NAUJOJI AUŠRA MAR­CE­LI­NO IRA­GUI.

[Kaštonas]

Gal todėl, kad ne viską žinau. 

[kukulis]

Ar čia Tu nori pasakyti, kad Tomo pasakymas "mažiau patyrę" tą nuolankumą bei (neva) paprastumą ir reiškia? 

Kol Tomas gyvas, sveikas ir moka pats rašyti, aš už jį nesiimsiu spręsti

Eee mintis ta, kad nereikia jaustis labai pažengusiu dvasingumo keliu, nes mūsų nuopelnai, tai panašūs į kuprinę, prikrautą akmenų.

[Kaštonas]

Matai Kukuli, kaip būna. Tekstas tai tas pats, o mintys tai skirtingos. 

[Augustas]

Eee mintis ta, kad nereikia jaustis labai pažengusiu dvasingumo keliu, nes mūsų nuopelnai, tai panašūs į kuprinę, prikrautą akmenų.

Sutinku, Kukuli.

P.S. O tai tinka į šią temą?    Gal geriau reiktų persikelti į "Praktinę katalikybę"? 

[Varlė keliauninkė]

Pilgrim
lietuviškai yra tik viena svetainė, prastokai tvarkoma, bet ką padarysi https://karmelitai.wordpress.com/
rusiškai gerokai daugiau, ir knygų yra, va Pašnekesiai apie Šviesą ir Meilę http://starintsev.com/texts/85/86
čia Kopimas į Karmelio kalną http://samlib.ru/n/nezwanow_a_s/subidajuandelacrus.shtml
ir ten dar visokių.. netingim paieškot

Klausimas beje, koks procentas knygų Katalikų knygyne turi tą magišką imprimaturą? Nejaugi ant Bruno Ferero irgi nėra?

[Pilgrim]

Imprimatur nebus jei leidžia leidykla (čia tuo atveju jei ji neturi nieko bendro su Bažnyčia) savo nuožiūra, jiems nėra prievolės kreiptis leidimo.
Keliauninke rusų kalba turėjau  o lietuvių buvau radęs tik nuotrupas.

[Giedrė]

Žmonės, nesinervinkite. Kiekvienam savi dvasiniai autoritetai artimesni. Man labai prie širdies šv. Benediktas ir jo mokymas. Labai blaivi ir šv. Hildegarda Bingenietė. Meisterio Eckharto mokymas, bent jau Lietuvoje, dėstomas katalikiškuose kursuose. Pati dalyvavau, girdėjau paskaitas. Vieni laimingi paskaitę šv. Teresę iš Lizjė, kiti - šv. Teresę Avilietę. Be to, kiekvienam gyvenimo atvejui - kitioks dvasingumas padeda.

[Diak. Tomas M.]

Tas gilus dvasingumas, tokiems nelabai dvasingiems, kaip mes, gali liūdnai baigtis.

Tomai, manau, kad klysti su terminais. Tikrai gilus dvasingumas nieko daugiau, išskyrus Eucharistijos adoraciją, Šv.Raštą, gryną maldą (pvz., Rožinį), na, ir, žinoma, Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, jau nebenori. O visos tos knygos, tokios kaip čia aptariama "Naujoji aušra", L.Gonzales'o-Carvajal'o "Toks yra mūsų tikėjimas", J.-M.Gueullete'o "Leisk Dievui būti Dievu tavyje" arba kad ir to paties Meister'io Eckhart'o tekstai ir yra skirti tokiems pusiau dvasingiems, pusiau nedvasingiems tikintiesiems (o gal ir iš viso nedvasingiems materialistams) kaip mes.

Reikėjo man "gilus dvasingumas" į kabutes įdėti, būtų buvę aiškiau...

Vienas neblogas pavyzdys yra dominikonas Meister Eckhart, kurį jie nori jau 700 metų reabilituoti, bet niekaip nesigauna.

Ir dominikonas Eckhart'as yra iš tos pačios plejados kalbėtojų ir autorių, kurie kalbėjo ir rašė būtent tokiems mažai dvasingiems ar net iš viso nedvasingiems žmonėms kaip mes. Aš, pvz., dar gerai prisimenu, kaip mane prieš gerus 20-25 metus (tuo metu dar ateistą) užkabino Meister'io Eckhart'o tekstas, kurį pakabino viena tikinti mergina į sienlaikraštį. Jei tuo metu būčiau žinojęs, kad autorius yra katalikų vienuolis, būčiau nedvejodamas atėjęs į RKB dar tada. Taip jie mane giliai užkabino.

Augustai, juk mes negalime vertinti autoriaus pagal citatą iš sienlaikraščio... neabejoju, kad rastume gražių pasakymų ir Liuterio, ir Kalvino raštuose... reikia žvelgti į autoriaus kūrybą plačiau. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ką sako Motina Bažnyčia. Panašu, kad Ji nori mus nuo to apsaugoti. Ir gal paskaitę Eckhart minčių, kad Dievas yra Meilė, mes galime susižavėti, bet reikia žiūrėti, ką toliau jis rašo, juk pats didžiausias melas yra tas, kuris labai arti tiesos, nes tokį sunkiausia atpažinti ir toks labiausiai suklaidina. Šio autoriaus filosofija naudojosi ir okultinis Blavackos teosofijos judėjimas, taip jo raštai atrado sąsajas new age stiliaus filosofijose.

Patys dominikonai buvo sunerimę dėl jo mokymo, pabrėždami pavojų, kad "... jų pamoksluose sakomi dalykai gali lengvai suklaidinti paprastus ir neišsilavinusius žmones":

"The Dominican General Chapter held in Venice in the spring of 1325 had spoken out against "friars in Teutonia who say things in their sermons that can easily lead simple and uneducated people into error"."

Vėliau Pop. Jonas XXII, po ilgų tyrimų, išleido Eckhart'o raštų ištraukas, įvardindamas jas kaip erezijas arba artimas erezijai.

Bet kas mums Bažnyčia, kunigai, juk mes patys už save sprendžiam ar ne?

P.S. kai mūsų benediktinų vienuolyno vyresniajam užsiminiau, apie Eckhart'ą (nes man padovanojo jo knygą), jis gana aiškiai pasakė, kad nerekomenduoja man skaityti šio autoriaus raštų. Juk pagalvojus, tiek yra raštų iš Bažnyčios lobyno, nepaženklintų jokiomis klaidomis, tikriausiai viso gyvenimo neužtektų perskaityti, bet visuomet norisi kažko "kito"...

Tiesiog aptakūs rašymai yra pavojingi tuo, kad kiekvienas juos gali pagal save interpretuoti, o dažnai, ypač neturintys patirties gali pakliūti į bėdą...

Tie neva aptakūs rašymai nekelia jokio pavojaus, jei žinai jų paskirtį, jų adresatą, jų tikslą. Tiesiog tie neva aptakiai parašyti tekstai nėra skirti giliai dvasingiems žmonėms, kad vestų juos į gilumą, nors jei konkretus žmogus yra dvasingas, jis gali gauti dvasinės naudos net ir iš grynai ateistinių tekstų.

Augustai juk čia pats sau prieštarauji. ar "paprasti žmonės" žinos tų aptakių raštų "paskirtį, jų adresatą, jų tikslą"?

Meisterio Eckharto mokymas, bent jau Lietuvoje, dėstomas katalikiškuose kursuose. Pati dalyvavau, girdėjau paskaitas.

Taip, katalikai studijuoja ir Liuterį, Kalviną, kitus autorius. Reikalas tame, su kokiu tikslu studijuojami tie autoriai.

[Giedrė]

Meisteris Eckhartas priskiriamas prie katalikų mistikų: Reino mokykla. Nemanau Tomai, kad jo raštuose yra kas blogo. LKB tokiuose dalykuose labai atsargi. Jei jau jis oficialiai dėstomas katalikų dvasingumo kursuose, rašomi moksliniai straipsniai, tai manau, kad grėsmės nėra.

[Augustas]

Reikėjo man "gilus dvasingumas" į kabutes įdėti, būtų buvę aiškiau...

Tai jau tikrai.  O dabar šioks toks nesusipratimas gavosi.

Augustai, juk mes negalime vertinti autoriaus pagal citatą iš sienlaikraščio... neabejoju, kad rastume gražių pasakymų ir Liuterio, ir Kalvino raštuose... reikia žvelgti į autoriaus kūrybą plačiau. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ką sako Motina Bažnyčia. Panašu, kad Ji nori mus nuo to apsaugoti. Ir gal paskaitę Eckhart minčių, kad Dievas yra Meilė, mes galime susižavėti, bet reikia žiūrėti, ką toliau jis rašo, juk pats didžiausias melas yra tas, kuris labai arti tiesos, nes tokį sunkiausia atpažinti ir toks labiausiai suklaidina.

Žinoma, kad negalime vertinti visko vien tik pagal citatas iš, pvz., sienlaikraščio ir, spręsdami apie autorių ar skaitydami jo parašytus tekstus, turime turėti minty Bažnyčios mokymą kaip orientyrą, kad kartais nepasiklystume. Tačiau tai nereiškia, kad konkretų autorių iš viso reikia atmesti, nes jo mokymas tam tikrose vietose yra nesuderinamas su Bažnyčios mokymu.

Šio autoriaus filosofija naudojosi ir okultinis Blavackos teosofijos judėjimas, taip jo raštai atrado sąsajas new age stiliaus filosofijose.

Kadangi Tu (kaip programuotojas) esi kietesnis matematinės logikos specialistas negu aš, tai aš Tau neaiškinsiu, kokią čia logikos klaidą padarei.

Patys dominikonai buvo sunerimę dėl jo mokymo, pabrėždami pavojų, kad "... jų pamoksluose sakomi dalykai gali lengvai suklaidinti paprastus ir neišsilavinusius žmones"...

Tai toks pavojus, kad kokį nors tekstą (net ir su Bažnyčios "Imprimatur" išleistą) neteisingai supras ar neteisingai interpretuos, visada yra. Ir tai liečia ne tik "paprastus ir neišsilavinusius" žmones, bet ir visus kitus. Pavyzdžiai iš tų pačių laikų yra Janas Husas, kuris net buvo Šv.Rašto profesorius, tas pats Džordano Bruno, kuris buvo dominikonas. Aš jau nekalbu apie Martyną Liuterį ar Žaną Kalviną. Bėda ta, jog nėra šioje žemėje saugių kelių į Dievą. Absoliučiai visi tekstai (net ir tie su "Imprimatur") turi neteisingos interpretacijos, taigi, ir suklaidinimo galimybę.

Vėliau Pop. Jonas XXII, po ilgų tyrimų, išleido Eckhart'o raštų ištraukas, įvardindamas jas kaip erezijas arba artimas erezijai.

Tai puiku, kad išleido tas klaidingas jo raštų ištraukas. Bet tai nereiškia, kad visi kiti Eckhart'o raštai yra klaidingi. Dar daugiau. Jei klaidingos tų jo raštų vietos jau įvardytos, vadinasi, galime daryti išvadą, jog visi kiti Eckhart'o raštai yra teisingi, ir juos skaityti "galima" drąsiai. Tarp kitko, Tu gal ir nežinai, bet, pvz., šventasis Tomas Akvinietis (tiksliau, jo raštai) irgi tam tikru laikotarpiu Bažnyčios buvo uždraustas skaityti. Jį, beje, visiškai reabilitavo tik popiežius šv.Pijus V, kuris pats buvo dominikonas. Tad kur garantija, kad taip nenutiks ir su Eckhart'u?

P.S. kai mūsų benediktinų vienuolyno vyresniajam užsiminiau, apie Eckhart'ą (nes man padovanojo jo knygą), jis gana aiškiai pasakė, kad nerekomenduoja man skaityti šio autoriaus raštų. Juk pagalvojus, tiek yra raštų iš Bažnyčios lobyno, nepaženklintų jokiomis klaidomis, tikriausiai viso gyvenimo neužtektų perskaityti, bet visuomet norisi kažko "kito"...

Natūralu, jog Tavo dvasios vadovas rekomenduoja Tau skaityti tai, kas, jo nuomone, naudinga konkrečiai Tau, ir neskaityti (čia ta prasme, nešvaistyti brangaus laiko) to, kas būtent Tau neatneš jokios naudos. Pvz., man mano dvasinis palydėtojas (beje, jėzuitas) nerekomenduoja skaityti biblinės "Giesmių giesmės". O juk tai viena iš ST Išminties knygų, vos ne gražiausias viso ST perlas, ar ne? Bet va, man asmeniškai ši knyga yra žalinga, todėl aš jos skaityti negaliu. Ir aš pažįstu žmogų, kuriam jo dvasios vadovas rekomendavo skaityti tą patį Eckhart'ą, kurio Tau Tavo dvasios vadovas skaityti nerekomenduoja. Tad iš to, ką rekomenduoja ar ko nerekomenduoja asmeniškai mums mūsų dvasios vadovai (ar palydėtojai), negalima daryti išvados apie autorių ir jų tekstų vertingumą apskritai.

P.S.

LKB tokiuose dalykuose labai atsargi. Jei jau jis oficialiai dėstomas katalikų dvasingumo kursuose, rašomi moksliniai straipsniai, tai manau, kad grėsmės nėra.

Sutinku su Giedre.

[Kaštonas]

NAUJOJI AUŠRA MAR­CE­LI­NO IRA­GUI.

[Augustas]

Taip taip, jau grįžtam prie temos.

"Žinoma, "Naujoji aušra" tai ir yra "New Age", nors ten yra ne tik jis. "

Labai įdomu. Einu popkorno nusipirksiu. Lauksiu tęsinio.

Tai va ir tęsinys:

Šio autoriaus filosofija naudojosi ir okultinis Blavackos teosofijos judėjimas, taip jo raštai atrado sąsajas new age stiliaus filosofijose.

Įrašyk vietoj "šio autoriaus filosofija" Marcelino Iragui Redin "Naująją aušrą" ir gausi beveik gryną "New Age'ą".   

[Kaštonas]

Kalbama ne apie "beveik", o kas tas yra.
Ir čia ne vardinama pvz. kas naudojasi Šv. Raštu.

Kas ką įrašo arba neįrašo, kodėl taip daro arba nedaro, apie tai rašoma knygoje. Apie etikečių klijuotojus ir to pasekmes taip pat rašo.

Sukurk prašau temą "new age"aš vėliau prie jos prisijungsiu.

[Augustas]

Kalbama ne apie "beveik", o kas tas yra.
Ir čia ne vardinama pvz. kas naudojasi Šv. Raštu.

Kas ką įrašo arba neįrašo, kodėl taip daro arba nedaro, apie tai rašoma knygoje. Apie etikečių klijuotojus ir to pasekmes taip pat rašo.

Žinau, skaičiau.

[Kaštonas]

Tai kame matai "New age" šioje knygoje?

[Augustas]

Tai kame matai "New age" šioje knygoje?

Pirmiausia panteistiniuose posakiuose, kurių, deja, yra nemažai. Jei jau barame už tai Eckhart'ą, tai turim barti ir šį autorių.
Be to, nėra jokios kritikos šiuolaikiniam skepticizmui (atseit, visos idėjos lygios, visos nuomonės vienodai teisingos, plg. žiūr. 38 psl.). Aklo pasitikėjimo sąvoka irgi yra iš tos pačios operos.
Sąmonė suprantama irgi pagal New Age'ą. Siekis harmonizuotis su visais ir viskuo irgi iš New Age'o.
Na, pradžiai tiek.

[Kaštonas]

Augustai aš neturių ką atsakyti į tavo argumentus.
Nes jau tu pats į juos atsakei šioje diskusijoje. Beje išteisindamas.


Man nepasirodė, kad šios knygos autorius norėjo hormonizuoti su visais ir viskuo.
Asmeniškai aš kai ją skaičiau, nuo pusės jos blioviau matydamas savo visa "tobulumą"

Ps kas liečią pavadinimą, tai tikrai nepagirsiu. Nors vėl, iš kurios varpinės į tai pažiūrėsi...
Asmeniškai aš taip pat vaikščiojau kaip šuo aplink katę.

PPS
"Sąmonė suprantama irgi pagal New Age'ą. " Asmeniškai aš,( jei šią knygą ir autorių išteisinsim) siūlysiu tiems kurie buvo pasiklydę "New age".  Taip kaip tik šios knygos KAI KURIE terminai būtent taip parašyti. O męs jau išsiaiškinome tai.
Ir ne suprantama, o pateikiama.

[Augustas]

Asmeniškai aš kai ją skaičiau, nuo pusės jos blioviau matydamas savo visa "tobulumą"

Na, bent jau Tamstai ta knyga nors kiek naudinga buvo.

"Sąmonė suprantama irgi pagal New Age'ą. "
...
Ir ne suprantama, o pateikiama.

Gerai, pasitaisau. Sąmonė ne "suprantama", o "pateikiama" pagal New Age'ą. Matyt, tam, kad New Age'ui anksčiau priklausę žmonės geriau suprastų, ką autorius norėjo pasakyti.  

[Kaštonas]

Pasakyti Augustai tai viena. Bet manau labiausiai svarbu kur link per visa knygą VEDA.

o kuris ateistas nepriklausė new age?
Mažai krikštytų pagonių?!

[Augustas]

Pasakyti Augustai tai viena. Bet manau labiausiai svarbu kur link per visa knygą VEDA.

Taip, vedimo reali kryptis yra svarbiausia. Tai reiškia, kad svarbiausia yra ne tai, kur knygos autorius norėjo vesti savo skaitytojus (nors tai irgi svarbu), bet tai, kur realiai knyga veda skaitytoją. Kitaip tariant, koks nors autorius (nebūtinai šitas) gali turėti gerų intencijų, tačiau dėl tekste padarytų pastoracijos klaidų konkreti knyga (nebūtinai šita) gali turėti priešingą poveikį nei siekė jos autorius. Būtent todėl bet kokį dvasinį tekstą reikėtų aptarti su dvasiniu vadovu ar dvasiniu palydėtoju, prieš pradedant juo vadovautis savo kasdieniniame dvasiniame gyvenime.

P.S.

o kuris ateistas nepriklausė new age?

Aš tai priklausiau kurį laiką. Tačiau yra ir tokių, kurie nepriklausė. Tai taip vadinamieji scientistai (paprasta kalba kalbant, R.Dawkins'o šalininkai), kurie kritikuoja ir religijas, ir New Age'ą, viską, kas susiję su antgamtiniais dalykais, suplakdami į vieną krūvą.