balandžiais iš Bruno Ferrero knygos - suteik sakramentus ir jų nebematysi bažnyčioj...  :'(

kukulis

Čia iš šachmatininkų gyvenimo, kaip vaikiukas žaidė prieš buvusį šachmatų čempioną A. Karpovą:
https://www.youtube.com/watch?v=hTSfq9V3rZw

Diak. Tomas M.

Karpovui net ašarą išspaudė :D

vida

—Mieli parapijiečiai, — kreipėsi kunigėlis bažnyčioje į žmones, — per kitas pamaldas norėčiau su jumis pasikalbėti apie melą. O kad jums būtų lengviau viską suprasti, parėję namo paskaitykite Evangelijos pagal Matą septynioliktą skyrių.
Per kitas pamaldas kunigėlis klausia parapijiečių:
— Kas perskaitė septynioliktą skyrių, apie kurį kalbėjau praėjusį kartą.
Beveik visi žmonės pakėlė rankas.
— Taigi, su jumis aš ir norėčiau pakalbėti apie melą, nes Evangelijoje pagal Matą nėra septyniolikto skyriaus.


vida

Per vieną vakarėlį girtas žmogelis įkyriai lenda:
— Pašokim su manim, ponia.
— Kiek kartų jums aiškinti, kad aš nešoku!
— Nešoksit su manim?! Aš juk šio miesto meras!
— O aš — šio miesto vyskupas!