• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
balandžio 18, 2024, 14:16:36

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Vyriškas dvasingumas

Pradėjo Diak. Tomas M., sausio 09, 2015, 02:54:32

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Diak. Tomas M.


kukulis

Įdomus straipsnis apie vyriškumą apskritai.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-14-penkiasdesimt-atspalviu-pries-lyciu-suvienodinima/127512

Nors aš šito romano "50 pilkų atspalvių" neskaičiau ir netgi boikotuoju, tačiau šiame straipsnyje aprašytos labai įdomios įžvalgos apie vyrų ir moterų skirtumus, ir apie šiuolaikinę visuomenę, kuri stengiasi sukurti naujus vyro ir moters įvaizdžius.

Diak. Tomas M.

Įdomus straipsnis, analizuojantis (taip pat ir statistiškai) kunigų stygiaus priežastis ir pasekmes, kodėl taip atsitiko. Kartu pateikiantis išsamią apžvalgą, kaip Bažnyčia pasikeitė po 1965-ųjų ir kaip joje išnyko tai, kas traukdavo vyrus (kunigai taip pat vyrai!):

The Catholic Church's priest shortage crisis: a self-inflicted wound

kukulis

Geras straipsnis. Kažkaip net padėjo save labiau suprasti :) .

Čia man toks klausimas kvailas kilo: kuo skiriasi berniukas nuo vyro? Jeigu vyras yra vedęs žmogus, prieš tai buvęs berniukas, tai tuomet vienuoliai kas - berniukai? Ir nors kai kurie šventieji vienuoliai yra įvardijami kaip vyrai, nors jie ir nebuvo vedę, tai kaip čia tada gaunasi? :)

Padėkit, prašau, susigaudyti :)

Diak. Tomas M.

Berniukiškai manyčiau, kad tampi vyru tada, kai pilnai prisiimi atsakomybę už savo veiksmus ir iš jų išplaukiančias pasekmes.

Reikėtų taip pat panagrinėti Evangeliją, kur sakoma kažkaip panašiai: "kai buvai vaikas, elgeisi, kaip vaikas, kai suaugai..." ar kažkas pan., rodos iš Apaštalų raštų.

kukulis

Tuomet santuoka gal būt ir yra tas atsakomybės prisiėmimas?

Diak. Tomas M.

Tai čia labai didelės atsakomybės prisiėmimas, bet gali būti ir mažesni pasireiškimai kasdieniškose situacijose.

kukulis

Tai vyrui reikia didelės atsakomybės, ar mažų kasdieninių?

P.S. :)

Diak. Tomas M.

Pačiam vyrui reikia didelės atsakomybės (kad jaustis tikru vyru), kaip beje ir straipsnyje rašo, bet kad atpažinti ar jis jau vyras, sakyčiau galima ir iš mažesnių :)

Diak. Tomas M.


Dvi giliai vyriškos istorijos.

Gražu būtų, jei tokius video kas nors įgarsintų lietuviškai  :thumbup:

Sigitas

Sveiki, broliai Kristuje Jėzuje!
Įdomi tema! yra ties kuo padiskutuoti.  :thumbup:
Brolio Tomo M. minėta citata: ,,kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška" (1Kor.13,11); dar į temą: ,,broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu – subrendę žmonės" (1Kor.14,20).
Mano supratimu vaikas tampa vyru palaipsniui, vis labiau apsiimant įsipareigojimus, t.y. tampant savarankišku, atsakingam už savo veiksmus ir pasekmes. Tai gaili įvykti staiga per kokią nors iniciaciją, kaip kad senosiose gentyse arba neperseniausiais laikais kai vaikinas prievarta paimamas į tarybinę armiją, tačiau gali ir palaipsniui, lėtai, per kokį dešimtį metų, ar suvis neįvykt.
Lytinio gyvenimo pradžia dar nėra paauglio tapimas vyru, ką kiti klaidingai priima už tikrą vyriškumo ženklą.

Dabar dėl vyriško dvasingumo.
Manau, jog šventieji Ignacas Lojola, Benediktas Nursietis, Pranciškus Asyžietis ir daugybė kitų Dievo vyrų, įsteigusių vienuolynus, yra vyriško dvasingumo žinovai. Nereikia kurti dviračio iš naujo, tereikia paimti tai, kas jau yra padaryta ir naudotis esamu geru.
Kuo vyriškas dvasingumas skiriasi nuo moteriško? Gal labiau paremtas protu, labiau sufokusuotas į veiklą, labiau logiškas. Vyrams nėra svetimi jausmai, tačiau mes jais nesame linkę pasitikėti. Va kartais klausausi "Marijos radijo" ir ten po 15 val gailestingumo vėrinėlio ir litanijos skaito šventosios ir Bažnyčios mokytojos Faustinos Kvalskos dienoraštį. Labai įdomu man jį klausytis, nesu tikras, bet manau, jog jį skaito gal jau antrą kartą o gal ir trečią, nežinau. Įdomiausia man tai, jog ji, būdama beveik bemokslė, pakluso savo dvasios tėvui ir užvedė tą dienoraštį, kuriame tiek viskas perpinta jausmais, emocijom, išgyvenimais, kad net nekyla abejonė, jog jį rašė moteris. Kol kas dar neteko susipažint su tokiu vyriškiu, kuris tiek stipriai pasikliautų jausmais ir išgyvenimais, asmeniniais potyriais.

Man pačiam labai didelę įtaką tikėjimo kelionės pradžioje padarė skaityta šventojo Ignaco Lojolos biografija ir dvasinės pratybos. Tikrai patariu visiems vyrams perskaityti ir praeiti jėzuitų dvasių skyrimo rekolekcijas.  ;)

Diak. Tomas M.

Išsamus reportažas (anglų k.) apie vyriškumo padėti Bažnyčioje:


Mic'd Up : Man Up!

Įdomu, kad lotyniško žodžio "dorybė" šaknis yra "vir", kas reiškia vyrą, vadinasi, pratęsiant žodžio etimologijos temą, tikras vyras yra dorovingas vyras. Smagu, kad lietuvių kalboje išliko tas "vyr" :)

Silvija

O kaip tas "vyr" išliko lietuvių kalboj, nelabai supratau? :ashamed:

Gal ta lotyniškojo žodžio prasmė žymi tvirtumą (vyriškumą), kas lietuvių kalbos būdvardyje išliko? Ir doras tuomet būtų kaip sinonimas žodžio vyriškas? Bet tai nereikštų, kad vyras iškart laikomas dorovingu visom prasmėm, nes dorybių yra įvairių.

Diak. Tomas M.

Turėjau omeny žodžio šaknį, nors liet. k. "i" pavirto į "y".

Citata iš: Silvija  kovo 14, 2015, 02:15:59
Bet tai nereikštų, kad vyras iškart laikomas dorovingu visom prasmėm, nes dorybių yra įvairių.

Manau tai reiškia, kad tikras vyras yra tik tuomet, kai jis - dorovingas, t.y. dorovė yra būtina sąlyga būti tikru vyru/žmogumi.

Silvija

A, supratau dabar, ačiū :)

Tiesa, juk "žmogus" pagal Bibliją - tai vyras+moteris, ar ne taip? Vyro dorybingumą padeda ištobulinti moteris, o moters - vyras, todėl aš galvoju, kažin ar verta atskirti net ir pačius dvasingumus? Juk jie vienas be kito - niekaip.

Bet tai - ir vėl "griuvusi" tradicija. Seniau mokyklos būdavo atskirai berniukams ir mergaitėms, bažnyčiose klauptų eilės irgi padalintos į dvi dalis - dešinė vyrų, o kairė - moterų. O žinom juk, ką reiškia atskirti į dešinę ir į kairę... Tai kaip gi čia?  :-\

kukulis

Ogi taip, kad į mokyklas eina berniukai ir mergaitės, o ne vyrai ir moterys.

Be to vyras+moteris=žmogus šeimoje, o ne apskritai bet kuris vyras + bet kuri moteris.

Silvija

Šeima - tobuliausias Trejybės atspindys žemėje, bet tai, kaip ši mažytė bendruomenė vystosi, auga ir tobulėja, gali būti pavyzdžiu ir didesnėms bendruomenėms. Ir nebūtinai jos turi būti mišrios, bet jose turi derėti vyriškos ir moteriškos savybės. Kristus kaip galva harmonizuoja santykius ne tik šeimoje.

Bet jei pasauly nebūtų moterų, kaip vyrai pažintų Dievo moterišką pusę? Juk Jis Save į mus įdėjo, tai kaip galima sakyti, kad žmogus išsipildo tik šeimoje?  :-\

kukulis

Tai jeigu pasaulyje nebūtų moterų, tai ir šeimų nebūtų. Lygiai kaip šeimų nebūtų, jei nebūtų ir vyrų.

Silvija, aš kažkaip nepagaunu klausimo  ::)

Silvija

Gal ir be reikalo užkibau už to vyro/žmogaus Tomo komentare, bet man kažkodėl atrodo, kad būtina abu dvasingumus - vyrišką ir moterišką - kalbant sieti tarpusavy, kad nesigautų skirtumų ieškojimas. Žinoma, mes skirtingi, bet visa paslaptis yra dermėje, o ne skirtumų išryškinime.

O apie mokyklą tai tu teisingai pastebėjai - berniukai ir mergaitės mokosi sekti Kristų  :thumbup:

kukulis

Kad aš ne apie Kristaus sekimą rašiau, o apie mokslą kai yra atskirai mergaičių ir berniukų mokyklos ..