Mažasis princas

[Kaštonas]

Mažasis princas

Autorius(ė)   Antuanas de Sent Egziuperi
Žanras   Novelė
Originalus leidimas
Pavadinimas   Le Petit Prince
Šalis   Prancūzija
Kalba   prancūzų k.
Išleista   1943 m.
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a)   Vytautas Kauneckas
Leidykla   Valstybinė grožinės literatūros leidykla
Išleista   1959 m.
Viršelis   Antuanas de Sent Egziuperi
Puslapių   97

Mažasis princas (pranc. Le Petit Prince) – Prancūzijos rašytojo Antuano de Sent Egziuperi 1943 m. išleistas apsakymas. Autorius jį parašė tuo metu gyvendamas JAV, Niujorke. Knyga iliustruota paties autoriaus piešiniais, savo kūrinį rašytojas paskyrė savo draugui Léonui Werthui.

Nors kūrinys pateikiamas kaip pasaka, ,,Mažasis princas" skirtas suaugusiesiems. Knygoje filosofiškai pasakojama apie žmogaus likimą, gyvenimo prasmę, kritikuojama visuomenė, paviršutiniškas suaugusiųjų gyvenimas. Lietuvių kalba knyga pirmą kartą buvo išleista 1959 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos, vertė Vytautas Kauneckas.[1] 1966 m. Lietuvos kino studijoje buvo sukurtas meninis filmas ,,Mažasis princas" pagal A. de Sent Egziuperi apsakymą. 2005 m. ,,Alma littera" išleido Prano Bieliausko ,,Mažojo princo" vertimą į lietuvių kalbą.[1] Nuo 2006 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre yra rodomas Sauliaus Mykolaičio spektaklis ,,Mažasis princas".[2] 2011 m. duomenimis ,,Mažasis princas" buvo išverstas į 180 pasaulio kalbų, bendras tiražas viršijo 80 milijonų.[3] Japonijoje yra Mažojo princo muziejus.

wiki



Kasdien vis ką nors sužinodavau apie jo planetą, apie tai, kaip jis išvyko, kaip keliavo.
Tatai išaiškėdavo pamažu, samprotaujant apie šį bei tą. Pavyzdžiui, trečią dieną išgirdau,
koks nelemtas dalykas yra baobabų kerojimas.
Čia irgi prisidėjo avis, nes mažasis princas staiga, lyg kažkuo rimtai suabejojęs, paklausė:
- Juk tiesa, kad avys nuėda krūmus?
- Taip. Tiesa.
- O, aš labai patenkintas.
Aš nesupratau, kodėl jam taip svarbu, kad avys nuėstų krūmus. Bet mažasis princas
pridūrė:
- Tada jos nuėda ir baobabus?
Pasakiau mažajam princui, kad baobabai - ne krūmai, o medžiai, aukštumo sulig
bažnyčia, ir kad jeigu jis atsigabentų net visą bandą dramblių, jie nesusidorotų nė su
vienu baobabu.
Išgirdęs apie bandą dramblių, mažasis princas nusijuokė:
- Juos tektų sustatyti vieną ant kito.
Tačiau išmintingai pridūrė:
- Baobabai, kol dar neužaugę, būna mažiukai.
- Tiesa! Bet kodėl tu nori, kad tavo avys nuėstų mažiukus baobabus?
Jis man atsakė: "Na, suprask!"- lyg tai būtų buvę savaime aišku. Ir aš turėjau gerai
pasukti galvą, kol įminiau šią mįslę.
Iš tikrųjų mažojo princo planetoje, kaip ir visose planetose, buvo gerų žolių ir piktžolių.
Vadinasi, iš gerų žolių - geros sėklos, iš blogų žolių - blogos sėklos. Tačiau sėklos -
nematomos. Jos miega įgludusios žemėje, ligi kuri nors įsimano pabusti. Tada ji pasirąžo
ir droviai išleidžia link saulės žavų nekaltą daigelį. Jeigu tai būna ridikėlio arba rožės
daigas, jis gali sau augti kaip tinkamas. Tačiau jei išdygsta piktžolė, reikia jos daigą
išrauti tuojau, kai tik gali jį pažinti. O mažojo princo planetoje buvo baisiai netikusių
sėklų... baobabo sėklų. Jomis buvo užteršta visa planetos dirva. Na, o baobabu, jeigu per
vėlai imsi jį tvarkyti, niekada nenusikratysi. Jei apkeroja visą planetą. Perveria ją kiaurai
savo šaknimis. O jei planeta per maža ir baobabų priauga per daug, ji nuo jų suskyla.
"Reikia būti drausmingam,- aiškino man vėliau mažasis princas.- Kai rytą baigi pats
ruoštis, turi rūpestingai apruošti planetą. Reikia prisiversti visada išrauti baobabus, kai tik
juos gali atskirti nuo rožių, o kol dar visai jaunučiai, jie labai į jas panašūs. Tas darbas
labai nuobodus, bet visai lengvas."
Ir kartą jis man patarė pasistengti nupiešti gražų piešinį, kad įkalčiau tai į galvą savo
krašto vaikams. "Jeigu jie kada sumanys keliauti,- aiškino jis man,- jiems tat pravers.
Kartais nieko blogo, jei darbą atidedi vėlesniam laikui. Bet jei tuoj nesutvarkai baobabų,
visada atsitinka nelaimė. Žinojau vieną tokią planetą, kurioje gyveno tinginys. Jis davė
išsikeroti trims krūmokšniams.
Pagal mažojo princo paaiškinimus nupiešiau šią planetą. Nemėgstu sakyti pamokslų. Bet
juk nedaug kas žino, kaip pavojinga leisti išsikeroti baobabams, ir paklysti asteroide taip
rizikinga, kad šį kartą neiškenčiu ir sakau: "Vaikai! Pasisaugokite baobabų!" Norėdamas
įspėti savo bičiulius, koks pavojus mums jau seniai gresia, nors nieko apie tai ir
nežinome, taip atsidėjęs nupiešiau šitą piešinį. Ši pamoka tikrai bus naudinga. Jūs turbūt
paklausite: kodėl šioje knygoje nėra kitų tokių didžiulių piešinių kaip tie baobabai?
Atsakymas paprastas: mėginau, bet neišėjo. O kai piešiau baobabus, mane skatino mintis,
kad tai svarbu, neatidėliotina.

http://prince.night.lt/princas/turinys.htm

[Sigitas]

Mielasis broli Kristuje Jėzuje, Kaštone, dar pamiršai sukurti tokias temas, kaip pvz: Jono Biliūno "Brisiaus galas"; Antano Maceinos "Bažnyčia ir pasaulis"; Kęstučio Trimako "Tikint bręsti"; Motinos Teresės "Gailestingumo mokykloje" ir dar daugybe kitų tikrai gerų esamų ar dar tik būsiančių parašytų knygų. ...

Na, nebūtina kožną kart naują temą kurt, galėtum bent palei autoriaus pavardę katalogizuoti, o ne kožną kart vėl ir vėl naują temą. Tad dar sykį klausiu: kam to reikia?

Ar galvojai jog niekas nėr skaitę "Mažojo princo"?

[kukulis]

Matyt taip Kaštono "šventumas" reiškiasi

[Kaštonas]

Ačiū Sigitai, kad priminei save.

"Ar galvojai jog niekas nėr skaitę "Mažojo princo"?"

Tikriausiai mažai svarbu ką aš galvoju. Nes tada  paklaustų ?
tai pat manau, kad judu su Kukuliu nesat skaitę. 

Sutvarkykit šį oftopiką...
AČIŪ.




Laimė, asteroido B 612 garbę išgelbėjo vienas turkų diktatorius, kuris, grasindamas
mirties bausme, privertė tautą rengtis europietiškais drabužiais. Astronomas 1920 metais
vėl paaiškino savo atradimą vilkėdamas labai elegantišką kostiumą. Ir dabar visi sutiko su
jo nuomone.
Taip smulkiai papasakojau jums apie asteroidą B 612 ir nurodžiau jo numerį, todėl, kad
turėjau galvoje suaugusius žmones. Suaugę žmonės mėgsta skaitmenis. Jei kalbate, kad
turite naują draugą, jie niekada nesiteirauja, kas svarbiausia. Niekuomet nesako: "O koks
jo balsas? Ką jis labiausiai mėgsta žaisti? Ar jis renka peteliškes?" Jie klausia: "Kiek jam
metų? Ar daug jis turi brolių? Koks jo svoris? Kiek uždirba jo tėvas?" Tik tada jiems
atrodo, kad šį tą apie jį žino. Jeigu suaugusiems sakote: "Mačiau gražų rausvų plytų namą
su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo...",- jie neįstengia įsivaizduoti to namo.
Jiems reikia sakyti šitaip: "Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų." Tada
jie sušuks: "Koks gražus namas!"
Jei, pavyzdžiui, jiems pasakysite: "Kad mažasis princas tikrai gyveno, galima spręsti iš
to, jog jis buvo žavus, juokėsi ir prašė nupiešti avį; jei prašai avies, tai iš to matyti, kad tu
esi",- jie tiktai gūžtelės pečiais ir jus pavadins vaiku! Bet jeigu jiems pasakysite: "Planeta,
iš kurios jis atvyko, yra asteroidas B 612",- tada būsite juos įtikinę, ir jie paliks jus
ramybėje - daugiau neklausinės. Tokie jau jie yra. Nereikia ant jų už tai pykti. Vaikai turi
būti labai atlaidūs suaugusiems.

[Sigitas]

Atsakyk į klausimą, nurodytą paveikslėlyje. 

[Kaštonas]

Skrybėlė.

[vida]

Sigitai,tikrai kas če?Antra žodeli spec taip parašei?

[kukulis]

Sliekas, prarijęs skrybėlę 

[Kaštonas]

Piešinyje tai žmogus (gyvatė) "manantis" savyje talpinantis visą pasaulį (dramblys).
Mūsuose sakoma, trumpai, kaip "pasaulio bamba".

manau,

"Jie man atsakė: "O ko čia bus baisu skrybėlės?"
Aš buvau nupiešęs visai ne skrybėlę. Buvau nupiešęs smauglį, virškinantį dramblį. Tada
nupiešiau smauglio vidų, kad suaugusiems būtų suprantamiau. Jiems visada reikia
aiškinti."

[Sigitas]

... suaugusiems ... visada reikia aiškinti."

Sigitai,tikrai kas če?Antra žodeli spec taip parašei?

Joa! 

Tai kas če neskaitęs "Mažojo princo"? 

[Kaštonas]

Manai ant LT skaitanciu, esi siame forume viemas?

[kukulis]

Kaip ten su tuo krislu ir rąstu akyje?

[Kaštonas]

Tai ar aš tavęs turėjau pirmas to paties paklausti?
"Matyt taip Kaštono "šventumas" reiškiasi "


- Laba diena,- tarė mažasis princas.- Kokia keista jūsų skrybėlė.
- Ji gera sveikinti,- atsakė jam tuščiagarbis.- Sveikinti, kai man keliamos ovacijos. Deja,
čia niekada niekas neužklysta.
- Šit kaip?- tarė mažasis princas, nieko nesupratęs.
- Paplok rankomis,- patarė tuščiagarbis.
Mažasis princas paplojo rankomis. Tuščiagarbis kukliai pasisveikino, kilstelėdamas
skrybėlę.
"Čia dar įdomiau negu pas karalių",- tarė sau mažasis princas. Ir jis vėl ėmė ploti
rankomis. Tuščiagarbis vėl pasisveikino, kilstelėdmas skrybėlę.
Po penkių minučių mažasis princas jautėsi pavargęs nuo šio vienodo žaidimo.