NAUJOJI AUŠRA MAR­CE­LI­NO IRA­GUI.

[Kaštonas]

Aš neturiu ką pridėti Augustai. Nebent, kad abu šią knygą skaitėme ir likome gyvi.
kokią naudą gavome iš jos kita kalba. Asmeniškai man kol kas viena iš stipriausiu knygų EGO tema.

"... taip vadinamieji scientistai (paprasta kalba kalbant, R.Dawkins'o šalininkai), kurie kritikuoja ir religijas, ir New Age'ą, viską, kas susiję su antgamtiniais dalykais, suplakdami į vieną krūvą."
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-04-francis-s-collins-dievo-kalba/7852

[Kaštonas]

http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=14&frm_search1=marcelino

[Donatas]

Tai taip ir likau nesupratęs, kuo bloga ši knyga ? Kuo ji gera parašė "Kaštonas" Pradžioje buvo rašoma apie ją, paskui apie "Meister Eckhart" galiausiai gavosi kažkokia mišrainė su "New Age" prieskoniu.  Netgi Silvijos citatos taip ir nesupratau - juk visai normalu, jog įvairūs žmonės gali prikurti įvairiausių mokymų kurie gali nuvesti nežinia kur.

[Kaštonas]

Nesinervuokis Donatai.
Čia, dabar taip vadinasi, kad  "KATALIKŲ PASAULIO LEIDINIAI" spausdino new age knygą. :DDDD

Dar pridedu nuorodą į susijusią diskusiją: NAUJOJI AUŠRA MAR­CE­LI­NO IRA­GUI.

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1082.msg13796/topicseen.html#msg13796

Pasimelsk verčiau už mane.
Jei kas kitas būtų ją įkėlęs, atrodo taip nebūtų nutikę 

[Varlė keliauninkė]

Panašu, kad Kaštonas čia vienintelis nervuojasi.
Tiesą sakant, ir aš nesuprantu kokiu tikslu tu Kaštonai dedi knygas ir citatas. Paprastai norint diskusijos, yra išsakoma asmeninė nuomonė, kas palietė toje knygoje ir geriausia trumpai. O kad ji emociškai tave paveikė, tai anoks čia argumentas knygos gerumui ar negerumui - namų šeimininkės irgi verkia meksikietiškus serialus žiūrėdamos.

Silvijos įkelta kunigo nuomonė manau švelniai sakant taip pat nieko nesako, atsieit nėra imprimaturo. Vadinas, tas kunigas knygos ir neskaitė.. Tai irgi jokia nuomonė ar pretekstas diskusijai.
Dar kažkam knygos pavadinimas sukėlė asociacijas su njueidžu.. ajajai.. betgi pavadinimas nelygu turiniui..
Žodžiu, sutinku su Donatu, gavosi makalynė.

[Kaštonas]

Tai švelniai tariant Keliauninkę, dėl to paties tikslo dėl kurio tu čia rašai.
Jei nelabai švelniai tariant, tai aš neesu tu. Ir dėl to visai neprivalau aiškintis.
(Aš pvz. "nesuprantu" ale tavo piligriminės kelionės, bet apie tai nepurkštauju. Nors apie tai yra įkelta, ką apie tai sako BAŽNYČIOS mokytojai. Ir net paryškinau. Bet jei tu matai naudą kelionėje, tai tada koks aš būčiau neteisingas, moralą sakydamas asmeniškai)

[Varlė keliauninkė]

Ai, nesinervuok Kaštonai, tikrai. Ne visiems Dievo duota aiškiai rašyti ir reikšti mintis, aš irgi neturiu tos dovanos
O dėl piligrimkės, prisijunk, tada ir pamatysi kodėl mes kasmet ten keliaujam. Nieko apie kažkokią naudą negaliu tau pasakyti. Einam.

[Kaštonas]

Tikrai nesinervuoju.

Šlovintojus suprantu, ne kažkokia naujiena. Bet tai ne mano.
Ačiū už pakvietimą.

[Donatas]

Perskaičiau ir aš šią knygą. Kas patiko:
1. Skaitosi lengvai.
2. Privertė rimtai pamąstyti apie save.
Kas nepatiko:
1. Visgi jaučiasi kažkoks "new age" kvapelis - nestiprus bet yra. Galbūt vertimo kaltė, ar tam kad lengviau būtų skaityti autorius privėlė
terminų kurie geriau būtų likę anapus spaudos.
2. EGO teorija nėra iki galo nuosekli ir išbaigta - nors čia gal tik man taip pasirodė.

Bendras įspūdis tikrai labai neblogas.

[Silvija]

Donatai, atrodo, lyg būtum skaitęs kokį romaną

O knyga, kaip aš supratau iš jos anonso, yra dvasinis vadovas į mistines patirtis. Psichologinių treniruočių pagrindu. Ką galėtum į tai atsakyti?

Šiaip turiu pripažint, kad man kiek nepatogu dėl savo dalyvavimo šioje diskusijoje, nes aš tos knygos neskaičiau. Bet tu dabar mums pabūk ekspertu

[Donatas]

Dėl romano tu teisi - tačiau vis dėl to forma kuria pateikiamos autoriaus mintys labai svarbu - nes bent jau man "sausa" knyga veikia kaip stiprūs migdomieji.
Dėl dvasios vadovo - man kaip labai nedvasiškam žmogui tai labiau priminė įvadą į mistikų "pasaulį". Nors knygoje  ir bandoma sistemiškai perteikti mistikų mokymą, man tai nepasirodė nuosekliai. Sekančią knygą bandysiu iš "klasikinių" mistikų - gal tada viskas atrodys logiškiau ir nuosekliau. Bet kaip bebūtų keista - nors ir skaičiau kaip romaną poveikis vis vien jaučiamas.

[Pilgrim]

Dvasinis vadovas, dvasios tėvas ar dvasinis palydetojas žinovai šio atsakymo

[Kaštonas]

"Nors knygoje  ir bandoma sistemiškai perteikti mistikų mokymą, man tai nepasirodė nuosekliai. "

Keista. Kame toje knygoje radai mistiką?
IR Kažkaip neprisimenu, kad autorius kalbėtu kieno nors kito vardu.
Kita vertus, vieniems elementarus dalykai kitiems ištiesų gali atrodyti mistika. Ir net labai abejoju, kad kada nors "dykumų tėvai" nagrinėjo EGO. Taip pat  žmogaus pasidalijimą savo patirtimi nevadinčiau romanu. Rašymo stilių net pavadinčiau labiau moksliniu.  Ko nepasakyčiau pvz. apie "Septinaukštis kalnas" ("septinaukščio kalno" perskaityti neįstengiau)

Man taip pat pasirodė, kad Ego tema liko neatskleista.

" Psichologinių treniruočių pagrindu."
O tokios treniruotės šioje knygoje ar yra?

 

[Silvija]

Kaštone, nesupratai dėl romano, juk sutik, skaityti galima įvairiai nusiteikus. Pavyzdžiui Šventą Raštą - kaip grožinį kūrinį ar kaip Dievo Žodį - skirtumas yra? Taip ir čia. Skaitymo būdas įtakoja, kaip tai, ką skaitome, veikia mus.

Štai ši anonsuojamos knygos ištrauka man sukėlė klausimų (ir dėkoju skaičiusiems, jei įnešite aiškumo):

Ga­li bū­ti, kad pa­si­nė­ręs į šią kny­gą skai­ty­to­jas pa­si­jus lyg pa­te­kęs į ne­pa­žįs­ta­mą, ne­su­vo­kia­mą pa­sau­lį, ta­čiau į tą pa­tį, ku­ria­me jis gy­ve­na. To­dėl la­bai svar­bu drą­sin­ti žmo­gų to­liau skai­ty­ti šią kny­gą, ne­nu­mes­ti jos į ša­lį. Pa­dė­ti jam su­vok­ti, jog tai, kam jis ry­žo­si, yra ne kas ki­ta, o įspū­din­ga ke­lio­nė link to, ko iki šiol jis nė­ra pa­ty­ręs. Svar­bu, kad skai­ty­to­jas jaus­tų sa­vy­je Ma­ča­do po­ezi­jos ei­lu­čių dva­sią: ,,Ke­liau­nin­ke, čia ke­lio nė­ra, ta­čiau jis at­si­ras tau ke­liau­jant." Ki­tais žo­džiais ta­riant, skai­ty­to­jas pri­va­lo klau­sy­ti sa­vo vi­di­nio bal­so, kai šis jam sa­ko ne­su­sto­ti su­si­dū­rus su tuo, kas ne­pa­žįs­ta­ma, ne­no­rė­ti vi­są lai­ką ke­liau­ti vien ki­tų pra­min­tais ke­liais, juk gy­ve­ni­mas yra nuo­la­ti­nis kū­ri­mas ir at­si­nau­ji­ni­mas. O pra­ei­tis – ir liks pra­ei­ti­mi. Kas va­kar dar ga­lio­jo, šian­dien ga­li tap­ti kliū­ti­mi. Kas bū­tų nu­ti­kę žmo­ni­jos rai­dai, jei ji bū­tų su­sto­ju­si vie­na­me iš pra­ei­ties eta­pų? Kas bū­tų nu­ti­kę krikš­čio­ny­bei, jei vis­kas bū­tų bu­vę aiš­ku nuo pat jos pra­džios? Mes ži­no­me, kad Šven­to­ji Dva­sia kiek­vie­ną aki­mir­ką ne­si­liau­ja mums liu­di­ju­si apie da­ly­kus, ku­rie iš­li­ko, nes kaž­ka­da ne­bu­vo pa­bi­jo­ta apie juos pra­bil­ti ar tie­siog jų iš­gy­ven­ti. Su­sto­ti – tai mir­ti.

Kažkada Bažnyčia draudė net Šventraštį skaityt be dvasios palydėtojo, o dabar - viskas valia, tik nežinia ar mūsų dvasinei naudai...

[kukulis]

Kažkada Bažnyčia draudė net Šventraštį skaityt be dvasios palydėtojo, o dabar - viskas valia, tik nežinia ar mūsų dvasinei naudai...

Gal yra kokie nors šaltiniai parodantys kaip ir kada draudė, ir ar tikrai draudė?

[Silvija]

Gal draudė ir per stiprus žodis, nors... prisiminiau dabar kažkokio filmo apie viduramžius nuotrupą, kai moteris paslapčia nuo savo vyro skaitė ir vaikus mokė, o sužinojęs jis jai prigrasino įduosiąs vyskupui. Bet tai, aišku, ne šaltinis

Pati pamenu laikus, kai dar Biblijos niekas iš paprastų žmonelių neturėjo. Ir nemanau, kad tai buvo vien dėl okupacijos.

p.s. tik reikia nepamiršt, kad visi draudimai turėjo dar ir globėjišką tikslą.

p.p.s. Kažkada man buvo kilęs klausimas išvis apie pasauliečio pašaukimų skirtumus nuo dvasinio žmogaus. Rodos anais laikais tą skirtumą matydavo

[Kaštonas]

"Kaštone, nesupratai dėl romano, juk sutik, skaityti galima įvairiai nusiteikus."
Taip Silvija, dėl to tikrai sutinku bet tai nereiškia, kad pritariu.
Nes mano supratimu, skamba tai maždaug kaip "kelių eismo taisyklių" "skaitymą" kaip grožinę literatūrą. Bet tai ir vėl nereiškia, kad mano supratimas teisingas...

[Silvija]

Kunigas Akelaitis kažkada Švento Rašto skaitymo grupelei liepė atsispausdinti Istorinį-kritinį metodą, kuriuo Biblija aiškinama Bažnyčioje. Taigi, šiandien viskas leidžiama.

O nepritarti, aišku, galima

[Silvija]

Va dokumentas: http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/biblijos_aiskinimas.html#I. AIŠKINIMO METODAI IR PRIEITYS

[Donatas]

Štai ši anonsuojamos knygos ištrauka man sukėlė klausimų (ir dėkoju skaičiusiems, jei įnešite aiškumo):

Pamėginsiu paaiškinti kaip aš supratau.
Naujas pasaulis tai pasaulis kuriame yra kitoks požiūris į save patį.  Į klausimą kas aš esu nėra taip lengva atsakyt - yra objektyvūs dalykai
tokie kaip amžius, socialinė padėtis. Tačiau  bandant aprašyti savo savybes žmonės net sau pateikia tokį vaizdą kurį projektuoja protas. O tą projekciją protas formuoja pagal įvairias patirtis tiek sąmoningai suprastas tiek ne. Dar daugiau protas stengiasi musų supratimą apie save hiperbolizuoti - tai mums atrodo jog mes esame nuskriausti, tai atrodo jog esame besąlygiškai teisūs.  Ir dažniausiai apie save esame geresnės nuomonės nei apie mus mano kiti. Užtenka pastebėti kaip pykstasi du žmonės - apie save dažniausiai manoma žymiai geriau nei apie oponentą. Bendrai paėmus musų protas tarnauja ydoms ir mums pagamina vaiduoklį kurį bando prastumti už tikrą aš.  "Demaskavus" ši vaiduoklį pasaulis pasidaro kitoks - nustojama jam tarnauti ar bent suprantama jog norimi dalykai buvo priimti už esamus. Čia ir žengiama į nepažįstamą ir dar neatrastą pasaulį.